- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-04
- Bylos Nr.
- 2-41-445/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00581-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- B. G.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM, Varėnos rajono savivaldybės administracijos
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant ieškovui V. K., jo atstovui advokatui A. M., atsakovui B. G., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM atstovei G. B., trečiojo asmens Varėnos rajono savivaldybės administracijos atstovei I. M., žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo V. K. ieškinį atsakovui B. G. dėl namų valdos žemės sklypo plano dalinio panaikinimo, žemės sklypų ribos nustatymo, įpareigojimo šalims patikslinti naudojamų žemės sklypų kadastrinius planus, dėl augančių medžių perkėlimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas paduotu teisme ieškiniu atsakovui prašo:
-pripažinti negaliojančiais (panaikinti) atsakovo B. G. namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų planą 5-A-14 (plotas 745.99 kv.m.), sudarytą AB “Inžineriniai tyrinėjimai” dalyje dėl ribos pažymėtos skaičiais 15,12, 13,14 bei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų planą (plotas 341 kv.m.), sudarytą A. Z. IĮ, dalyje dėl ribos pažymėtos skaičiais 5,6,7,8;
-nustatyti, kad atsakovui B. G. priklausančios namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniame plane skaičiais 15,12, 13, 14 pažymėta riba su gretima, ieškovui V. K. muomojamu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), turi eiti tiesia linija iki pat pietrytinės atsakovo sklypo ribos, pratęsdama liniją tarp taškų atsakovo kadastriniame plane pažymėtų skaičiais 15 ir 12, be to ši riba per visą jos ilgį turi būti patraukta 10 cm gilyn į atsakovo pusę;
-įpareigoti atsakovą B. G. ir ieškovą V. K. nustatyta tvarka parengti patikslintus naudojamų žemės sklypų kadastrinius planus, atsižvelgiant į teismo nustatytą ribą;
-įpareigoti atsakovą B. G. nukelti augančias tujas (medžius) iš ieškovui V. K. atitenkančios naudotis pagal naujai nustatytą ribą žemės sklypo dalies.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodo, kad sudaręs valstybinio žemės sklypo, kuriame stovi jam nuosavybės teise priklausantis namas, esantis (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį suprato, kad išnuomoto sklypo ribos faktiškai nebeatitinka buvusių sklypo ribų, nes nepagrįstai daugiau yra atmatuota kaimyninio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui atsakovui B. G.. Pagal NTR duomenis atsakovo B. G. nuosavybės teisės yra įregistruotos į 0,0746 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu pagal pirminius žemės sklypo formavimo dokumentus atsakovui B. G. buvo skirtas ir 1992 m. liepos 16 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo -pardavimo sutartimi Nr. 3306, kurios pagrindu įregistruotos atsakovo B. G. nuosavybės teisės, faktiškai buvo parduotas tik 0,0675 ha žemės sklypas.
Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialas į klausimą kokiu pagrindu atsakovui B. G. buvo įregistruotos nuosavybės teisės į 71 nedidesnį nei buvo parduota žemės sklypą, t. y. kodėl nuosavybės teisės įregistruotos į 0,0746 ha, o ne į 0,0675 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kad Valstybinio žemės kadastro duomenų registre įrašyti duomenys buvo perrašomi neanalizuojant ir netikrinant jų teisėtumo.Iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad netikslūs ir neteisėti duomenys buvo įregistruoti dar Valstybinio žemės kadastro duomenų registre, kuriuos tvarkė Žemėtvarkos skyriai, ir atsakovas nepagrįstai iki šiol naudojasi papildoma 71 m² ploto dydžio žemės sklypo dalimi ir dėl tokios situacijos nėra galimybės suformuoti net 0,04 ha ploto namų valdą.
Pažymėtina, kad pagal Varėnos miesto generalinio plano ištrauką atsakovui buvo suformuotas sklypas, kurio riba, besiribojanti su ieškovui skirtu sklypu turėjo eiti tiesia linija plane pažymėta taškais H, B, C. Pagal ši planą papildomi 75 m² prie 600 m² atsakovui buvo siūlomi praplečiant sklypo ribas pietrytinėje pusėje. Plane šis papildomas plotas pažymėtas taškais A, B, H, G. Tuo tarpu parduodant atsakovui sklypą ir pagal prie pardavimo sutarties esantį planą šių ribų nebebuvo laikomasi. Dėl to atsakovui, nepagrįstai buvo suformuotas sklypas su iškyšuliu į ieškovui skirtiną naudotis žemės sklypą.
Varėnos rajono žemėtvarkos skyrius 2011 m. birželio 7 d. Nr. 3SD-3065 rašte nurodyta, kad atsakovo sklypo plotas galbūt pasikeitė ne dėl pirkimo - pardavimo fakto, o dėl geodeziškai pamatuotų gretimų žemės sklypų ir atliktų atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų. Tačiau tai tik Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus prielaida iš esmės nepagrįsta jokiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis. Akivaizdu, kad sudarant kadastrinį atsakovo B. G. žemės sklypo planą nebuvo laikomasi ne tik pirminiuose teritorijų planavimo dokumentuose atsakovui suformuoto sklypo ribų, bet ir prie žemės sklypo pardavimo sutarties esančio plano. Faktiškai nė viena atsakovui suformuoto sklypo kraštinė neatitinka pirminiams sklypo suformavimo dokumentams ir prie sutarties esančiam planui. Atsakovui suformuotas sklypas mažiausiai 1,9 m. nepagrįstai įsirėžia gilyn į ieškovo naudojamą sklypą ir tęsiasi 10,67 m. Pagal šią ribą yra pasodintos atsakovo tujos, todėl sklypo ribų tikslinimo atveju atsakovas įpareigotinas jas nukelti.
Apie ieškovo namą iš atsakovo sklypo pusės yra palikta tik mažiau nei 2 m. žemės juosta, nors pagal dabar galiojančių teisės aktų reikalavimus turėtų būti ne mažiau kaip 3 m., o pagal atsakovo sklypo formavimo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus turėtų būti ne mažiau kaip 2 m. Tokia situacija neabejotinai pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus. Pažymėtina, kad atsakovo namų valdos žemės sklypo ribų planas nėra suderintas ir su visais gretimų sklypų savininkais (naudotojais). Atsakovo žemės sklypo plane nėra pasirašiusi V. B. ir gali būti J. K.. Nors ties tėvo pavarde lyg ir yra kažkoks parašas yra, tačiau tai tikrai ne tėvo parašas. Be to, ši naujai nustatoma riba (tiesi linija) turėtų būti mažiausiai 10 cm atitraukta atsakovo sklypo pusėn, kad nuo namo būtų išlaikytas minimalus 2 m. atstumas.
