Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės L. Č. patikslintą ieškinį atsakovams I. Č. ir J. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. L. Č. patikslintu ieškiniu (b.l. 103-106) atsakovams I. Č. ir J. Č. prašė:

1) Pripažinti, kad L. Č. ir I. Č. nuo 2012-09-01 gyvena skyrium.

2) Nutraukti santuoką tarp L. Č. ir I. Č., sudarytą 1991-08-23 Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 932.

3) Palikti po santuokos nutraukimo tokias pavardes: „Čyžienė“ ir „Čyžas“.

4) L. Č. asmeninėn nuosavybėn po santuokos nutraukimo priteisti Čyžienės IĮ, kodas (duomenys neskelbtini), vertė 1 Lt;

5) L. Č. asmeninėn nuosavybėn po santuokos nutraukimo iš atsakovės J. Č. priteisti 105 486,00 Lt (50973,00 Lt asmeninės Ieškovės lėšos ir 54 513 Lt ½ dalis bendrų sutuoktinių piniginių lėšų sumokėtų rekonstruojant Namą) kompensaciją už namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būklės pagerinimą.

6) I. Č. asmeninėn nuosavybėn po santuokos nutraukimo iš J. Č. priteisti 54513,00 Lt kompensaciją (t.y. ½ dalis bendrų sutuoktinių piniginių lėšų sumokėtų rekonstruojant Namą) už namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būklės pagerinimą.

7) I. Č. asmeninėn nuosavybėn po santuokos nutraukimo priteisti transporto priemonę D. G. Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 10000,00 Lt.

8) Priteisti iš A. I. 4999,00 Lt kompensacijos už jam tenkančią didesnę turto dalį.

9) Priteisti iš atsakovo I. Č. 1921,00 Lt Ieškovei kompensaciją už namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 metais vykdytą priežiūrą, šildymą,

10) Priteisti iš Atsakovų turėtas teismo išlaidas, sumokėtą žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Pagal 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Civiliniame įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama, kaip santuokinių pareigų, numatytų CK 3.26-3.30 str., 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose pažeidimas iš esmės. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitų įstatyme nustatytų pareigų, reikalaujančių sutuoktinį visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, nesupriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų, paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimais, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu sutarimu, rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis, pažeidimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 str. 2 d.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Pagrindas taikyti CK 3.60 str. 1 d. gali būti pripažįstami ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt.

Byloje ieškovė ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Teismo posėdžio metu ieškovė L. Č. ir atsakovas I. Č. sutiko nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į šalių poziciją dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vertinant pateiktus įrodymus, laikytina, kad nėra pakankamai duomenų konstatuoti besąlygiškai vieno sutuoktinio kaltei dėl santuokos iširimo. Darydamas tokią išvadą, teismas atsižvelgia į tai, kad nutraukdamas santuoką dėl sutuoktinio kaltės, teismas nenustatinėja sutuoktinio kaltės laipsnio, o pagal pateiktus įrodymus negalima vienareikšmiškai konstatuoti, kurios iš šalių kaltė dėl santuokos iširimo yra didesnė ir dėl kurios iš šalių kaltės jų santuoka iširo. Teismas atsižvelgia į šalių pripažintus faktus, kad šeimos santykiai iširę pakankamai ilgą laiką, kad sutuoktiniai ilgiau nei metus gyvena atskirai, neveda bendro ūkio ir nebekuria bendrų planų, savo valia neįgyvendina šeimos teisių ir jomis nesinaudoja. Šiuo metu nėra jokių abejonių, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi. Surinktų byloje įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad abiem šalims trūko tarpusavio supratimo ir pagarbos vienas kitam, kad abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas, todėl pripažintina, kad šeima iširo dėl abipusės kaltės ir jos išsaugoti šalys nesiekia, skirti terminą susitaikyti netikslinga, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3. 60 str., 3.61 str. 2 d.).

Įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl šių aplinkybių egzistavimo ir išvadą dėl tokių aplinkybių egzistavimo teismas gali daryti tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas buvo, negu nebuvo. Tokia taisyklė yra suformuota Lietuvos A. T. praktikoje (Lietuvos A. T. m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-462; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-558/2007. CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teiginius turi įrodyti ta šalis, kuri juos teigia. Lietuvos A. T. suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu.

Pagal CK ir kituose įstatymuose nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą sutuoktiniai gali turėti tiek bendrą, tiek ir asmeninį turtą. Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl konkretaus turto priskyrimo prie bendrosios ar asmeninės nuosavybės, būtina vadovautis CK 3.87, 3.88 straipsniuose įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė.

Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio rėžimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad šis turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti minėtą prezumpciją, pateikiant tam rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad šalys savo vardu neturi registruoto nekilnojamojo turto (b.l. 24). Ieškovė yra įkūrusi Č. IĮ, kodas (duomenys neskelbtini) (b.l. 17, 48), dėl kurios pasidalijimo po santuokos nutraukimo ginčo nėra, t.y. šalys sutinka, kad įmonė būtų įvertinta 0,27 Eur (1 Lt) ir po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitektų ieškovei L. Č.. I. L. Č. vardu registruotų transporto priemonių nėra (b.l. 18). Atsakovo I. Č. vardu įregistruotas automobilis „D. G. Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2001 m. laidos (b.l. 19). Ieškovė prašo šį automobilį priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise, o automobilį vertina 10 000 Lt, todėl prašo iš atsakovo jai priteisti 1 447,81 Eur (4999 Lt) kompensaciją už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį. Atsakovas ginčijo, kad automobilis vertas 10 000 Lt. Atsakovo vertinimu jo dabartinė vertė 4 000 Lt. Teismas pažymi, kad šalys jokių įrodymų, patvirtinančių jų nurodomas automobilio vertes nepateikė. Teismas, atsižvelgdamas į didžiausių automobilių pardavimo Lietuvoje portalų www.auto.plius.lt ir www.autogidas.lt duomenis, mato, kad vidutinė analogiško automobilio rinkos vertė yra apie 2700 Eur. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ir tai, kad tarp šalių ginčo kam priteisti automobilį po santuokos nutraukimo nėra, todėl automobilis „D. G. Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybė teise priteisiamas atsakovui I. Č., nustatant, kad jo vertė 2700 Eur. Tokiu būdų iš atsakovo ieškovei priteisiama 1 350 Eur (2700 : 2) kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį.

Dėl kompensacijos už namo pagerinimą priteisimo iš atsakovės J. Č..

Byloje nustatyta, kad atsakovės J. Č. nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre įregistruotas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Vilniaus r. sav., Juodšilių sen., Juodšilių k., Šilo g. 7 (b.l. 20-23). I. L. Č. prašo jai priteisti asmeninėn nuosavybėn po santuokos nutraukimo iš atsakovės J. Č. 30 550,86 Eur (105 486,00 Lt - 50973,00 Lt asmeninės Ieškovės lėšos ir 54 513 Lt ½ dalis bendrų sutuoktinių piniginių lėšų sumokėtų rekonstruojant namą) kompensaciją už šio namo būklės pagerinimą.

Pagal panaudos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos tam tikros nuomos teisinius santykius reglamentuojančios taisyklės, tarp jų ir nustatančios daikto pagerinimo išlaidų atlyginimą (CK 6.501 str., 6.629 str. 2.). Įstatymas šiam sandoriui nenustato konkrečios formos, todėl jis gali būti sudarytas ir žodžiu (CK 1.72 str. 1 d.).

Pagal byloje esamas nustatytas ir neginčijamas aplinkybes ieškovė su atsakovu pasigyveno atsakovo motinos namuose dar 1993 metais. Žodiniu leidimu atsakovė J. Č. leido neatlygintinai naudotis jos turtu ir vėliau leido atlikti namo rekonstrukciją ir remontą tokiu būdu, kad ji galėtų gyventi vienoje namo dalyje, o jos sūnaus šeima kitoje-didesnėje dalyje. Tai matyti ne tik iš šalių parodymų,bet ir esamų byloje fotonuotraukų. Ginčo namo fotonuotraukos (b.l. 49-54).

