- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-03
- Bylos Nr.
- eII-168-1166/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-50-3-00055-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Alvydas Žala
- Pažeidėjas
- A. B.
- Kategorijos
- 1.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.11.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-3285-2025 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo Dariaus Liuimos 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-3285-2025 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) (toliau – Nutarimas), A. B. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 850 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams, už tai, kad jis 2025 m. liepos 19 d., 00 val. 15 min., (duomenys neskelbtini) vairuodamas keturratį motociklą Maverisck CAN-AM, nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui, išreikštam specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio įjungtam mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliams bei garsiniam signalui ir liepiant per garsiakalbį sustoti, sustabdyti transporto priemonę, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 16 punkto reikalavimus.
A. B. skundu prašo pakeisti Nutarimą – pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nustatyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nustatant teismo nuožiūra, bet trumpesnį nei imperatyviai nustatyta ANK 426 straipsnio 7 dalyje (teismo pastaba: skunde klaidingai nurodoma ANK 425 straipsnio 7 dalis). Skundas iš esmės grindžiamas tokiais argumentais:
1) nurodo, jog jis labai kritiškai vertina savo elgesį dėl jam inkriminuojamo nusižengimo, nuoširdžiai gailisi;
2) teigia, kad Institucija jokiais objektyviais argumentais, kurie paskatino ją priimti tokį griežtą sprendimą, nepagrindė kokios jo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės Institucijai neleido spręsti, kad jo atžvilgiu, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tiek bendrieji, tiek prevenciniai tikslai už padarytą pažeidimą;
3) nurodo, kad yra ypatingai drausmingas vairuotojas, be aptariamojo nusižengimo per visą vairavimo stažą nėra padaręs jokio kito nusižengimo, niekada jam nebuvo atimta teisė vairuoti, todėl negalima būtų kategoriškai teigti, kad yra piktybinis vairuotojas;
4) teigia, kad veda tvarkingą gyvenimo būdą, stengiasi būti visiems geranoriškas, jaučiasi atsakingas tiek už save, tiek už artimuosius, priklausomybės ligomis, tame tarpe dėl alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo, neserga, neteistas, teigiamai charakterizuojamas kitų asmenų, byloje nėra duomenų, kad po šio pažeidimo padarymo būtų nesilaikęs KET reikalavimų ar daręs kitus teisės pažeidimus. Transporto priemonę vairavo esant geroms eismo sąlygoms, įsijungęs šviesas, niekam žala nepadaryta;
5) nurodo, jog turi rūpintis ir prižiūrėti savo neįgalų brolį: jį nuveža pas gydytojus, lydi gydymo įstaigose, atveža jam vaistus ir maisto. Taip pat jo darbo funkcijų atlikimui būtina turėti teisę vairuoti: jis užsiima individualia veikla, teisė vairuoti reikalinga, kad galėtų sklandžiai vykdyti sutartimis prisiimtus įsipareigojimus;
Taip pat skunde nurodoma teismų praktika – teismų procesiniai sprendimai, kuriais paskirtos administracinio poveikio priemonės buvo sutrumpintos vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi.
A. B. teismo posėdyje palaikė skundą jame nurodytais argumentais ir motyvais. Jo manymu, Nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta.
Institucija atsiliepime nurodė, jog su skundu nesutinka. Mano, kad administracinė nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai, nėra aiškiai per griežta. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis, galin čiomis lempti paskirtos administracinio poveikio priemonės švelninimą. Prašo skundo netenkinti.
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko.
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. skundu neginčija įvykdyto administracinio nusižengimo padarymo fakto ir paskirtos administracinės nuobaudos rūšies ar dydžio, kelia tik administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimą, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
ANK 426 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos ar Karo policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Pagal ANK 426 straipsnio 7 dalį, už šio administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų.
Iš skundžiamo Nutarimo matyti, kad A. B. už minėto administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta minimali 850 Eur dydžio bauda bei skirta administracinio poveikio priemonė minimaliam terminui – 36 mėnesiams.
Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023, 2AT-22-648/2024).
Nagrinėjamu atveju teismas tokių išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą arba jos neskirti, nenustatė. Sprendžiant administracinio poveikio priemonės proporcingumo klausimą, atsižvelgiama į tai, kad A. B. KET pažeidimą padarė visiškai ignoruodamas geros moralės elgesio normas, tokiais savo veiksmais neabejotinai keldamas pavojų ne tik eismo dalyvių saugumui, bet ir sveikatai ar net gyvybei. Ir nors skunde A. B. nurodo, kad transporto priemonę vairavo esant geroms eismo sąlygoms, įsijungęs šviesas, niekam žala nepadaryta, tačiau teismas šiuos argumentus vertina kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens siekį įtikinti teismą, kad jo padarytas KET pažeidimas nepasižymi dideliu pavojingumu. Vertindamas tokius skundo motyvus teismas pažymi, jog tai, kad šiuo atveju A. B. veika nesukėlė realių pasekmių, negali būti traktuojama kaip aplinkybė, kuri mažina jo veikos pavojingumą. Pažymėtina, kad kilus jo nurodomiems ar kitokio pobūdžio padariniams, taip pat jam pažeidus kitus KET punktus, jam kiltų atsakomybė pagal kitus ANK straipsnius ar net baudžiamąjį įstatymą. Taigi nurodytos aplinkybės visiškai nepateisina tokio pavojingo jo elgesio, niekaip nemažina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir nepaneigia asmens kaltės, taip pat nesudaro pagrindo pateisinti jo elgesį ar laikyti jo padarytą nusižengimą nešiurkščiu KET pažeidimu. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys taip pat, teismo vertinimu, atskleidžia jo nepakankamai kritišką požiūrį į padarytą nusižengimą ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Pažymėtina, jog kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis.
