Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas, sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei, dalyvaujant ieškovui B. G.,ieškovo atstovei adv.Tatjanai Kočegarovai,atsakovui V. K.,atsakovo atstovei adv.padėjėjai Mildai Martinkutei viešame teismo posėdyje žodinio proceso būdu išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo B. G. ieškinį atsakovui V. K. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas 2014-08-21 pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo –V. K. 7848,75 eurų(27 100,16 Lt) turtinės ir 1448 eurų(5 000 Lt )neturtinės žalos ,bei priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas .

Ieškovas ir jo atstovė nurodė,kad ieškovas B. G. virš 30 metų yra žemės sklypo ir jame esančių statinių (duomenys neskelbtini), naudotojas, o 1992-07-16 valstybinės pirkimo-pardavimo sutartimi nusipirko iš valstybės 0,0746 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). 1993 metų pradžioje ieškovas pasodino savo žemės sklype prie ribos su valstybine žemė, kuri tuo metu dar nebuvo suformuota atskiru žemės sklypu, tujų gyvatvorę.

Atsakovas V. K. 2005 m. rugpjūčio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nuosavybės teise įsigijo butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), buvusį vieno aukšto medinio karkaso su užpilu name (1965 metų statybos, 70 % fizinio nusidėvėjimo). V. K. 2009 m. birželio 11d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr, (duomenys neskelbtini) iki 2030 m. birželio 11d. iš Lietuvos valstybės išsinuomojo 0,0341 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 0,0152 ha ploto dalį. Jokių pastabų, pretenzijų ar pageidavimų dėl tujų gyvatvorės, nei nuo atsakovo buto pirkimo-pardavimo sutarties, nei gretimo žemės sklypo formavimo metu, nei po jo suformavimo ir valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo iš atsakovo pusės reiškimo nebuvo iki 2012 metų. Atsakovas 2012-10-08 pateikė Varėnos rajono apylinkės teismui ieškinį, prašydamas pakeisti ribą tarp ieškovo ir atsakovo žemės sklypų ir įpareigoti B. G. patraukti tujas (CB Nr. 2-41-445/2013), tačiau ieškinys buvo atmestas,

2014 metų pavasarį atsakovas laužė minėtų tujų šakas, pjovė medžius, atkasinėjo medžių šaknis, griovė vielinę tvorą. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjas Darius Alekšiūnas 2014-04-25 nutarimu (toliau -Nutarimas) konstatavo minėtų veikų buvimo faktą ir konstatavo, kad V. K. veiksmuose yra padaryti nusikalstamos veikos požymiai, numatyti LR BK 187 str. 1 d. Taip pat minėtu nutarimu tyrėjas informavo, kad pagal LR BK 407 str. šios kategorijos baudžiamosios bylose ikiteisminis tyrimas bendra tvarka neatliekamas ir informavo apie galimybę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Pagal LR BK 187 str 1 d buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.

Ieškovas B. G. šiuo metu siekia išspręsti žalos atlyginimo klausimą, todėl teikia šį ieškinį deliktinės atsakomybės instituto pagrindu, klausimo gi dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn šiai dienai ieškovas nekelia. 2014 m. pavasarį atsakovas tyčia sugadino ieškovo gyvatvorę, išpjovęs medžių, esančių ieškovo žemės sklype, dalį. UAB „Medasta" specialistas, apžiūrėjęs sugadintą gyvatvorę vietoje, nustatė, kad buvo sunaikinta 108 medžiai, kelmų rovimo ir naujų identiškų medžių atsodinimo darbai kainuoja 17704,16 Lt (be medžių kainos). Vienos 2,2 m aukščio tokios rūšies tujos vidutinė rinkos kaina sudaro 87 Lt, viso reikia 108 medžių, medžių vertė sudaro 9396 Lt. Tokiu būdu bendra ieškovo sunaikintos gyvatvorės atstatymo kaina yra 27100,16 Lt. Ši suma yra priteistina iš atsakovo kaip turtinės žalos atlyginimas.

Ieškovas nebūtų reiškęs pretenzijų, jeigu atsakovas būtų teisingai (pats arba su specialisto pagalba) nugenėjęs į jo žemės sklypą patenkančias šakas, tačiau atsakovas, be leidimo patekęs į ieškovo žemės sklypą, kai kuriuos medžius nupjovė prie pat žemės, kai kurios - metro aukštyje, taip subjaurodamas ir sugadindamas gyvatvorę. Gyvatvorė yra ieškovui labai svarbi, nes atsakovas, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento - gretimo žemės sklypo savininko sutikimo - atliko savo gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją, pastatydamas žymiai aukštesnį, nei buvo, gyvenamąjį namą (įrengė mansardą, kurios anksčiau nebuvo) ir praplatinęs savo gyvenamojo namo dalį į ieškovo B. G. žemės sklypo pusę taip, kad atstumas nuo atsakovo pastato ir jo konstrukcijų, buvęs iki pastato rekonstrukcijos, dar sumažėjo dėl išsikišančių konstrukcijų. Nuo rekonstruojamo namo galinės sienos iki B. G. žemės sklypo pietryčių ribos yra 1,89 m atstumas, nuo rekonstruojamo namo šoninės sienos iki B. G. žemės sklypo pietinės ribos - 1,96 m, o stogo kraigo ilgis, matuojant nuo pastato sienos, yra 90 cm, t. y. atstumas nuo jo iki B. G. žemės sklypo yra mažesnis, nei 1 m. Visos šios aplinkybės yra konstatuotos Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-2550/2012, kuria Varėnos rajono savivaldybės administracijos V. K. 2009 m. birželio 19 d. išduotas statybos leidimas Nr. LS-63/09 buvo panaikintas. Kadangi atsakovas buvo šios administracinės bylos dalyvis, papildomai minėtos aplinkybės neįrodinėtinos(LR CK 182 str. 2 p.). Be kita ko, B. G. savo nuosavybės teise valdomame žemės sklype dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jaučiasi nesaugus. Atsakovas nepaiso teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-41-445/2013, tyčia gadina B. G. turtą. Dėl to ieškovas B. G. jaučiasi pažemintas, įžeistas, nesaugus savo nuosavybės teise valdomojoje teritorijoje, todėl patyrė ir neturtinę žalą, kurią jis vertina 5 000 Lt.