Byloje pateiktais Nekilnojamojo turto registro išrašais nustatyta, kad Ieškovė 1991-05-28 pirkimo-pardavimo sutartimi pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374, 1992-04-16 Nr. I-3039 pagrindu įgijo nuosavybėn butą , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Panevėžio m., (duomenys neskelbtini) , kurį pardavė 1993-04-22 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1581 (b.l. 31-32).

Ieškovė 1993-04-01 dovanojimo sutarties Nr. 862 pagrindu įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 17/100 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Panevėžio m., A. M. g. 49, kurias pardavė 2001-08-28 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 25-30).

L. Č. ir I. Č. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2001-08-20 pirkimo-pardavimo sutartimi buvo įsigiję butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Panevėžio m., Nemuno g. 14-512, kurį pardavė 2004-07-1 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 33-34).

I. L. Č. nuosavybės teisės 1993-11-26 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-1215 buvo registruotos į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), kuris buvo parduotas 1994-04-06 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 6-2408 (b.l. 35).

Visi šie įrodymai patvirtina tą faktą, kad ieškovė su atsakovu turėjo asmeninių ir bendrų lėšų, tačiau kokio dydžio ir kokios apimties šie pinigai buvo investuoti į namą ar bendrą šeimos verslą nustatyti negalima. Nei ieškovė, nei atsakovas objektyviai nepagrindė savo argumentų nei loginėmis išvadomis, nei įrodymais. Tai reiškia, kad teismas neturi pagrindo teigti, kad ieškovė į namo pagerinimą investavo asmeninių lėšų 50 973,00 Lt sumai. Tai reiškia, kad teismas neturi pagrindo teigti, kad atsakovo motina iki 1993 metų turėjo 10000 dolerių ir investavo juos į namo rekonstrukciją, nes remtis abiejų šalių parodymais nėra jokio objektyvaus pagrindo. Atsakovai neturi jokių įrodymų apie buvusią pas atsakovę pinigų sumą. Tokie jų paaiškinimai vertintini kritiškai, kaip siekis sumažinti arba padidinti ieškovės ir atsakovo indėlio į namo pagerinimą dydį sau naudinga apimtimi(CPK 177,185str.).

Ranka rašyti išlaidų lapeliai (b.l. 68-70), sąskaitos-faktūros (b.l. 71-87) patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas bendrai vedė ūkį santuokos metu ir bendromis pastangomis ir lėšomis pagerino atsakovės I. Č. nuosavybę.Tačiau teismas negali šių įrodymų laikyti,kaip vienareikšmiškaų įrodymų,kad ieškovė ir atsakovas savo asmeninais pinigais atliko ivesticiją į namo statybą,ir laiko šiuos įrašus bendrų išlaidų įrodymu(CPK 177,185str.).

Taip pat teismui akivaizdu, kad ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad gerinamas atsakovo motinos turtas bus jų šeimos naudojamas šiuo metu turtas didesne dalimi esant anytai gyvai arba po jos mirties atiteks jų šeimai. Tai patvirtina liudytojų ir atsakovės paaiškinimai apie buvusius santykius šeimoje. Atsakovė yra perleidusi ieškovės vaikams nekilnojamojo turto. Šiuo metu tarp atsakovės ir ieškovės vaikų santykiai geri, tik nutrūko vaikų santykiai su atsakovu. Todėl matomai apie 20 metų nekilo klausimų apie nekilnojamojo turto nuosavybės dalis ar turto pagerinimo dalių kompensaciją ateityje.

Byloje kilo ginčas dėl atliktų namo pagerinimų apimties ir ieškovės teisės už tokius pagerinimus gauti piniginę kompensaciją, nes santuoka su atsakovu nutraukiama ir ateityje ji negyvens šalių buvusiame bendrame name.

Pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį, kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Ši teisės norma taikoma ir panaudos teisiniams santykiams (CK 6.629 str. 2 d.). Sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių. Taigi viena būtinų sąlygų, suteikiančių teisę į išlaidų, panaudotų daiktui pagerinti, atlyginimą, – tokių pagerinimų atlikimas turint nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą.

Šiuo atveju atsakovai neginčijo, kad toks leidimas buvo duotas. Taigi, ši aplinkybė byloje laikytina įrodyta.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad leidimo daryti daikto pagerinimus detalumas kiekvienu konkrečiu atveju yra šalių susitarimo dalykas. Daikto savininkas, spręsdamas, ar duoti jo daiktą naudojančiam asmeniui leidimą pagerinti daiktą, turi teisę detaliai išsiaiškinti, ką ir kaip ketinama daryti su jo daiktu, kaip pasikeis daikto savybės ir naudojimo galimybės dėl atliktų pagerinimų. Savininkui taip pat aktualus ir pagerinimams būtinų išlaidų dydis, nes gali tekti jas atlyginti. Nuomininkas (panaudos gavėjas) taip pat suinteresuotas išsiaiškinti, kokius pagerinimus jam leidžiama atlikti, nes tik už tokius pagerinimus gali tikėtis išlaidų atlyginimo. Leidime gali būti detaliai nurodomi pagerinimui atlikti reikalingi darbai, technologijos, medžiagos, konkreti kaina ar jos riba, leidimas gali būti ir abstraktesnio pobūdžio. (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008; 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012).

Šiuo konkrečiu atveju teismas mato, kad atsakovė leido atlikti visus įmanomus namo pagerinimus, kuriuos atliko ieškovės šeima santuokoje. Nebuvo jokių ribojimų dėl namo rekonstrukcijos.

Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008).

Ieškovė byloje pateikė ekspertinio tyrimo aktą Nr. 14-40, kurį paruošė teismo ekspertas prof. dr. S. M., dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r. Ekspertas pateikė tokias išvadas:

„Tyrimui buvo pateiktas toks pirmasis klausimas: 1. Kokia yra Pastato rekonstrukcijos (statybos) rinkos kaina?

Pastato rekonstravimo, Garažo statybos, Sklypo sutvarkymo ir inžinerinių tinklų įvedimo į Pastatą rinkos kaina yra 292.921,67 Lt su PVM (skaičiuojant statybos metu buvusiomis rinkos kainomis). Kainos skaičiavimas pateiktas 3.1 — 3.11 pav. parodytose lokalinėse sąmatose. Kainos skaičiavimo suvestinė parodyta 3.1 lentelėje.

Tyrimui buvo pateiktas toks antrasis klausimas: 2. Kokia yra procentinė išraiška Pastato pagerinimo (padidėjimo) rekonstrukcijos išdavoje?

Tyrinio metu nustatyta, kad rekonstravus Pastatą jo plotas (lyginant su iki rekonstravimo buvusiu Pastato bendruoju plotu) padidėjo apie 246 %. R. P. žymiai pagerėjo pastato energetinis naudingumas, nes jis buvo apšiltintas.“

Ieškovė iš esmės nesirėmė šia ekspertize, nes pati sumažino investicijų kaštų reikalavimą iki 160000 litų.

Nagrinėjamo ginčo atveju teismas mato esminius namo pagerinimus (pakeistas namo dydis: plotas ir konstrukcijos, namo langai, sienos ir jų fasadas, durys, santechnika, šildymo sistema, naujai įrengta virtuvė, vonios kambarys ir t.t.). Taigi ieškovės šeimos atlikti darbai, atsižvelgiant į jų mastą ir vertę, pagrįstai pripažintini daikto pagerinimu CK 6.501 straipsnio prasme. Pagal CK 6.501 straipsnį nuomininkas (panaudos gavėjas) gali reikalauti būtinų išlaidų, turėtų daiktui pagerinti, atlyginimo.

