- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-13
- Bylos Nr.
- e2A-1448-173/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00749-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Žibutė Budžienė, Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- B. G.
- Atsakovas
- V. K.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), Žibutės Budžienės, Nijolios Indreikienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. G. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-29-308/2015 pagal ieškovo B. G. ieškinį atsakovui V. K. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas B. G. pateikė teismui ieškinį atsakovui V. K., kuriuo prašė iš atsakovo priteisti 7848,75 eurų (27 100,16 Lt) turtinės ir 1448,10 eurų(5 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovas B. G. virš 30 metų yra žemės sklypo ir jame esančių statinių (duomenys neskelbtini), naudotojas, o 1992-07-16 valstybinės pirkimo- pardavimo sutartimi nusipirko iš Valstybės 0,0746 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). 1993 metų pradžioje jis pasodino savo žemės sklype prie ribos su valstybine žeme, kuri tuo metu dar nebuvo suformuota atskiru žemės sklypu, tujų gyvatvorę. Atsakovas V. K. 2005 m. rugpjūčio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nuosavybės teise įsigijo butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), buvusį vieno aukšto medinio karkaso su užpilu name (1965 metų statybos, 70 % fizinio nusidėvėjimo). V. K. 2009 m. birželio 11d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2030 m. birželio 11d. iš Lietuvos valstybės išsinuomojo 0,0341 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 0,0152 ha ploto dalį. Jokių pastabų, pretenzijų ar pageidavimų dėl tujų gyvatvorės nei nuo atsakovo buto pirkimo-pardavimo sutarties, nei gretimo žemės sklypo formavimo metu, nei po jo suformavimo ir valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo iš atsakovo pusės reiškimą nebuvo iki 2012 metų. Atsakovas 2012-10-08 pateikė Varėnos rajono apylinkės teismui ieškinį, prašydamas pakeisti ribą tarp ieškovo ir atsakovo žemės sklypų ir įpareigoti B. G. patraukti tujas (CB Nr. 2-41-445/2013), tačiau ieškinys buvo atmestas. 2014 metų pavasarį atsakovas laužė minėtų tujų šakas, pjovė medžius, atkasinėjo medžių šaknis, griovė vielinę tvorą. Minėtų veikų buvimo faktas konstatuotas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjo 2014-04-25 nutarimu. Minėtu nutarimu konstatuota, kad V. K. veiksmuose yra padaryti nusikalstamos veikos požymiai, numatyti LR BK 187 str. 1 d. Nurodyta, jog pagal LR BK 407 str. šios kategorijos baudžiamosios bylose ikiteisminis tyrimas bendra tvarka neatliekamas ir informavo apie galimybę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Pagal LR BK 187 str. 1 d. buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.
UAB „Medasta“ specialistas, apžiūrėjęs sugadintą gyvatvorę vietoje, nustatė, kad buvo sunaikinta 108 medžiai, kelmų rovimo ir naujų identiškų medžių atsodinimo darbai kainuoja 17704,16 Lt (be medžių kainos). Vienos 2,2 m aukščio tokios rūšies tujos vidutinė rinkos kaina sudaro 87 Lt, viso reikia 108 medžiu, medžių vertė sudaro 9396 Lt. Todėl bendra ieškovo sunaikintos gyvatvorės atstatymo kaina yra 27100,16 Lt.