Dėl deliktinės atsakomybės instituto taikymo

Ieškovas grindžia savo ieškinio reikalavimus civilinės atsakomybės, tiksliau, deliktinės civilines atsakomybės institutu. Civilinė atsakomybė - tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos CK 6.245 str. 1 d.).Nagrinėjamu atveju yra įrodytas atsakovo V. K. deliktinei civilinei atsakomybei kilti reikiamų sąlygų buvimas - t.y. žala (turtinė ir neturtinė), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys bei kaltė (CK 6.246-6.249 str.). CK 6.246 str. (Neteisėti veiksmai) nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai Nagrinėjamu atveju atsakovas atliko veiksmus, kurios įstatymas draudžia atlikti: iškirto kitam asmeniui priklausančius medžius, esančius šio asmens žemės sklype. Šių veiksmų buvimas įrodytas Nutarime ir medžiagoje, kurios pagrindu Nutarimas priimtas. Taip pat tai patvirtina ir liudytojai, kurie matė atsakovą kertant ieškovo medžius.

6.247 str. (Priežastinis ryšys) nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (teikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civūinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nagrinėjamu atveju reikia atstatyti ieškovo B. G. atsakovo V. K. neteisėtais veiksmais sugadintą turtą.

6.248 str. (Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga) nustato, kad kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (2 d.). Nagrinėjamu atveju kaltė pasireiškia tyčia, kadangi atsakovas tyčia, sąmoningai sunaikino 108 ieškovo medžių, tokio rezultato jis siekė. Tai, kad atsakovo pageidaujamas rezultatas pasiektas kaltais veiksmais įrodyta faktinių aplinkybių visetu ir Nutarimu.

6.249 str. (Žala ir nuostoliai) nurodo, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Nagrinėjamu atveju yra sužalota ieškovo gyvatvorė, kurios atstatymo kaštus pateikėme Teismui ieškinio pateikimo dienos kainomis.

Todėl iš atsakovo V. K. priteistina 27100,16 Lt turtinės žalos atlygnimo.

6.250 str. (Neturtinė žala) nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Atsakovas nepaisė teismo sprendimo netenkinti jo reikalavimo patraukti tujas, be jokio teisinio pagrindo pradėjo „šeimininkauti" ieškovo privačiame žemės sklype, gadinti jo turtą, kuris yra B. G. labai svarbus, nes tujos buvo puoselėjamos, rūpestingai auginamos dvidešimt vienerius metus, jos uždengė mažiau nei metro atstumu neturint statybą leidžiančio dokumento perstatytą atsakovo statinį. Visa tai ieškovui sukėlė didžiulį emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, savo privačiame žemės sklype jis jaučiasi nesaugus. Dėl tokios susiklosčiusios padėties atsakovas tapo nervingas, ėmė vartoti raminamąsias žolelių arbatas. Atsakovas iki šiol negali atsigauti nuo patirto streso, nesaugumo jausmo, atsakovo nesiskaitymo nei su apinkiniais žmonėmis, nei su Teismo sprendimu, nei su įstatymais. 5000 Lt nors iš dalies atlygins dėl atsakovo kaltų veiksmų B. G. patirtą neturtinę žalą.

Dėl teisinio pagrindo nebuvimo atsakovo kaltuose veiksmuose

Svarbi aplinkybė yra ta,kad atsakovas tik 2013-11-11 raštu kreipėsi į

ieškovą, nepagrįstai reikalaudamas pašalinti gyvatvorę. Savo reikalavimą jis grindė LR

CK 4.42 str. ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d

įsakymu Nr. D1-717 patvirtintomis Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo

taisyklėmis. Kaip jau paminėta, gyvatvorė buvo įrengta 1993 metais, kai dar

negaliojo nei paminėta Civilinio kodekso redakcija, nei taisykles patvirtinantis

įsakymas. Ieškovas žodžiu informavo atsakovą, kad jo pretenzijos nepagristos.

LR įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų tesiės aktų skelbi mo ir įsiagliojimo tvarkos“ įtvirtintas Lex retro non agit principas yra išvedamas iš Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos ir reiškia,kad„galioja tik paskelbti įstatymai*. Jis taip pat siejamas su Konstitucijos preambulėje įtvirtintu teisinės valstybės principu, vienu iš jį sudarančiu elementu - teisinio saugumo reikalavimu. Taigi lex retro non agit yra konstitucinis principas, kuris kaip bendrasis teisės principas taikomas visose teisės sistemos posistemėse (teisės šakose). Reikalavimo, kad įstatymas neturi grįžtamosios galios, neatitinkantis reglamentavimas civilinių, administracinių ar kitų teisinių santykių srityje pažeistų teisinės valstybės principą ir būtų nekonstitucinis (priešingas Konstitucijai) {Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-01-11 nutarimas). Savo reikalavimą pašalinti gyvatvorę atsakovas grindžia teisės normomis, įsigaliojusiomis po gyvatvorės įsirengimo (ir suėjus ieškinio senaties terminams) ir negali būti laikomas pagrindu pripažinti jo veiksmus teisėtais. Yra akivaizdu, kad atsakovas atliko gyvatvorės sunaikinimo veiksmus neturėdamas tam teisinio ir faktinio pagrindo (pvz., teismo sprendimo arba ieškovo leidimo), ir tokie jo veiksmai laikytini kaltais.

Dėl senaties termino civiliniu teisiniu santykiu stabilumo aspektu

Buvęs buto (duomenys neskelbtini) savininkas sutiko su gyvatvorės buvimu, jokių pretenzijų nuo jos atsiradimo iki pardavė minėtą butą atsakovui nereiškė. Atsakovas perėmė visas buvusio buto savininko teises ir pareigas, susijusias su minėtu nekilnojamuoju turtu.Byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad gyvatvorė įrengta 1993 metais, ty. ji atsirado dar galiojant 1964 metų Civiliniam kodeksui.

Ieškinio senatis - tai įstatymu nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (LR CK 1.24 str.). Nuo 1964 m. galiojusio Civilio kodekso 83 str. 1 d. nustatyta, kad pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, išnyksta teisė į ieškininę pažeistos teisės gynybą (ieškininė senatis), Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 1 d. nurodyta, kad civilinio kodekso nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jeigu reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Iki šio kodekso įsigaliojimo praėjusi ieškinio senaties termino dalis įskaitoma į šio kodekso nustatytą ieškinio senaties terminą.