LAT civ.byloje Nr. 3K-3-261/2012 yra pabrėžęs, kad viena būtinų sąlygų, suteikiančių teisę į išlaidų, panaudotų daiktui pagerinti, atlyginimą, – pagerinimų atlikimas turint panaudos davėjo leidimą. Nagrinėjamu atveju buvo šalių susitarimas dėl ieškovų neatlygintino apsigyvenimo atsakovei priklausančioje namo dalyje, ieškovai atliko tam tikrus namo pertvarkymo darbus, ir nors jų atlikimui rašytinės formos atsakovės leidimas nebuvo duotas, tačiau šalis sieja artimi giminystės ryšiai, jų santykiai pagerinimų atlikimo metu ir kurį laiką po to buvo geri, grįsti pasitikėjimu, panaudos sutartis buvo neterminuota, atsakovė gyveno tame pačiame name, apie atliekamus darbus buvo informuojama, pagerinimus matė, jiems pritarė ir jais naudojosi. Kadangi namo pagerinimai buvo atlikti suderinta šalių valia, t. y. esant atsakovės leidimui, atsakovė negali atsisakyti atlyginti pagerinimui būtinų išlaidų tuo pagrindu, kad atlikti pagerinimai jai nebūtini ar kad daiktas galėjo būti naudojamas ir jo nepagerinus.

Įvertinus tai, jog namo remonto ir kiti statybos darbai vyko daug metų ir jog atsakovė, visą tą laiką gyvendama name, nepareiškė nesutikimo, teismas daro išvadą, kad darbai vyko suderinta šalių valia, todėl nepaneigta ieškovės teisė į būtinų išlaidų atlyginimą pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį į pusės investuotos į pagerinimus sumos dydį.

Vertindama ieškovės nustatytą pagerinimo išlaidų dydį, teismas konstatuoja atskirų išlaidų dydžio įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo pažeidimus, kadangi ieškovė iš esmės negalėjo pateikti objektyvių pilnos apimties įrodymų apie investuotas lėšas, o ekspertizės akte atliktų darbų kiekiai-grunto kasimas, pirmojo aukšto grindų ant grunto įrengimas, medinių stogo konstrukcijų įrengimas, vidaus sienų, pertvarų ir kamino mūrijimas, surenkamos gelžbetoninės perdangos įrengimas, apšiltinimas polisteriniu putplasčiu, vidaus šildymo sistemos vamzdžių įrengimas, elektros kabelių įrengimas, grunto nukasimas aplink pastatą, lauko vandentiekio linijos įrengimas, lauko tinklų linijos įrengimas nematyti, kaip objektyviai buvę realūs nurodyti kiekiai, kai nepaskaičiuoti realūs darbai ir jų apimtys iš karto. Ekspertizėje joje nurodytų darbų dydžių pagrįstumo pagrindimo nėra.Nurodyti kiekiai yra priimtos kaip konstantos,tačiau to objektyviai nėra nustatyta(CPK 218str.). Taip pat teismas nemato pagrįstu daryti išvadą pagal ekspertizės aktą, kad 2011-2012 metais ginčo šeima turėjo galimybę ir investavo nurodytu laikotarpiu į namo statybą 188559 litus. To ieškovė niekuo nepagrindė. Taip pat teismas pastebi, kad visose skaičiuotėse sąmatos didėja, nes pridedamos pridėtinės išlaidos(30 proc.),pelnas(5 proc.),papildomas darbo užmokestis, socialinio draudimo išmokos ir kita, kas nėra įrodyta, kad ginčo šalys mokėjo šiuos mokesčius, nes samdėsi darbą žodiniu susitarimu, o ne sutartimis. Tokias išvadas patvirtina ir ieškovės reikalavimas priteisti 160000 litų namo pagerinimo sumą.o ne ekspertizės akte paskaičiuotą.Taip pat dalis atliktų darbų nepriskirtini namo pagerinimo darbams, nes negyvenamoji patalpa- garažas pritaikytas tik ieškovės šeimos poreikiams tenkinti,ir nėra namo pagerinimas, todėl išlaidos garažo darbams(b.l.54) negali būti priteistinos iš atsakovės. Nurodyti trūkumai suponuoja pagrindą kitaip išspręsti dėl ieškovės šeimos realiai turėtų išlaidų dydžio namo pagerinimui, jas sumažinant iki 140000 Lt (CK 1.5str.).