A. B., vertindamas save kaip itin drausmingą vairuotoją, nurodo, kad be aptariamojo nusižengimo per visą vairavimo stažą nėra padaręs jokio kito nusižengimo, niekada jam nebuvo atimta teisė vairuoti, todėl, jo teigimu, negalima būtų kategoriškai teigti, kad jis yra piktybinis vairuotojas, taip pat nėra duomenų, kad po šio pažeidimo padarymo būtų nesilaikęs KET reikalavimų ar daręs kitus teisės pažeidimus. Tačiau teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad A. B. iki pažeidimo, už kurį nubaustas skundžiamu Nutarimu, padarymo, vieną kartą baustas administracine tvarka už karo prievolininkų pareigų nevykdymą, už KET pažeidimus nebaustas, tačiau būtina pažymėti tai, jog po aptariamo nusižengimo padarymo (2025 m. liepos 19 d.), jis jau kitą dieną – 2025 m. liepos 20 d., padarė KET pažeidimą – vairavo transporto priemonę, kuri neįregistruota nustatyta tvarka.
Tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nebuvo baustas už šiukščius administracinius nusižengimus, jo teigiamai necharakterizuoja, nes bendrąją prasme administracinių nusižengimų padarymas, nepaisant to, kokio pobūdžio tie pažeidimai, jau neigiamai charakterizuoja asmenį, kaip nelinkusį laikytis įstatymų. Taigi šie duomenys neleidžia teigti, kad dabartinis nusižengimas yra atsitiktinis įvykis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime.
Skunde taip pat akcentuojama, kad A. B. veda tvarkingą gyvenimo būdą, stengiasi būti visiems geranoriškas, jaučiasi atsakingas tiek už save, tiek už artimuosius, priklausomybės ligomis, tame tarpe dėl alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo, neserga, neteistas, teigiamai charakterizuojamas kitų asmenų. Teismo vertinimu, nurodomos aplinkybės yra natūralios atsakingo, moralaus ir etikos reikalavimus atitinkančio gyvenimo aplinkybės.
Nors skunde ir nurodomos aplinkybės, susijusios A. B. darbu ir jo specifika, šeimos poreikiais (reikalingumu rūpintis neįgaliu broliu), tačiau šios aplinkybės egzistavo ir pažeidimo padarymo metu ir jo nuo neteisėto elgesio nesulaikė. Institucijos Nutarimu nustatyti apribojimai yra natūrali ir įstatymo numatyta taikomos administracinės nuobaudos pasekmė. Nusižengimą padariusio asmens darbas, net ir tais atvejais, kai asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra nusižengimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, bei nurodytos šeiminės aplinkybės, nėra esminės ar išskirtinės aplinkybės, suteikiančios pagrindą švelninti ar neskirti administracinio poveikio priemonę. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, priešingu atveju, visuomenėje susidarytų nebaudžiamumo įspūdis. Šiuo konkrečiu atveju pažeidėjo patiriami nepatogumai yra laikini ir adekvatūs jo padarytam administraciniam nusižengimui.
Skunde akcentuojama teismų praktika, nurodomi teismų procesiniai sprendimai, kuriais paskirtos administracinio poveikio priemonės buvo sušvelnintos vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi. Atsakydamas į šiuos argumentus, teismas pažymi, kad skunde nurodyti apylinkių teismų procesiniai sprendimai nesaisto šią konkrečią A. B. bylą nagrinėjančio teismo. Kiekvienu skirtingu atveju teismas vertina individualiai nusižengimo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę bei aplinkybių visumą, todėl kitų teismų sukurtais precedentais reikia remtis itin apdairiai. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti, todėl kiekvienu atveju privalu įvertinti nagrinėjamo nusižengimo aplinkybes jų nesugretinant su kitomis administracinio nusižengimo bylomis.
Byloje nenustačius naujų išskirtinių aplinkybių, dėl kurių galėtų būti taikoma ANK 34 straipsnio 6 dalis ir paskirta švelnesnė administracinio poveikio priemonė, pakeisti Institucijos Nutarimą skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas netenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Netenkinti A. B. skundo.
Palikti nepakeistą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-3285-2025 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.