Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Jūratės Varanauskaitės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Novaturas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Novaturas“ ieškinį atsakovams V. A. ir T. (R.) S. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB ,,Novaturas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų V. A. ir T. (R.) S. 25 289,44 Lt dydžio skolą.

Nurodė, kad 2008 m. lapkričio 18 d. tarp atsakovų T. (R.) S. ir UAB ,,Novaturas“ per tarpininką, t.y. kelionių agentūrą UAB ,,Jungtinis kelionių centras“ buvo sudaryta turizmo paslaugų teikimo sutartis, kuria UAB ,,Novaturas“ įsipareigojo organizuoti kelionę į Italiją. Tą pačią dieną kitas atsakovas V. A. įsigijo UAB ,,Novaturas“ organizuojamą kelionę į Italiją, nors turizmo paslaugų teikimo sutarties nepasirašė, tačiau ieškovo teigimu sutartinių santykių buvimą pagrindžia tai, kad už užsakytą kelionę buvo sumokėta ir į kelionę atsakovai išvyko. Skrydžio Vilnius – Bergamas Nr. LLC3241 2009 m. sausio 3 d. metu, orlaiviui riedant pakilimo tako link, keleiviai V. A. ir T. (R.) S. pradėjo konfliktuoti, dėl ko įvyko muštynės ir kilo pavojus kitų orlaivio keleivių saugumui. Orlaivio įgulos nariams pareikalavus nutraukti konfliktą, atsakovai reikalavimo nevykdė. Dėl šios priežasties apie įvykį buvo pranešta orlaivio vadui priėmusiam sprendimą keleivius išlaipinti ir perduoti policijai. Dėl šio įvykio skrydis Vilnius – Bergamas buvo atidėtas porai valandų, dėl ko oro vežėjas UAB ,,flyLAL – Charters“ patyrė 25 389,44 Lt nuostolių, kurie atsirado dėl keleivių laukiančių Bergamo oro uoste grįžtamojo skrydžio į Vilnių maitinimo išlaidų 2 734,62 Lt ir dėl pakartotinių antiledodaros procedūrų - 21 890 Lt bei papildomų kuro sąnaudų 764,82 Lt.

Atsakovas V. A. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, nurodydamas kad jis muštynių neišprovokavo ir nesukėlė, o skrydis galėjo būti atidėtas ir dėl prastų oro sąlygų. Prašė teismo atmesti ieškinį jam dėl turtinės žalos atlyginimo kaip faktiškai ir teisiškai nepagrįstą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinys atsakovo V. A. atžvilgiu atmestas. Ieškinys atsakovo T. (R.) S. atžvilgiu patenkintas iš dalies. Iš atsakovo T. (R.) S., ieškovo UAB ,,Novaturas“ naudai priteista 20 461,44 Lt žalos atlyginimo, 5% dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-11-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 794,39 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo T. S., atsakovo V. A. naudai priteista 4 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybei 80,24 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Teismas nustatė, kad atsakovai buvo 2009 m. sausio 3 d. skrydžio Vilnius - Bergamo Nr. LLC3241 keleiviai. Lėktuvo planinis pakilimo laikas buvo 16.35 val. Orlaivyje 18.40 val. buvo užfiksuotas incidentas, dėl ko skrydis buvo nutrauktas, o atsakovai iš orlaivio išlaipinti. 2009 m. gegužės 5-7 dienomis, atsakovai Civilinės aviacijos administracijos nutarimais nubausti pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 115 straipsnį 150 Lt dydžio baudomis už tai, kad susimušė su greta sėdinčiu keleiviu, tuo pažeisdami elgesio orlaivyje taisykles. Nutraukus skrydį ieškovas patyrė papildomų išlaidų. Tuo remiantis ieškovas reikalavo atsakovų solidariai atlyginti patirtus nuostolius.