Tokiu būdu teismas gali daryti objektyvesnę prielaidą, kad ieškovės šeima į namą investavo 140000 litų sumą.Remiantis aukščiau išdėstytu ieškovei priteistina iš atsakovės J. Č. 70000 litų kompensacija už namo pagerinimą.

Dėl kompensacijos už namo 2013 metais vykdytą priežiūrą ir šildymą.

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo I. Č. 556,36 Eur (1921 Lt) kompensaciją už namo 2013 metais vykdytą priežiūrą, šildymą. Byloje pateikė 2013-09-20 krovinio važtaraštį Nr. 2435 dėl 5,05 tonų akmens anglies ir kasos kvitą 2828 Lt sumai (b.l. 39), taip pat 2013-01-22 prekių čekį dėl 2,2 tonų akmens anglies už 1144 Lt ir 70 Lt vairuotojui (b.l. 40).

2012-2013 metais rudenį-žiemą ieškovė su atsakovu gyveno kartu viename name,bet realiai atskirai(skirtinguose kambariuose),jie realiai tuo metu nevedė bendro ūkio(atsakovas neįrodė priešingai).Atsakovas neįrodė, kad prisidėjo prie namo išlaikymo šildant namą, o ieškovė įrodė, kad jos nurodomas išlaidos buvo sumokėtos jos pačios ir šis išlaidų dydis yra pagrįstas. Todėl iš atsakovo ieškovei priteistina kompensacija-pusė išlaidų sumos,viso 556,36 Eur (1921 Lt).

Kiti santuokos nutraukimo klausimai.

Atsakovės prašymu po santuokos nutraukimo jai paliktina santuokinė pavardė „Č.“, dėl to ieškovas neprieštaravo (CK 3.69 str. 1 d.).

Duomenų apie šalių kreditorius byloje nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir laikinųjų apsaugos priemonių.

Ieškovė pareikšdama ieškinį sumokėjo 57,92 Eur (200 Lt) žyminį mokestį (b.l. 2), o likusios dalies, t.y. 871,76 Eur (3010 Lt), sumokėjimas 2014-01-28 teismo nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo byloje priėmimo (b.l. 90-91).Ieškovė nesumokėjo atidėto žyminio mokesčio,nors privalėjo tai padaryti iki teismo sprendimo dienos nepriklausomai kokia ieškinio dalis būtų patenkinta jos naudai(CPK 84str.).

Ieškovė byloje patyrė 1 267,67 Eur (4377 Lt) išlaidų advokato teisinei pagalbai (b.l. 119-122) ir 1752,20 Eur (6050 Lt) už ekspertizę (b.l. 123-125).

Kadangi ekspertinio tyrimo aktas buvo atliktas pačios ieškovės iniciatyva,ji pati pasirinko ekspertą,pati suformulavo klausimus,tačiau ji neįrodė akto dėstomosios dalies pagrįstumo teisme, teismas nesivadovavo atlikto ekspertinio tyrimo akto išvadomis, todėl laikyti jo atlikimui skirtas išlaidas pagrįstai būtinomis išlaidomis teismas neturi pagrindo(CPK 88str.).Teismas negali nepažymėti, kad ieškovės ekspertinis aktas yra atliktas pakankamai nemotyvuotai, jo apimtis nėra didesnė lyginant su kitais ekspertiniais tyrimais (kaip pavyzdys aktas civ.byloje Nr.2-366-723/2015,ekspertas K. K.),net mažesnės apimties lyginant tiriamąsias aktų dalis, o kaina nurodyta net tris kartus didesnė(minėtos bylos akto kaina buvo 1900 litų)(CPK 177,216,218str.).Teismas nelaiko tai sąžiningu ir teisingu ieškovės elgesiu iš procesinės pusės(CPK 7 str.). Šios išlaidos ar jų dalis atsižvelgiant,kad akto kaina yra objektyviai nepagrįsta,t.y.aiškiai,trimis kartais per didelė, jos ieškovei nepriteisiamos.

