- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2021-11-05
- Bylos Nr.
- AN2-365-361/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00803-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Dalius Jocys (pirm.)
- Pareiškėjas
- G. Č.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. Č. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarties T. V. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. gegužės 18 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutraukta administracinio nusižengimo teisena, pradėta T. V.. Nutarime nurodyta, jog 2019 m. birželio 14 d., apie 21.30 val., policijos informacinėje sistemoje PRĮR registruotas pranešimas ROIK: 0119000305149, kad Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas G. Č. partrenkė vaiką T. V.. 2019 m. birželio 14 d. dėl nepilnamečio asmens (10 metų) T. V. pradėta administracinė teisena dėl to, kad jis 2021 m. birželio 14 d., 21.20 val., Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, neįsitikinęs, kad kirsti važiuojamąją kelio dalį bus saugu, kirto važiuojamąją kelio dalį, kai matomumo zonoje pėsčiųjų perėjos ar sankryžos nėra, taip buvo kliudytas pravažiuojančio automobilio „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. liepos 20 d. gauta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis, kuria Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. balandžio 28 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną nepilnamečiui T. V. panaikinta ir administracinio nusižengimo bylą grąžinta Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatui administracinį nusižengimą tirti iš naujo. Atlikus papildomus procesinius veiksmus, reikšmingus eismo įvykio tyrimui, buvo atlikta autotechninė ekspertizė. 2021 m. kovo 16 d. gautas Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus ekspertizės aktas Nr. 11Š-19(21), kurio išvadose nurodyta, kad priežastinį ryšį eismo įvykiui kilti turėjo automobilio „Mazda“ vairuotojos veiksmai. Esant šioms aplinkybėms administracinio nusižengimo teisena T. V. nutraukiama.
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi netenkino pareiškėjos G. Č. skundo ir paliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. gegužės 18 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną T. V. nepakeistą. Teismo vertinimu, policija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjos skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja G. Č. apeliaciniu skundu apygardos teismo prašo panaikinti apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pripažinti, kad T. V. nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, neįsitikinęs, kad kirsti važiuojamąją kelio dalį bus saugu, kai matomojoje zonoje pėsčiųjų perėjos ar sankryžos nėra, todėl buvo kliudytas pravažiuojančio, vairuojamo G. Č., automobilio.
3.1. Teigia, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei ekspertizės akto išvadas, jas aiškino ne sistemiškai, o pasirinktinai, netinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, jas pažeisdamas, šališkai vertino šalių posėdžio metu teikiamus paaiškinimus ir pateiktus papildomus įrodymus. Pažymi, kad išvadą apie tai, kas kaltas įvykio metu galima daryti tik tada, kai išnagrinėjami visi reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas ir jų visuma. Teismas išskirtinai rėmėsi policijos pareigūnės vertinimu ir Šiaulių skyriaus ekspertizės akte Nr. 11Š-19(21) nustatytomis aplinkybėmis. Teismas nevertino, kad pareigūnė, priimdama nutarimą administracinio nusižengimo byloje, ją (G. Č.) pripažino kalta, nors jos kaltės klausimas šioje byloje nebuvo sprendžiamas ir neturėjo būti nagrinėjamas.
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Teismas nurodė, kad „iš Ekspertizės akto matyti, kad nurodytomis aplinkybėmis, automobilio „Mazda CX5“ vairuotoja G. Č., gyvenamojoje zonoje, važiuodama jos pačios nurodytu 20 km/h greičiu, matomumo zonoje esant vaikams, laiku nesumažino važiavimo greičio, dėl to partrenkė per kelio važiuojamąją dalį, jai iš kairės pusės judėjusį pėsčiąjį T. V., kas techniniu požiūriu nepriimtina ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą“. Tačiau teismas nevertino ekspertizės akto išvados, kad „tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, įgalinančių apskaičiuoti automobilio „Mazda CX5“ važiavimo greitį prieš pat susidūrimą su pėsčiuoju“ (ekspertizės akto išvada Nr. 3). Be to, teismas nevertino ir kito ekspertizės akto teiginio, kad „iš tirti pateiktoje medžiagoje esančių duomenų negalima nustatyti, kokiu tempu berniukas judėjo per kelio važiuojamąją dalį, tuo pačiu metu negalima nustatyti kokiu atstumu, iškilus grėsmei eismo saugumui, automobilio „Mazda CX“ vairuotoja G. Č. buvo neprivažiavusi automobilio ir pėsčiojo judėjimo trajektorijos susikirtimo vietos“ (ekspertizės akto 5-7 lapas). Be to, ekspertizės akte nurodyta, jog tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, įgalinančių apskaičiuoti automobilio „Mazda CX5“ važiavimo greitį prieš pat susidūrimą su pėsčiuoju (ekspertizės akto išvada Nr. 3).
