- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-22
- Bylos Nr.
- II-180-903/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00491-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus (pirm.)
- Pareiškėjas
- T. V.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus, sekretoriaujant Agnei Butkutei, dalyvaujant pareiškėjo T. V. įstatyminio atstovo D. V. atstovui advokatui D. K.,
viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo T. V. įstatyminio atstovo D. V. atstovo advokato D. K. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK, ir Institucija) 2020 m. balandžio 28 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo ir bylos grąžinimo Institucijai.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos AVPK 2020 m. balandžio 28 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną nepilnamečio T. V. atžvilgiu. Nutarime nurodyta, kad 2019 m. birželio 14 d. nepilnamečio asmens (10 m.) T. V. atžvilgiu pradėta administracinė teisena dėl to, kad jis 2019 m. birželio 14 d. 21.20 val. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, neįsitikinęs, kad kirsti važiuojamąją kelio dalį bus saugu, kirto važiuojamąją kelio dalį, kai matomumo zonoje pėsčiųjų perėjos ar sankryžos nėra, taip buvo kliudytas pravažiuojančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo G. Č., ir eismo įvykio metu apgadintas minėto automobilio kairės pusės užpakalinio veidrodėlis. Atlikusi tyrimą byloje, 2019 m. liepos 24 d. Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausioji patrulė V. K. priėmė sprendimą administracinėje byloje ROIK19103847729 „Dėl informacijos perdavimo savivaldybės administracijos direktoriui“. 2020 m. balandžio 7 d. Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnyba iš T. V. įstatyminio atstovo D. V. atstovo advokato D. K. gavo prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, kuriame nurodyta, kad Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos pareigūnai netinkamai įvertino bylos aplinkybes, neįvertino, kad eismo įvykis įvyko gyvenamojoje zonoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr.552 „Gyvenamoji zona“. Gavus atstovo prašymą, buvo tikslinamos eismo įvykio aplinkybės, t. y. papildomai buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini) ir papildomai padarytos teritorijos foto nuotraukos, apžiūrėti kelio ženklai. Papildomai yra apklaustas apie įvykį bendruoju pagalbos telefonu pranešęs L. B., kuris nepateikė tyrimui reikšmingos informacijos. Atsižvelgiant į tai, kad ANK nenumato administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo galimybės dėl sprendimo „Dėl informacijos perdavimo administracijos direktoriui“, o ANK 591 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad administracinė teisena nutrauktina, jei priešingą teisei veiką padarė jaunesnis negu 16 metų asmuo, šiuo atveju tikslinga administracinę teiseną nutraukti, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 2 punktu.
Šalies argumentai
Skundu prašoma panaikinti Klaipėdos AVPK 2020 m. balandžio 28 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ir bylą grąžinti Institucijai. Skunde nurodyta, kad skundžiamame nutarime nurodyta, jog galimybė atnaujinti administracinę teiseną dėl priimto sprendimo „Dėl informacijos perdavimo administracijos direktoriui“ nėra numatyta ANK 658 straipsnio 4 dalyje kaip vienas iš proceso atnaujinimo pagrindų. Klaipėdos AVPK vyriausioji patrulė V. K. 2019 m. liepos 24 d. sprendimu „Dėl informacijos perdavimo savivaldybės administracijos direktoriui“ nusprendė surinktą medžiagą perduoti Klaipėdos administracijos direktoriui procesiniam sprendimui priimti. Minėtas procesinis sprendimas nebuvo įteiktas nei T. V., nei jo įstatyminiams atstovams. Be to, minėtame sprendime nėra numatyta teisė jį apskųsti. Tokiu atveju akivaizdu, jog policijai priėmus nepagrįstą procesinį sprendimą, asmuo, kurio atžvilgiu priimtas policijos procesinis sprendimas, neturėjo teisės jo apskųsti. Taip pat Klaipėdos AVPK skundžiamame nutarime nurodo, jog T. V. bei jo įstatyminiai atstovai neturi teisės pateikti prašymo dėl proceso atnaujinimo, kadangi ANK nenumato galimybės teikti prašymą atnaujinti procesą dėl priimto sprendimo. Akivaizdu, jog tokiu atveju yra pažeidžiama T. V. bei jo įstatyminių atstovų konstitucinė teisė kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo. Priešingas teisinis aiškinimas reiškia, jog policijai priėmus ne nutarimą ar administracinį nurodymą, o kitą procesinį sprendimą, asmuo neturi teisės ginčyti jo teisėtumą bei pagrįstumą. Akivaizdu, jog toks teisinis aiškinimas yra nepagrįstas ir pažeidžiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamas teises.