Atsakovas įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nepateikė.

Ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo I. Č. proporcingai priteistos reikalavimo sumos dydžio, t.y. (68 procentai nuo reikalavimo sumos) 862,01 Eur.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje sudaro 5,41 Eur (18,69 Lt), kurios priteisiamos iš atsakovų solidariai valstybei (b.l. 1).

Teismo 2014-01-29 nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo dalyje dėl kompensacijos ieškovei už didesnę atsakovui tenkančią turto dalį sumokėjimo (b.l. 88-89).

Priteisti iš šalių proporcingai patenkintų reikalavimų apimčiai bylinėjimosi išlaidas dėl žyminio mokesčio valstybei:iš ieškovės valstybei-240,30 euro;iš atsakovės J. Č.-608,20 euro;iš atsakovo I. Č.-57,19 euro(CPK 88,93,96str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Priimti ieškovės L. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų dalies dėl priteisimo atsakovui I. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn po santuokos nutraukimo iš J. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) 54513,00 Lt kompensaciją už namo būklės pagerinimą ir šioje dalyje bylą nutraukti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės L. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) ikisantuokinė pavardė – E.) ir atsakovo I. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 1991-08-23 Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 932), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę „Č.“, atsakovui pavardę „Č.“.

Pripažinti, kad L. Č. ir I. Č. nuo 2013 m. kovo mėnesio gyvena skyrium.

Priteisti ieškovei L. Č. po santuokos nutraukimo asmeninėn nuosavybėn Č. IĮ, kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui I. Č. asmeninėn nuosavybėn po santuokos nutraukimo transporto priemonę „D. G. Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovei L. Č. iš atsakovo I. Č. 1 350 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai penkiasdešimt eurų) kompensaciją už jam atitenkančią didesnę turto dalį.

I. L. Č. asmeninėn nuosavybėn po santuokos nutraukimo iš atsakovės J. Č. priteisti 20 273,40 Eur (dvidešimt tūkstančių du šimtus septyniasdešimt tris eurus 40 ct/ atitinka 70 000 Lt) kompensaciją už namo būklės pagerinimą.

Priteisti iš atsakovo I. Č. 556,36 Eur (penki šimtai penkiasdešimt šeši eurai 56 ct/ atitinka 1921 Lt) ieškovei L. Č. kompensaciją už namo 2013 metais vykdytą priežiūrą ir šildymą.

Priteisti ieškovei L. Č. iš atsakovo I. Č. 862,01 Eur (aštuoni šimtai šešiasdešimt du eurai 1 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinys netenkinamas.

Byloje teismo 2014-01-29 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo dalyje dėl kompensacijos ieškovei už didesnę atsakovui tenkančią turto dalį sumokėjimo.

Priteisti iš atsakovų I. Č. ir J. Č. solidariai valstybei 5,41 eurų (penki eurai 41 ct) pašto išlaidų (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovės J. Č. valstybei 608,20 eurų (šešis šimtus aštuonis eurus 20 ct) žyminio mokesčio už priteistą sumą (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo I. Č. 57,19 eurų (penkiasdešimt septynis eurus 19 ct) žyminio mokesčio už priteistą sumą (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovės L. Č. 240,30 eurų (dušimtus keturiasdešimt eurų 30 ct) žyminio mokesčio už atidėtą žyminį mokestį pagal ieškinio reikalavimą ir priteistą sumą (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.