Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė) ir Mindaugo Šimonio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Skaidrenė“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2269-587/2015 pagal ieškovės Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Skaidrenė“, trečiajam asmeniui A. B. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – pašalinti atliktų darbų trūkumus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Byloje kilo ginčas dėl rangovo ir kitų statybos dalyvių atsakomybės pagrindų bei apimties už darbų kokybę ir statinio defektus, kurie nustatyti garantinio laikotarpio metu (Statybos įstatymo 36 straipsnis, CK 6.695 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė Pravieniškių pataisos namų-atviroji kolonija ir atsakovas UAB „Skaidrenė“ 2007 m. rugpjūčio 7 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios objektas: Pravieniškių 3-ųjų pataisos namų pagrindinės tvoros dalies rekonstrukcijos darbai (T. 1., b. l. 14-16). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2014 m. kovo 15 d. nugriuvo apie 55 m. ieškovei Pravieniškių pataisos namų-atvirajai kolonijai priklausančios pagrindinės tvoros ruožas, kurios statybos ir montavimo darbus atliko atsakovas UAB „Skaidrenė“. Ieškovė Pravieniškių pataisos namų-atviroji kolonija prašė įpareigoti atsakovą UAB „Skaidrenė“, kaip statybos rangovą, neatlygintinai pašalinti darbų, atliktų pagal minėtą statybos rangos sutartį, trūkumus, t. y. atstatyti sugriuvusios tvoros dalį. Atsakovas UAB „Skaidrenė“ laikė, kad atsakomybė už tvoros dalies defektus turėtų tekti ne tik jam, kaip rangovui, bet ir statinio statybos techniniam prižiūrėtojui, tuo tarpu byloje nekilo ginčas dėl statinio projektuotojo atsakomybės dėl statinio projekto atitikties teisės aktų reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovo UAB „Skaidrenė“, kaip statybos rangovo, atsakomybės sąlygas ir ieškinį tenkino. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentu, kad šiuo atveju atsakomybė už per garantinį terminą nustatytus defektus turi būti taikoma tiek rangovui, tiek statybos techniniam prižiūrėtojui, todėl teismas ieškinį tik rangovo atžvilgiu tenkino nepagrįstai.

Dėl rangovo ir statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybės už darbų kokybę

Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (CK 6.695 straipsnio 1 dalis). CK 6.697 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įstatyminė rangovo atsakomybė. Pagal CK 6.697 straipsnį rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad minėtos materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės. Užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias, defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014). Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Biudžeto planavimo skyriaus specialistas 2014 m. kovo 18 d. atlikęs patikrinimą dėl statinio avarijos nustatė, jog rangovas gręžtiniuose pamatuose neįrengė armatūros karkasų ir įdėtines detales pagamino ne pagal statybos techninio projekto reikalavimus, todėl tvoros ruožas neatlaikė vėjo apkrovos ir įvyko statinio avarija (T. 1., b. l. 33-34). Byloje esantis 2014 m. kovo 25 d. avarijos tyrimo aktas patvirtina aplinkybę apie statinio neatitikimą projektiniams sprendiniams (T. 1., b. l. 40-42). Firmos „Tyrimai ir objektai” statinio ekspertizės vadovas V. M. 2014 m. balandžio 30 d. atlikęs Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos tvoros gręžtinių pamatų ekspertizę nustatė, kad betoniniai pamatai neatitinka esminių statinio reikalavimų: mechaninio atsparumo ir pastovumo, t.y. kad apkrovos, galinčios statinį veikti statybos ir naudojimo metu nesukeltų didesnių deformacijų nei leistinos, žalos kitoms statinio dalims, įrenginiams ar sumontuotai įrangai. Įrengtų betoninių pamatų laikomoji galia, be armavimo armatūros strypais ar armatūros karkasais, kaip nurodyta techniniame projekte, yra nepakankama (T. 1. b. l. 46-48). Taigi, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pagrindinė dalies tvoros griūties priežastis buvo nukrypimas nuo statybos techninio projekto reikalavimų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas UAB „Skaidrenė“ 2015 m. balandžio 20 d. teismo posėdžio metu pripažino, jog statybos techninis projektas buvo tinkamas ir sutiko, jog iš dalies yra kaltas dėl įvykusios statinio avarijos (teismo posėdžio garso įrašo 11:40 min, 16:10 min.). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė Pravieniškių pataisos namų-atviroji kolonija (užsakovas) įrodė rangovo (atsakovo UAB „Skaidrenė“) atliktų darbų defektų faktą, todėl rangovas privalo atsakyti už nustatytus defektus (CK 6.695 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis). Įvertinus tai, kad tarp šalių sudarytos statybos rangos sutarties 3.2.6. punkte rangovas įsipareigojo savo sąskaita per 10 dienų pašalinti statybos bei garantiniu terminu išryškėjusius defektus ir nesant ginčo, jog defektai išaiškėjo garantiniu terminu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovą UAB „Skaidrenė“ atstatyti sugriuvusios tvoros dalį (CK 6.664 straipsnio 3 dalis, 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija pagal byloje pateiktus įrodymus negali sutikti su apelianto argumentais, kad šioje byloje atsakomybė dėl statinio sugriuvimo turėtų būti taikoma ir statybos techniniam prižiūrėtojui. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį statinio statytojas (užsakovas) statinio statybos techninę priežiūrą organizuoja skirdamas ar samdydamas techninį prižiūrėtoją. Pagal ginčo statybos metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 179 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ 7 punktą statinio statybos techninis prižiūrėtojas vadovauja konkretaus statinio statybos techninei priežiūrai, atlieka statinio statybos (bendrųjų statybos darbų) bendrosios techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoja specialiąją statinio statybos techninę priežiūrą, jos vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę. Statinio projektuotojas, rangovas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas atsako už statinio sugriuvimą ar per garantinį terminą nustatytus defektus (Statybos įstatymo 36 straipsnio 2 dalis, CK 6.696 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad užsakovas ir statybos techninis prižiūrėtojas yra atskiri statybos dalyviai, turintys skirtingas teises ir pareigas, todėl skiriasi jų atsakomybės už netinkamai įvykdytas pareigas teisiniai pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ginčo statinio techninę priežiūrą vykdė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyresnysis inspektorius A. B. (T. 1., b. l. 92), todėl užsakovui atsakomybė CK 6.264 straipsnio pagrindu – kaip darbuotoją (šiuo atveju statybos techninį prižiūrėtoją) samdančiam asmeniui nekyla. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas UAB „Skaidrenė“ byloje nėra pateikęs jokių tiesioginių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad statybos techninis prižiūrėtojas netinkamai atliko savo pareigas ir būtent tai lėmė statinio dalies griūtį. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismas bylą nagrinėja neperžengdamas byloje pareikštų reikalavimų ribų (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje atsakovas UAB „Skaidrenė“ nereiškė savarankiško reikalavimo dėl civilinės atsakomybės taikymo statybos techniniam prižiūrėtojui, nepateikė įrodymų, kad statybos techninis prižiūrėtojas netinkamai atliko savo funkcijas, taip pat neįrodinėjo aplinkybės, jog statinio defektai atsirado dėl užsakovo kaltės, kas sudarytų pagrindą mažinti rangovo atsakomybę (CK 6.259 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, kad statybos techninis prižiūrėtojas pasirašė statybos žurnale, teisėjų kolegijos vertinimu, savaime nesudaro pagrindo spręsti dėl atsakomybės jam taikymo ar rangovo atsakomybės mažinimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas UAB „Skaidrenė“, kaip statybos rangovas, pašalinęs statinio defektus ir manydamas, kad statybos techninis prižiūrėtojas taip pat yra atsakingas už nustatytus defektus, turi teisę jam pareikšti reikalavimą atlyginti jo galimai neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Tokią teisę regreso tvarka įgyja asmuo, kreditoriui įvykdęs prievolę, kurią jis turėjo vykdyti su kitais skolininkais (CK 6.280 straipsnio 1, 2 dalys). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas UAB „Skaidrenė“ nepaneigė savo kaip rangovo atsakomybės prezumpcijos už statinio sugriuvimą ir per garantinį terminą nustatytus defektus. Atsižvelgiant į apeliacinio teismo nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytus teisinius motyvus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, jog atsakovui UAB „Skaidrenė“ tenka atsakomybė už nustatytus statinio defektus (CK 6.697 straipsnio 3 dalis, CPK 178 straipsnis).