Tiek šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos CK (LR CK 1.127 str.), tiek nuo 1964 m. galiojusiame Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse (86 str.) nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.Kaip jau nurodę, gyvatvorė buvo įrengta 1993 metais, tujos buvo pasodintos 1 m aukščio, per metus jos auga 25-30 cm, tai dabartinio savo dydžio jos buvo vėliausiai po penkerių metų, t.y. 1998 metais. Tuo metu galiojusio Civilinio kodekso (1964 m.redakcijos) 87 str. nustatė bendrą trejų metų ieškininės senaties terminą t.y. jeigu teisės pažeidimo momentu laikyti tujų pasodinamo momentą, senaties terrninas suėjo 1996 metais (jeigu būtų teisinis pagrindas tokioms pretenzijoms reikšti), o jeigu pilno užaugimo momentą - 2001 m. Tai laikytina, kad ieškinio senaties terminas pasibaigė iki įsigaliojo šiuo metu galiojantis Civilinis kodeksas ir iki atsakovas įgijo su minėtu nekilnojamuoju turtu susijusias teises. Net gi jeigu laikyti, kad iki dabar galiojančio Civilinio kodekso įsigaliojimo nepraėjo pilni treji metai, gaunasi, kad reikalavimai dėl gyvatvorės galėjo būti reiškiami vėliausiai iki 2008 m. Tačiau nustatytais terminais to padaryta nebuvo, ieškinys su reikalavimu patraukti tujas buvo atsakovo pareikštas 2012 metais, ir buvo atmestas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad teisė į teismą (vienas jos aspektų -teisė kreiptis į teismą) nėra absoliuti, galimi tam tikri šios teisės apribojimai (nes teisės kreiptis į teismą prigimtis (pobūdis) reikalauja valstybės reglamentavimo: svarbu, kad šie apribojimai nesuvaržytų ir „nesusilpnintų" asmens teisės į teismą tokiu būdu ir apimtimi, kad butų pažeista šios teisės esmė ir kad jie atitiktų teisėtą tikslą ir egzistuotų pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių bei siekiamo tikslo (Stubblings and Others v. United Kinadom: no 22083/93, 22095/93, 22 October 1996, §50).

Teisingumo principas, nurodytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. ir išplaukiantis iš Konstitucijos preambulėje įtvirtinto teisinės valstybės principo, reikalauja, kad asmenų teisės butų apgintos, o nusižengusiems įstatymui asmenims pritaikyta teisinė atsakomybė ar kiltų kiti neigiami nadarmiai .Tuo tikslu Konstitucijos 30 str. 1 d. įtvirtinta teisė kreiptis į teismą, sudaranti prielaidas reikalauti nukentėjusiems ar teisių pažeidėjams. Teisinių santykių stabilumo reikalavimas, taip pat išplaukiantis iš teisinės valstybės principo, reikalauja, kad teisė kreiptis į teismą nebūtų beribė laiko atžvilgiu. Šiuo tikslu nustatoma teisinių reikalavimų senatis. Vadovaujantis LR CK 1.124 str. ieškinio senatis - tai įstatymo nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo turi teisę apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, 2002-12-20 Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymo normas, apibendrinimo apžvalgoje Nr. 39 pažymėjo, kad ieškinio senaties institutas įstatyme įtvirtintas abiejų šalių interesams apginti. Viena vertus, ieškinio senaties instituto paskirtis - užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrežtumą. Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad suėjus įstatymo nustatytam terminui jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems negalės būti paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėjęs žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų teisę ar įstatymo saugomą interesą, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista.

Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Todėl ieškinio senaties institutas sumažina ieškinio neapibrėžtumo, atsirandančio kilus ginčui dėl subjektinės teisės, neigiamą poveikį civilinei apyvartai. Be to, ieškinio senatis sudaro realias galimybes pažeistas teises apginti. Teismų darbas tampa efektyvesnis, sudaromos objektyvios prielaidos nustatyti materialiąją tiesą byloje, nes praėjus tam tikram laikui faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingas.

Kaip matyti iš esamų faktinių aplinkybių, atsakovas įgijo buvusio buto (duomenys neskelbtini), savininko teisės jau suėjus senaties terininui reikšti pretenzijas dėl gyvatvorės (arba pats nerealizavo šios teisės iki 2008 metų), dar ir dėl šios priežasties jo veiksmai sugadinant gyvatvorę negali būti pateisinami. Be to,atsakovas savo veiksmus atliko neturėdamas tam teisinio pagrindo.

Atsakovas ir jo atstovė su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti,bei priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.Atsakovas pateiktu atsiliepimu nurodė,kad ieškovas B. G. ir jis-atsakovas V. K. yra kaimyninių žemės sklypų valdytojai, šalių žemės sklypai ribojasi. Atsakovui persikėlus gyventi į (duomenys neskelbtini), jis pamatęs, jog jo ir ieškovo žemės sklypą skiria aštriabriaunė tvorą, kuri yra apsodinta įvairiais augalais – tujomis, medžiais ir krūmais. Kadangi minėtų augalų šakos ne tik buvo atsakovo sklype, tačiau netgi užėmė tam tikrą dalį sklypo, tai trukdė atsakovui jo sklype pjauti žolę, sodinti kitus augalus, nepilnamečiams vaikams – P. M. ir M. – žaisti sklype ir naudotis nuosavo kiemo privalumais, galiausiai trukdė normaliai naudoti sklypo dalį, taip pat užstojo saulę, pro langus nieko nesimatė, išskyrus ieškovo augalus, kurių lapija nuolat teršė atsakovo sklypą bei namus, todėl buvo nuspręsta kreiptis į kaimyną, prašant pašalinti minėtus augalus iš atsakovo valdomos teritorijos. Ieškovui absoliučiai nereaguojant į atsakovo prašymus ir pastabas, atsakovas ne kartą kreipėsi į ieškovą tiek žodžiu, tiek ir raštu – paskutinį kartą atsakovas raštu kreipėsi į ieškovą 2013 m. kovo mėnesį ir prašė “ <...> per 14 dienų nuo šio prašymo įteikimo dienos pašalinti į mano sklypą patenkančias tujų šakas, kurios trukdo naudotis man nuosavybės teise priklausančiu sklypu, kadangi tujų šakos, patenkančios į mano kiemo teritoriją, yra plačiai išsikerojusios, trukdo laisvai judėti po sklypą bei gadina kiemo estetinį vaizdą <...>”. Atsakovas prašymą grindė LR CK 4.42 str., taip pat Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklėmis, nustatančiomis, kad sklypo šiaurinėje, šiaurės rytų ir šiaurės vakarų pusėje turi būti ne aukštesnės kaip 1,3 metrų gyvatvorės. Kartu buvo pažymėta, jog ieškovo pasodintų tujų aukštis gerokai viršija nustatytus normatyvus, užstoja saulę ir pan., todėl buvo prašoma pakoreguoti augalų aukštį iki leistinos ribos.

