Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Sanex invest“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JB Investicijos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sanex invest“, tretieji asmenys L. B., J. B., dėl skolos priteisimo, reikalavimo įskaitymo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.10. Remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes ir įrodymus, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą teismo sprendimą, todėl atsakovės apeliacinis skundas neturėtų būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo ir įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl reikalavimo įskaitymo pripažinimo negaliojančiu

10. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad ieškovė UAB „JB investicijos“ 2020 m. liepos 17 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriame prašė priteisti iš atsakovės UAB „Sanex Invest“ 43 339,25 Eur skolą, 7 013,79 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (50 353,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 20 d.) dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir 395,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. 2020 m. liepos 20 d. ieškovės pareiškimas buvo patenkintas ir priimtas teismo įsakymas. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 10 d. pateikė prieštaravimus dėl išduoto teismo įsakymo, tuo patvirtindama, kad ginčija ieškovės reikalavimą, kuriuos teismas priėmė ir pasiūlė ieškovei pareikšti ieškinį.

11. Byloje pateikti įrodymai patvirtina ir šalys to neginčija, kad atsakovė 2020 m. rugpjūčio 9 d. atsiuntė ieškovei pranešimą dėl skolos įskaitymo, kuriuo pranešė, kad ieškovės 43 339,25 Eur reikalavimą įskaito į savo turimą 57 605,42 Eur reikalavimą ieškovei. Pirmosios instancijos teismas atsakovės aukščiau nurodytą reikalavimą pripažino negaliojančiu, kadangi teisme ginčijamo ieškovės reikalavimo įskaitymas po 2020 m. liepos 20 d. nebuvo galimas.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, jog precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2016), kasacinį skundą galima grįsti tik tokiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išdėstytais teisės išaiškinimais, kurie suformuluoti savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškose arba iš esmės panašiose į bylą, kurioje kasacine tvarka skundžiamas teismo sprendimas, bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2006).

14. Apeliantės nurodomoje byloje faktinės aplinkybės skiriasi ne vien tik todėl, kad ieškovės teisė reikalauti skolos atsirado iš nuomos teisinių santykių, tačiau ir todėl, jog ieškovė nurodytoje byloje skolos dalį pripažino. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. gruodžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-­3-­624/2006 nurodė, kad ieškovei pripažįstant dalį skolos, teismas privalėjo išsiaiškinti konkrečiai kokį skolos dydį atsakovei ieškovė pripažįsta (kadangi teismai to nepadarė). Nagrinėjamoje byloje ieškovė su įskaitymu nesutinka kadangi ji nepripažįsta, kad apskritai yra skolinga apeliantei. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantės cituojamoje byloje buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, jog ieškovės ir atsakovės įsiskolinimai buvo priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai galiojantys ir vykdytini. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių ginčas dėl ūkininko J. B. reikalavimo į ieškovę UAB „JB Investicijos“, kuris buvo perleistas L. B., pastarojo perleistas UAB „Sanex Invest“, o pastarosios įskaitytas, įrodo, kad reikalavimai yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo nagrinėjant šią civilinę bylą remtis apeliantės cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-­3­624/2006.

15. Įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-335-469/2019).

16. Kasacinis teismas, aiškindamas įskaitymo teisinius santykius, yra nurodęs tokias įskaitymo sąlygas: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-375-421/2019).

17. Nagrinėjamoje byloje minėta, kad atsakovė 2020 m. rugpjūčio 9 d. atsiuntė ieškovei pranešimą dėl skolos įskaitymo, kuriuo pranešė, kad ieškovės 43 339,25 Eur reikalavimą įskaito į savo turimą 57 605,42 Eur reikalavimą ieškovei. Tai reiškia, kad atsakovė reikalavimo įskaitymą atliko jau tuo metu, kai teisme jau buvo išnagrinėtas ieškovės pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai, kad įskaitymą atsakovė atliko prieš pateikdama prieštaravimus dėl ieškovei išduoto teismo įsakymo (apeliantės prieštaravimai gauti byloje 2020 m. rugpjūčio 10 d.).

18. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje atsakovės UAB „Sanex Invest“ atstovas direktorius J. B. iš esmės neginčijo, kad atsakovė UAB „Sanex Invest“ yra įgijusi prievolę sumokėti ieškovei UAB „JB Investicijos“ 43 339,25 Eur pagal trišalį 2017 m. spalio 13 d. susitarimą tarp UAB „Domus firma“, UAB „JB investicijos“ ir UAB „Sanex invest“ dėl 2007 m. gegužės 16 d. Preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties vykdymo. Šiuo Susitarimu ieškovė perleido atsakovei teisę pirkti žemės sklypą 3,1617 ha, esantį (duomenys neskelbtini) pagal 2007 m. gegužės 16 d. preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį ir sutiko, kad dalis ieškovės jau sumokėtos žemės sklypo kainos (43 339,25 Eur) būtų užskaityta iš ieškovės sumokėto bendrovei UAB „Domus firma“ užstato (Susitarimo 2 p.), o atsakovė UAB „Sanex invest“ įsipareigojo 43 339,25 Eur, panaudotus žemės sklypo apmokėjimui, sumokėti UAB „JB investicijos“ per du mėnesius nuo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo (Susitarimo 4 p.). Prievolės vykdymo terminas suėjo 2017 m. gruodžio 13 d. (praėjus dviem mėnesiams po Susitarimo).

19. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad apeliantė būtų siekusi nuo 2017 m. gruodžio 13 d. iki ieškovės pareiškimo dėl teismo įsakymo padavimo teismui dienos įskaityti viena kitos įsiskolinimus arba siūlė ieškovei sudaryti skolų suderinimo aktą ir pan. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, labiau yra tikėtina, kad vienašališkai atlikusi įskaitymą po teismo įsakymo išavimo ir pateikusi teismui prieštaravimą dėl išduoto ieškovei teismo įsakymo, atsakovė siekė ne įstatymais nustatytų įskaitymų tikslų (t. y. prievolės pasibaigimo), o galimai siekė išvengti pasekmių, kurias sukelia ieškovės kreipimasis į teismą dėl skolos priteisimo (pvz., palūkanų, procesinių palūkanų mokėjimo, bylinėjimosi išlaidų ir pan.).

20. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamo ginčo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktu, draudžiančiu įskaityti teisme ginčijamus reikalavimus.

21. Be nurodyto draudimo įskaityti teisme ginčijamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių ginčas dėl ūkininko J. B. reikalavimo į ieškovę UAB „JB Investicijos“, kuris buvo perleistas L. B., pastarojo perleistas UAB „Sanex Invest“, o pastarosios įskaitytas, įrodo, kad reikalavimai yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu.

22. Su šia teismo išvada apeliantė nesutiko. Nurodė, kad, pirma, pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad paskolos grąžinimo akcininkui negalima lyginti su tinkamu ieškovės pareigos įvykdymu ūkininkui, nes ūkininkas yra atskiras ūkinis vienetas, turintis atskirą sąskaitą. Antra, teismas nevertino to, kad iš pateiktų ūkininko J. B. lėšų pervedimo kopijų ir ieškovės nurodytų pavedimų kopijų aiškiai matyti, jog ieškovė, grąžindama paskolas akcininkui, pinigines lėšas pervedė ne į ūkininko sąskaitą. Trečia, teismas ginčijamame sprendime nurodydamas, kad reikalavimo L. B. neturėjo ir negalėjo perleisti, supainiojo, jog reikalavimą perdavė ūkininkas, bet ne akcininkas.

23. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliantės argumentams. Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001; Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, taip pat ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo.

24. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija susipažinusi su pirmosios instancijos teismo argumentais, apeliantės skundo argumentais, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, į bylą pateiktais įrodymais, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad ieškovės ir atsakovės reikalavimai yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu, sprendžia, jog apeliantė nepateikė skunde nei vieno argumento ir įrodymo į bylą, kuris leistų daryti priešingas išvadas, nei byloje padarė pirmosios instancijos teismas. Iš apeliacinio argumentų yra akivaizdu, kad apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginio, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikę, neįsigilinęs į bylos esmę ar nenustatęs bylai išnagrinėti svarbių aplinkybių, o siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė teismas. Apeliantei nepagrindžiant teisės normų pažeidimo ar netinkamo aiškinimo bei taikymo, argumentai dėl kitokio konkrečių duomenų vertinimo neduoda pagrindo abejoti teismo procesinio sprendimo teisėtumu. Vien apeliantės kitokia nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga (CPK 185 straipsnis).

25. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad atsakovė, teigdama, jog prievolė sumokėti ieškovei skolą pagal susitarimą baigėsi, kai ji įskaitė savo turimą skolą į įgytas iš L. B. reikalavimo teises, turi įrodyti visas, aukščiau nutartyje nurodytas, įskaitymo sąlygas bei tai, kad tinkamai pranešė kitai šaliai apie įskaitymą ir kokiu pagrindu jai kilo reikalavimo teisė.

26. Atsakovė savo 57 605,42 Eur reikalavimo teisę į ieškovę grindė dviem Parex banko pavedimais – 2008 m. rugsėjo 24 d. Nr. 51 ir 2008 m. lapkričio 7 d. Nr. 67 (2014 m. rugsėjo 22 d. Reikalavimo perleidimo sutartis, sudaryta tarp J. B. ir L. B.).

27. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo atsakovės pateiktą Parex banko sąskaitos išrašo Nr. 51, iš kurio nustatė, kad į ūkininko J. B. sąskaitą 2008 m. rugsėjo 24 d. buvo pervestas 98 900 Lt (kreditas) iš UAB „JB Investicijos“. Iš atsakovo pateikto Parex banko sąskaitos išrašo Nr. 67 matyti, kad iš ūkininko J. B. sąskaitos 2008 m. lapkričio 7 d. buvo pervesta 100 000 Lt (debetas) į UAB „JB Investicijos“ sąskaitą kaip avansas už baldus. Iš ieškovės pateikto UAB „JB Investicijos“ SEB banke esančios sąskaitos išrašo matyti, kad 2008 m. rugsėjo 24 d. buvo pervesta 98 900 Lt ūkininkui J. B. kaip avansas (atitinka atsakovo pateiktą Parex sąskaitos išrašą Nr. 51), o 2008 m. lapkričio 10 d. buvo gauta iš ūkininko J. B. 100 000 Lt kaip dalinis mokėjimas už baldus (atitinka atsakovo pateiktą Parex sąskaitos išrašą Nr. 67). Sugretinęs abu pateiktus sąskaitų išrašus teismas sprendė, kad trečiasis asmuo L. B. 98 900 Lt (28 643,42 Eur) reikalavimo į UAB „JB Investicijas“ apskritai nebuvo įgijęs, todėl ir perleisti jo atsakovei UAB „Sanex Invest“ negalėjo.

28. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas (CK 6.102 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumą, reikia įvertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalykas; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) patį reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 47 punktas).

29. Nagrinėjamu atveju iš ieškovės UAB „JB Investicijos“ AB SEB banke esančios sąskaitos išrašo nustačius, kad 2008 m. rugsėjo 24 d. buvo pervesta 98 900 Lt ūkininkui J. B. kaip avansas (atitinka atsakovo pateiktą Parex sąskaitos išrašą Nr. 51) (o ne atvirkščiai kaip teigia apeliantė savo skunde) yra pagrindo spręsti, kad ūkininkas J. B. L. B. perdavė reikalavimą, kurio pats į ieškovę neturėjo. Atitinkamai pastarasis negalėjo neegzistuojančio reikalavimo perleisti atsakovei.

30. Dėl likusios reikalavimo dalies tarp šalių kilo ginčas. Ieškovė teigė, kad iš ūkininko J. B. gauti 100 000 Lt jam buvo grąžinti, nes iš tos pačios UAB „JB Investicijos“ sąskaitos J. B. 2008 m. lapkričio 10 d. buvo pervesta 60 000 Lt, 2008 m. lapkričio 17 d. – 25 590 Lt, 2008 m. lapkričio 19 d. – 71 000 Lt, iš viso 156 590 Lt (45 351,59 Eur). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuos ieškovės argumentus patvirtina byloje pateiktas ieškovės AB SEB banko sąskaitos išrašas.

31. Apeliantė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde tvirtina, kad negalima painioti J. B. kaip ūkininko sąskaitos su jo kaip UAB „JB Investicijos“ akcininko ir direktoriaus sąskaita, nes 156 590 Lt jam buvo išmokėta iš UAB „JB Investicijos“ kaip akcininkui, o ne kaip ūkininkui. Su šiais argumentais yra pagrindo sutikti. Susipažinus su aukščiau nurodytos UAB „JB Investicijos“ sąskaitos išrašu, ieškovės nurodytos sumos (2008 m. lapkričio 10 d. buvo pervesta 60 000 Lt, 2008 m. lapkričio 17 d. – 25 590 Lt, 2008 m. lapkričio 19 d. – 71 000 Lt) buvo išmokėtos nurodant, kad yra grąžinama paskola akcininkui, t. y. ne į ūkininko sąskaitą.

32. Susipažinus su byloje pateiktais banko sąskaitų išrašais nustatyta, kad 100 000 Lt UAB „JB Investicijos“ sąskaitoje buvo gauta 2008 m. lapkričio 10 d. kaip dalinis mokėjimas už baldus PVM sąskaita-faktūra serija JB Nr. 200811/1. J. B. teigia, kad šią sumą perleido L. B. (Reikalavimo perleidimo sutarties 11 punktas (atitinka atsakovo pateiktą Parex sąskaitos išrašą Nr. 67). Nagrinėjamu aspektu pastebėta, kad pinigų srautas tarp ieškovės, ūkininko J. B. ir akcininko J. B. sąskaitų buvo nuolatinis, t. y. iš ūkininko J. B. gauti pinigai buvo pervedami akcininkui J. B. kaip paskolos grąžinimas į kitą banko sąskaitą. Taip pat neginčijama aplinkybė yra ir ta (apeliantė skunde šią aplinkybę patvirtino), kad ginčo laikotarpiu J. B. ėjo ieškovėje UAB „JB Investicijos“ ir direktoriaus pareigas, todėl tikėtina, visas tris sąskaitas valdė vienas ir tas pats asmuo.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje taip pat nėra pateikta nei vieno įrodymo, kuriuo remiantis būtų pagrindas daryti išvadą, jog UAB „JB Investicijos“ buvo tinkamai informuota apie Reikalavimo perleidimo sutartį taip, kaip tą numato CK 6.109 straipsnis. Kitaip tariant byloje yra pateiktas 2020 m. birželio 20 d. J. B. raštas, kuriame yra nurodyta, jog ieškovei betarpiškai turėjo būti žinoma apie tai, kad ūkininkas J. B. 2014 m. rugsėjo 22 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido L. B. reikalavimo teisę į ieškovę 204 405 Eur sumai. Visgi pripažintina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad apie Reikalavimo perleidimo sutartį ieškovė iš tiesų buvo informuota. Apeliantei nepateikus tokių įrodymų, nėra pagrindo teigti, kad Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką. Juolab, kad ieškovė tokios skolos egzistavimą ginčija.