Įvertinęs bylos medžiagą, tame tarpe ir administracinių organų priimtus nutarimus dėl administracinės teisės pažeidimo, liudytojų parodymus, teismas padarė išvadą, jog atsakovų girtavimo faktas neįrodytas, nes iš karto po įvykio patikrinus atsakovų blaivumą prietaisu, jų girtumas nustatytas nebuvo. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės leido teigti, jog atsakovui V. A. paprašius T. (R.) S. atlenkti kėdės atlošą į pirminę padėtį, šis pakilo iš savo vietos, persisvėrė per savo kėdės atlošą ir smūgiavo V. A. Tuo tarpu jokių duomenų apie tai, kad atsakovas V. A. atliko kokius nors neteisėtus veiksmus nebuvo, o priešais sėdinčio asmens prašymo – atlenkti kėdės atlošą į pirminę padėtį teismas nelaikė V. A. kaltės įrodymu. Teismo nuomone, toks prašymas buvo pilnai suprantamas, nes kylant lėktuvui atlenkti kėdės atlošo negalima. Teismas konstatavo, kad atsakovo T. S. veiksmų neteisėtumas pasireiškė tiek pakilimu iš savo vietos riedant lėktuvui, tiek užsipuolant ir smūgiuojant V. A. Netinkamas T. (R.) S. elgesys buvo nustatytas pagal palydovės ir keleivio parodymus bei įgulos pranešimą apie tai, kad vienas iš atsakovų buvo itin agresyviai nusiteikęs. Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas sprendė, jog yra visos būtinos sąlygos kilti atsakovo T. (R.) S. civilinei atsakomybei (CK 6.246-249 str.).