Ieškovas nuosavybės teise valdomame žemės sklype dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jaučiasi nesaugus. Atsakovas nepaiso teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-41-445/2013, tyčia gadina ieškovo turtą. Dėl to ieškovas jaučiasi pažemintas, įžeistas, nesaugus savo nuosavybės teise valdomojoje teritorijoje, todėl patyrė ir neturtinę žalą, kurią vertina 5 000 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovo ir ieškovo žemės sklypą skiria aštriabriaunė tvorą, kuri yra apsodinta įvairiais augalais – tujomis, medžiais ir krūmais. Minėtų augalų šakos buvo atsakovo sklype, užėmė tam tikrą dalį sklypo, tai trukdė atsakovui naudotis žemės sklypu, todėl buvo nuspręsta kreiptis į kaimyną, prašant pašalinti minėtus augalus iš atsakovo valdomos teritorijos. Atsakovas ne kartą kreipėsi į ieškovą tiek žodžiu, tiek ir raštu. Ieškovui nereaguojant į atsakovo prašymus ir pastabas, atsakovas 2014 metų pavasarį nupjovė augalų, buvusių V. K. valdomoje žemės sklypo dalyje, šakas ir šaknis. Imtis priemonių tęstiniam atsakovo teises pažeidžiančios situacijos stabdymui jis buvo priverstas, nes ieškovas nesiėmė jokių veiksmų. T.y. atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, be kurių deliktinės civilinės atsakomybės taikymas nėra įmanomas. Pats santykis yra tęstinio pobūdžio, o atsakovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimas truko kurį laiką, todėl ieškovo teiginiai, jog šiam teisiniam santykiui negalioja teisės aktai, atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Be to, gyvatvorės, skiriančios jo ir ieškovo žemės sklypus, atkarpoje, kurios atstumas yra labai nedidelis ir net teoriškai nėra įmanoma pasodinti 108 medžių, be to, atsakovo norimos atsodinti gyvatvorės aukštis – 2.2 metro, neatitinka teisės aktų reikalavimų, o nurodoma gyvatvorės atsodino sąmata yra pernelyg didelė, nurodytos kainos neatitinka rinkoje egzistuojančių kainų, taip pat vien sąmatos su itin didelėmis kainomis pateikimas, nesudaro pagrindo, net ir konstatavus, jog buvo padarytas pažeidimas netinkamai taikant LR CK 4.42 str., priteisti 27100,16 Lt žalos atlyginimui. Joks galiojantis įstatymas nenumato galimybės gauti neturtinės žalos atlyginimą dėl augalų, pasinaudojant LR CK 4.42 str., nupjovimo.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 12 s. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo B. G. atsakovui V. K. 868,87 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Teismas nustatė, kad šalys naudojasi gretimais žemės sklypais-ieškovas (duomenys neskelbtini) (privati namų valda), o atsakovas (duomenys neskelbtini) (2009-06-11 valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu), kur šalių sklypus skiria ieškovo pastatyta tvora. Prie tvoros į ieškovo sklypo pusę yra pasodintos tujos. Tujos pagal amžių yra jau brandžios, todėl galima tikėti ieškovo paaiškinimu, kad tujos galėjo būti pasodintos gal prieš 20 metų. Atsakovas V. K. 2012-07-26 Varėnos rajono apylinkės teisme buvo pateikęs ieškinį dėl žemės sklypo su ieškovu B. G. ribų nuginčijimo, kur ieškinio 4 punkto reikalavimu buvo prašoma įpareigoti B. G. nukelti augančias tujas (medžius) iš V. K. atiteksiančios naudotis pagal naujai nustatytą ribą žemės sklypo dalies.2013-06-04 sprendimu (civilinė byla Nr.2-41-445/2013) V. K. ieškinys buvo atmestas. Nurodė, kad teismas, vadovaudamasis CPK 182 str.1d.2 p., šį priimtą teismo sprendimą laiko prejudiciniu faktu ir kartu laiko, kad ieškovo tujos iki šio nagrinėjamo ginčo kilimo turėjo teisę augti ieškinyje nurodytoje vietoje, t.y. ieškovo žemės sklypo pusėje už tvoros bei daugiau nepasisako dėl atsakovo keliamų problemų dėl neišlaikytų atstumų nuo tujų ir tvoros iki jo statinių.
Teismas nurodė, kad pateikdamas ieškinį ieškovas nenurodė konkrečių įstatymų, kurių pagrindu jis reikalauja neturtinės žalos atlyginimo. Įstatymai nenumato pagrindų, kad esant deliktinei atsakomybei dėl turtinės žalos padarymo, būtų pagrindas priteisti ir neturtinę žalą. Dėl to ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestina.
