Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kuri iškelta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „B“ buvusiai vadovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietei, aukštojo išsilavinimo, dirbančiai UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) administratore, procesinius dokumentus sutikusiai gauti el. paštu: (duomenys neskelbtini), ištekėjusiai, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2024 m. gegužės 31 d. gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) pareiškimas, kuriame nurodoma, jog UAB „B“ (toliau – Ir Bendrovė) yra VMI prie FM skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. gegužės 30 d. duomenimis UAB „B“ įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 35 407,98 Eur. UAB „B“ mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020 m. rugpjūčio 16 d., Bendrovei pateikus pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2020 m. liepos mėnesį. 2024 m. vasario 23 d. Bendrovei iškelta nemokumo (bankroto) byla.

Nors su Bendrove 2022 m. gegužės 27 d. buvo sudarytos dvi mokestinės paskolos sutartys (Sutartis Nr. (23.24-08) 327-40336 dėl Bendrovės 12 868,15 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo ir Sutartis Nr. (23.24-08) 327-40337 dėl Bendrovės 19 183,07 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo laikotarpiais nuo 2022 m. gegužės 27 d. iki 2023 m. gegužės 25 d.), tačiau Bendrovei šių sutarčių nevykdant, VMI prie FM 2023 m. balandžio 6 d. sprendimais jos buvo nutrauktos. VMI prie FM, siekdama nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetui nevykdymo priežastis, 2023 m. rugpjūčio 10 d. kreipėsi į kredito įstaigą UAB „Paysera LT“, prašydama pateikti informaciją apie Bendrovės piniginių lėšų likučius, jų judėjimą ir suteiktų paskolų likučius laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. 2023 m. rugpjūčio 10 d. UAB „Paysera LT“ pateikė Bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 10 d., iš kurio matyti, kad buvusi Bendrovės vadovė laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 12 d. iki 2023 m. balandžio 5 d. vykdė atsiskaitymus su Bendrovės kreditoriais, kurie yra žemesnėje eilėje nei kreditorė VMI prie FM.

A. K. laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 14 d. iki 2023 m. rugsėjo 6 d. būdama UAB „B“ vadove, žinodama, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui, ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, atsiskaitė negrynaisiais pinigais su kreditoriais A. K., t. y. su pačia savimi, UAB „T“, (duomenys neskelbtini), UAB „O“, UAB „K“, A. S., UAB „B“, V. S., taip nesilaikydama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatos, kurioje nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka, atsiskaitymo prioritetą teikdama atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais, kurie pagal teisinį reglamentavimą yra žemesnėje eilėje nei kreditorė VMI prie FM, tokiais savo veiksmais pažeidė kreditorės VMI prie FM interesus.

Administracinėn atsakomybėn traukiama A. K. teismo posėdžio metu pripažino padariusi nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jo padarymo. Ji pripažino, jog nurodytu laikotarpiu nesilaikė įstatyme nustatytos tvarkos, turėdama įsiskolinimą VMI, vykdė atsiskaitymus su kitais Bendrovės kreditoriais. Papildomai paaiškino, kad, kai ji pradėjo dirbti UAB „B“, jos paprašė būti įmonės atstove. Ji sutiko, nes buvo ką tik grįžusi į Lietuvą. Ji bendravo su įmonės akcininkais. Ji jiems sakydavo, kaip reikia atlikti mokėjimus, tačiau jie jai nurodydavo, kur ir kokius mokėjimus atlikti. Ji nurodytu laikotarpiu buvo vadovė, bet visus klausimus spręsdavo įmonės akcininkai. Kai atsirado pirmos problemos su pinigais, ji norėjo išeiti iš darbo. Bet jai akcininkai sakė, jog ir kitos įmonės jų įmonei buvo skoloje, Bendrovei kitos įmonės buvo skolingos apie 80 000 Eur, ši suma turėjo padengti įmonės skolas. Apie tai žinojo Sodra ir VMI. 2023 m. kovo mėn. buvo sudaryta sutartis su Latvijos įmone, jų įmonė turėjo pastatyti įrangą ir turėjo gauti pastovias pajamas. Ji tikėjosi, jog pavyks padengti įsiskolinimą. Ji grįžo į darbą po atostogų, jai akcininkai pasakė, jog arba tu išeini pati, arba ją atleis iš darbo. Ji mano, kad taip įvyko dėl minėtos sutarties, kadangi minėtą sutartį turėjo pradėti vykdyti ir gauti pajamas. Ji žino, kad šiuo metu bendrovei yra iškelta bankroto byla. Ji dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) administratorės pareigose, augina du mažamečius vaikus, vyras nedirba, nes šiuo metu studijuoja. Jų šeimos pajamos nėra didelės, ji uždirba 800 Eur. Taip pat ji turi ir finansinių įsipareigojimų, moka būsto paskolą, todėl prašo teismo atsižvelgti į šias aplinkybes ir skirti jai kuo švelnesnę administracinę nuobaudą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį institucijai pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti VMI prie FM atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 120 straipsnyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių septynių šimtų iki šešių tūkstančių eurų. Nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, tai yra, kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad skolininkui neturint pakankamai lėšų padengti visus kreditorių reikalavimus, reikia laikytis CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymų eiliškumo tvarkos.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte yra įtvirtinta nuostata, kad už Bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat Bendrovės piniginių srautų tvarkymą yra atsakingas Bendrovės vadovas.