Atsiliepimas
Atsakovas B. G. atsiliepimu į pareikštą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, jis nepagrįstas ir neteisėtas, todėl atmestinas. V. K. neturi teisės reikšti tokio pobūdžio ieškinio, kadangi ieškinio tenkinimo atveju, pasekmės kiltų valstybei, bet ne V. K.. leškovo ginčijama atsakovui priklausanti namų valdos žemės sklypo dalis, jeigu į ją būtų atimta nuosavybės teisė, pereitų valstybei, bet ne V. K.. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad šiuo metu atsakovui priklausančios namų valdos bet kokia dalis galėtų priklausyti jam, kaip teisėtam naudotojui, ar savininkui. Vien ieškovo ketinimas įgyti atsakovo priklausančio sklypo dalį nesukuria ieškovui teisės į teisminę gynybą, nei pagal Civilinio proceso normas (CPK 5 str.), nei pagal materialiosios teisės normas (CK 1.136-1.138 str.).Ieškinys neparemtas jokiomis teisės normomis, jame nenurodytas ieškinio pagrindas. Ieškovas tik spėlioja, gal jo tėvas nepasirašęs, gal atsakovo sklypas didesnis ta dalimi, į kurią jis pretenduotų ir pan.
Papildomai nurodo, kad ieškovas ir pats žino, kad pareikštas ieškinys yra nepagrįstas, tačiau teikiamas dirbtinai sukurti bylinėjimosi situaciją, kadangi Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir Vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamas atsakovo pareiškimas dėl ieškovo V. K. vykdomos neteisėtos statybos.V. K. nugriovė pusę namo ir jo vietoje pagal neteisėtai išduotą savivaldybės leidimą pastatė naują didesnio ploto ir aukščio gyvenamąjį namą, tuo pablogindamas atsakovo gyvenimo sąlygas. Ieškovas savo ieškinyje šį faktą tendencingai nutyli.
Neaišku, kokiu pagrindu byloje trečiuoju asmeniu įtraukta J. U., nes ieškinyje nenurodyta, kokias pasekmes jai galėtų sukelti šios bylos baigtis. Šią aplinkybę ieškovas turėtų teismui patikslinti, pagrįsdamas, kiekvienos šalies įtraukimo pagrindą. Patikslintame ieškinyje keliamos abejonės dėl J. K. parašo yra niekinės. J. K., būdamas gyvas pripažino mano sklypo ribas ir teisiškai ir faktiškai, tarp mūsų tuo klausimu nebuvo jokių ginčų. Senatis reikšti tokį ieškinį baigėsi 2003-12-11, kadangi sklypo duomenys įregistruoti kadastre 1993-12-11. Šis senaties terminas nei J,K. vaikams nei anūkams, nei kitiems galimiems ainiams iš naujo negali būti skaičiuojamas. Už akivaizdžiai neteisėto ieškinio pareiškimą, kuriuo siekiama užvilkinti administraciniame teisme nagrinėjamą bylą, klaidinti kitą teismą, ieškovui skirtina maksimali įstatyme numatyta bauda.
Atsakovas sau sklypo nepardavė ir jo registracijos neatliko, tai padarė atitinkamus įgalinimus turinčios institucijos, todėl, net ir esant pagrindui reikšti ieškinį, B. G. negalėtų būti atsakovu. Patikslintame ieškinyje nepagrįstai teigiama, kad atsakovo sklypas turėtų būti mažesnis, tai tik ieškovo spėjimai, prieštaraujantys dokumentiniams įrodymams. 1993m. gegužės mėn. buvo atlikti sklypo kadastriniai matavimai, kuriuos atliko Akcinė bendrovė „Inžineriniai tyrinėjimai“, buvo nustatyta, kad faktinis naudojamo ir išpirkto sklypo plotas yra 0,0746 ha, šie duomenys įregistruoti kadastre 1993-12-11. Kadastrinių matavimų sklypo planas buvo patvirtintas Varėnos žemėtvarkos skyriuje, suderintas su gretimų sklypų savininkais ir naudotojais, tai patvirtinta ieškovo pateikta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus 2012-07-02 pažyma Nr. 3 SD-(14J.104.)-2371.Kita šios institucijos 2011-06-07 pažyma Nr. 3SD-3065 ieškovui paaiškinta, kad jo naudojamo žemės sklypo, es. (duomenys neskelbtini) plotas 0,0341 ha liko nepasikeitęs. Nurodytos aplinkybės rodo, kad mano namų valdos žemės sklypas niekada nebuvo padidintas ieškovo žemės sklypo sąskaita, sklypo ribos su kaimynu J. K. nebuvo pažeistos. Kadastriniais matavimais nustačius, kad mano sklypas didesnis, nei buvo pagal preliminarius matavimus, galima vienintelė pasekmė, valstybė galėjo pareikalauti iš atsakovo primokėti už 71 kv.m. Jokių naujų matavimų nesirengia daryti pagal V. K. reikalavimus ir teismas neturi jokio pagrindo duoti tokių įpareigojimų, kokius nurodo ieškovas.
Atkreipia dėmesį, kad ieškovo nurodytas vadinamas miesto generalinis planas (tiksliau schematinio pobūdžio brėžiniai), nėra dokumentas, nurodantis tikslias namų valdos sklypo ribas, priešingu atveju parduodant, išnuomojant, registruojant namų valdų žemės sklypus, nereikėtų geodezinių sklypo matavimų, užtektų ištraukos iš miesto generalinio plano.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius pateiktų atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad nesutinka, jog būtų pakeista žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) bendra riba tarp taškų 15, 12, 13 ir 14 taip, kaip parodyta B. G. 745,99 kv. m namų valdos žemės sklypo ribų plane M 1:500, parengtame Akcinės bendrovės „Inžineriniai tyrinėjimai“, todėl prašo ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.
Tretieji asmenys J. U. ir Varėnos rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
Atsakovas B. G. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad Varėnos miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1989-11-30 sprendimu Nr. 59 (b.l. 5, 46, 85) atsakovui B. G. buvo suteiktas 0,06 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) gatvėje gyvenamojo namo statybai Varėnos rajono Varėnos miesto Taryba 1990-10-23 (b.l. 7, 47, 87) sprendimu padidino minėtą žemės sklypą iki 75 kv.m. Varėnos rajono valdyba 1992-07-02 potvarkiu Nr. 413-v (b.l. 9-10, 71-72, 89-90) nusprendė parduoti namų valdų žemės sklypus ir iki 1992-03-15 individualių gyvenamųjų namų statybai suteiktus žemės sklypus pagal priedą, kurio 11 p. nuspręsta B. G. parduoti 0,0645 ha žemės sklypą. 1992-07-04 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi (b.l. 11, 45, 91) atsakovas nusipirko 675 kv.m ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Minėta pirkimo-pardavimo sutartimi B. G. buvo parduotas žemės sklypas, suformuotas atliekant preliminarius matavimus (b.l. 40-42). 1993 metais AB "Inžineriniai tyrimai" atliko žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir parengė namų valdos žemės sklypo ribų planą (Ml:500) (b.l. 15, 16, 51, 93). Šis planas buvo suderintas su gretimų žemės sklypų savininkais (naudotojais), tarp jų ir su buvusiu nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), naudotoju J. K.. Po kadastrinių matavimų žemės sklypo plotas tapo 0,0746 ha. Nuo 1993-12-11 Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atitinkami minėto žemės sklypo duomenys (b.l. 13, 93). Tokiu būdu, šis žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atlikus kadastrinius matavimus, kadastro duomenys nustatyti 1993-12-11.