Spręsdamas dėl ieškovui padarytos žalos dydžio teismas konstatavo, kad 4 928 Lt suma ieškovui negali būti priteistina, nes viena antiledodaros procedūra buvo atlikta iki incidento ir tokias išlaidas ieškovas būtų patyręs bent kuriuo atveju. Todėl teismas padarė išvadą, kad priteisus minėtą sumą ieškovo naudai, nepagrįstai būtų atlygintos jo iš anksto suplanuotos išlaidos ir iš atsakovo T. (R.) S. ieškovo naudai priteisė po įvykusio incidento ieškovo patirtas išlaidas: 2 734,62 Lt už keleiviams teikiamą rūpybą, 16 962 Lt už papildomas antiledodaros procedūras bei 764, 82Lt papildomų kuro sąnaudų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas UAB ,,Novaturas“ (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB ,,Novaturas” reikalavimą dėl solidarios atsakovų atsakomybės taikymo atlyginant ieškovo nuostolius, tenkinti. Priteisti iš atsakovų visas ieškovo UAB ,,Novaturas“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas neįvertino visų įrodymų, o tuos kuriuos vertino - įvertino netinkamai, padarydamas esminių teisės taikymo klaidų. Apelianto teigimu, teismas pažeidė bendrąjį teisės principą, kad tas pats įvykis skirtingose bylose negali būti vertinamas skirtingai – nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas administracinės teisės pažeidimo byloje užfiksuotą incidentą, kurį sukėlė abu atsakovai, vertino skirtingai, remdamasis vien tik liudytojų parodymais. Teigia, kad liudytojų parodymai yra silpnesnės įrodomosios galios įrodymai dėl savo subjektyvaus pobūdžio, todėl remiantis vien liudytojų parodymais vieno atsakovo didesnės ar mažesnės kaltės dėl orlaivyje įvykusio incidento konstatuoti nepakanka. Pažymi, kad atsižvelgiant į teismo nustatytas faktines aplinkybes dėl atsakingų už žalos padarymą asmenų veiksmų, darytina išvada, kad teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 197 str. 2 d., 176, 185 str.). Ko pasekoje paviršutiniškai ir neišsamiai nustatytos ir ištirtos faktinės bylos aplinkybės turėjo įtakos neteisingam materialinės teisės normų taikymui ir neteisingo teismo sprendimo priėmimui. Apelianto nuomone, teismas nevertino atsakovo nesąžiningumo fakto, nes administracinio teisės pažeidimo protokole esančiame pažeidėjo paaiškinime atsakovas nurodė, kad apskirtai nebuvo jokių muštynių, vėliau UAB ,,Novaturas“ pareikalavus atlyginti nuostolius, muštynių fakto ir savo kaltės nustatytos administracinio teisės pažeidimo byloje neneigė, o bylą nagrinėjant teisme muštynių fakto neginčijo, tačiau savo kaltę neigė.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas V. A. prašo teismo atmesti apelianto UAB ,,Novaturas“ apeliacinį skundą kaip faktiškai bei teisiškai nepagrįstą ir palikti 2011 m. gruodžio 5 d., Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas iš esmės remiasi tais pačiais argumentais, kaip atsiliepime į ieškinį. Tačiau šalia to, pažymi, jog sutinka su teismo argumentu, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas neturi jokios prejudicinės galios pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolas priimtas administracinės institucijos – Civilinės administracijos, o ne bylą išnagrinėjusio teismo. Taip pat pritaria, kad teismas pagrįstai įvertino, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas laikytinas paprastu rašytiniu įrodymu ir vertinamas su kitais byloje pateiktais įrodymais. Pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo fiksavimas protokole nelaikytinas byla ir tuo labiau, pažeidimo protokolas negali būti prilyginamas įsiteisėjusiam teismo sprendimui. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad remiantis liudytojų parodymais vieno atsakovo didesnės ar mažesnės kaltės orlaivyje įvykusio incidento konstatuoti nepakanka. Priešingai, mano, kad būtent liudytojų parodymai padėjo nustatyti atsakovo T. (R.) S. neteisėtus veiksmus. Atsakovo V. A. nuomone, pateikdamas pirmos instancijos teismui ieškinį dėl solidarių nuostolių priteisimo, apeliantas taip pat elgėsi nesąžiningai, nes žinojo apie atsakovo T. (R.) S. prastą finansinę padėtį, tačiau pareiškė solidarų reikalavimą, galimai siekdamas užsitikrinti, jog savo reikalavimo patenkinimą gaus bet kokiu atveju (iš esmės iš atsakovo V. A.). Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, prašė skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistu.

Trečias asmuo UAB „Small Planet Airlines“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti pilnai, ir skundžiamą teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą pripažįstant atsakovus T. (R.) S. ir V. A. solidariais atsakingus dėl padarytos žalos ir nuostolių atlyginimo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliaciniame skunde nustatytos ribos gali būti peržengtos tik tais atvejais, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir jų nebekartoja. Todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisinius argumentus, konstatuoja, kad panaikinti ar pakeisti skundžiamojo teismo sprendimo remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Apylinkės teismas tinkamai nustatė bei įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino materialinės bei proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (CPK 263 str.).

Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir argumentais bei išvadomis kurių pagrindu ieškovo UAB ,,Novaturas“ ieškinys patenkintas iš dalies. Todėl jų nebekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Tais pačiais apylinkės teismo argumentais, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl netaikytos solidarios civilinės atsakomybės atsakovų atžvilgiu.

Apeliantas teigia, kad apylinkės teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir netinkamai įvertino Administracinių teisės pažeidimų protokolus ir nepagrįstai minėtus protokolus vertino, kaip paprastus rašytinius įrodymus, tuo pažeisdamas CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Muaro krautuvė“ v. Vilniaus m. valstybinė mokesčių inspekcija, byla Nr. 3K-3-31/1999; 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-945/1999; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje B. B. ir kt. v. AB „Panevėžio duona“, byla Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005).

CPK 197 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią (prima facie). Aplinkybės, nustatytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais.