Tarp šalių nuo 2009 m yra susiformavę priešiški santykiai. Iš atsakovo pateiktų fotonuotraukų apie ieškovo tvoros ir ieškovo pusėje už tvoros augusių tujų būklę matyti, kad ieškovas iki 2014 m pavasario netvarkė tujų bei kitų tarp tujų augusių augalų, ko pasėkoje tiek tujos, tiek kiti augalai gan ženkliai perėjo į atsakovo žemės sklypą. Tokia ieškovo želdinių invazija į atsakovo žemės sklypą buvo netinkama ir pažeidė atsakovo interesus netrukdomai naudotis jam išnuomotu ir priskirtu naudotis žemės sklypu. Atsakovas tinkamai informavo ieškovą apie būtinumą susitvarkyti savo želdinius, kad jie nepakliūtų į atsakovo žemės sklypą. Tačiau ieškovas faktiškai nereagavo į atsakovo prašymą bei per nurodytą prašyme terminą ir faktiškai iki 2014 m gegužės mėn.22-23d. neatliko jokių darbų, kad nebūtų pažeidžiamos gretimo sklypo naudotojo (šiuo atveju atsakovo) teisės.
Iš pateiktų įrodymų ( fotonuotraukų) matyti, kad atsakovas 2014 m pavasarį savo žemės sklype pradėjo atlikti gerbūvio sutvarkymo darbus prieš sėjant veją. Todėl paliekant augančių gretimam sklype augalų šaknis šios šaknys aiškiai būtų veikę atsakovo žemės sklypo būklę, kadangi atsakovui būtų iškilusi vejos drėkinimo problema sausuoju metų laiku, o nenupjautos šakos būtų dengę ir gadinę atsakovo pasėtą veją. Todėl atsakovo 2013-11-11 prašymas ieškovui dėl želdinių sutvarkymo prie ieškovo tvoros buvo pagrįstas ir teisėtas. Ieškovas turėjo pareigą tinkamai reaguoti į tokį atsakovo prašymą ir imtis priemonių sutvarkyti savo želdinius ,esančius prie jo tvoros ,pagal norminių aktų reikalavimus, šiuo atveju vadovaujantis 2007 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-717 patvirtintomis Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklėmis, apkarpant tujų šakas, perėjusias per tvorą į atsakovo pusę bei sutvarkant tujų viršūnes pagal šio norminio akto reikalavimus. Tujų genėjimą ,bei kitos augmenijos pašalinimą buvo galima atlikti, nors ir esant blogesniam patogumui, ir iš ieškovo sklypo pusės. Ieškovas yra išsilavinęs asmuo, verslininkas ir galima laikyti, kad jis turėjo galimybę naudotis interneto paslaugomis ,kur yra daugybė aprašymų kaip ir kokiu būdu bei kokiu metų laiku atlikta tujų gyvatvorių šakų genėjimus. Ieškovui neatlikus šių darbų atsakovas V. K. 2014 m pavasarį turėjo teisę pagal LR CK 4.42 str. pašalinti iš savo žemės sklypo ieškovo želdinių šakas ir šaknis, patenkančias į jo žemės sklypą, ką atsakovas ir atliko. Viršūnių atsakovas nenupjovė.