Ieškovas V. K. 2005-08-30, t.y. po atsakovo žemės sklypo suformavimo ir kadastro duomenų nustatymo, pirkimo pardavimo sutartimi nusipirko butą (duomenys neskelbtini) (b.l. 54) dviejų butų pastate (b.l. 56). A. Z. individuali įmonė 2009 vasario mėnesį parengė 341 kv.m žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), planą(b.l. 53), kurio pagrindu buvo nustatyti šio žemės sklypo kadastro duomenys (b.l. 68-69). Ieškovas V. K., pasirašydamas minėtą planą ir žemės ribų paženklinimo-parodymo aktą (b.l. 58), sutiko su formuojamo žemės sklypo ribomis. Ieškovas V. K. 2009-04-23 prašymu, adresuotu Varėnos rajono žemėtvarkos skyriui, paprašė parduoti (b.l. 62), o 2009-04-24 prašymu (b.L 60) -- išnuomoti 1,52 arų žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), dalį. Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2009-05-11 įsakymu Nr. DV-361 ,,Dėl žemės sklypo nuomos" (b.l. 65) pasiūlė Alytaus apskrities viršininkui išnuomoti V. K. 152 kv.m žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalį. Ieškovas V. K. 2009-05-21 su prašymu kreipėsi į VI Registrų centro Alytaus filialą (b.l. 64), prašydamas Alytaus viršininko vardu įregistruoti 0,0341 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Alytaus apskrities viršininkas 2009-06-09 įsakymu Nr. Ž-1785-(l.3) ,,Dėl žemės sklypo įregistravimo nekilnojamojo turto registre ir nuomos" (b.l. 66), tenkindamas V. K. prašymą, nustatė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), duomenis ir nusprendė išnuomoti V. K. 152 kv.m ploto šio žemės sklypo dalį. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N38/2009-1017 V. K. pasirašė 2009-06-11 ir 21 metams išsinuomojo 152 kv.m žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalį.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų rašytinių įrodymų pagrindu nustatytinos aplinkybės, kad ieškovui daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą (butą) (duomenys neskelbtini), atsirado 2005-08-30, t.y. praėjus beveik trylikai metų po žemės sklypo (duomenys neskelbtini), privatizavimo (1992-07-04) ir beveik dvylikai metų po šio žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo (1993-12-11), t.y. formuojant žemės sklypą (duomenys neskelbtini), vėliau nustatant jo kadastro duomenis, V. K. neturėjo daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), todėl jo teisės šiomis procedūromis niekaip negalėjo būti pažeistos, ir, atitinkamai, jis neturi reikalavimo teisės ginčyti prieš 20 metų suformuoto žemės sklypo duomenų.
Nuo 1964 m. galiojusio Civilio kodekso 83 str. 1 d. nustatyta, kad pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, išnyksta teisė į ieškininę pažeistos teisės gynybą (ieškininė senatis). Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 1 d. nurodyta, kad civilinio kodekso nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jeigu reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Iki šio kodekso įsigaliojimo praėjusi ieškinio senaties termino dalis įskaitoma į šio kodekso nustatytą ieškinio senaties terminą. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
Konstatuotina, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), suformavimą ir kadastro duomenų nustatymą iki pasibaigė ieškinio senaties terminas, galėjo ginčyti buvęs nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), savininkas J. K., tačiau jis to nepadarė, o ieškovas V. K. pirko tą nekilnojamąjį turtą šiuo adresu, kurį nuosavybės teise valdė J. K.. Tuo metu galiojusio Civilinio kodekso (1964 m.) 84 str. nustatė bendrą trejų metų ieškininės senaties terminą, kurį prašo taikyti (Civilinio kodekso (1964 m.) 88 str.). Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėjęs žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų teisę ar įstatymo saugomą interesą, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista.
2009 metais V. K. inicijavo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), suformavimo ir jo dalies išnuomavimo procedūrą. Šiuo tikslu jis kreipėsi su atitinkamais prašymais į teritorinį žemėtvarkos skyrių, savivaldybės instituciją, ir tenkinant jo prašymus buvo suformuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ir jo dalis išnuomota ieškovui V. K.. Pasirašydamas žemės sklypo suformavimo dokumentus (planą, žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo aktą), vėliau — nuomos sutartį, ieškovas sutiko su žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribomis ir plotu. Pažymėtina, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą iš dalies panaikinti A. Z. individualios įmonės 2009 vasario mėnesį parengtą 341 kv.m žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), planą, neginčija žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo akto, Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2009-05-11 įsakymo Nr. DV-361 ,,Dėl žemės sklypo nuomos", Alytaus apskrities viršininko 2009-06-09 įsakymo Nr. Ž-1785-(l.3) ,,Dėl žemės sklypo įregistravimo nekilnojamojo turto registre ir nuomos" ir jos pagrindu 2009-06-11 sudarytos Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N38/2009-1017. Dėl minėtų Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius, Alytaus apskrities viršininko sprendimų ieškovas galėjo teikti skundus administraciniam teismui per LR ABTĮ 30 str. 1 d. nustatytą 30 dienų terminą nuo ginčijimų aktų išleidimo dienos, tačiau ir šį terminą ieškovas taip pat praleido.
Ieškovo suformuluoti ir pateikti reikalavimai negali būti patenkinti, nes nėra tinkamai suformuluotas ieškinio dalykas (LR CPK 135 str. 1 d. 4 p.).
Ieškovas, prašydamas pripažinti ,,negaliojančiais žemės sklypų planus, šį reikalavimą reiškia atsakovui B. G., bet ne šių planų rengėjams, o planų rengėjai net nėra šios civilinės bylos dalyviai. Pažymėtina, kad ginčijimas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planas yra parengtas atsakovo B. G. užsakymu, tačiau žemės sklypo (duomenys neskelbtini), parengtas paties ieškovo prašymu, jo paties suderintas.
Reikalavimas iš dalies panaikinti abiejų žemės sklypų planus nesukels ieškovui teisinių pasekmių, nes nėra prašoma panaikinti šių planų pagrindu išleistus dokumentus (patys planai suderinti su teritoriniu žemėtvarkos skyriumi, planuose nustatyti duomenys yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, išleisti atitinkami apskrities viršininko ir savivaldybės institucijos aktai, žemės sklypų atžvilgiu sudaryti sandoriai (atsakovui žemės sklypas parduotas, ieškovui - išnuomota žemės sklypo dalis).