Pagal šias nuostatas rašytinis įrodymas gali būti teismo pripažintas oficialiu (prima facie) tik esant tokioms sąlygoms: 1) jis turi būti išduotas valstybės ar savivaldybės institucijos ar kitų įstatyme išvardytų subjektų; 2) įstatyme nurodyti subjektai, išduodami oficialų dokumentą, neviršijo savo kompetencijos; 3) dokumentas atitinka teisės aktų nustatytus jo formos ir turinio reikalavimus; 4) jame pateikta informacija yra pakankama nustatyti įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-06-22, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2006).

Iš tikrųjų, byloje esantys Civilinės aviacijos administracijos 2009 m. gegužės 5 d. nutarimai administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 32 ir Nr. 33 patvirtina atsakovų padarytą administracinio teisės pažeidimo faktą t.y. kilusias muštynes (b.l. 105-108, T1).

Tuo tarpu kiti byloje apklausti liudytojai tvirtina, kad incidentas - muštynės kilo dėl T. (R.) S. kaltės, o V. A. gynėsi (CPK 17 str. 2 d.). Tačiau muštynės vyko labai trumpai, todėl dalis liudytojų jų fakto nematė ar negalėjo patvirtinti (b.l. 5-12;30-36;52-54;72-75, T2).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, byla Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M., byla Nr. 3K-3-46/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, byla Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

Taigi, nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokolas neabejotinai atitinka tris iš keturių virš nurodytų požymių, kad galėtų būti laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu turinčiu padidintą įrodomąją galią, tačiau atsižvelgiant į bylos pobūdį ir virš paminėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (CPK 4 str.) – siekiant žalos atlyginimo (CK 6.246-249 str.), teismas turi įvertinti visas reikšmingas teisingam bylos išnagrinėjimui aplinkybes, o ne tik administracinio teisės pažeidimo protokolą. Tik įvertinus byloje esančių įrodymų visumą galima spęsti dėl neteisėtų (kaltų) veiksmų buvimo, priežastinio ryšio, kaltės ir neigiamų pasekmių kilimo, bei atsakomybėn trauktino asmens (-ų).

Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas nustatė ir teisėjų kolegija su šia apylinkės teismo išvada sutinka, jog konflikto iniciatorius buvo atsakovas T. (R.) S. (CK 6.279 str. 4 d.), todėl jam ir teko pareiga atlyginti apelianto patirtus nuostolius. Vadinasi, atsakovo V. A. kaltė buvo paneigta kitais įrodymais – liudytojų parodymais (CPK 177 str.).

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, jog šiuo atveju vien administracinio teisės pažeidimo protokolas negali būti laikomas pakankamu įrodymu nustatyti įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes ir sprendžia, kad šiuo atveju, administracinio teisės pažeidimo protokolas nepatvirtino visų reikšmingų bylai aplinkybių, todėl negali būti laikomas didesnę įrodomąją galią turinčiu įrodymu (CPK 197 str. 2 d.) ir atmeta, kaip teisiškai nepagrįstą apelianto argumentą dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimo(CPK 176-178, 197 str. 2 d.).

Nors Apeliantas ir teigia, kad liudytojų A. B., R. Š., V. G. parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, tačiau jų parodymų teisingumą paneigiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.).

Pažymėtina, kad pagal CPK 192 straipsnio 1 dalį civilinėje byloje negalima remtis liudytojų parodymais, jei iš esmės buvo pažeista šių įrodymų gavimo ir tyrimo tvarka. Nagrinėjamoje byloje tokių faktų nenustatyta. Liudytojai dalyvavo incidente, prieš duodami parodymus prisiekė, buvo įspėti dėl melagingų parodymų davimo (CPK 186 str., 191 str.,192 str. 2 d.). Todėl apeliantui nepateikus įrodymų paneigiančių liudytojų parodymus, jais abejoti bebuvo jokio pagrindo.

Atsakovas V. A. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 93 str. 1 d., 178 str.). Todėl prašymas netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.