Ieškovas, gavęs atsakovo prašymą, į jį absoliučiai nereagavo ir nedėjo jokių pastangų, jog kaimyno V. K. ir jo šeimos narių teisėtus interesus pažeidžianti situacija būtų koreguojama. Kitaip tariant, ieškovas B. G. absoliučiai jokia forma nereagavo ir augalų tinkamai neprižiūrėjo. Tą patvirtina ir ieškovo teismui pateiktame ieškinyje nurodyta aplinkybė, jog “Ieškovas žodžiu informavo atsakovą, kad jo pretenzijos nepagrįstos” ( ieškinio3 lapas).Tokiu būdu atsakovas V. K., laikydamasis LR civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, 2014 m. pavasarį nupjovė augalų, buvusių V. K. valdomoje žemės sklypo dalyje, šakas ir šaknis, kadangi, pirma, B. G. pats sutvarkyti savo augalų nesutiko, antra, tokių V. K. veiksmų teisinis pagrindas buvo ir yra įtvirtintas galiojančiuose teisės aktuose ir atitinka jų nustatytus reikalavimus.

Atsakovas V. K., tiek pranešdamas B. G. apie jo interesus ir teises pažeidžiančių veiksmų egzistavimą, tiek ir pasinaudodamas suteikiama teise pašalinti ieškovo neveikimu sukeltus neigiamus padarinius, laikėsi teisės aktų reikalavimų, todėl mano, jog jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu. Tuo tarpu ieškovas, reikšdamas ieškinį atsakovui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, savo reikalavimus grindžia iš esmės šiais trimis aspektais:

pirma, atsakovas padarė ieškovui deliktą;

antra, atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo reikalauti, kad ieškovas laikytųsi įstatymų, nes jie ieškovui negalioja;

trečia, atsakovas prašo taikyti senaties terminą.

Atsakovas V. K. susiklosčiusią situaciją vertina kitaip nei ieškovas ir mano, kad ieškovas sąmoningai nuolat kelia įvairiausius reikalavimus atsakovui, konfliktuoja su juo ir jo šeimos nariais, tokiu būdu elgiasi piktybiškai ir piktnaudžiaudamas savo teisėmis kelia įvairius reikalavimas. Atsižvelgiant į tai, atsakovas atsiliepime pasisako dėl ieškovo dėstomų reikalavimų.

Ieškovas ieškinio reikalavimą grindžia, nurodydamas, jog atsakovas jam padarė deliktą.

LR CK 6.245 str. reglamentuojama civilinė atsakomybė. Minimo straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Minimo straipsnio 4 dalyje pateikiama deliktinės civilinės atsakomybės samprata – Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.

Taigi šiuo konkrečiu atveju ieškovas, teigdamas, jog neva atsakovas jam padarė deliktą, privalo įrodyti, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių yra kaltas, kurie sukėlė ieškovui žalą ir egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui kilusios žalos.

Pažymėtina, jog ieškovas pateiktame ieškinyje pripažįsta, jog ant jo ir atsakovo valdomų sklypų ribos yra tvora bei auga ieškovui priklausantys augalai, kurie pažeidžia/pažeidė atsakovo teises ir teisėtus interesus. Be to, kaip minėta, šią aplinkybę pripažįstą pats ieškovas, o atsakovas įspėjo ir prašė, jog pats ieškovas pašalintų atsakovo sklype esančių ieškovo augalų šakas ir šaknis, t.y. nutrauktų atsakovo ir jo šeimos narių teises pažeidžiančius veiksmus. Tačiau būtent dėl ieškovo neveikimo atsakovas buvo priverstas imtis priemonių tęstiniam jo teises pažeidžiančios situacijos stabdymui. Taigi atsakovas V. K. yra įsitikinęs ir pagrįstai mano, jog jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, be kurių deliktinės civilinės atsakomybės taikymas nėra įmanomas. Todėl B. G. ieškinio reikalavimas atsakovui V. K. atlyginti žalą, nesant civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų, atmestinas kaip nepagrįstas.

V. K. yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudotojas, todėl minėtą žemės sklypą jis valdo, naudoja ir įstatymų nustatyta tvarka disponuoja teisėtai, taip pat turi ne tik teisę, bet ir pareigą jam perduotą turtą valdyti tinkamai, laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų bei keliamų reikalavimų. Tuo tarpu dėl ieškovo elgesio, nesutvarkant ir neprižiūrint jo valdomame sklype esančių augalų, atsakovui tapo sudėtinga naudotis savo sklypu: atsakovo sklype buvo ieškovui priklausančių augalų šakos, šaknys, kurios buvo taip išsišakojusios, jog atsakovo vaikams tapo pavojinga būti kieme, o atidarius pirmąjame namo aukšte esantį langą, į namo vidų krisdavo augalų lapija. Ieškovui nereaguojant į pastabas ir prašymus stabdyti V. K. šeimos narių teises ir interesus pažeidžiančius veiksmus, atsakovas, neturėdamas kitos išeities, pranešė ieškovui, kad šis susitvarkytų savo augalus. Ieškovui nereaguojant, atsakovas ėmėsi įstatymuose nurodytų jo teises pažeidžiančiais veiksmais keliamos žalos padarinių šalinimo. Atsakovas savo veiksmų teisėtumą grindžia, pirmiausia, LR CK 4.42 straipsniu, reglamentuojančiu teisę į kaimyniniame sklype augančių medžių, krūmų ir kitų augalų dalis, vaisius. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Žemės sklypo savininkas turi teisę nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknis ir šakas, esančias jo žemės sklype, prieš tai įspėjęs kaimyninio žemės sklypo savininką ir nustatęs terminą jas pašalinti, bet per nustatytą terminą nesulaukęs jų pašalinimo. Kadangi atsakovui ir jo šeimai kaimyniniame sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknys ir šakos, esančios jo žemės sklype, trukdė naudoti žemės sklypą (LR CK 4.42 str. 2 d.), atsakovas augalus, esančius jo sklype, nupjovė. Atsakovo veiksmai laikytini teisėtais ir 2007 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-717 Dėl medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių patvirtinimo atžvilgiu, kuriame nustatyta, jog medžiai ir krūmai veisiami sklypo šiaurinėje, šiaurės rytų ir šiaurės vakarų pusėje – ne aukštesnės kaip 1,3 m gyvatvorės (taisyklių 4.6. punktas), 4.1. taisyklių punkte nustatyta, kad medžiai (veisiami) – ne arčiau kaip 10 m atstumu, krūmai, aukštesni kaip 2 m, – 2,5 m atstumu nuo pastatų sienų su langais.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, laikytina, jog atsakovo veiksmai buvo teisėti, tuo tarpu pats ieškovas B. G. nesilaikė teisės aktų nustatytų reikalavimų dėl augalų veisimo ir įrengimo, be to, ieškovo neveikimas, kai jis pats nesiėmė pakankamų veiksmų žalai išvengti, vertintina kaip pagrindas pripažinti, jog žalos atsiradimui turėjo įtakos ir paties ieškovo veiksmai (CPK 6.253 str. 5 d.). Ieškovas ieškinyje nurodo, jog remiantis lex retro not agit (įstatymas atgal negalioja, taip pat lot. lex prospicit) principu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reikalavimai, taip pat 2007 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-717 dėl medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių patvirtinimo jam negalioja, kadangi minėti aktai priimti ir įsigaliojo po gyvatvorės įsirengimo, todėl, ieškovo teigimu, atsakovo veiksmai negali būti pripažinti teisėtais. Su tokiais ieškovo teisės aktų esamos situacijos atžvilgiu taikymo aiškinimu negalima sutikti nei teisės aiškinimo, nei taikymo prasme.