Ieškovas, reikšdamas reikalavimą abstrakčiai nustatyti ribą tarp žemės sklypų, nepateikė teismui atitinkamo situacijos plano, kuriame prašoma nustatyti riba būtų pažymėta koordinuotais taškais ir taptų aiškūs abiejų ginčo žemės sklypų ribos ir plotai. Pažymėtina, kad vertinant ieškovo norimos nustatyti ribos tarp žemės sklypų aprašymą, galimą suprasti, kad ieškovas pageidauja padidinti savo nuomojamo žemės sklypo plotą atsakovo žemės sklypo sąskaita. Toks reikalavimas pažeidžia ir šalių interesų pusiausvyros principą, ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą teisminę praktiką civilinėse bylose dėl ribos tarp žemės sklypų nustatymo.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad pagal LR CK 4.45 str. teismas nustato žemės sklypo ribas tik tuo atveju, jeigu, pirma, žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų; antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Pirmą aplinkybę paprastai įrodo kreipimosi į teismą aplinkybė. Antrąją aplinkybę (žemės sklypo ribų neaiškumą) gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai esminiai prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pvz., kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Pagal LR CK 4.45 str. ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo žemės sklypo ribas ir kitus įrodymus .Nagrinėjamu atveju nėra reikalingo ribos nustatymui (pakeitimui) reikalingo aplinkybių viseto.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį .
Be viso, kasacinis teismas yra konstatavęs ir tai, jog kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų žemės sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininko teises — abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t.y. leistina (ribinė ) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems žemės sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009). Nagrinėjamu atveju taikyti paklaidos nėra pagrindo, nes abu žemės sklypai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atlikus kadastrinius matavimus, t.y. jau panaudojus tikslus prietaisus (atlikus kadastrinius matavimus), be to reikalavimas reiškiamas dėl ieškovo žemės sklypo ploto padidinimo atsakovo žemės sklypo sąskaita, kas neleidžiama.
Nagrinėjamu atveju abu žemės sklypai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atlikus kadastrinius matavimus, t.y. tiksliai nustatyti žemės sklypų ribos, posūkio taškai, plotai.
Sprendžiant klausimą dėl ribos tarp žemės sklypų nustatymo vertintas ir faktinis žemės sklypų naudojimas. Jau pats ketvirtas ieškinio reikalavimas nukelti tujas patvirtina aplinkybę, kad faktinis žemės sklypų naudojimas yra nusistovėjęs ir aiškus, be to ieškovas nepateikia nei vieno tinkamo argumento, kodėl jis turėtų būti pakeistas (nenurodomas nei faktinis CPK 135 str. 1 d. 2 p.), nei teisinis ieškinio pagrindas.
Pažymėtina, kad ir reikšdamas reikalavimą ,,pripažinti negaliojančiais" žemės sklypų planus, ieškovas nenurodo, kokios kadastro duomenų surinkimą ir tikslinimą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos rengiant šiuos planus, t.y. nenurodo šio reikalavimo teisinio pagrindo.
B. G. 1992-07-04 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi (b.l. 11, 45, 91) buvo parduotas 675 kv.m ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), suformuotas atlikus preliminarius matavimus. 1993 metais AB "Inžineriniai tyrimai" atliko žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir parengė namų valdos žemės sklypo ribų planą (b.l. 15, 16, 51, 93), ir po kadastrinių matavimų žemės sklypo plotas buvo patikslintas ir tapo 0,0746 ha.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 p. nustatyta, kad žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes už ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Analogiška nuostata yra Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų surinkimo ir tikslinimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 23 p.- Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas atlikus kadastrinius matavimus, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projekte ar kitame teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida.
Atitinkamos nuostatos buvo ir atliekant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Tokiu būdu konstatuotina, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plotas po kadastrinių matavimų pakito (buvo patikslintas) įstatymo leidėjo numatytos paklaidos ribose, o žemės sklypas (duomenys neskelbtini), iškarto suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, ir keisti (didinti) jo plotą nėra jokio teisinio pagrindo.
Ieškovas ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Jis nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2008 m. buvo išduotas leidimas statybos darbams vykdyti nesuprojektuotame žemės sklype, todėl atsakovas apskundė ir buvo panaikintas išduotas leidimas. Tada pradėjo tvarkyti žemės sklypą. Buvo suformuotas 341 kv.m. žemės sklypas, sudarė nuomos sutartį. 2002 m. kadastrinėje byloje buvo nurodytas kitas sklypo dydis – 411 m² . Kad suformuoti žemės sklypą turėjo būti palikta 411 kv.m. Tujos buvo pasodintos gal prieš 20 metų, jie žymi sklypo ribą. Pažeidžiant įstatymus, prieš 20 metų neteisingai suformavo žemės sklypą. Ieškovo sklype trūksta 70 kv.m.žemės. Sklypo ribos nuo 2008 metų nesikeitė. Tėvo žemės sklypas ėjo tiesia linija. Tėvas J. K. mirė 1994 m. Tėvo nesuderino ribų su atsakovu.
Ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė tenkinti pilnai.
Atsakovas B. G. ieškinio nepripažino ir prašė atmesti. Jis nurodė, kad sklypas suformuotas tarybiniais laikais, kai nebuvo tikslūs matavimai. Vyko statybos, ten kur gyvena K. stovėjo avarinis namas, leido statyti prie to namo, nes jį ruošėsi nugriauti. Atkūrus nuosavybę abu avariniai namai buvo privatizuoti, nusipirko ir K.. Su ieškovo K. tėvu kartu užtvėrė tvorą, pasodino tujas, ir tai buvo 1984 m. Viskas buvo pasidalinta bendru susitarimu. 1993 m. atlikus geodezinius matavimus, suderinęs su kaimynais, privatizavo žemės sklypą ir įregistravo registre. Nuo 1993 m. žemės sklypo ribos nekito. Ginčas iškilo dėl kaimyno statybų. Negali pasakyti kodėl žemės sklypo plotas nuo 675 kv.m. padidėjo iki 746 kv.m.
Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministrijos atstovė ieškinio nepripažino. Ji nurodė, kad ieškovui buvo išnuomuotas valstybinės žemės sklypas. Atsakovo žemės sklypo plotas pagal pirkimo-pardavimo sutartį 675 kv.m., o atlikus kadastrinius matavimus, galėjo kisti. Ieškovo nurodoma atsakovo žemės sklypo dalis negali būti vienareikšmiškai prijungiama prie ieškovo žemės sklypo.
Trečiojo asmens savivaldybės atstovė nurodė, kad atsakovas privatizavo 675 kv.m., o įregistravus žemės sklypą jis padidėjo 71 kv.m., bet kokiu pagrindu padidėjo duomenų nėra. Atliekant geodezinius matavimus ieškovo pusėje žemės sklypas nei padidėjo nei sumažėjo. Laiko, kad atsakovas nepagrįstai valdo 71 kv.m. žemės sklypo dalį.
Trečiojo asmens savivaldybės atstovas, savivaldybės architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėjas nurodė, kad sklypų konfigūracija buvo patvirtinta ir įregistruota, niekas neginčijo. Darant geodezinius matavimus gali būti paklaida. 71 kv.m. padidėjimas gali būti atlikus tikslesnius geodezinius matavimus.Ieškovas nubrėžęs konfigūraciją tarp taškų 12,13, 14. Sklypo konfigūracija nežymiai skiriasi, bet sudarant ir įregistruojant sklypo planus toks pokytis įtakos neturėjo. 1992 m. atliekant sklypų geodezinius matavimus, visų sklypų naudotojai buvo suderinimai yra, išskyrus B..