34. Net ir tuo atveju jei būtų pagrindas sutikti su apeliantės argumentais, kad ieškovė liko skolinga 100 000 Lt sumą ūkininkui J. B., yra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog šalių ginčas dėl ūkininko J. B. reikalavimo į ieškovę UAB „JB Investicijos“, kuris buvo perleistas L. B., pastarojo perleistas UAB „Sanex Invest“, o pastarosios įskaitytas, įrodo, kad reikalavimai yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu, o tai yra papildomas pagrindas pripažinti 2020 m. rugpjūčio 9 d. atsakovės pareiškimą dėl reikalavimo įskaitymo negaliojančiu.

35. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime šioje byloje nėra pagrindo nagrinėti ir vertinti, kokius reikalavimus ir iš ko yra įgijęs trečiasis asmuo L. B., nes tokio ieškinio šioje byloje nėra pareikšta.

36. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės skundo tenkinimui nėra teisinio pagrindo, o pirmosios instancijos teismas, pripažindamas atsakovės 2020 m. rugpjūčio 9 d. pareiškimą dėl reikalavimo įskaitymo negaliojančiu nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, todėl nėra pagrindo teiginiui, kad teismas neįsigilino į bylos esmę ir netinkamai nustatė bylos aplinkybes. Atsižvelgdama į nurodytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje.

Dėl skolos priteisimo

37. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovės UAB „Sanex Invest“ atstovas direktorius J. B. neginčijo, kad atsakovė UAB „Sanex Invest“ yra įgijusi prievolę sumokėti ieškovei UAB „JB Investicijos“ 43 339,25 Eur pagal trišalį 2017 m. spalio 13 d. susitarimą, sudarytą tarp UAB „Domus firma“, UAB „JB investicijos“ ir UAB „Sanex invest“ dėl 2007-05-16 Preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo. Atsakovė nurodytą sumą turėjo sumokėti UAB „JB investicijos“ per du mėnesius nuo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo (Susitarimo 4 p.). Prievolės vykdymo terminas suėjo 2017 m. gruodžio 13 d. (praėjus dviem mėnesiams po susitarimo), prievolė yra neįvykdyta, todėl iš atsakovės priteisė 43 339,25 Eur skolos. Teismas konstatavo, kad palūkanų suma nuo 43 339,25 Eur sumos už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 14 d. iki 2020 m. birželio 18 d. sudaro 7 013,79 Eur. Nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteistina 6 procentai metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (50 353,04 Eur) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

38. Apeliantė skunde šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies neskundė, nenurodė jokių argumentų dėl skolos nepagrįstumo ir / arba priteistų palūkanų nepagrįstumo, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl šios sprendimo dalies pagrįstumo nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

39. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą, pagrįstą teismo sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Atsiliepime į atsakovės UAB „Sanex Invest“ apeliacinį skundą ieškovė UAB „JB investicijos“ prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 560 Eur. Pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus.

41. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

42. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimalus priteisiamas užmokestis už advokato teikiamą pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą nagrinėjamu atveju sudaro 2 036,32 Eur sumą. Teisėjų kolegija, įvertindama tai, kad apeliantės skundas yra atmestas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, bei į tai, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, sprendžia, kad iš apeliantės ieškovės naudai priteistina 560 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

43. Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 7 d. nutartimi atsakovei UAB „Sanex invest“ buvo atidėtas 680 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas už apeliacinį skundą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, o apeliantė skundas atmestas, iš apeliantas priteistinas 680 Eur žyminis mokestis valstybės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Sanex Invest“ (juridinio asmens kodas 303323168) 560 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt eurų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JB investicijos“ (juridinio asmens kodas 300809446) naudai.

Priteisti iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Sanex Invest“ (juridinio asmens kodas 303323168) 680 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt eurų) žyminio mokesčio valstybės naudai.