Šalies argumentai
Ieškovas nepateikė neginčijamų įrodymų, kad jo nurodomas tujų viršūnių nupjovimas buvo padarytas iki 2014-05-22, t.y. iki pats ieškovas pradėjo tvoros remontą. Po 2014 m gegužės 22-23 d. (ketvirtadienį ir penktadienį) atlikto tvoros remonto ir liudytojo V. P. nurodomo tujų viršūnių nupjovimo šiomis dienomis, ieškovas 2014-05-26 (pirmadienį) kreipėsi pas antstolę konstatuoti faktines aplinkybes dėl sužalojimų želdiniams. Ieškovas nieko nenurodo apie konkrečią tujų viršūnių nupjovimo datą. T.y. ieškovas nepateikė nenuginčijamų įrodymų, būtent gegužės 24-25d. laikotarpiu iki gegužės 26d.,po jo atlikto tujų viršūnių nupjovimo ar kokiu kitu laiku atsakovas būtų nupjovęs tujų viršūnes ieškovo sklypo pusėje (už ieškovo tvoros) ir taip ženkliai pakenkęs tujoms. Tujos galėjo nukentėti pačiam ieškovui atliekant tvoros rekonstravimo darbus.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas V. P. apklaustas teismo posėdyje nurodė, kad jis ieškovo nurodymu nupjovęs tujų viršūnes. Ieškovas nenurodo, kiek ir kur konkrečiai liudytojas V. P. nupjovė tujų viršūnių. Tokiu būdu nėra aišku, kas, kada bei kiek nupjovė tujų viršūnių, ar kaip nors kitaip pakenkė tujoms ir ar būtent dėl to sunyko ieškovo nurodomos tujos. Nepateikti įrodymai, toliau augo tujos po nurodomo jų pažeidimo. Nesant specialisto išvados, kad tujos buvo sunaikintos galutinai ir negrįžtamai, nėra pagrindžiama aplinkybė ar tujos neatsigaus (neatžels) 2015 metais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-03-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1) Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, deliktinę atsakomybę ir žalos atlyginimą, teisės aktų galiojimą laike, bei procesines įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo suformuotos teisminės praktikos.
2) 2014 metų pavasarį atsakovas laužė minėtų tujų šakas, pjovė medžius, atkasinėjo medžių šaknis, griovė vielinę tvorą. Prieš tai atsakovas nesudarė sąlygų ieškovo prašymu apžiūrėjusiems teritoriją UAB „Aplinkotvarkos grupė“ specialistams nugenėti medžių, nepašalinęs savo žemės sklype prie pat tujų sudėtas statybines medžiagas ir šiukšles, o pats nukapojo tujų šakas, viršūnes, išrovė šaknis, taip sugadindamas ieškovo turtą.
Šalies argumentai
3) Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas V. K. 2012-07-26 Varėnos rajono apylinkės teisme buvo pateikęs ieškinį dėl žemės sklypo su ieškovu ribų nuginčijimo, kur ieškinio 4 punkto reikalavimu buvo prašoma įpareigoti B. G. nukelti augančias tujas (medžius) iš V. K. atiteksiančios naudotis pagal naujai nustatytą ribą žemės sklypo dalies, tačiau ieškinys buvo atmestas. Todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas šioje civilinėje byloje atsakovui palankų sprendimą, iš dalies kvestionuoja ankstesnį galiojantį teismo sprendimą, sudaro sąlygas teisiniam nihilizmui.
4) Atsakovas, siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises, po kreipimosi į ieškovą, po to, kai ieškovo prašymu atvyko specialistai apžiūrėti tujų nugenėjimo darbų apimtis, privalėjo sudaryti sąlygas tokiems darbams atlikti-pašalinti statybines medžiagas, šiukšles nuo tvoros.
5) Teismas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas pats galėtų nugenėti šakas. Teismas neįvertino jo sveikatos būklės, amžiaus. Šios aplinkybės nebuvo vertinamos bylos nagrinėjimo metu, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas LR CPK 263 str. 2 d., grindžia sprendimą aplinkybėmis, kurios nebuvo ištirtos teismo posėdyje). Taip pat posėdyje išvis nebuvo tiriamas atsakovo žemės sklype esančių tujų šaknų galimas poveikis būsimai vejai.Be to, pirmosios instancijos teismo išvados apie tujų šaknijos galima poveikį būsimai vejai nėra pagrįstas jokiais faktiniais duomenimis.
6) Teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, juos vertino tendencingai, nechronologiškai. Faktiniu aplinkybių konstatavimo protokolas buvo surašytas 2014-05-26, jame 2014-05-15 yra užfiksuotos tujos su nupjautomis viršūnėmis, yra nufotografuoti atskirų sužalotų medžių fragmentai. Antstolė nurodo, kiek būtent tujų sugadinta, nurodo faktinių aplinkybių konstatavimo datą ir laiką. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime nurodo, kad nėra aiškus sugadintų medžių kiekis, nepaaiškindamas, kodėl nevertinamas šis oficialus įrodymas arba kodėl teismas nesivadovauja jame nustatytais faktais.
7) Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 4.42 str. 2 d. Tujų šakos užėjo į atsakovo teritoriją vos 10 cm, o visos medžių viršūnės yra ieškovo žemės sklype. Galiojantys teisės aktai nesuteikia teisės gretimo žemės sklypo savininkui kapoti medžių, esančių gretimame žemės sklype, dalių, o savo žemės sklype jis turi teisę nukarpyti šakas ir pašalinti šaknis tiktai įrodęs, kad pats augalų savininkas to nedaro ir kad šakos (ne viršūnės) ir šaknys jam trukdo naudotis žemės sklypu. Byloje nebuvo nagrinėjama kaip tujų šaknys trukdė atsakovui užvežti žemių, pasėti veją.
8) Teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, jų nevertino chronologinių aspektu, todėl padarė nepagrįstas išvadas, neanalizavo abiejų šalių atliekamų darbų eigos. Antstolė faktines aplinkybes konstatavo 2015-05-15 (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenys, o 2015-05-26 buvo surašytas protokolas), o ieškovo atlikti tvoros sutvirtinimo darbai buvo pradėti 2015-05-22 - 23 dienomis (2014-06-30 Alytaus AVPK Varėnos rajono PK nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną), medžių genėjimo (tikslu sulyginti aukštį) - po tvoros sutvirtinimo. Ieškovo ir atsakovo atliktų veiksmų eiga ir chronologija įrodyta oficialiais rašytiniais įrodymais: atsakovas nupjovė tujų šakas ir viršūnes, išrovė šaknis iki 2015-05-15 (tiksliau - 2014-04-15), atsakovas kitų asmenų pagalba sutvirtino tvorą 2015-05-22 - 23, ir jau po to sulygino tujų aukštį. Tas pačias aplinkybes patvirtina ir liudytojų parodymai.
9) Teismas nepagrįstai nevertino liudytojo P. 2015-02-19 parodymų, kad medžiai prieš jam atlikus medžių dailinimą buvo „pjauti ir rauti“, kad kai kuriuose vietose liko tik kelmai (viršūnių nupjovimą iš dalies įrodo ir paties atsakovo pateiktos nuotraukos), kad tuo metu, kai jis atliko tvoros tvirtinimo bei gyvatvorės išlyginimo darbus, atsakovo žemės sklype žemė buvojau išlyginta.
10) Priimdamas sprendimą teismas ignoravo oficialius įrodymus (antstolės A. M. 2015-05-15 atliktų faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, 2014-06-30 Alytaus AVPK Varėnos rajono PK nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, 2014-04-25 Alytaus AVPK Varėnos rajono PK nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną), kuriose yra duomenų, kad tujų viršūnės jau buvo nupjautos iki 2014-05-15, o ieškovas tvoros tvirtinimo ir gyvatvorės lyginimo darbus atliko 2015-05-22 - 23, rėmėsi išimtinai nenuosekliais atsakovo paaiškinimais ir jo sutuoktinės parodymais, ignoruodamas ir savaip traktuodamas liudytoju V. P. ir V. P. parodymus, išvis nevertino liudytojų Z., T. bei G. parodymų, kurie patvirtina B. G. paaiškinimus ir oficialių įrodymų duomenis, kad atsakovas tujas apkapojo (įskaitant viršūnes, esančias B. G. žemės sklype) iki 2014- 05-15, o tik po savaitės nuo faktinių aplinkybių konstatavimo B. G. atliko tvoros tvirtinimo ir gyvatvorės lyginimo darbus.
11) Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad tujos galėjo pradėti džiūti dėl amžiaus (senatvės), niekuo nepagrįstas.
12) Pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė LR CPK 12 str. įtvirtintą rungimosi principą bei LR CPK 178 str. įtvirtintą įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių taisyklę, ir pats rinko įrodymus už atsakovą (Sprendime cituojamas interneto tinklalapio „Rojaus sodai“ straipsnis).