3.3. Nors nutartyje, cituodamas ekspertizės aktą, teismas nurodė, kad „jeigu nurodytoje eismo situacijoje pėsčiasis T. V. į kitą kelio važiuojamosios dalies pusę judėjo didesniu nei 5,25 km/h greičiu, tai pėsčiasis T. V., judėjo per kelio važiuojamąją dalį, sudarydamas kliūtį automobilio „Mazda CXS“ judėjimui, kada jo vairuotoja jau neturėjo techninės galimybės sustoti neprivažiavusi pėsčiojo judėjimo per kelią vietos, kas techniniu požiūriu nepriimtina ir taip pat sąlygojo šio eismo įvykio kilimą“, tačiau nevertino aplinkybės, kad pėsčiasis „T. V. judėjo per kelio važiuojamąją dalį sudarydamas kliūtį automobilio „Mazda CX5“ judėjimui“ (ekspertizės akto išvados Nr. 5, 6). Kelių eismo taisyklių 175 punkte nurodyta, kad pėstiesiems leidžiama vaikščioti važiuojamąja dalimi visoje gyvenamojoje zonoje, tačiau jie neturi trukdyti transporto priemonių eismui. Iš aukščiau paminėtų Ekspertizės akto išvadų matyti, kad T. V. judėdamas per kelio važiuojamąją dalį sudarė kliūtį automobilio „Mazda CX5“ judėjimui.
3.4. Be to, teismas neatsižvelgė ir į kitas ekspertizės akto išvadas, t. y. ekspertizės akto išvadas Nr. 4, 6 ir 8: „jei nurodytoje eismo situacijoje pėsčiasis T. V. per kelio važiuojamąją dalį judėjo mažesniu nei 5,25 km/h greičiu, automobilio „Mazda CX5“ vairuotoja G. Č. iškilus grėsmei eismo saugumui, turėjo techninę galimybę, laiku stabdydama vairuojamą automobilį, sustoti neprivažiavusi pėsčiojo judėjimo per kelią vietos“ (ekspertizės akto išvada Nr. 4); jeigu nurodytoje eismo situacijoje pėsčiasis T. V. į kitą kelio važiuojamosios dalies pusę judėjo didesniu nei 5,25 km/h greičiu, tai pėsčiasis T. V. judėjo per kelio važiuojamąją dalį sudarydamas kliūtį automobilio „Mazda CX5“ judėjimui, kada jo vairuotoja jau neturėjo techninės galimybės sustoti neprivažiavusi pėsčiojo judėjimo per kelią vietos“ (ekspertizės akto išvada Nr. 6); atliktos skaičiuotės rezultatai rodo, kad per 10,15 m atstumą nuo (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. (duomenys neskelbtini) pabaigos iki eismo įvykio užfiksuotos automobilio „Mazda CX5“ padėties intensyviai stabdant minėtą automobilį jį galima sustabdyti automobiliui važiuojant apie 25 km/h greičiu“ (ekspertizės akto išvada Nr. 8). Teismas nevertino ekspertizės akte nurodytų išvadų ir teiginių, jog nėra galimybės nustatyti kokiu tempu berniukas judėjo per kelio važiuojamąją dalį ir negalima nustatyti, kokiu atstumu, iškilus grėsmei eismo saugumui, automobilio „Mazda CX“ vairuotoja G. Č. buvo neprivažiavusi automobilio ir pėsčiojo judėjimo trajektorijos susikirtimo vietos. Todėl akivaizdu, kad teismas ne tik netinkamai ir pasirinktinai aiškino ir nurodė ekspertizės akto išvadų teiginius, bet ir netinkamai taikė materialinės teisės normas.
Žemesnės instancijos teismas
3.5. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kokiu tempu T. V. į važiuojamąją kelio dalį įžengė ir bandė kirsti gatvę, kad taip pat nėra jokių patvirtinančių įrodymų, jog T. V. į gatvę išbėgo staiga. Teismas rėmėsi byloje esančiu D. V. 2020 m. lapkričio 30 d. paaiškinimu, jog T. V. prieš kirsdamas gatvę apsižiūrėjo ar nėra atvažiuojančių automobilių, automobilio nepastebėjo, į gatvę įėjo, o ne įbėgo, ir A. V. 2019 m. birželio 19 d. rašytiniu paaiškinimu, pateiktu praėjus kelioms dienoms po eismo įvykio, kuriame nurodyta, jog dukra S. V. parbėgusi į namus informavo, kad T. V. norėdamas pereiti į kitą kelio pusę, sustojo prie šaligatvio, pasižiūrėjo į dešinę pusę ir nematydamas automobilių ėjo per gatvę. Teismas nepagrįstai rėmėsi T. V. tėvų, t. y. suinteresuotų asmenų, kurie nebuvo eismo įvykio dalyviais ir patys eismo įvykio nematė, parodymais, be to duotais po eismo įvykio praėjus tam tikram laiko tarpui, ir nevertinto byloje esančių įrodymų, kad T. V. į kelią išbėgo atbulas (E. A. paaiškinimai, jog jos dukros G. sūnus V. (vienas iš vaikų, buvusių eismo įvykio vietoje ir mačiusių eismo įvykį) nurodė, kad T. į kelią išbėgo atbulas.