Pirmiausia, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog dauguma teisinių santykių, kaip beje ir šis, yra tęstinio pobūdžio, todėl net ir tuo atveju, jei ieškovo gyvatvorė ėmė neatitikti teisės aktų reikalavimų po tų aktų priėmimo ir įsigaliojimo,asmenų teisėms, pareigoms ar faktams, atsiradusiems galiojant įstatymui, taikomos įstatymo nuostatos. Kadangi teisinis santykis nėra statinis reiškinys, daugelis teisinių santykių yra tęstiniai, todėl pats teisinis santykis gali atsirasti iki įsigaliojant LR CK, tačiau tęsis šiam jau galiojant. O kai santykis yra tęstinis, šalių teisėms ir pareigoms, įvykusioms įsigaliojus LR CK, bus taikomos civilinio kodekso nuostatos.

Todėl net ir nėra svarbu, kada faktiškai šis teisinis santykis susiklostė, kadangi pats santykis yra tęstinio pobūdžio, o atsakovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimas truko kurį laiką, todėl ieškovo teiginiai, jog šiam teisiniui santykiui negalioja teisės aktai, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Akcentuotina ir tai, jog atsakovas V. K., pasinaudojo galiojančiu teisės aktu – Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kuris įtvirtina subjektinę teisę nupjauti kaimyniniame žemės sklype esančių augalų šakas ir šaknis, esant įstatyme numatytoms sąlygoms. Taigi minėtą subjektinę teisę įtvirtinanti norma yra inkorporuota į LR CK, kuris yra paskelbtas, įsigaliojęs ir galioja, todėl nėra jokio pagrindo, tame tarpe teisinio, kvestionuoti normos galiojimą. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, nėra jokio teisinio pagrindo kvestionuoti atsakovo veiksmų teisėtumo, kadangi atsakovas, esant atitinkamoms faktinėms aplinkybėms, pasinaudojo įstatymo suteikiama teise apginti savo ir savo šeimos narių pažeidžiamas teises ir teisėtus interesus.

Ieškovas nurodo, jog 2008 m. suėjo terminas reikalavimams dėl jo gyvatvorės reikšti, tačiau reiškiamo ieškinio dalykas nėra senaties termino taikymas, nors LR CK 1.126 str. 2 d. įtvirtinta, kad Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

Atsakovas nori pabrėžti, jog LR CK 1.127 str. 1. d. nustatyta, jog Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Komentuojamo straipsnio 5 d. nustatyta, kad Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Todėl nėra jokio faktinio ar teisinio pagrindo teigti, jog atsakovas praleido terminą ginti savo pažeistas teises.

Ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovo 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 27100,16 Lt turtinės žalos atlyginimo. Atsakovo nuomone, gyvatvorės, skiriančios jo ir ieškovo žemės sklypus, atkarpoje, kurios atstumas yra labai nedidelis ir net teoriškai nėra įmanoma pasodinti 108 medžių, be to, atsakovo norimos atsodinti gyvatvorės aukštis – 2.2 metro, neatitinka teisės aktų reikalavimų, o nurodoma gyvatvorės atsodinimo sąmata yra pernelyg didelė, nurodytos kainos neatitinka rinkoje egzistuojančių kainų, taip pat vien sąmatos su itin didelėmis kainomis pateikimas, nesudaro pagrindo, net ir konstatavus, jog buvo padarytas pažeidimas netinkamai taikant LR CK 4.42 str., priteisti 27100,16 Lt žalos atlyginimui.

LR CK 6.260 str. 2 d. įtvirtinta, jog Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Šiuo atveju neegzistuoja teisinis pagrindas, kuriuo remiantis ieškovui, net iš teisės teorijos perspektyvos žvelgiant, galėtų būti tenkintas ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, kadangi joks galiojantis įstatymas nenumato galimybės gauti neturtinės žalos atlyginimą dėl augalų nupjovimo, pasinaudojant LR CK 4.42 str. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytinas visiškai teisiškai nekorektišku, nepagrįstu ir dėl to atmestinas.

Ieškinys atmestinas.

Iš šalių pateiktų įrodymų matyti,kad šalys naudojasi gretimais žemės sklypais-ieškovas B. G. (duomenys neskelbtini) (privati namų valda),o atsakovas V. K. (duomenys neskelbtini) (2009-06-11 valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu),kur šalių sklypus sklypus skiria ieškovo pastatyta tvora,kur prie tvoros į ieškovo sklypo pusę yra pasodintos tujos.Iš pateiktų fotonuotraukų byloje matyti,kad tujos pagal amžių yra jau brandžios ir šiuo atveju galima tikėti ieškovo paaiškinimu,kad tujos galėjo būti pasodintos gal prieš 20 metų.Atsakovas V. K. 2012-07-26 Varėnos rajono apylinkės teisme buvo pateikęs ieškinį dėl žemės sklypo su ieškovu B. G. ribų nuginčijimo,kur ieškinio 4 punkto reikalavim buvo prašoma įpareigoti B. G. nukelti augančias tujas (medžius)iš V. K. atiteksiančios naudotis pagal naujai nustatytą ribą žemės sklypo dalies.2013-06-04 sprendimu(civ.byla Nr.2-41-445/2013) V. K. ieškinys buvo atmestas.Dėl to teismas ,vadovaudamasis LR CPK 182 str.1d.2 p.,šį priimtą teismo sprendimą laiko prejudiciniu faktu ir kartu laiko,kad ieškovo tujos iki šio nagrinėjamo ginčo kilimo turėjo teisę augti ieškinyje nurodytoje vietoje,t.y.ieškovo žemės sklypo pusėje už tvoros,bei daugiau nepasisako dėl atsakovo keliamų problemų dėl neišlaikytų atstumų nuo tujų ir tvoros iki jo statinių.