13) Nagrinėjamu atveju yra įrodytas atsakovo V. K. deliktinei civilinei atsakomybei kilti reikiamų sąlygų buvimas - t.y. žala (turtinė ir neturtinė), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys bei kaltė (CK 6.246-6.249 str.).
14) Atsakovas be jokio teisinio pagrindo pradėjo „šeimininkauti" ieškovo privačiame žemės sklype ir savo tyčiniais veiksmais sugadino turtą, kuris yra B. G. labai svarbus, nes tujos buvo puoselėjamos, rūpestingai auginamos dvidešimt vienerius metus, jos uždengė mažiau nei metro atstumu neturint statybą leidžiančio dokumento perstatytą atsakovo statinį. Visa tai ieškovui sukėlė didžiulį emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, savo privačiame žemės sklype jis jaučiasi nesaugus. Dėl tokios susiklosčiusios padėties atsakovas tapo nervingas, ėmė vartoti raminamąsias žolelių arbatas. Atsakovas iki šiol negali atsigauti nuo patirto streso, nesaugumo jausmo, atsakovo nesiskaitymo nei su aplinkinėmis žmonėmis, nei su Teismo sprendimu, nei su įstatymais.
15) Reikalavimą pašalinti gyvatvorę atsakovas grindė LR CK 4.42 str. ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717patvirtintomis Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklėmis. Tačiau gyvatvorė buvo įrengta 1993 metais, kai dar negaliojo nei paminėta Civilinio kodekso redakcija, nei taisykles patvirtinantis įsakymas, ir dėl tujų gyvatvorės buvęs kaimynas ir gretimo pastato savininkas neprieštaravo. Atsakovas, įsigydamas turtą, žinojo apie tujas, ir jokių pretenzijų įsigijimo metu taip pat nereiškė.
16) Yra suėjęs senaties terminas reikšti reikalavimus dėl gyvatvorės. Atsakovas įgijo buvusio buto (duomenys neskelbtini), savininko teisės jau suėjus senaties terminui reikšti pretenzijas dėl gyvatvorės (arba pats nerealizavo šios teisės iki 2008 metų).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-03-12 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1) Atsakovas V. K., tiek pranešdamas ieškovui apie jo interesus ir teises pažeidžiančių veiksmų egzistavimą, tiek ir pasinaudodamas suteikiama teise pašalinti ieškovo neveikimu sukeltus neigiamus padarinius, laikėsi teisės aktų reikalavimų, todėl jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu.
2) Nėra jokio pagrindo teigti, jog Varėnos rajono apylinkės teismas, priimdamas sprendimą byloje, kvestionuoja ankščiau priimtą teismo sprendimą. Tokią išvadą ieškovas daro arba nepakankamai įsigilinęs į skundžiamo teismo sprendimo esmę, arba netinkamai vertindamas prejudicinio sprendimo sampratą ir reikšmę. Šioje civilinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl to, ar atsakovas, nepateisinamai ilgai nesulaukęs jokios būtinos ir pakankamos ieškovo reakcijos į prašymus bei daugkartinius kreipimusis dėl atsakovo teisėtus interesus pažeidžiančių veiksmų, turėjo teisę nupjauti kaimyniniame žemės sklype augančių augalų šaknis ir šakas, esančias jo žemės sklype, kadangi minėta augalija trukdė atsakovui naudoti jo sklypą.
3) CK 4.42 str. nuostatos neįpareigoja atsakovo kreiptis į teismą su ieškiniu dėl įpareigojimo ieškovą atlikti veiksmus.
4) Civilinėje byloje yra surinkta gausybė rašytinių įrodymų, taip pat išklausyti šalių kviesti liudytojai, todėl būtent tinkamai ir visapusiškai įvertinus visas aplinkybes buvo priimtas teisingas ir teisėtas teismo sprendimas.
