Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Institucija 2021 m. birželio 15 d. nutarimu (ROIK: 21133702718), nutarė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną G. Č. atžvilgiu, nes 2021 m. birželio 15 d. suėjo senaties terminas. Nutarimo motyvacinėje dalyje taip pat nurodyta, kad nutariama dėl eismo įvykio palikti kalta pripažintą G. Č..

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas pareiškėjos G. Č. skundas, kuriuo prašo: 1) atnaujinti administracinio nusižengimo bylos ROIK: 21133702718 nagrinėjimą; 2) panaikinti skundžiamą nutarimą ir priimti naują nutarimą – pripažinti, kad T. V. nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių neįsitikinęs, kad kirsti važiuojamąją kelio dalį bus saugu, kai matomojoje zonoje pėsčiųjų perėjos ar sankryžos nėra, todėl buvo kliudytas pravažiuojančio automobilio; 3) skirti pakartotinę ekspertizę. Skundą motyvuoja tuo, kad:

1. išvadą apie tai kas kaltas įvykio metu galima daryti tik tada, kai išnagrinėjami visi reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas ir jų visuma. Priimdama skundžiamą nutarimą, Institucija pasirinktinai rėmėsi vienais Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus ekspertizės akto Nr. 11Š-19(21) teiginiais ir išvadomis ir neatsižvelgė į kitus, šališkai vertino surinktus ir byloje esančius įrodymus. Skundžiamame nutarime nurodžiusi sakinį iš ekspertizės akto, kad, „gyvenamojoje zonoje vairuodama automobilį „Mazda CX5“, savo pačios nurodytu 20 km/val. greičiu, matomumo zonoje esant vaikams, laiku nesumažino važiavimo greičio, dėl to partrenkė per kelio važiuojamąją dalį iš kairės pusės judėjusį pėsčiąją“ (ekspertizės akto išvada Nr. 3), pareigūnė nebaigė cituoti sakinio, kuriame sakoma „kas techniniu požiūriu nepriimtina“. Pareigūnė, remdamasi ekspertizės akto išvadomis, taip pat neatsižvelgė į ekspertizės akto išvadą Nr. 6, kad „T. V. judėjo per kelio važiuojamąją dalį sudarydamas kliūtį automobilio „Mazda CX5“ judėjimui, kada jo vairuotoja jau neturėjo techninės galimybės sustoti neprivažiavus pėsčiojo judėjimo per kelią vietos“. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, jog tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų įgalinančių apskaičiuoti automobilio „Mazda CX5“ važiavimo greitį prieš pat susidūrimą su pėsčiuoju (ekspertizės akto išvada Nr. 3), todėl ekspertizė atlikta ir jos išvados padarytos remiantis tik jos nurodytu automobilio judėjimo greičiu bei hipotetinėmis prielaidomis ir apskaičiavimais, kas būtų įvykę jai ar vaikui judant vienokiu ar kitokiu greičiu. Po eismo įvykio rašydama paaiškinimą nurodė galimą savo automobilio judėjimo greitį apie 20 km/val., norėdama nurodyti ne tikslų automobilio judėjimo greitį iki susidūrimo, bet tai, jog judėdama Mažojo Londono gatve leistino nustatyto greičio neviršijo. Be to, ekspertizės akte nurodyta ir tai, jog „iš tirti pateiktoje medžiagoje esančių duomenų negalima nustatyti, kokiu tempu berniukas judėjo per kelio važiuojamąją dalį, tuo pačiu metu negalima nustatyti kokiu atstumu, iškilus grėsmei eismo saugumui, automobilio „Mazda CX“ vairuotoja G. Č. buvo neprivažiavusi automobilio ir pėsčiojo judėjimo trajektorijos susikirtimo vietos“ (ekspertizės akto 5–7 lapas). Šios svarbios ekspertizės akto išvados pareigūnės nebuvo vertintos ir/ar į jas nebuvo atsižvelgta. Neatsižvelgta ir į ekspertizės akto išvadas Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6 bei Nr. 8. Institucija priimdama skundžiamą nutarimą ne tik netinkamai aiškino ir nurodė ekspertizės akto išvadų teiginius, bet ir netinkamai taikė materialinės teisės normas, be kita ko KET 175 punktą.