3.6. Teismas nurodė, kad pareiškėjos skunde nurodyti ekspertizės akte esantys neatitikimai ir netikslumai negalėjo lemti akto išvadų netikslumo, tačiau savo teiginio nepagrindė ir neargumentavo. Teismas nepagrįstai atsisakė vertinti papildomus įrodymus, pateiktus byloje, nurodydamas, kad įvykio vietoje nebuvo nustatyti automobilio „Mazda CX5“ kairės pusės sparno apgadinimai, tačiau kaip buvo nurodyta posėdžio metu, papildomos fotonuotraukos yra pateiktos draudimo bendrovės specialistų, kuriems automobilis buvo perduotas po autoįvykio ir kurie fiksavo ant automobilio esančius pažeidimus, kurių neužfiksavo policijos pareigūnai tirdami aplinkybes po eismo įvykio. Atliekant pakartotinį eismo įvykių aplinkybių tyrimą, jį atlikę pareigūnai buvo informuoti, apie autoįvykio metu padarytus automobilio kairiojo sparno apgadinimus.
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą policija prašo apeliacinio skundo netenkinti. Mano, jog teismas tinkamai įvertino nustatytas faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą teiseną T. V. nutraukti. Įvertinus byloje surinktus duomenis, eksperto išvadą, matyti, kad priežastinį ryšį eismo įvykiui kilti turėjo automobilio vairuotojos G. Č. veiksmai.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
6. Išanalizavęs administracinio nusižengimo medžiagą, apygardos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kuria paliko nepakeistą policijos nutarimą nutraukti (nepradėti) T. V. administracinio nusižengimo bylos teiseną. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiamos nutarties motyvais, apeliaciniu skundu, konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai atsakė į visus pareiškėjos nesutikimo su policijos nutarimu argumentus ir motyvuotai pagrindė savo išvadas.
7. Apeliantė skunde pakartoja ankstesnio skundo argumentus. Dėl eismo įvykio kilimo įžvelgia pėsčiojo T. V. kaltę ir kvestionuoja policija nutarimo motyvus, jog priežastinį ryšį eismo įvykiui kilti turėjo jos veiksmai. Tačiau tokią apeliantės poziciją teismas vertina kaip nepagrįstą. Pritardamas policijos nutarime ir skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams ir išvadoms, apygardos teismas dar kartą pažymi, kad dėl T. V. veiksmų nebuvo pagrindo pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną ir tuo leidžia įsitikinti išsamūs apylinkės teismo motyvai. Siekiant išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes dėl galimai T. V. padaryto administracinio nusižengimo buvo atlikti papildomi procesiniai veiksmai: papildomai apžiūrėta eismo įvykio vieta, atlikti papildomi matmenys, atliktas eksperimentas, darytos foto nuotraukos ir sudaryta schema, gauti G. Č. ir D. V. rašytiniai paaiškinimai (b. l. 38-39, 74-78). Galiausiai, atlikus nurodytus papildomus procesinius veiksmus, atlikta autotechninė ekspertizė ir gautas Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. 11Š-19(21). Šiame akte pateikta, apeliantės kvestionuojama išvada, jog nurodytomis aplinkybėmis, automobilio „Mazda CX5“ vairuotoja G. Č., gyvenamojoje zonoje, važiuodama jos pačios nurodytu 20 km/h greičiu, matomumo zonoje esant vaikams, laiku nesumažino važiavimo greičio, dėl to partrenkė per kelio važiuojamąją dalį, jai iš kairės pusės judėjusį pėsčiąjį T. V., kas techniniu požiūriu nepriimtina ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą, dera su kitais byloje surinktais faktiniais duomenimis ir ją patvirtina.
8. Sugretinęs G. Č. teismo posėdžio metu duotus parodymus, kad važiuodama kairėje kelio pusėje ji matė vaikus, kurie emocingai kalbėjosi, su liudytojų D. V. ir A. V. parodymais, jog T. V. prieš kirsdamas gatvę apsižiūrėjo ar nėra atvažiuojančių automobilių, apylinkės teismas pagrįstai kaip nepatikimą vertino vairuotojos – G. Č. teiginį, kad pėstysis T. V. staigiai išbėgo į kelią. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jei G. Č., vairuodama automobilį gyvenamosios zonos teritorijoje ir matydama matomumo zonoje esant vaikus, būtų laiku sulėtinusi važiavimo greitį ar net visiškai sustabdžiusi automobilį, eismo įvykis nebūtų įvykęs.