Šalies argumentai
5) Ieškovas, teigdamas, jog atsakovas jam padarė deliktą, privalėjo įrodyti, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių yra kaltas, kurie sukėlė ieškovui žalą ir egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui kilusios žalos. Ieškovas pripažįsta, jog ant jo ir atsakovo valdomų sklypų ribos yra tvora bei auga ieškovui priklausantys augalai. Atsakovas įspėjo ir prašė, jog pats ieškovas pašalintų atsakovo sklype esančių ieškovo augalų šakas ir šaknis, t.y. nutrauktų atsakovo ir jo šeimos narių teises pažeidžiančius veiksmus. Tačiau būtent dėl ieškovo neveikimo atsakovas buvo priverstas imtis priemonių tęstiniam jo teises pažeidžiančios situacijos stabdymui. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino ir neneigė, jog buvo atvykę asmenys apžiūrėti situacijos jo žemės sklype, tačiau minėti asmenys niekuomet nesakė, jog ketina apgenėti atsakovo sklype esančių ieškovui priklausančius augalus. Daugiau jokių kitų aplinkybių, susijusių su neva ieškovo pastangomis, kad būtų apgenėti ieškovui priklausantys augalai, byloje nustatyta nebuvo. Taigi atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, be kurių deliktinės civilinės atsakomybės taikymas nėra įmanomas.
6) Ginčo teisinis santykis yra tęstinio pobūdžio, todėl net ir tuo atveju, jei ieškovo gyvatvorė ėmė neatitikti teisės aktų reikalavimų po tų aktų priėmimo ir įsigaliojimo, asmenų teisėms, pareigoms ar faktams, atsiradusiems galiojant įstatymui, taikomos įstatymo nuostatos.
7) Ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Todėl nėra jokio faktinio ar teisinio pagrindo teigti, jog atsakovas praleido terminą ginti savo pažeistas teises.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, pagal kurias apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu byla nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Toks prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nepateikia šį prašymą pagrindžiančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas. Byloje pakanka esančių duomenų tam, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą. Nesutikdamas su pirmos instancijos teismo sprendimu nesutikimo motyvus ieškovas turėjo galimybę ir išdėstė apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad visas bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas betarpiškai ištiria nepaisant pasirinkto bylos nagrinėjimo būdo. Todėl ieškovo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad šalys yra gretimų žemė sklypų savininkai ar naudotojai. Ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovas yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkas.
Tarp šalių kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo už atsakovo atliktą ieškovui nuosavybės teise priklausančiame sklype augančių tujų, kurių šakos ir šaknys pateko į atsakovo naudojamą sklypą, nugenėjimo.
CK 4.42 straipsnyje nustatyta, jog žemės sklypo savininkas turi teisę nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknis ir šakas, esančias jo žemės sklype, prieš tai įspėjęs kaimyninio žemės sklypo savininką ir nustatęs terminą jas pašalinti, bet per nustatytą terminą nesulaukęs jų pašalinimo.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir byloje nekilo ginčo, kad atsakovas 2014 metų pavasarį nugenėjo ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančių tujų šakas ir šaknis, kad jos netrukdyti atsakovui naudotis sklypo dalimi. Byloje pateikti duomenys, jog atsakovas pirmiausia kreipėsi į ieškovą dėl tujų šakų ir šaknų pašalinimo iš atsakovo žemės sklypo. Teismo posėdžio, vykusio 2015-01-20 metu ieškovas patvirtino, kad gavo atsakovo prašymus nugenėti tujas. Ieškovas prašomų imtis veiksmų neatliko, tujų pats nenugenėjo. Nors teismo posėdžio metu ieškovas teigė, kad buvo atvažiavę specialistai, apžiūrėjo, bet nugenėti negalėjo dėl atsakovo veiksmų, tačiau byloje nepateikta šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. T.y. byloje pagrįstai konstatuota, jog ieškovas per nurodytą terminą neatliko atsakovo prašomų darbų, kad nebūtų pažeidžiamos gretimo sklypo naudotojo teisės. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas turėjo teisę iš savo žemė sklypo pašalinti ieškovo želdinių šakas ir šaknis, patenkančias į jo žemės sklypą.
