Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (apelianto) A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys: UAB „Medicinos bankas“, J. K., antstolis A. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėjas A. K. pateikė skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolio 2017-11-16 patvarkymą Nr. S-17-42-11855 vykdomojoje byloje Nr. 0042/11/03819 ir atšaukti varžytynes Nr. 146493. Nurodė, kad antstolis 2017-11-16 patvarkymu paskelbė pareiškėjui priklausančio turto - žemės sklypo, gyvenamojo namo, daržinės bei kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pirmąsias varžytynes Nr. 146493. Teigia, kad antstolis ginčijamu patvarkymu varžytynes paskelbė nesilaikydamas CPK 664 straipsnyje nustatyto išieškojimo iš skolininko turto eiliškumo. Pareiškėjo tvirtinimu, jo ir sutuoktinės turtas buvo įkeistas UAB „Medicinos bankas“, siekiant užtikrinti pinigines prievoles pagal 2007-09-05 kredito sutartį. Buvo sudaryta jungtinė hipoteka, nes vienos skolininko prievolės įvykdymui užtikrinti buvo įkeista keletas jam ir jo sutuoktinei priklausančių nekilnojamųjų daiktų, kurie šiuo metu nėra parduoti. Pažeidimas yra esminis, nes gyvenamasis namas, kurį pardavinėja antstolis iš varžytynių, yra pareiškėjo ir jo sutuoktinės gyvenamasis būstas, o kito turto, kur galėtų gyventi, jie neturi. Antstolis A. B. 2017-12-15 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir vykdomąją bylą Nr. 0042/11/03819 su pareiškėjo skundu persiuntė nagrinėti apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-07-19 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2805V/2011 dėl 209 936,27 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. K. išieškotojo UAB „Medicinos bankas“ naudai. Vykdomoji byla vykdoma nuo 2011 metų. 2014-09-23 – 2014-10-23 buvo paskelbtos pirmosios J. K. (įkaito davėjai) priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynės. Varžytynėms neįvykus, 2014-12-31 žemės sklypas buvo perduotas išieškotojui už 9600 Lt kainą. Taip pat vykdymo procese buvo areštuotas A. K. ir J. K. priklausantis turtas, t.y. žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, gyvenamasis namas, daržinė, tvartas, sandėlis, ūkio pastatas, garažas, pirtis, esantys adresu (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė nustatyta 66 000 Eur. Dėl turto įkainojimo buvo paduotas skolininko skundas. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundą atmetė (civilinė byla Nr. 2YT-51476-608/2016), o Vilniaus apygardos teismas šią teismo nutartį paliko nepakeistą (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 2S-911-614/2017). 2017-11-16 buvo priimti patvarkymai dėl bylos atnaujinimo ir turto, esančio Baltarusijos g. 11, varžytynių paskelbimo, pradinę pardavimo kainą nurodant 52 800 Eur. Antstolio tvirtinimu, net pardavus visą įkeistą skolininko turtą, skolos likutis būtų apie 141 355,92 Eur. Prašo skundo netenkinti.Suinteresuotas asmuo J. K. atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareiškėjo skundu, prašo skundą tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 22 d. nutartimi skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas nurodė, kad antstolis A. B. vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus išduotą nutartį dėl jungtine hipoteka įkeisto skolininko turto realizavimo, siekiant padengti išieškotojui UAB „Medicinos bankas“ įsiskolinimą pagal 2007-09-05 kredito sutartį. Iš vykdomosios bylos duomenų teismas nustatė, kad antstolis yra areštavęs 2011-12-08 turto arešto aktu 2,8200 ha bendro ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį J. K., jį įkainavęs bei pardavinėja iš varžytinių. Skolininkas yra reiškęs prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-51476-608/2016 bei Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-911-614/2017 yra pasisakęs dėl areštuoto turto įkainojimo teisėtumo, antstolio veiksmus pripažinęs teisėtais. Pagal CK 4.194 straipsnio 1 dalį jungtine hipoteka įkeistų daiktų pardavimo eilę nustato daiktų savininkas. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad pardavus jungtine hipoteka įkeistus daiktus viešose varžytinėse, skola išieškoma iš visų parduotų daiktų vienu metu, o parduoti galima tik tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Teismas rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimu, kad parduotinų daiktų eilė nenustatytina, jei kreditoriaus reikalavimams patenkinti hipoteka įkeisto turto nepakanka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-687/2017). Teismas sprendė, kad tiek antstolis, tiek išieškotojas teisingai nurodo, kad viso UAB „Medicinos bankas“ įkeisto ir neišvaržyto skolininko turto vertė sudaro 79 000 Eur sumą, o likęs nepadengtas įsiskolinimas išieškotojui, be vykdymo išlaidų ir palūkanų, siekia net 209 896,59 Eur sumą. Todėl realizavus visą įkeistą hipoteka turtą, už šio turto realizavimą gautų lėšų nepakaks skolos išieškotojui padengimui. Todėl teismas sprendė, kad šiuo atveju antstolis parduotinų daiktų eilės neprivalėjo sudaryti. Dėl ko atmetė skundo argumentą, kad antstolis pažeidė CPK 664 straipsnio normos imperatyvių reikalavimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą tenkinti. Atskirojo skundo argumentai:Teismas nepagrįstai sprendė, kad viso UAB „Medicinos bankas“ įkeisto ir neišvaržyto turto vertė šiuo metu sudaro 79 000 Eur, dėl ko sprendė, kad net realizavus visą turtą jo nepakaktų įsiskolinimui (209 896,59 Eur) padengti. Teismas neišvaržyto skolininko turto vertę nustatė remdamasis antstolio paaiškinimu. Teismas šiomis aplinkybėmis negalėjo remtis, nes