Ieškinys atmestinas.
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas ( CPK 5 str.1 d.). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 str. nustatytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalyką) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) ( CPK 135 str.1 d.2, 4 p.).
Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, kad Varėnos miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1989-11-30 sprendimu Nr. 59 (t.1, b.l. 5) atsakovui B. Gegužiui buvo suteiktas 0,06 ha ploto žemės sklypas Gedimino gatvėje gyvenamojo namo statybai. Varėnos rajono Varėnos miesto Taryba 1990-10-23 (t.1, b.l. 7 ) sprendimu padidino minėtą žemės sklypą iki 75 kv.m.
Varėnos rajono valdyba 1992-07-02 potvarkiu Nr. 413-v ( t.1, b.l. 9-10) nusprendė parduoti namų valdų žemės sklypus ir iki 1992-03-15 individualių gyvenamųjų namų statybai suteiktus žemės sklypus pagal priedą, kurio 11 p. nuspręsta B. G. parduoti 0,0645 ha žemės sklypą.
1992-07- 16 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi ( t.1., b.l. 11) atsakovas nusipirko 675 kv.m ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Prie šios sutarties yra atsakovo žemės sklypo planas su sklypo konfigūracija, sudarytas 1992-05-04 ( t.1, b.l. 12). Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi B. G. buvo parduotas žemės sklypas, suformuotas atliekant preliminarius matavimus ( t.1, b.l. 40-42).
Atsakovui B. G. pripažintos nuosavybės teisės į 0.0746 ha žemės sklypą, Nr. (duomenys neskelbtini), pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį 1992-07-16 ir tokie duomenys įregistruoti viešame nekilnojamojo turto registre nuo 1992-08-16 ( t.1, b.l. 13).
1993 metais AB "Inžineriniai tyrimai" atliko žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir parengė namų valdos žemės sklypo ribų planą (Ml:500) (b.l. 15, 16). Šis planas buvo suderintas su gretimų žemės sklypų savininkais (arba naudotojais), tarp jų ir su buvusiu nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), naudotoju J. K.. Po kadastrinių matavimų žemės sklypo plotas tapo 0,0746 ha. Nuo 1993-12-11 Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atitinkami minėto žemės sklypo duomenys (b.l. 13, 93).
Ieškovas V. K. pagal 2005-08-30 pirkimo pardavimo sutartį įgijo nuosavybės teises į butą (duomenys neskelbtini), įrašas registruotas nekilnojamojo turto registre nuo 2005-09-06, duomenų apie valstybės ar savivakldybės žemės patikėjimo teise įrašų nėra ( t.1, b.l. 54-56).
Z. individuali įmonė 2009 vasario mėnesį parengė 341 kv.m žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), planą ( t.1, b.l. 53), kurio pagrindu buvo nustatyti šio žemės sklypo kadastro duomenys (t.1, b.l. 68-69).
Žemės ribų paženklinimo-parodymo aktu nustatytos ribos ieškovui su kitais naudotojais (t.1, b.l. 58).
Ieškovas V. K. 2009-04-23 rašytiniu prašymu Varėnos rajono žemėtvarkos skyriui prašė parduoti ( t.1, b.l. 62), o 2009-04-24 prašymu (t.1, b.l 60) -- išnuomoti 1,52 arų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį – 1.52 kv.m.
Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2009-05-11 įsakymu Nr. DV-361 ,,Dėl žemės sklypo nuomos" ( t.1, b.l. 65) pasiūlė Alytaus apskrities viršininkui išnuomoti V. K. 152 kv.m žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalį.
Ieškovas V. K. 2009-05-21 su prašymu kreipėsi į VI Registrų centro Alytaus filialą ( t.1, b.l. 64), prašydamas Alytaus viršininko vardu įregistruoti 0,0341 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini).
Alytaus apskrities viršininkas 2009-06-09 įsakymu Nr. Ž-1785-(l.3) ,,Dėl žemės sklypo įregistravimo nekilnojamojo turto registre ir nuomos" ( t.1, b.l. 66), tenkindamas V. K. prašymą, nustatė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), duomenis ir nusprendė išnuomoti V. K. 152 kv.m ploto šio žemės sklypo dalį.
Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N38/2009-1017 V. K. pasirašė 2009-06-11 ir 21 metams išsinuomojo 152 kv.m žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalį ( t.1, b.l. 70)..
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovui B. G. priklausančios namų valdos žemės sklypo ribos su gretimu žemės sklypu, ieškovui V. K. muomojamu žemės sklypu, ieškovui reikalaujant patraukti šią ribą 10 cm gilyn į atsakovo pusę, įpareigojant atsakovą B. G. ir ieškovą V. K. nustatyta tvarka parengti patikslintus naudojamų žemės sklypų kadastrinius planus, atsižvelgiant į teismo nustatytą ribą ir įpareigoti atsakovą B. G. nukelti augančias tujas (medžius) iš ieškovui V. K. atitenkančios naudotis pagal naujai nustatytą ribą žemės sklypo dalies.
CPK 265 str. 2 d. numato, kad sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus Civilinio proceso kodekso numatytus atvejus. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje ne kartą konstatuota, kad pagal bendrąją taisyklę teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo.
Ieškovo atstovas nurodo, kad teismas pats turi ginti viešajį interesą, nustačius, kad atsakovo žemės sklypo ribos suformuotos pažeidžiant imperatyvias nuostatas, tenkinti ieškovo reiškiamus reikalavimus.
Teisės aktai nepateikia universalios ir aiškios viešojo intereso apibrėžties. Paprastai viešasis interesas suvokiamas kaip tai, kas objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas taip pat yra viešojo intereso dalis, nes jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. D. P., E. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-194/2006; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. A. G., Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr.3K-3-279/2009).
Tam, kad viešasis interesas būtų ginamas, nepakanka, kad tam tikri teisiniai santykiai pagal savo turinį patektų į viešojo intereso veikimo sritį. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, ar jis realiai buvo pažeistas, t. y., ar visuomenė (kuris nors jos narys) patyrė žalą ar kitokius neigiamus padarinius. Be to, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas tenkinti ieškinį, susijusį su viešojo intereso pažeidimu, turi įvertinti, ar tokiu atveju nebus pažeista pusiausvyra tarp viešojo intereso apsaugos bei atskirų asmenų teisėtų lūkesčių ir teisinių santykių stabilumo, ar viešojo intereso gynimas toks pats aktualus ir svarbus visuomenei jo gynimo metu, kaip ir tada, kai buvo pažeistas.
Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad tais atvejais, kai praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo teisinių santykių, galimai pažeidžiančių viešąjį interesą, atsiradimo iki kreipimosi dėl viešojo intereso gynimo, teismas, įvertinęs ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą pusiausvyrą, gali atsisakyti ginti viešąjį interesą (2008 m. liepos 25 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, 2008 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A575-1576/2008, 2009 m. sausio 21 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A556-782/2009).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas privalo įvertinti ar viešasis interesas gali būti apgintas tik tuo būdu, kurį prašo taikyti vieną iš ginčo šalių, ar toks būdas yra efektyviausias, ar ginant viešąjį interesą kaip prioritetinį nenukentės kito asmens ar asmenų teisėti interesai, ar toks viešojo intereso gynimas vienoje srityje nelems jo pažeidimo kitose srityse.
Nagrinėjamoje byloje atsakovas B. G. sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, ją nustatyta tvarka įregistravo viešame registre ir taip viešai deklaravo aplinkybes dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą. Dėl tokių atsakovo veiksmų buvo sudarytos realios galimybės kitiems asmenims ginti savo teisėtus interesus, jeigu laikė, kad jų interesai pažeisti.
41 ha žemės plote, esančioje (duomenys neskelbtini) ( t.1, b.l. 70, t.2, b.l. 53-54).
CK 6.545 str.1 d. numato, kad pagal žemės registro duomenis atsakovas B. G. nuo 1992-08-16 pagal 1992-07-16 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį , nuosavybės teise valdo 0.0746 ha žemės sklypo plotą, adresu (duomenys neskelbtini) ( t.1, b.l. 13).
CK 4.262 straipsnis numato, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka.
Ieškovas, tretieji asmenys tokių duomenų neginčija, nes nėra pareikšta ieškinių dėl šių duomenų pripažinimo negaliojančiais ar panaikinimo, pakeitimo.
Įstatymo imperatyvi norma neleidžia kitaip vertinti atsakovo nuosavybės teisių turinio apimties į nurodomą ginčo objektą, kitaip, negu tai yra įrašyta viešame nekilnojamojo turto registre, t.y. kol nenuginčyta, kad atsakovas nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), valdo 0.0746 ha žemės sklypo plotą. Tiek šalys, tiek tretieji asmenys, tiek VĮ Registrų centras pateikdamas įrodymus nenurodė aplinkybių, kad yra padarytas rašymo apsirikimas ar aritmetinė klaida dėl atsakovo žemės sklypo ploto dydžio įrašymo registre.
Ieškovas V. K. nėra gretutinio žemės sklypo savininkas, o yra tik nuomininkas ir nuomos teisiniai santykiai atsirado nuo valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo ir įregistravimo viešame nekilnojamojo turto registre 2009 metais.
Pagal valstybinės žemės nuomos sutartį 2009-06-11 Nr.38/2009-1017, ieškovui V. K. išnuomuota 0.0152 ha žemės sklypo ploto, bendrame 0.03nuomos sutartį nuomininkas įsipareigoja valdyti ir naudoti išsinuomota žemės sklypą pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas. Valstybinės žemės nuomos sutarties turinį papildomai detalizuoja Žemės įstatymo nuostatas. CK 6.546 str. numato, kad Žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės žemės arba privačios žemės sklypas (jo dalis), suformuotas pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre.
CK 6.550 str. numato žemės nuomos sutarties turinį, o šio straipsnio 1 d. 3 p. nustatyta, kad turi būti numatyti žemės nuomos objekto duomenys, įrašyti žemės kadastre bei viešame registre.
Civilinėje teisėje laikomasi bendrojo principo, kad būtinosios (esminės) sutarties sąlygos pasikeitimas sąlygoja visos sutarties pakeitimą. Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti ( CK 6.156 str.). Sutarties laisvė ribojama tik imperatyviųjų teisės normų, kurių galiojimo ir taikymo sutarties šalys negali pakeisti, apriboti ar panaikinti (CK 6.157 str.1 d.). Jeigu sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos, šalių teisė savo nuožiūra nustatyti sutarties sąlygas ribojama tiek, kiek jos nustatytos imperatyviu reguliavimu ( CK 6.156 str.4 d.).
Atsakovas, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovė reiškė abejones, ar ieškovas, kaip valstybinės žemės nuomininkas, turi iš vis teisę reikšti ieškinio reikalavimus dėl atsakovo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribų pakeitimo, kai neginčijami administraciniai teisės aktai ir sandoris, kurio pagrindu atsakovas įgijo nuosavybės teises į ginčo objektą – namų valdos žemės sklypą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo dėl žemės sklypų ribų nustatymo yra išaiškinta, kad, tobulėjant žemės matavimo prietaisams, dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą. Sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Z. P. v. Č. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-539/2005; 2010 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje L. J. v. P. A. T., bylos Nr. 3K-3-6/2010; kt.). Ši taisyklė taikytina ir žemės sklypų nuomininkams, o tai reiškia, kad ieškovas turi teisę ginti savo teises ir teisėtus interesus, jeigu laiko, kad jie yra pažeisti.
Valstybės žemės perleidimo santykių įstatyminio reglamentavimo tikslas - užtikrinti, kad valstybės (savivaldybių) nuosavybė būtų tvarkoma taip, kad tai atitiktų visos visuomenės interesus, viešajam interesui teikiant prioritetą prieš privatų tiek žemės naudojimo tikslų, paskirties, tiek žemės naudojimo sąlygų požiūriu. Šis reglamentavimas yra grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Valstybės (savivaldybių) žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus viešosios teisės principą – kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai.
Reikalavimus dėl niekinio sandorio gali pareikšti bet kuris asmuo, turintis teisėtą interesą ( CK 1.78 str.5 d.). Ieškovo teisėtas interesas šioje byloje būtų konstatuotas, jeigu ieškovo teisės ir teisėti interesai būtų pažeisti nuo to momento, kai jis tapo valstybinės žemės sklypo nuomininku, keičiant jam išnuomuoto žemės sklypo ribas arba kitaip pažeidžiant jo teisėtus interesus naudoti pagal nuomos sutarties paskirtį išnuomuotą žemės sklypą.
Pagal byloje surinktus įrodymus iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (t.2, b.l. 40-47), VĮ Registrų centro Alytaus filialo ( t.2, b.l. 48-54), nėra jokių duomenų apie žemės sklypo suformavimą ir įregistravimą viešame nekilnojamojo turto registre, adresu (duomenys neskelbtini), J. K. vardu. Todėl daroma išvada, kad anksčiau žemės sklypas prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), nebuvo suformuotas, nebuvo sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys, t.y. ir minimas asmuo J. K. nebuvo įgijęs kokių nors teisių į nesuformuotą žemės sklypą, o nesant tokių pagrindų, negali būti ir kokių nors teisių ar perėmimas. Šalys neginčija aplinkybių, kad J. K. buvo atsakovo B. G. kaimynas, gyveno (duomenys neskelbtini) name.