Remiantis apeliaciniu skundu matyti, jog apeliacinio skundo argumentai iš esmės yra susiję ir su įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimu. Teigiama, kad teismas įrodymus vertino tendencingai, nechronologiškai.
CPK185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įrodymų vertinimas pagal CPK185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, remdamasis nurodyta įstatymo norma. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, nustatė, jog ieškovas nepateikė neginčijamų įrodymų, jog atsakovas būtų nupjovęs tujų viršūnes ieškovo sklypo pusėje (už ieškovo tvoros) ir taip ženklai pakenkęs tujoms. Įvertinęs byloje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ši pirmos instancijos teismo išvada yra pagrįsta. Pažymėtina, kad byloje pateikti kreipimaisi į policiją, nutarimai dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, tik patvirtina, kad tarp šalių yra konfliktiški santykiai. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole tik užfiksuotas faktas, jog yra nupjautos tujų viršūnės. Pateikti įrodymai nepatvirtina, jog būtent atsakovas nupjovė tujų viršūnes ar kad tujos gelsta tik dėl atsakovo veiksmų. Kad tujų viršūnes nupjovė būtent atsakovas byloje apklausti liudytojai nepatvirtino. Buvo tik patvirtintas faktas, kad buvo tujos genimos.
Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas šioje civilinėje byloje atsakovui palankų sprendimą, iš dalies kvestionuoja ankstesnį galiojantį teismo sprendimą. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas V. K. 2012-07-26 Varėnos rajono apylinkės teisme buvo pateikęs ieškinį dėl žemės sklypo su ieškovu ribų nuginčijimo, kur ieškinio 4 punkto reikalavimu buvo prašoma įpareigoti B. G. nukelti augančias tujas (medžius) iš V. K. atiteksiančios naudotis pagal naujai nustatytą ribą žemės sklypo dalies, tačiau ieškinys buvo atmestas.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas klausimas dėl žalos už atsakovo veiksmus, kuomet jis vadovaudamasis CK 4.42 str. nuostatomis apgenėjo ieškovo sklype augančias tujas. Tuo tarpu ankstesnėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl plano ribų panaikinimo (sklypo ribų perkėlimo, kur buvo teigiama, kad riba turėtų būti perkelta į B. G. pusę) kur tenkinus ieškinio reikalavimą dėl ribų perkėlimo, būtų reikėję išspręsti klausimą dėl medžių perkėlimo). Remiantis teismo sprendimu minėtoje civilinėje byloje, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo tujos iki šio nagrinėjamo ginčo kilimo turėjo teisę augti ieškinyje nurodytoje vietoje, t.y. ieškovo žemės sklypo pusėje už tvoros bei daugiau nepasisako dėl atsakovo keliamų problemų dėl neišlaikytų atstumų nuo tujų ir tvoros iki jo statinių.
Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog yra suėjęs senaties terminas reikšti reikalavimus dėl gyvatvorės. Kaip nurodyta aukščiau, nagrinėjamu atveju nebuvo sprendžiamas klausimas dėl gyvatvorės teisėtumo. Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ši teisės norma netaikoma reiškiant pretenzijas tiesiogiai kitam asmeniui, siekiant apginti savo pažeistas teises. Be to, nors ir byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ginčo gyvatvorės teisėtumo, tačiau jos naudojimas neturi pažeisti kitos šalies teisių. T.y. tai neatėmė atsakovui galimybės savo teises ginti vadovaujantis CK 4.42 str. nuostatomis.
Pagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas dėl neturtinės žalos pritesimo.
Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Kolegija nustatė, kad atsiliepimą į apeliacinį skundą pasirašė ne pats atsakovas, o atsakovo atstovė advokato padėjėja M. M., kuri pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį nėra tinkamas atstovas ir neturi teisės atstovauti byloje dalyvaujančio asmens apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, nevertintini atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.
Apibendrinant teismas konstatuoja, kad apeliacinis skundas atmetamas, o Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Apeliacinį skundą atmetus ieškovui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas paršo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikta šias bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti. Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.