šioje byloje neišvaržyto skolininko turto vertė nebuvo įrodinėjama. Todėl teismo nutartis turi būti panaikinta dėl CPK 263 straipsnio normos pažeidimo.Skolininkas pageidauja, kad skolininkas pirmiausiai pardavinėtų sklypą, esantį Paežerių k. ir, jei gautų lėšų nepakaks kreditoriui įsiskolinimui padengti, tuomet bus tęsiamas išieškojimas iš kito skolininko turto.Teismas nepagrįstai remiasi kasacinio teismo byloje suformuluota taisykle, nes šios ir nurodytos bylos faktinės aplinkybės skiriasi.Su kreditoriumi buvo sudaryta jungtinė hipoteka. Todėl turto pardavimo iš varžytynių CPK 664 straipsnyje nustatyto eiliškumo nesilaikymas vykdymo procese gali būti pripažintas esminiu pažeidimu. Ginčijamas antstolio patvarkymas pardavinėti skolininko turtą, kurį pageidaujama pardavinėti paskiausiai, yra imperatyvios teisės normos pažeidimas, dėl ko patvarkymas turi būti panaikintas.Suinteresuotas asmuo išieškotojas UAB „Medicinos bankas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo argumentai:Teismas pagrįstai sprendė, kad antstolis neprivalėjo sudaryti parduodamo jungtine hipoteka įkeisto skolininko turto eilės, nes įkeisto ir neišvaržyto skolininko turto vertė (79 000 Eur) žymiai mažesnė nei neišieškota skola (daugiau kaip 209 896,59 Eur). Toks teismo vertinimas atitinka kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką, kuria teismas rėmėsi pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje spręstina dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų.Bylos duomenys patvirtina, kad antstolis A. B. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0042/11/03819 pagal Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-07-19 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2805V/2011 dėl 209 936,27 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. K. išieškotojo UAB „Medicinos bankas“ naudai, nukreipiant išieškojimą į jungtine hipoteka įkeistą skolininko nekilnojamąjį turtą. Vykdomosios bylos duomenimis liko nerealizuoti skolininko turto objektai: 1) 2,8200 ha bendro ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis J. K.; 2) 0,1857 ha bendro ploto žemės sklypas, gyvenamasis namas, daržinė, tvartas, sandėlis, ūkio pastatas, garažas, pirtis, esantys (duomenys neskelbtini) ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantys A. K. ir J. K.. Ginčijamu antstolio 2017-11-16 patvarkymu Nr. S-17-42-11855 nustatyta parduoti iš varžytynių aukščiau nurodytą antrąjį nekilnojamųjų turto objektų kompleksą.Apeliantas atskirajame skunde teigia, jog antstolis pažeidė jungtine hipoteka įkeisto turto pardavimo tvarką (CPK 664 straipsnis), nesilaikė CK 4.194 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes nesilaikė jungtine hipoteka įkeistų daiktų savininko pareikštos nuomonės dėl siekiamų parduoti daiktų eiliškumo, o teismas nepagrįstai šiuos antstolio veiksmus pripažino teisėtais. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.CK 4.194 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jungtine hipoteka įkeistų daiktų pardavimo eilę nustato daiktų savininkas. Pagal šio straipsnio 2 dalį - pardavus jungtine hipoteka įkeistus daiktus viešose varžytynėse, skola išieškoma iš visų parduotų daiktų vienu metu, o parduoti galima tik tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Sistemiškai aiškinant šias teisės normas, darytina išvada, kad jungtine hipoteka įkeistų daiktų pardavimo eilę šių daiktų savininkas nustatyti gali tik tuo atveju, kai jungtine hipoteka įkeistų daiktų bendra vertė viršytų šia hipoteka užtikrintos reikalavimo (skolos) sumą. Tokios nuostatos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-687/2017), kuria pagrįstai rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas. Šiuo atveju, nors šios civilinės bylos ir nurodytos kasacinio teismo bylos faktinės aplinkybės iš dalies skiriasi, tačiau kasacinio teismo suformuota bendra normų taikymo taisyklė taikytina ir nagrinėjamoje byloje, sprendžiant vykdymo veiksmų teisėtumo klausimą. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai sprendė, kad parduotinų daiktų eilė nenustatytina, nes kreditoriaus reikalavimams patenkinti hipoteka įkeisto turto nepakanka. Atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad teismas, nurodydamas už neparduotus nekilnojamuosius objektus galimai gautiną 79 000 Eur sumą, rėmėsi tik prielaidomis. Kaip matyti iš ginčijamos nutarties, teismas nustatė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis J. K., buvo įkainotas turto vertintojo 66 000 Eur suma. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-51476-608/2016 bei Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-911-614/2017 yra pasisakęs dėl nurodyto turto įkainojimo teisėtumo ir antstolio veiksmus pripažinęs teisėtais. Taigi teismai nustatė, kad turto vertintojo nustatyta kaina yra pagrįsta. Pradinė minėto turto pardavimo kaina varžytynėse buvo nustatyta 52 800 Eur. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, UAB „Ober-haus“ ekspertizės aktu nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę nustatė - 13 000 Eur. Todėl atskirojo skundo argumentai, kad teismas nustatydamas preliminarią gautiną sumą už abu parduodamus turto objektus, rėmėsi tik prielaidomis, laikytinas nepagrįstais ir atmestinais.Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė procesines teisės normas, pagrįstai antstolio veiksmus pripažino teisėtais, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kuria atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą.Atsižvelgiant į aptartą, atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.