Tretysis asmuo Varėnos rajono savivaldybės administracija nurodė, kad gyvenamoji patalpa J. K. galėjo būti suteikta 1989-1993 m. Pagal Varėnos rajono vykdomojo komiteto 1989-03-27 potvarkį Nr.65p, žinybinis namas , esantis (duomenys neskelbtini), buvo perduotas į Varėnos butų ūkio valdybos balansą, nenurodant jokių duomenų apie žemės sklypo plotą. Perduodant daugiabutį namą iš Varėnos ryšių mazgo į Varėnos butų ūkio valdybos balansą yra nurodomi duomenys apie namo ir buto plotus, bet nėra jokių duomenų apie suformuotą žemės sklypą prie šio namo.
Butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo privatizuotas J. K. 1992-07-30 pagal sudarytą ir notariškai patvirtintą sutartį, kurioje yra tik duomenys apie vieno kambario butą ir 1/8 dalį pastato privatizavimą.
Ieškovo ir jo atstovo nuorodos, kad atsakovui netinkamai buvo suformuotas žemės, nes gretutinio žemės sklypo buvusio savininko J. K. parašo tikrumu abejoja, kad būtent jis pats pasirašė, neturi įtakos nagrinėjant šį ginčą. Byloje nenustatytos aplinkybės, kad J. K. buvo atsakovo gretutinio žemės sklypo valdytojas (naudotojas), nes tokie įrodymai byloje nepateikti, o pagal šalių ir trečiųjų asmenų aiškinimus galima daryti išvadą, kad jis buvo konkretaus, nustatyto žemės sklypo, kurio duomenys įrašyti ir apskaityti pagal tuo metu galiojusią tvarką ir teisės aktus.
CPK 48 str. 1 d. numato, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Pagal ieškovo nuorodytas aplinkybes J. K. (ieškovo tėvas) nebuvo užvedęs civilinės bylos dėl žemės sklypų ribų nuginčijimo, todėl nėra pagrindo ieškovą V. K. laikyti ir procesinių teisių perėmėju po jo tėvo mirties.
Pagal Civilinio kodekso 4.45 str. 1 d. žemės sklypo ribos nustatomos, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Tokiu atveju ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo.
CK 4.37 str. numatyta teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Netekęs valdymo teisės, savininkas pas kitą asmenį be teisinio pagrindo atsidūrusį daiktą turi teisę išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo ( CK 4.95 str.). Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais civilinio kodekso reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Taigi, tiek vindikacinio, tiek negatorinio ieškinio prigimtis ir paskirtis yra ginti daikto savininko pažeistas teises – nevaldantis savo turto savininkas reikalauja grąžinti neteisėtai valdomą turtą, pareikšdamas vindikacinį ieškinį, o kai savininkas siekia pašalinti nuosavybės teisės pažeidimą, nesusijusį su valdymo netekimu, pareiškia negatorinį ieškinį.
Ieškovas reiškia ieškinį, reikalaudamas grąžinti atsakovo neteisėtai valdomą turtą – žemės sklypo dalį, keisti žemės sklypų ribą, ją perkeliant į atsakovo žemės sklypo pusę ir taip mažinant atsakovo valdomą nuosavybės teise žemės sklypą, o didinti ieškovo žemės sklypo dalį.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovo nuomuojamos žemės sklypo ribos nustatytos jam sudarius valstybinės žemės nuomos sutartį ir žemės sklypo kadastro duomenis įregistravus. Atsakovo žemės sklypo ribos nustatytos sudarius valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį ir duomenis įregistravus viešame nekilnojamojo turto registre. Daroma išvada, kad žemės sklypų ribos aiškios ir jas galima nustatyti pagal įstatymų ir teisės aktų tvarka suformuotus ir įregsitruotus žemės sklypo planus.
Ieškovas savo reikalavimus grindžia sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartimi, kuri yra dvišalė. Šiuo atveju žemės sklypo dydį jam nustato ši sutartis ir keisti šios sutarties sąlygas vienšališkai jis negali. Šios sutarties šalys yra nuomininkas (ieškovas) ir valstybė (atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos). Pagal nurodytą sutartį ieškovui yra nustatytas žemės sklypo plotas, ir jis pagal šią sutartį neturi teisių į didesnį žemės sklypo plotą, negu numato sudaryta sutartis, kol sutartis nėra pakeista abiejų sutarties šalių valia.
Ieškovas, kaip žemės sklypo nuomininkas, turi teisę ginti savo teises ir teisėtus interesus sudarytos sutarties pagrindu, bet nuo to momento, kai sudaryta tokia sutartis ( 2009 m.), o ne nuo atsakovo nuosavybės teisių atsiradimo ir įregistravimo nekilnojamojo turto registre momento.
Ieškovo nurodomos aplinkybės į tėvo J. K. valdytą žemės sklypo plotą neįtakoja nagrinėjamo ieškinio dalyko, kadangi ieškovas nėra J. K. procesinių teisių perėmėjas, žemės sklypo valdymo teisės ieškovui nebuvo perduotos paveldėjimo ar kitais teisiniais santykiais. Apskritai nėra jokių įrodymų apie J. K. valdytą žemės sklypo plotą, išskyrus tai, kad jis gyveno adresu – (duomenys neskelbtini).
Atsakovo nuosavybės teise valdomą žemės sklypo ploto dydį galėjo ginčyti gretutinių žemės sklypų savininkai (nuomininkai) arba jų teisių perėmėjai, sužinoję apie savo teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, bet to nepadarė, todėl daroma išvada, kad iki 2009 m. jų teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti.
Ieškovas pripažįsta ir nurodo, kad jo, kaip žemės sklypo nuomininko teisės ar teisėti interesai po 2009 m. nebuvo pažeisti, nes suformuoto ir įregistruoto žemės sklypo ribos nekito. Iš paties ieškovo aiškinimo, kad tujos (medžiai) buvo pasodinti prieš 20 metų, pasodintos ant žemės sklypo ribos, patvirtina faktinę aplinkybę, kad atsakovas nuo 1993 metų, kai privatizuoto žemės sklypo duomenys įregistruoti viešame nekilnojamojo turto registre, nekeitė šios ribos, o tai reiškia, kad ir atsakovui suformuoto žemės sklypo ribų kiti asmenys iki ieškovo pareikšto reikalavimo neginčijo įstatymų nustatyta tvarka.
Ieškovo teiginys, kad prie jam priklausančio gyvenamojo namo turi būti suformuotas 400 kv.m. žemės sklypas nėra šio ieškinio dalykas, todėl šios aplinkybės nėra nagrinėjamos šioje byloje.
Pagal ieškinio dalyką, keičiant atsakovo žemės sklypo ribas, atsakovo žemės sklypo dydis mažėtų, o ieškovo didėtų. Nenuginčijus atsakovo įrašytų į viešą registrą duomenų apie žemės sklypo dydį, toks reikalavimas yra nepagrįstas, procesiškai neteisingai reiškiamas, nes viešame registre įrašyti duomenys, laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka, ir vien dėl to negali būti tenkinamas ieškovo ieškinys. Ieškovui buvo išaiškintos procesinės teisės dėl ieškinio dalyko galutinio suformavimo ir teismui pateikimo, bet ieškovas tokia teise nepasinaudojo. Šiuo atveju būtina vertinti ir tą dalyką, kad ieškovas pats, vienšališkai negali keisti sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygų dėl nuomai suteikto žemės sklypo ploto dydžio – viešališkai sau didinti nuomuojamo žemės sklypo plotą, nes tai pažeistų sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygas.