Dėl atliktų darbų priėmimo ir darbų trūkumų konstatavimo

Atsakovas UAB „Skaidrenė“ teigia, kad ieškovės Pravieniškių pataisos namų-atviroji kolonijos atstovas priėmė atliktus darbus, nenurodė atliktų darbų trūkumų, todėl pagal CK 6.662 straipsnio nuostatas laikytina, kad darbai buvo atlikti tinkamai. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija negali sutikti. Nustatyta, kad statinio defektai (dalies statinio griūtis) atsirado po darbų perdavimo – priėmimo. Pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl rangos darbų priėmimo–perdavimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Paslėptos statinio konstrukcijos ir paslėpti statybos darbai tai konstrukcijos, paslėptos vėliau sumontuotų kitų konstrukcijų, ar statybos darbai, paslėpti vėliau atliktų darbų (Statybos įstatymo 2 straipsnio 69 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ekspertas, atlikęs ginčo tvoros gręžtinių pamatų ekspertizę, nustatė, faktinis gręžtinių polių diametras yra 300 mm, nors pagal techninį projektą turi būti 400 mm, be to, poliai įrengti nenaudojant armatūros – nėra nei vertikalaus, nei horizontalaus armavimo bei nėra armatūros karkasų, nors pagal techninį projektą jie privalėjo būti. Ekspertas taip pat nustatė, kad įdėtinės detalės įrengtos iš 4 vienetų strypų, nors projekte numatyti 8 vienetai strypų d12, kurių ilgis 300 mm. Teisėjų kolegija pažymi, kad ekspertizės akte padaryta išvada, jog tvoros betoniniai pamatai neatitinka esminių statinio reikalavimų, t. y. mechaninio atsparumo ir pastovumo (T. 1., b. l. 46-48). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išvardinti statybos darbų trūkumai yra pamato vidinės struktūros defektai, kurie buvo užlieti pamato betonu, t. y. paslėpti trūkumai, kurių užsakovas priimant darbus negalėjo pastebėti. Teisėjų kolegija pažymi, kad defektai išryškėjo tik dėl vėjo nugriuvus statiniui, tuo tarpu rangovas neįrodė, kad užsakovas apie juos žinojo darbų priėmimo metu. Minėtos aplinkybės suponuoja išvadą, kad statinio trūkumai nebuvo akivaizdūs, todėl užsakovas turi teisę remtis darbo trūkumų faktu, ir juos nustatęs tik po atliktų darbų priėmimo užsakovas turi teisę reikalauti pašalinti atliktų statybos darbų trūkumus (CK 6.662 straipsnio 3, 4 dalis).

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad statybos rangos sutarties šalys galėjo žodžiu susitarti dėl nukrypimo nuo statybos techninio projekto. Pagal 2007 m. rugpjūčio 7 d. statybos rangos sutarties 2.1. punktą rangovas įsipareigojo atlikti statybos darbus vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis. Statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 3 punkte (redakcija nuo 2007-05-19 iki 2009-09-01) buvo numatyta rangovo pareiga vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad statybos rangos sutarties 6.6. punkte šalys susitarė, jog bet kokie šios sutarties pakeitimai, papildymai galioja tik tuo atveju, jei jie surašyti raštu ir juos pasirašė abi sutarties šalys ar jų įgalioti asmenys. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas UAB „Skaidrenė“ nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog šalys susitarė dėl statybos darbų vykdymo nesilaikant statinio techninio projekto, todėl atsakomybė už nukrypimą nuo projekto tenka rangovui (CK 6.192 straipsnio 4 dalis, CPK 178 straipsnis).

Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau nurodytus motyvus ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, atsakovas UAB „Skaidrenė“, būdamas statybų srities specialistas ir veikdamas savo rizika, atliko tvoros statybos darbus nesilaikydamas statybos techninio projekto. Nerūpestingi atsakovo UAB „Skaidrenė“ veiksmai lėmė tai, kad dalis statinio sugriuvo, todėl jam, kaip rangovui, kyla atsakomybė už statinio defektus. Atsakovas UAB „Skaidrenė“ neįrodė, kad šiuo atveju egzistuoja jo atsakomybę šalinančios ar mažinančios aplinkybės (CPK 176-178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ieškinį, tinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias rangovo atsakomybę už atliktų darbų kokybę (CK 6.695 straipsnio 1 dalis, 6.696 straipsnio 1 dalis), nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos bei padarė faktinius bylos duomenis atitinkančias išvadas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje sudaro 0,72 Eur ir yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3 Eur, todėl teismas šių išlaidų valstybei nepriteisia (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nauja redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.