9. Kaip teisingai motyvavo apylinkės teismas, eismo įvykis įvyko gyvenamojoje zonoje, kurioje ženkliai ribojamas greitis, o esant padidintos rizikos situacijoms, kaip antai kelkraštyje žaidžiantys vaikai, tokios situacijos reikalauja vairuotojo dar labiau sulėtinti greitį ar net visiškai sustoti. Šiuo atveju G. Č. vairavo padidinto pavojingumo šaltinį – automobilį, važiavo gyvenamosios zonos teritorijoje ir matė vaikus, todėl turėjo būti atidi, važiuoti pro vaikus lėčiau, labiau stebėti jų veiksmus, elgesį ir pan. Pažymėtina, kad KET 176.1 papunktyje nustatytas draudimas gyvenamojoje zonoje važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu, nereiškia, kad vairuotojas neturi važiuoti lėčiau, juolab, atsižvelgiant į tai, kad pagal KET 175 punkto nuostatas, pėstiesiems leidžiama vaikščioti važiuojamąja dalimi visoje gyvenamojoje zonoje ir joje jie turi pirmumo teisę prieš transporto priemones.
10. Priešingai nei teigia apeliantė, ekspertizės akto išvadas apylinkės teismas nutartyje aptarė, įvertino ir pagrįstai konstatavo, kad gautos išvados paneigia pareiškėjos prielaidas dėl T. V. veiksmų reikšmės eismo įvykiui kilti. Ekspertizės aktas atitinka visus bylos įrodymams keliamus reikalavimus. Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Šiuo atveju apylinkės teismas šių specialiųjų duomenų vertinimo klaidų nepadarė, akto išvadas įvertino tinkamai, kompleksiškai ir objektyviai.
11. Vien tai, kad priimtas sprendimas netenkina apeliantės interesų ir ji savaip interpretuoja jai nepalankias ekspertizės akto išvadas, neleidžia skundžiamą teismo nutartį naikinti kaip nepagrįstą ar neteisėtą. Teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas, teisingai įvertino bylos duomenis ir jų visumos pagrindu padarė motyvuotas išvadas dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių nebuvimo T. V. veiksmuose, kurių apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia. Aplinkybė, jog policijos nutarime pasisakyta apie G. Č. veiksmų priežastinį ryšį, nesukelia jai teisinių pasekmių – šiuo nutarimu ji nebuvo ir nėra nubausta už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą (ANK 423 straipsnio 2 dalis) ar kitą administracinį nusižengimą.
12. Taip pat apygardos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos (ANK 39 straipsnis). Aptariamas eismo įvykis, kuriame apeliantė įžvelgia T. V. kaltę, o savo neigia, įvyko 2019 m. birželio 14 d. Taigi terminas administracinei nuobaudai skirti, remiantis minėta teisės norma, šiuo metu jau yra pasibaigęs. Ši aplinkybė leidžia įžvelgti ir kitą ANK 591 straipsnio 7 punkte reglamentuotą administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo pagrindą – iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 39 straipsnyje nurodytas terminas. Nustačius tokią aplinkybę, byloje negali būti sprendžiamas administracinio nusižengimo (ne)padarymo klausimas (tai liečia tiek T. V., tiek G. Č. veiksmų teisinį vertinimą), o bet kokios išvados apie administracinio nusižengimo padarymo faktą yra beprasmės, nes asmuo nei gali būti pripažįstamas kaltu, nei nusprendžiama, kad jis neatliko draudžiamos veikos. Beje, policijos atstovė teismo posėdyje apylinkės teisme nurodė, kad G. Č. administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta suėjus senaties terminui. Taigi dėl aktualaus eismo įvykio nei jai, nei T. V. nebegali kilti administracinė atsakomybė. Tačiau šios administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimas, neužkerta kelio apeliantei ginti, jos manymu, pažeistas teises ir teisėtus interesus civilinio proceso tvarka, pavyzdžiui, reiškiant ieškinį dėl deliktu padarytos turtinės žalos atlyginimo. Eismo įvykio dalyvių kaltės forma, dydis, tokioje žalos atlyginimo prievolėje nustatytini ne pagal viešosios, o privatinės teisės institutus (CK 6.246 straipsnio 1, 2 dalys, 6.263 straipsnis, 6.276 straipsnis ir kt.).
13. Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad policija, priimdama nutarimą, tinkamai įvertino visetą byloje surinktų duomenų, todėl priėmė teisingą sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Apylinkės teismas, palikdamas šį nutarimą, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad T. V. veiksmai šioje byloje negali būti pripažįstami sukėlę eismo įvykį. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą ir pareiškėjos G. Č. apeliacinio skundo netenkinti.