A. K. kaltė padarius šį administracinį nusižengimą įrodyta teisme ištirtais įrodymais: pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo A. K. (b. l. 2-6), UAB „Paysera“ pateiktais sąskaitų išrašais nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 10 d., iš kurių matyti UAB „B“ vykdyti mokėjimai kitiems kreditoriams (b.l. 28-38), sprendimais Nr. (23.24-08) 327-17143 ir Nr. (23.24-08) 327-17144, kuriais nutrauktos mokestinės paskolos sutartys (b. l. 26-27), mokestinėmis nepriemokomis (b. l. 25) ir kitais byloje esančiais įrodymais. Minėti duomenys patvirtina, jog A. K. vadovaujama UAB „B“, pažeisdama CK nustatytą atsiskaitymų eiliškumą, laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 14 d. iki 2023 m. rugsėjo 6 d., vykdė mokėjimus ir atsiskaitė su kitais kreditoriais jau po mokestinės nepriemokos susidarymo. Bendrovėje buvo atlikti mokėjimai: 2022 m. gruodžio 12 d. – 830, 00 Eur iš Bendrovės sąskaitos pervesti A. K., 2022 m. gruodžio 21 d. – 3 372, 42 Eur. Pervesti UAB „T“, (duomenys neskelbtini), UAB „O“, UAB „K“, A. S., 2023 m. vasario 14 d. – 1 758,43 Eur pervesti UAB „T“, UAB „K“, UAB „B“, UAB „O“, 2023 m. vasario 20 d. – 330,00 Eur pervesti V. S., A. S., A. K., 2023 m. vasario 23 d. – 700,00 Eur – A. S., V. S., 2023 m. kovo 31 d. – 4 986,30 Eur – A. S., V. S., A. K., UAB „T“, UAB „O“, UAB „K“, 2023 m. balandžio 3 d. – 8000 Eur – A. S., A. S., V. S., UAB „B“, 2023 m. balandžio 5 d. – 300 Eur – A. K.

Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad A. K. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, nes ji, būdama UAB „B“ vadove, pažeisdama CK 6.930¹ nustatytą atsiskaitymų eiliškumą, laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 12 d. iki 2023 m. balandžio 5 d., vykdė mokėjimus ir atsiskaitė su kitais kreditoriais jau po mokestinės nepriemokos susidarymo, o ne su Valstybine mokesčių inspekcija, taip pažeisdama jos, kaip kreditorės, teises, ir tokiais savo veiksmais padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatytą pažeidimą. UAB „B“ vadovė A. K., žinodama apie bendrovės finansinę padėtį, tai yra, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau ji atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems bendrovės kreditoriams. Bendrovei buvo žinoma apie tai, kad ji neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su valstybe, tačiau vietoj to, kad ieškotų būdų, kaip mažinti turimą skolą, ją sąmoningai didino vykdydama atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Taigi, A. K. suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. administracinį nusižengimą padarė tyčia. Tokiais savo veiksmais UAB „B“ vadovė A. K. nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kaip UAB „B“ kreditorės, teises.

A. K. skirtina administracinė nuobauda.

A. K. savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino ir nuoširdžiai gailisi, tai laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, motyvuotai paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Susiformavusioje teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-843/2020). Taip pat pažymėtina, jog įstatymas nereikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-91-574/2021).

Skirdamas A. K. nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, į atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – A. K. administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, duomenų, kad ji anksčiau buvo bausta už analogiškus nusižengimus, byloje nėra. A. K. prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi. Augina du mažamečius vaikus, šeimos finansinė padėtis bloga, turi finansinių įsipareigojimų – moka paskolą. Jos sutuoktinis – studentas, jis niekur nedirba. Nors A. K. dirba, tačiau jos gaunamos pajamos yra mažos. Be to, A. K. teisme paaiškino, jog įmonėje sprendimus priimdavo dėl įmonės akcininkų spaudimo, tikėjosi, kad įmonė atlygins visus įsiskolinimus, tačiau buvo atleista iš darbo, todėl imtis visų įmanomų veiksmų įmonės mokumui atkurti galimybių neturėjo. Šioje byloje jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo vertinimu, administracinis nusižengimas padarytas nepiktybiškai, yra formalaus pobūdžio. Teismas taip pat atsižvelgia į kitas A. K. teigiamai charakterizuojančias aplinkybes – aukštojo išsilavinimo, augina du mažamečius vaikus, kuriems teikia išlaikymą, dirba, tačiau, gauna minimalias pajamas, turi finansinių įsipareigojimų.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nebus pažeisti A. K. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jai paskyrus administracinę nuobaudą – piniginę baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijos nustatytas jos minimalus dydis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

A. K. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, jai paskirti 400 Eur (keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos Nr. A6.-19-890/2024 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.