T. V. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, kadangi nėra sulaukęs amžiaus, nuo kurio asmenys atsako administracine tvarka. Tačiau Klaipėdos AVPK sprendimu T. V. iš esmės pripažintas kaltu dėl eismo įvykio ir jam/jo įstatyminiams įpėdiniams gali kilti civilinė atsakomybė, kadangi Draudikas pateikė pretenziją dėl žalos atlyginimo. Šiuo konkrečiu atveju, T. V. teisinė padėtis iš esmės yra tapati asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, padėčiai. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Pažymėtina, jog šiuo konkrečiu atveju buvo prašoma atnaujinti procesą siekiant nustatyti eismo įvykio kaltininką, o ne administracinėn atsakomybėn patraukti mažametį asmenį. Akivaizdu, jog išvadą apie tai, kas kaltas dėl eismo įvykio, galima daryti tik tada, kai išnagrinėjami visi reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Būtent atnaujinus administracinio nusižengimo bylą ir galima išsamiai išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes bei nustatyti kaltą asmenį. Tuo tarpu šiuo konkrečiu atveju, Klaipėdos AVPK, net neatnaujinusi tyrimo, nusprendė, jog kaltas mažametis asmuo, o administracinė teisena tokio asmens atžvilgiu negalima, todėl administracinę teiseną nutraukė. Akivaizdu, jog toks procesinis sprendimas yra priimtas tinkamai neišnagrinėjus visų aplinkybių, be to, T. V. bei jo įstatyminiams atstovams nebuvo suteikta teisė pareikšti prašymus, išreikalauti duomenis, kviesti liudytojus ir pan. Klaipėdos AVPK buvo atliekamas administracinio nusižengimo bylos tyrimas dėl eismo įvykio Nr. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos AVPK 2020 m. sausio 28 d. pranešime draudimo bendrovei „BTA Insurance Company“ SE filialui Lietuvoje nurodyta, jog eismo įvykio data — 2019 m birželio 14 d., 21.20 val.; eismo įvykio vieta - (duomenys neskelbtini); eismo įvykio rūšis - užvažiavimas ant pėsčiojo; eismo įvykio galimas kaltininkas – T. V. (pėsčiasis). Klaipėdos AVPK atlikusi tyrimą konstatavo, jog eismo įvykio, įvykusio 2019 m birželio 14 d., 21.20 val. (duomenys neskelbtini), kaltininkas yra ne transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoja G. Č., o pėsčiasis T. V., kuris pažeidė KET 42 punkto reikalavimus bei ANK 428 straipsnio 6 dalį. ANK 428 straipsnio 6 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų padarytų KET pažeidimus, išskyrus kodekse numatytuosius. KET 42 punkte nustatyta, jog į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra, - sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti perėjos ribų. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu. Rekomenduojama, kad tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui pėstieji, eidami į kitą važiuojamosios dalies pusę, neštųsi šviečiantį žibintą arba vilkėtų ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būtų prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą. Klaipėdos AVPK Sprendime yra nurodyta, jog T. V., būdamas nepilnametis, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kirto važiuojamąją kelio dalį, kai matomumo zonoje pėsčiųjų perėjos ar sankryžos nėra, taip buvo kliudytas pravažiuojančio automobilio, t. y. T. V. pažeidė KET 42 punkto reikalavimus. T. V. bei jo įstatyminiai atstovai gavę dokumentus iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nustatė, jog Klaipėdos AVPK pareigūnai netinkamai įvertino bylos aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtas eismo įvykis įvyko gyvenamojoje zonoje, o transporto eismui minėtoje zonoje taikomos šiek tiek kitokios taisyklės negu nustatytos KET 42 punkte, t. y. pėstieji gyvenamojoje zonoje turi daugiau teisių. Eismo gyvenamojoje zonoje taisykles reglamentuoja KET XXI skyrius. (duomenys neskelbtini) punkte nustatyta, jog pėstiesiems leidžiama vaikščioti važiuojamąja dalimi visoje gyvenamojoje zonoje, tačiau jie neturi trukdyti transporto priemonių eismui. Gyvenamojoje zonoje pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo galimybę nustatė tam, kad būtų užtikrinama reali galimybė ištaisyti esmines klaidas, padarytas vykdant teisingumą, apsaugoti asmenis nuo akivaizdžių teisės pažeidimų, turinčių tiesioginę įtaką jų teisinei padėčiai. Tokios nuomonės laikosi ir teismai (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-262-360/2019). Akivaizdu, jog šiuo konkrečiu atveju, Klaipėdos AVPK pareigūnai neišsiaiškino visų bylai svarbių aplinkybių, bylos tinkamam išnagrinėjimui itin svarbi aplinkybė (tinkama eismo įvykio vieta) paaiškėjo tik T. V. bei jo įstatyminiams atstovams gavus dokumentus iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, todėl buvo ir yra teisinis pagrindas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą.