Iš atsakovo pateiktų kartu su atsiliepimu į ieškinį fotonuotraukų (elektroniniai variantai pavadinimais –k.-fotografijos-prieš ir k.-fotografijos-po)matyti,kad prie atsakovo žemės sklypo buvo ieškovo įrengta metalinio vielos tinklo tvora, pritvirtinta prie žemėje įkastų(įkaltų)metalinių vamzdžių ir trikampių gelžbetoninių stulpelių,kur tvora pagal savo stovį matosi,kad yra gan sena.Kartu matyti,kad per šią vielos tinklo tvorą į atsakovo pusę yra peraugę bei persisvėrę įvairūs augalai,kurių šakos bei lajos yra ženkliai nusvirę ant atsakovo sklypo ,o vijokliniai augalai tiesiog auga ir driekiasi į atsakovo žemės sklypo vidų.Iš bendro vaizdo matyti,kad daugelis tujų užaugę gan didelio aukščio,tarp tujų yra priaugę kitokių medelių,bei matosi,kad tujų tvora nebuvo tinkamai prižiūrėta bei neatliktas šių tujų prie tvoros genėjimas.Iš 2013-11-11 V. K. pateikto prašymo B. G.,su atžyma“gauta:2013-11-18“ (b.l.15)matyti,kad atsakovas pateikė prašymą ieškovui susitvarkyti tujų tvorą per 14 dienų nuo šio prašymo įteikimo dienos,pašalinant tujų šakas patenkančias į jo žemės sklypą,kartu prašydamas pakoreguoti tujų aukštingumą iki leidžiamo 1,3 m aukščio.Iš atsakovo pateiktų fotonuotraukų po tujų šakų nupjaustymo matyti,kad atsakovas buvo apipjovęs šakas,kurios buvo išlindę per tvorą į atsakovo pusę ir toks šakų nupjovimas buvo padarytas sulig einančia tvora.Kartu matosi,kad tujų viršūnės atsakovo tvoros pusėje yra nenupjautos,bei tujos žaliuoja,o atsakovo didesnėje sklypo pusėje yra sukasta bei išskleista ir išlyginta žemė ,charakteringa kaip paruošta sėti veją.Kartu matosi,kad yra likusi ta pati ieškovo vielos tinklo tvora kaip ir prieš tujų šakų nugenėjimą.

Iš atsakovo pateikto 2014-05-26 antstolio atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir fotonuotraukų prie jo matyti,kad antstolis konstatavo,kad B. G. ir V. K. žemės sklypus skiriančioje tujų juostoje yra nupjauta 106 tujų viršūnės,iš jų dalis tujų yra pageltę arba visai nudžiuvę arba išdžiūvę eina 10 m juosta.Toliau eina 2,80 m juosta,kur tujos nėra apipjaustytos ar kitaip mechaniškai pažeistos.Toliau vėl gi 8,90 m yra tujų juosta,kurių virūnės nupjautos.Pradžioje,žiūrint iš kairės , tujų aukštis yra 2,80 m,o juostos mpabaigoje tujų aukštis yra 2,20 m .

Iš ieškovo pateikto 2013-11-28 prašymo Varėnos rajono savivaldybės administracijai ir Varėnos aplinkotvarkos grupei matyti,kad jis prašė pagalbos dėl tujų apgenėjimo.

Iš atsakovo V. K. 2015-01-20 pateiktų fotonuotraukų(fotografuotų jau 2014/2015 m žiemos metu) matyti,kad po ieškovo B. G. atliktos tvoros rekonstrukcijos tvora buvo pertvarkyta,kur tvoros apačioje žemėje yra įkasta betoniniai borteliai(bordiūrai) ,o prie įrengtų metalinių stulpų yra pritvirtinta metalinės plokštės,o prie šių plokščių yra pritvirtinta metalinės vielos tinklas ,įrėmintas į metalinį kampuotį(vadinamos sekcijos),bei matosi ,kad už tvoros auga tujos be viršūnių,kur matosi esančios tujų šakos.

Iš 2014-06-30 Alytaus AVPK Varėnos raj.PK nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną matyti,kad 2014-06-02 buvo registruotas V. K. pareiškimas dėl galimo jos įžeidimo 2014-05-22 iš kaimyno B. G. pusės.Iš nutarimo matyti,kad V. K. nurodė,jog 2014 m gegužės 22-23 dienomis B. G. su dviem savo darbininkais,iš kurių vienas buvo V. P. ,konstravo tvorą ir vienu metu ją pradėjo užgaulioti,bei vakarais naudodavo alkoholį keldami triukšmą ir trukdydami jos mažamečiams vaikams.B. G. nurodė,kad gegužės mėn.pabaigoje,tikslių dienų neatsimena,savo kieme su darbininkais tvarkęs tvorą,o vakare kieme vakarieniaudavę,tai gal ir padainuodavę iki 22 val.

Apklaustas liudytojas V. P. patvirtino,kad 2014 m pavasarį,galimai gegužės mėn.,padėjęs savo darbdaviui B. G. namuose (duomenys neskelbtini) įrengti tvorą.

Apklaustas liudytojas V. P. patvirtino,kad 2014 m pavasarį ar gal ir vasaros pradžioje ,buvo paprašytas B. G., su suvirinimo aparatu padėti suvirinti tvorą už augančių tujų.Ten buvo įrengti metaliniai stulpai,kur už tujų buvo įkeliamos vielos tinklo tvoros sekcijos ir jis privirindavęs sekcijas prie stulpų.Po to sodybos šeimininkas B. G. jo paprašė apipjauti dalies tujų viršūnių,tai jis nupjovęs nurodytų tujų viršūnes.Kiek konkrečiai nupjovęs tujų viršūnių neatsimena.

Iš pateiktų įrodymų visumos nėra patvirtinama atsakovo kaltė dėl turtinės ir neturtinės žalos padarymo ieškovui.

Ieškovas pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo –V. K. 7848,75 eurų(27 100,16 Lt) turtinės ir 1448 eurų(5 000 Lt )neturtinės žalos dėl atsakovo veiksmais padaryto pakenkimo(sunaikinimo)jo sklype augusioms tujoms.Ieškovas atsakovo prievolę atlyginti jam padarytą turtinę žalą grindė deliktinės atsakomybės pagrindais, bei iš šios prievolės kildino ir neturtinės žalos atlyginimą,turtinės žalos dydį grindė pateikta lokaline sąmata.

Dėl neturtinės žalos. Pateikdamas ieškinį ieškovas nenurodė konkrečių įstatymų ,kurių pagrindu jis reikalauja neturtinės žalos atlyginimo.LR CK 6.250 str.2d.nustato,kad „ Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.Neturtinė žala atlyginama visais atvejais ,kai ji padaryta dėl nusikaltimo ,asmens sveikatai ar gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.“ Įstatymai,šiuo atveju ir LR CK ,nenumato pagrindų,kad esant deliktinei atsakomybei dėl turtinės žalos padarymo ,būtų pagrindas priteisti ir neturtinę žalą.Dėl to ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestina.

Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Iš surinktų įrodymų visumos teismas daro išvadą,kad ieškovas neįrodė,jog atsakovas padarė nurodomą turtinę žalą ieškovui.Iš šalių pateiktų dokumentų ir išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-41-445/2013esančių įrodymų matyti,kad tarp šalių jau nuo 2009 m yra susiformavę priešiški santykiai dėl atsakovo V. K. gyvenamojo namo rekonstrukcijos ir po to sekusių šalių teisminių ginčų.

Iš atsakovo pateiktų fotonuotraukų apie ieškovo tvoros ir ieškovo pusėje už tvoros augusių tujų būklę matyti,kad ieškovas iki 2014 m pavasario netvarkė tujų ,bei kitų tarp tujų augusių augalų,ko pasėkoje tiek tujos,tiek kiti augalai gan ženkliai perėjo į atsakovo žemės sklypą,kur matosi,kad tokia ieškovo želdinių invazija į atsakovo žemės sklypą buvo netinkama ir pažeidė atsakovo interesus netrukdomai naudotis jam išnuomotu ir priskirtu naudotis žemės sklypu,kur pats atsakovo sklypas yra gan riboto ploto(345 m² ).Iš atsakovo pranešimo matyti,kad atsakovas tinkamai informavo ieškovą apie būtinumą susitvarkyti savo želdinius,kad jie nepakliūtų į atsakovo žemės sklypą.Tačiau matyti,kad ieškovas faktiškai nereagavo į atsakovo prašymą bei per nurodytą prašyme terminą ir faktiškai iki 2014 m gegužės mėn.22-23d. neatliko jokių darbų,kad nebūtų pažeidžiamos gretimo sklypo naudotojo(šiuo atveju atsakovo)teisės,kada LR CK 4.42 str.1d.numato,kad Žemės sklypo savininkas turi teisę nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknis ir šakas, esančias jo žemės sklype, prieš tai įspėjęs kaimyninio žemės sklypo savininką ir nustatęs terminą jas pašalinti, bet per nustatytą terminą nesulaukęs jų pašalinimo,o šio straipsnio 2 d.draudžia atlikti tokius veiksmus,jeigu kaimyniniame sklype augančių medžių,krūmų ,kitų augalų šaknys ir šakos,esančios jo žemės sklype,netrukdo naudoti žemės sklypą.