Ieškovas nurodo į aplinkybes, kad atsakovo B. G. žemės sklypo plano konfigūracija skiriasi, kuri nurodyta plane prie valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, lyginant su bendru miesto planu.
Vizualiai žiūrint ir lyginant atsakovo žemės sklypo konfigūraciją pagal planą, sudarytą 1992-05-04 ir atliekant šio žemės sklypo geodezinius matavimus 1993 m., žemės sklypų planai pagal konfigūraciją vizualiai vienodi, skiriasi tik sklypo matmenys, atliekant preliminarius ir geodezinius matavimus ( t.1, b.l. 50,51). Atsakovo B. G. žemės sklypo planuose žemės sklypo riba į ieškovo V. K. žemės sklypą nėra pažymėti tiesia linija, o kaip nurodo ieškovas turi iškyšulį. Tokios aplinkybės patvirtina faktą, kad pagal 1992-05-04 žemės sklypo planą tokios ribos egzistavo, jos nebuvo keičiamos ir darant geodezinius matavimus 1993 m.
Ieškovas lygina atsakovo žemės sklypo konfigūraciją ir su 1990 m. ištrauka iš Varėnos miesto generalinio plano, kur nurodyta statomas B. G. gyv.namas ( t.1, b.l. 8,48). Šiame plane nėra žemės sklypo ploto matmenų, nurodomos sklypo ribos – 600 m² , ir siūlomo papildomo sklypo ribos – 75 m² . Taigi vadovautis tokio plano žemės sklypo konfigūracija nėra pagrindo, nes jame nenurodyti ribų matmenys, nurodoma į būsimas, tikslinamas aplinkybes, kurios nenurodytos šiame plane, kaip keisis žemės sklypo ribos dėl 75 kv.m. papildomo ploto.
Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos pateiktą (duomenys neskelbtini), pastatų išsidėstymo planą, sudarytą 1992-07-14, nurodomas tik pastatų išsidėstymas gatvės atžvilgiu ir nėra jokių žemės sklypo ribų ( t.1, b.l. 63). Tai leidžia daryti išvadą, kad žemės sklypas nurodomu adresu 1992 metais nebuvo sudarytas ir įregistruotas, pažymėtas kokiame nors sudarytame plane.
CK 4.95 str. ir 4.98 str. numatyti du savarankiški savininko teisių gynimo būdai - vindikacinis ir negatorinis ieškinys. Nagrinėjamu atveju, kaip turto savininkai, valdantys turtą nuosavybės teisių pagrindu ir patikėjimo teise yra atsakovas B. G. ( žemės sklypo įgyto pagal pirkimo-pardavimo sandorį pagrindu) ir valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, kuri valstybinę žemę valdo patikėjimo teise.
Nekilnojamųjų daiktų, kaip nuosavybės teisės objektų, specifiką lemia tokių objektų ir teisių į juos registracija Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo daikto savininko prarasta galimybė faktiškai naudotis daiktu neturi būti tapatinama su valdymo, kaip vieno iš nuosavybės teisės turinio elementų, praradimu. Visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu ( CK 4.98 str.). Byloje trečiuoju asmeniu įtraukta Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos nėra pareiškusi savarankiškų reikalavimų ir nenurodo į aplinkybes, kad yra pažeistos jos, kaip turto, valdomo patikėjimo teise, savininkės teisės.
CK 4.45 str. taikomas tada, kai kyla gretimų žemės sklypų savininkų ginčas dėl sklypų ribų, kurios nėra aiškios iš esamų dokumentų. Tokio ginčo pobūdis nulemia tai, kad ieškiniu turi būti reikalaujama nustatyti sklypų ribas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žemės sklypo savininkui pareiškus negatorinį ieškinį ir nepareiškus reikalavimo dėl žemės sklypo ribų nustatymo, teismas negali spręsti nuosavybės teisių į ginčytiną žemės sklypo plotą bei nustatinėti kaimyninių žemės sklypų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. M. B., bylos Nr. 3K-3-407/2008).
Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, gali būti keičiamos sklypų ribos, sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas). Priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Z. P. v. Č. P., bylos Nr. 3K-3-539/2005).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pareiškus negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. M. B., bylos Nr. 3K-3-407/2008).
Pagal Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės 2002-05-23 žemės sklypo duomenis, adresu (duomenys neskelbtini), nurodomas žemės sklypo plotas 0.0411 ha ( t.2, b.l. 47,49). Ieškovas tvirtina, kad toks žemės sklypo plotas turi būti suformuotas prie nurodomo gyvenamojo namo.
Teismas, pagal pareikšto ieškinio dalyką, nesprendžia žemės sklypo ploto dydžio, esančio prie gyvenamojo namo, adresu – (duomenys neskelbtini). Tai yra atskiras ieškinio dalykas, kuris nurodo į aplinkybes dėl valstybinės žemės sklypo formavimo ir registravimo viešame nekilnojamojo turto registre.
Teisme daroma išvada, kad CK 4.45 str. 1 d. prasme sprendžiama, kai kyla žemės sklypų savininkų (naudotojų) ginčas dėl sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Šioje teisės normoje nustatyta, pagal kokius kriterijus teismas turi spręsti tokį šalių ginčą, o būtent atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas, kitus įrodymus. Byloje yra pateikti šalių žemės sklypų planai, nustatytos faktiškai valdomos sklypo ribos pagal šalių aiškinimus, pagal nustatytas faktines aplinkybes ( gretutinius žemės sklypus, pasodintus medžius) ir kitus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius žemės sklypų suteikimo, formavimo, žemės ribų paženklinimo-parodymo aktus, pirkimo-pardavimo sandorio sudarymą, valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymą, žemės sklypo kadastro duomenis, įregistravimą nekilnojamojo turto registre.
CK 4.45 str. 1 d. prasme svarbiausiu principu laikoma, jog žemės sklypo ribos negali būti konfigūruojamos taip, kad dėl to pasikeistų nuosavybės teise turimos žemės plotas, nes keičiantis žemės sklypo plotui turi būti nuginčijamas nuosavybės teisių įgijimo pagrindas.
Atmetant ieškinį iš ieškovo atsakovui priteistinos 700 Lt dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti ( CPK 98 str.1 d.), kadangi atsakovas išlaidas pagrindė pateikta teisinių paslaugų sutartimi, mokėjimo nurodymu ( t.1, b.l.142-143). Nurodytų išlaidų dydis nustatytas atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokatės darbo ir laiko sąnaudas, nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio ( CPK 98 str.2 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini), atsakovui B. G., a.k. (duomenys neskelbtini), septynis šimtus litų (700 Lt) advokato pagalbos apmokėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.