Institucija atsiliepimu prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad vadovaujantis ANK 591 straipsnio 2 dalies punktu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, kadangi priešingą teisei veiką padarė jaunesnis negu šešiolikos metų asmuo. Remiantis administracinio nusižengimo bylos medžiaga nustatyta, jog T. V. nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, neįsitikinęs, kad kirsti važiuojamąją kelio dalį yra saugu, ją kirto, kai matomumo zonoje pėsčiųjų perėjos ar sankryžos nėra, ir taip buvo kliudytas pravažiuojančio automobilio. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad visa reikalinga informacija yra užfiksuota procesiniuose dokumentuose. Konkrečiu atveju pagrįstai nustatyta, jog eismo įvykį lėmė būtent T. V. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, padaryta veika jo atžvilgiu kvalifikuota tinkamai. Naikinti, keisti skundžiamą nutarimą ar grąžinti bylą institucijai D. V. skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo T. V. įstatyminio atstovo D. V. atstovas advokatas D. K. skundą palaikė, prašė panaikinti skundžiamą 2020 m. balandžio 28 d. nutarimą ir bylą grąžinti Institucijai tirti iš naujo. Paaiškino, kad Klaipėdos AVPK pareigūnai netinkamai įvertino bylos aplinkybes, t. y. kad T. V. pažeidė KET 42 punkto reikalavimus. Eismo įvykis įvyko gyvenamojoje zonoje, o transporto eismui minėtoje zonoje taikomos šiek tiek kitokios taisyklės negu nustatytos KET 42 punkte, t. y. pėstieji gyvenamojoje zonoje turi daugiau teisių. Eismo gyvenamojoje zonoje taisykles reglamentuoja KET XXI skyrius. (duomenys neskelbtini) punkte nustatyta, jog „pėstiesiems leidžiama vaikščioti važiuojamąja dalimi visoje gyvenamojoje zonoje, tačiau jie neturi trukdyti transporto priemonių eismui. Gyvenamojoje zonoje pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones“. Jų nuomone, kaltu, šiuo atveju, turėtų būti pripažintas kitas asmuo, nes pareigūnai netinkamai įvertino tiesinę situaciją, teisinį režimą, faktines aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ta pati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka. Pažymėtina ir tai, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 569 straipsnio 2 dalis), o teismas ir administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) iš esmės juos tik tiria ir vertina (ANK 569 straipsnio 3 ir 4 dalis). Administracinio nusižengimo byloje nutarimas privalo būti priimtas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, byloje turi būti nustatytos teisiškai reikšmingas aplinkybės, pašalinti galimi prieštaravimai.
Iš skundžiamo nutarimo turinio teismas sprendžia, kad atlikus tyrimą buvo padaryta išvada, kad aptarto 2019 m. birželio 14 d. eismo įvykio kaltininkas yra pėsčiasis T. V., kuris pažeidė KET 42 punkto reikalavimus, t. y. nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, neįsitikinęs, kad kirsti važiuojamąją kelio dalį bus saugu, kirto važiuojamąją kelio dalį, kai matomumo zonoje pėsčiųjų perėjos ar sankryžos nėra, taip buvo kliudytas pravažiuojančio automobilio.
Tuo tarpu byloje yra pateikta informacija, kad aptartas eismo įvykis įvykio gyvenamojoje zonoje, kur galioja (duomenys neskelbtini) punkte nustatytas režimas, jog „pėstiesiems leidžiama vaikščioti važiuojamąja dalimi visoje gyvenamojoje zonoje, tačiau jie neturi trukdyti transporto priemonių eismui. Gyvenamojoje zonoje pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones“. Iš to seka, kad eismo įvykio kilimą galėjo lemti ne tik pėsčiojo T. V. veiksmai, pažeidžiant KET 42 punkto reikalavimus, bet ir automobilio „Mazda“ vairuotojos G. Č. veiksmai, pažeidžiant (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimus. Gi skundžiamame nutarime tokia situacija neįvertinta, kas teismui leidžia teigti, kad skundžiamo nutarimo išvada, jog eismo įvykio kilimą lėmė T. V. veiksmai, yra ankstoka.
Taigi siekiant nustatyti, kurio iš eismo dalyvių aptarti veiksmai nulėmė eismo įvykio kilimą, teismo nuomone, reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, t. y. papildomai apklausti T. V. ir G. Č. dėl eismo įvykio aplinkybių (matomumo, greičio ir kt.), galimai atlikti jų parodymų patikrinimą vietoje, siekiant surinkti kuo tikslesnius duomenis apie jų judėjimo trajektorijas ir susidūrimo mechanizmą, galimai atlikti eksperimentą dėl galimybės pamatyti kliūtį susidariusioje situacijoje, gauti eismo įvykio ekspertų paaiškinimus, o surinkus visus galimus reikšmingus duomenis, esant būtinumui, paskirti ir eismo įvykio ekspertizę.
Tuo būdu konstatuotina, kad Klaipėdos AVPK 2020 m. balandžio 28 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną nepilnamečio T. V. atžvilgiu naikintinas, o administracinio nusižengimo byla grąžinama Klaipėdos AVPK nusižengimui tirti iš naujo, nes reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutarė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. balandžio 28 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną nepilnamečio T. V. atžvilgiu panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui administraciniam nusižengimui tirti iš naujo.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.