Iš atsakovo fotonuotraukose užfiksuotos buvusios situacijos matyti,kad ieškovo želdinių šakos aiškiai trukdė atsakovui pilnai naudotis žemės sklypu.Kartu iš šių fotonuotraukų matyti,kad atsakovas 2014 m pavasarį savo žemės sklype pradėjo atlikti gerbūvio sutvarkymo darbus prieš sėjant veją.Todėl paliekant augančių gretimam sklype augalų šaknis šios šaknys aiškiai būtų veikę atsakovo žemės sklpo būklę,kadangi atsakovui būtų iškilusi vejos drėkinimo problema sausuoju metų laiku,kadangi tujoms reikalinga drėgmė ir jų šaknys tokią drėgmę būtų paėmę iš dirvos po atsakovo pasėta veja,o nenupjautos šakos būtų dengę ir gadinę atsakovo pasėtą veją.Todėl atsakovo 2013-11-11 prašymas ieškovui dėl želdinių sutvarkymo prie ieškovo tvoros buvo pagrįstas ir teisėtas.Ieškovas turėjo pareigą tinkamai reaguoti į tokį atsakovo prašymą ir imtis priemonių sutvarkyti savo želdinius ,esančius prie jo tvoros ,pagal norminių aktų reikalavimus,šiuo atveju vadovaujantis 2007 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-717 patvirtintomis Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklėmis,apkarpant tujų šakas,perėjusias per tvorą į atsakovo pusę bei sutvarkant tujų viršūnes pagal šio norminio kato reikalavimus. Ieškovas nurodo,kad jis po atsakovo prašymo gavimo kreipęsis į savivaldybę ,bei Varėnos aplinkotvarkos grupę(reikia suprasti į Varėnos m veiklą vykdančią UAB“Varėnos aplinkotvarkos grupė“),tačiau jam atsisakė padėti atlikti tokius darbus,kadangi atvykęs aplinkotvarkos specialistas nurodė,kad jie negalės atlikti darbų,jeigu sklypo savininkas(atsakovas) jų neįleis į savo žemės sklypą ir nepašalins užgriozdinimų prie tvoros.Iš atsakovo pateiktų fotonuotraukų matyti,kad tujų genėjimą ,bei kitos augmenijos pašalinimą buvo galima atlikti,nors ir esant blogesniam patogumui, ir iš ieškovo sklypo pusės,kadangi buvo reikalinga nupjauti perlindusias per tvorą šakas ir jas ištraukiant per tvrorą(išgriebiant)iš gretimo sklypo.Ieškovas nurodė,kad jis pats neturėjęs specialių žinių,kada yra reikalinga atlikti tujų šakų genėjimą ir dėl to atsakovo nurodytu terminu negalėjęs atlikti tokių darbų.Tačiau ieškovas yra išsilavinęs asmuo,verslininkas ir galima laikyti,kad jis turėjo galimybę naudotis interneto paslaugomis ,kur yra daugybė aprašymų kaip ir kokiu būdu,bei kokiu metų laiku atlikta tujų gyvatvorių šakų genėjimus.Iš aprašymų internete matyti,kad jokių specialių žinių ar sąlygų tokiam genėjimui nėra keliama,bei tokį genėjimą gali praktiškai atlikti kiekvienas vidutiniškai nuovokus asmuo turėdamas tam reikalingus įrankius. Dėl to ieškovui neatlikus šių darbų atsakovas V. K. 2014 m pavasarį turėjo teisę pagal LR CK 4.42 str.pašalinti iš savo žemės sklypo ieškovo želdinių šakas ir šaknis,patenkančias į jo žemės sklypą,kur tokio pašalinimo vaizdai yra patvirtinami atsakovo pateiktomis fotonuotraukomis, iš kurių matyti,kad atsakovas buvo nupjovęs šakas ir iškasęs šaknis pagal ieškovo tvorą ,bet nebuvo nupjovęs ieškovo tujų viršūnių.Ieškovas nepateikė neginčijamų įrodymų,kad jo nurodomas tujų viršūnių nupjovimas buvo padarytas iki 2014-05-22,t.y.iki pats ieškovas pradėjo tvoros remontą. Gi priešingai,po 2014 m gegužės 22-23 d.(ketvirtadienį ir penktadienį)atlikto tvoros remonto ir liudytojo V. P. nurodomo tujų viršūnių nupjovimo šiomis dienomis,ieškovas 2014-05-26 (pirmadienį)kreipėsi pas antstolę konstatuoti faktines aplinkybes dėl sužalojimų želdiniams. Ieškovas nieko nenurodo apie konkrečią tujų viršūnių nupjovimo datą,o ieškinyje nurodydamas tik 2014 m pavasarį,nors ieškovas kasdieną išvykdamas iš namų ar parvykdamas į namus turėjo galimybę pastebėti,jeigu kas nors būtų nupjovęs tujų viršūnes,bei tam nustatyti iš karto išsikviesti policijos pareigūnus atlikti įvykio apžiūrą , pasikviesti augalų specialistą,kuris būtų galėjęs surašyti išvadą dėl kokių priežasčių yra išdžiūvę dalis tujų,bei kada galėjo būti nupjautos tujos ar jų viršūnės,kadangi tujos gal išdžiūti tiek dėl amžiaus(senatvės),tiek ir dėl nepalankių žiemos gamtinių sąlygų.Kartu ieškovas nepateikė nenuginčijamų įrodymų,kad būtent gegužės 24-25d. laikotarpiu iki gegužės 26d.,po jo atlikto tujų viršūnių nupjovimo ar kokiu kitu laiku atsakovas būtų nupjovęs tujų viršūnes ieškovo sklypo pusėje(už ieškovo tvoros) ir taip ženkliai pakenkęs tujoms.Iš antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti,kad dalis tujų buvo jau išdžiuvę,t.y.pakenkimas tujoms galėjo būti padarytas ir anksčiau,kadangi tujos išdžiūsta tik per ilgesnį laiko tarpą,o per 2-3 dienas.Iš ieškovo ,liudytojo V. P. ir liudytojo V. P. paaiškinimų matyti,kad ieškovui rekonstruojant tvorą buvo reikalinga prieiti per tujas prie esančios senos tvoros,ten atlikti senos tvoros demontavimo darbus,po to atlikti naujos tvoros įrengimo paruošimo darbus(betoninių bordiūrų ir stulpų įkasimo, tvoros sekcijų įkėlimą per tujas),kas nurodo,kad atliekant šiuos darbus galėjo nukentėti dalis tujų.Liudytojas V. P. apklaustas teismo posėdyje nurodė,kad jis ieškovo nurodymu nupjovęs tujų viršūnes.Ieškovas nieko nenurodo,kiek ir kur konkrečiai liudytojas V. P. nupjovė tujų viršūnių.Tokiu būdu nėra aišku ,kas ir kada bei kiek nupjovė tujų viršūnių ,ar kaip nors kitaip pakenkė tujoms ir ar būtent dėl to sunyko ieškovo nurodomos tujos.Ieškovas pateikė tik fotonuotraukas su nupjautų tujų viršūnių ar šakų vaizdais,tačiau nepateikė vaizdinės situacijos ,kaip toliau augo tujos po nurodomo jų pažeidimo.Interneto tinklapyje“Rojaus sodai „(2005-06-01 straipsnyje „Gyvatvores galima atjauninti“)nurodoma,kad nors tujos labai gyvybingos ,gyvatvorė pradės atsigauti tik kitais metais <....> kad tujos augtų tankios,būtina dažnai nukarpyti viršūnes ir šonines šakas . Todėl nesant kompetetingo specialisto išvados ,kad tujos buvo sunaikintos galutinai ir negrįžtamai,tai netgi nėra pagrindžiama aplinkybė,ar tujos neatsigaus(neatžels)2015 metais ir vėl bus galima formuoti gyvatvorę taikant tinkamą šakų ir viršūnių genėjimą ir esant tokioms abejonėms šiuo atveju nėra pagrindžiama ieškovui padaryta žala.

CPK 93 str.1d.nurodo,kad šaliai,kurios naudai priimtas sprendimas,jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies.Šio straipsnio 4d.nurodo,kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1,2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių,atsižvelgdamas į tai,ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinti priežastis,dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.CPK 98 str.1d.nurodo,kad šaliai,kurios naudai priimtas sprendimas,teismas priteisia iš antrosios dalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą,pagalbą,taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pateiktais 2014-09-08,2014-11-27 ir 2015-01-20 advokato kvitais Nr.734319,734325 ir 734329 patvirtinama,kad atsakovas V. K. yra sumokėjęs 868,87 eurų advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į ieškinį paruošimą ir atstovavimą. Atsižvelgus į tai,kad ieškinys pagal savo pobūdį buvo sudėtingas, atsakovas ginčijo šį ieškinį,bylos išnagrinėjimui buvo reikalinga rengti kelis teismo posėdžius, atsakovo atstovė į teismo posėdžius turėjo vykti į kitos vietovės apylinkės teismą, tai išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteistinos atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas paruošti ieškinį, vadovaujantis Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose rekomenduotinais apmokėjimo dydžiais.Kadangi ieškinys atmetamas, tad vadovaujantis LR CPK 98 str. 1 d., iš ieškovo priteistina visos atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos –turėtos advokato pagalbos išlaidos (CPK 93 str. 1d.),kur atsižvelgus į bylos sudėtingumą bei atsakovo procesinį elgesį laikytina,kad atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos pilnai.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo B. G. a.k(duomenys neskelbtini) atsakovui V. K. a.k(duomenys neskelbtini) 868,87 EUR(aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus aštuoniasdešimt septynis centus)turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui ,skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.