2. Be teisės susipažinti su bylos medžiaga, ji kaip nukentėjusioji, turi teisę, be kita ko, ne tik dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, duoti parodymus ar teikti raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis paaiškinimus nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka, bet ir pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus, pareikšti prašymus ir nušalinimus bet ir nustatyta tvarka skųsti priimtus procesinius sprendimus. Apie šioje administracinio nusižengimo byloje priimtą nutarimą nebuvo informuota, jai nebuvo žinoma, jog administracinėje byloje yra pripažinta nukentėjusiąją bei įstatymų nustatyta tvarka jai nebuvo pateiktas priimtas nutarimas ir jokia administracinės bylos medžiaga ar dokumentai, susiję su bylos eiga ir/ar baigtimi. Skirti pakartotinę ekspertizę, tiek nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Klaipėdos AVPK, tiek administracinę bylą Nr. II-180-903/2020 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose, buvo padaryti procesiniai pažeidimai, kurie turi tiesioginės įtakos atliktų procesinių veiksmų teisėtumui: nebuvo supažindinta su Klaipėdos AVPK priimtu nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo buvo pripažinta nukentėjusiąją, šis nutarimas jai nebuvo pateiktas (įteiktas), nebuvo informuota apie tai, jog dėl šio nutarimo yra pateiktas skundas teismui ir apie teisminį šios bylos nagrinėjimą, nebuvau supažindinta su 2020 m. birželio 22 d. teismo nutartimi nutraukti administracinę teiseną T. V. atžvilgiu, nežinojo ir nebuvo informuota apie Klaipėdos AVPK sprendimą skirti autotechninę ekspertizę, todėl neturėjo galimybės pateikti institucijai papildomus paaiškinimus ar įrodymus, teiktinus ekspertui, taip pat jai nebuvo pateiktas ir ekspertizės aktas, nors jos kontaktai yra žinomi. Dėl minėtų priežasčių jai nebuvo užtikrinta galimybė naudotis teisėmis, nustatytomis ANK 579 straipsnio 1 dalyje, visapusiško, išsamaus administracinio nusižengimo ištyrimo tikslas (ANK 563 straipsnis) procese pasiektas nebuvo. Tiek nagrinėjant administracinę bylą neteismine tvarka, tiek nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą teisme, tiek skiriant autotechninę ekspertizę įvykio aplinkybėms nustatyti ir kt., buvo padaryta eilė procesinių pažeidimų: jai nebuvo pateiktas T. V. (jo atstovų) skundas (jo kopija) dėl nutarimo, Klaipėdos AVPK atsiliepimas į skundą (jei toks buvo), nebuvo suteikta galimybė pateikti atsiliepimą į pateiktą skundą, teikti parodymus ir/ar įrodymus nagrinėjamoje byloje. Be to, teisės aktų nustatyta tvarka jai nebuvo įteiktos teismo nutarties kopijos, kaip tai įtvirtina ANK 642 straipsnio 5 dalyje. Nebuvo užtikrinta galimybė skųsti priimtą teismo nutartį. Priimant skundžiamą nutarimą buvo netinkamai aiškinamos ir nurodomos ekspertizės akto išvados, netinkamai taikytos įstatymų nuostatos, pažeistos materialinės teisės normos.

3. Siekiant visapusiškai ir išsamiai nustatyti, ir tinkamai įvertinti eismo įvykio aplinkybes, atliekant pakartotinę teismo ekspertizę turėtų būti įvertinti ir ištirti pateikti papildomi įrodymai, kurie galimai nebuvo įvertinti ir tirti tiek po eismo įvykio vietoje atliekant procesinius veiksmus reikšmingus eismo įvykio tyrimui. Dėl minėtų priežasčių būtų tikslinta skirti pakartotinę ekspertizę. Atliekant papildomus procesinius veiksmus dėl šio eismo įvykio, taip pat teikiant auto techninės ekspertizės atlikimui nebuvo visapusiškai ištirtos ir išsamiai įvertintos bei nepateiktos ekspertizei tyrimui reikšmingos aplinkybės. Tai galimai turėjo įtakos ekspertizės išvadoms ir jos procesinės padėties pasikeitimui – iš nukentėjusiosios buvo pripažinta kalta. Atliekant ekspertizę ir surašant ekspertizės aktą: 1) nebuvo užfiksuota ir įvertinta, kad T. V. buvo kliudytas automobilio veidrodėliu po to, kai pats atsitrenkė į pravažiuojantį automobilį; 2) auto įvykio ekspertizė atlikta remiantis automobilio „VW Golf“ sugadinimo vaizdu iš kairiojo šono, tačiau ekspertizės akte yra analizuojamos aplinkybės, kuriose dalyvavo automobilis „Mazda CX5“, o ne dėl automobilio „VW Golf“ sugadinimų, be to, dalis ekspertizės akte aprašytų automobilio „VW Golf“ sugadinimų nesutampa su automobilio „Mazda CX5“ sugadinimais; 3) ekspertizės akte esančioje eismo įvykio schemoje (2–7 puslapis) nepavaizduoti autoįvykio metu kelkraštyje stovėję automobiliai, kurie galėjo daryti įtaką tiek vaiko, tiek automobilio „Mazda CX5“ vairuotojos matymo galimybėms, be to, atliekant ekspertizę nebuvo įvertinta jog Mažojo Londono gatvėje yra 2 (3) greičio slopinimo kalneliai, kurių vienas buvo netoli autoįvykio vietos; 4) ekspertizės akte nebuvo įvertinta svarbi aplinkybė, kad T. V. į važiuojamąją dalį išbėgo atbulas; 5) ekspertizės akte nurodyta, kad tikslinant auto įvykio aplinkybes ir atliekant pakartotinį tyrimą, nustatant matomumą įvykio metu buvo pasitelkta specialistė V. K., kurios ūgis 1,70 m, tačiau eismo įvykio dalyvio T. V. ūgis 1,45 – 1,50 m; 6) abejonių kelia faktas, jog ekspertizės akte skaičiuojant kritinį greitį, vertinamas dydis nuo priekinės automobilio dalies iki galinio vaizdo veidrodėlio – toks skaičiavimas yra nepagristas.

4. Tiek Klaipėdos AVPK nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, tiek priimant skundžiamą nutarimą, tiek teismui nagrinėjant administracinę bylą Nr. II-180-903/2020, buvo padaryta eilė procesinių pažeidimų, grubiai paneigiant pamatinius teisinės valstybės principus, teisėtumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimus.