Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl VĮ Registrų centro 2024 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-564-2024 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

VĮ Registrų centro 2024 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. RC-ANR_N-564-2024 M. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 615 Eur bauda dėl to, kad jis, būdamas UAB „X“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) vadovu, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro (toliau - ir JAR) tvarkytojui 2022 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 2, 3 dalyse ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120.2, 123 ir 127.1 punktuose nustatyta, kad juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui; o pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir Bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl Bendrovės 2022 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2023 m. birželio 1 d. (b. l. 11-13).

Į skundo argumentą, kad metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo pavėluotai pateiktas JAR tvarkytojui dėl bendrovės apskaitą tvarkiusios buhalterijos kaltės, institucija nurodė, kad tai, kad tretieji asmenys nevykdė savo pareigų bendrovei, nesudaro pagrindo įmonės vadovui nevykdyti teisės aktuose įtvirtintos pareigos teikti metines finansines ataskaitas Registro tvarkytojui. Ūkio subjektai privalo atlikti veiksmus, nurodytus įstatymuose, priešingu atveju jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus. Registrų duomenys, jame kaupiami dokumentai ir bet kokia kita Registrui pateikta informacija yra vieša, o kiekvienas asmuo turi teisę gauti bet kokius Registro duomenis, jame saugomų dokumentų ir informacijos kopijas. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų nepateikimas Registro tvarkytojui pažeidžia ir trečių asmenų teises susipažinti su šiais dokumentais. Būdamas įmonės vadovu pareiškėjas privalėjo užtikrinti, kad įmonės veikla būtų organizuojama tinkamai ir finansinės ataskaitos pateiktos laiku, tačiau šiuo konkrečiu atveju to nepadarė. Pagal CK 2.67 straipsnį, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktą ir Nuostatų 38 bei 41 punktus, už dokumentų ir duomenų pateikimų laiku Registro tvarkytojui atsako būtent juridinio asmens vadovas. Tai kad bendrovės tretieji asmenys neatliko savo pareigų, nepanaikina įmonės vadovo atsakomybės už ankstesnių finansinių metų finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimą Registro tvarkytojui. Bendrovės vadovas kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Tai reiškia ir įmonės vidaus veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje įmonėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų nustatyta tvarka patvirtinti ir pateikti Registrų tvarkytojui.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdyje nurodė palaikantis savo skundą, paaiškino, kad įmonės metinės finansinės atskaitomybės dokumentus teikia Registrų centrui buhalterė, su kuria jis dirba 10 metų. Ji turėjo pateikti juos birželio 1 dieną. Jis pasitikėjo buhaltere, kad ji viską padarys. Iš VMI ateidavo pranešimai, kad ji pateikė dokumentus, todėl jis tų laiškų net neatidarinėdavo. Tik vieną kartą taip atsitiko, tai gal dėl to nekreipė dėmesio. Jis nežinojo, kad ir anksčiau buvo pažeidžiami terminai dėl dokumentų pateikimo. Prašo mažinti baudą, kadangi tokia suma jam nėra maža. Jis neturi šeimos, gyvena kaime, jo mėnesio pajamos apie 550 eurų. Dar kartais gauna pajamų iš VŠĮ, kuri rūpinasi močiutės meniniu paveldu. Įmonės veiklą pradėjo nuo maisto furgonėlio, paskui turėjo kavinę Basanavičiaus gatvėje. Šiuo metu dirba tik su renginiais, per metus įmonė padaro du renginius. Jis įmonėje dirba vienas. Konkrečiam atvejui nusisamdo darbuotojus. Jis asmeniškai paskolų ir kreditų neturi.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė ir už juridinio asmens finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

ANK 223 straipsnio 2 dalis yra blanketinė teisės norma, bet nenustato konkrečių teisės aktų, kuriuose apibrėžta metinių finansinių ataskaitų rinkinio pateikimo terminas ir tvarka. Tokia tvarka ir terminai yra įtvirtinti CK 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Nuostatų 123 punkte. CK 2.66 straipsnio 4 dalies (2018 m. gegužės 24 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-1185, galiojusi iki 2024 m. liepos 1 d.) nuostata apibrėžia, kad įstatymų nustatytais atvejais Juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino. Juridinių asmenų registro nuostatų 123 punkto nuostata apibrėžia, kad metinių finansinių ataskaitų rinkinys, taip pat metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ar metinė ataskaita Registro tvarkytojui turi būti pateikti per 30 dienų nuo momento, kai patvirtinami įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Kaip matyti, Nuostatų 123 punktas savo ruožtu taip pat blanketinė norma, nukreipianti į juridinio asmens steigimo dokumentus ir įstatymus, reglamentuojančius metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo tvarką. Tokiu atveju nustatant metinių finansinio ataskaitų rinkinio pateikimo JAR tvarką turi būti sistemiškai vadovaujamasis ne tik CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, Nuostatų 123 punktu, bet ir ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktu, pagal kurį bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais (b.l. 8-9), todėl UAB „X“ 2022 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas VĮ „Registrų centras“ ne vėliau kaip iki 2023 m. birželio 1 d., kaip teisingai vertino Institucija. Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje dėl ANK 223 straipsnio 2 dalies nusižengimo objektyviojo požymio – termino laiku pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Pagal teismų praktiką terminas pateikti šiuos dokumentus yra 5 mėnesiai nuo kalendorinių metų pradžios tais atvejais, kai kalendoriniai ir finansiniai metai sutampa, nepriklausomai nuo to, kad rinkinio nepavyko patvirtinti visuotiniame akcininkų susirinkime (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2AT-46-489/2020).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „X“ metinių finansinių ataskaitų rinkinys už 2022 m. buvo pateiktas VĮ Registrų centrui ne nustatytu terminu, o pavėluotai, jau po administracinio nusižengimo surašymo dienos. Šią aplinkybę pripažįsta pareiškėjas savo skunde ir teismo posėdyje, ją patvirtina ir Juridinių asmenų registro išrašas, kuriame fiksuota, kad UAB „X“ metinių finansinių ataskaitų rinkinys už 2022 m. buvo pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui tik 2024 m. kovo 25 d. (b.l. 8-9).

Teismas pritaria VĮ Registrų centro pozicijai, jog uždarosios akcinės bendrovės vadovas turėjo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, tam, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir bendrovės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais bei tvarka būtų patvirtinti ir pateikti Juridinių asmenų tvarkytojui įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai.

Skunde leidžiama suprasti, kad šiuo atveju nėra bendrovės vadovo kaltės dėl padaryto nusižengimo, nes bendrovės apskaitą tvarkanti buhalterinė įmonė laiku neparengė metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl jie negalėjo būti laiku patvirtinti visuotiniame akcininkų susirinkime, o po to pateikti JAR. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 punktą (2009 m. liepos 17 d. įstatymo redakcija Nr. XI-354, galiojusi iki 2024 m. liepos 1 d.) bendrovės vadovas atsakingas už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą, pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad organizuoja subjekto apskaitą subjekto vadovas. Tikėtina, kad dėl didelio darbo krūvio ar kitų priežasčių, bendrovės apskaitą tvarkanti įmonė ar asmuo gali vėluoti parengti finansines metines ataskaitas, tačiau bendrovės vadovas turi pareigą kontroliuoti ir domėtis, kodėl finansinės ataskaitos nebuvo parengtos laiku, imtis veiksmų, kad galimos kliūtys būtų pašalintos, jei jos susijusios su apsikeitimu finansine informacija ar pan. Pažymėtina, kad šiuo atveju finansinės atskaitomybės dokumentai buvo parengti, patvirtinti ir pateikti JAR tvarkytojui vėluojant ne dienomis, mėnesiu, o beveik 10 mėnesių, todėl toks delsimas negali būti pateisinamas. Kaip teisingai nurodė institucija, metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo pateiktas JAR tik po to, kai jos vadovui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje (Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartis Nr. AN2-43-744/2024 ). Pažymėtina ir tai, kad nepagrįstas skundo teiginys, jog iki tol UAB „X“ metiniai finansiniai ataskaitų rinkiniai buvo pateikiami laiku ir nustatytais terminais. Iš Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad buvo vėluojama pateikti registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentus už 2021 m. (pateikta 2022 m. birželio 16 d.), už 2019 m. (pateikta 2020 m. gruodžio 8 d.), už 2018 m. (pateikta 2019 m. rugsėjo 16 d.) ir t.t. iki pat 2014 m. Per įmonės veikimo laikotarpį tik du kartus JAR tvarkytojui metiniai finansinių ataskaitų rinkiniai buvo pateikti įstatymo nustatytais terminais. Taigi aplaidus šios pareigos atlikimas buvo labiau taisyklė, nei išimtis.

Apibendrinant darytina išvada, kad VĮ Registrų centro 2024 m. gegužės 28 d. nutarimas Nr. RC-ANR_N-564-2024, kuriuo M. P. buvo nubaustas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, yra teisėtas ir pagrįstas, byloje įrodyti šio administracinio nusižengimo tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji veikos požymiai.

Skunde prašoma M. P. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti jam baudą lygią pusei minimalios baudos, nustatytos ANK 223 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi nusižengimo padarymo metu nuo 2023 m. birželio 22 d. iki 2024 m. liepos 1 d.) -300 Eur.

ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 2 dalį, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-7-14-303/2017

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas yra išimtinis atvejis, kuris gali būti pagrįstas tik išskirtinėmis aplinkybėmis, nustačius visą jų kompleksą, rodantį, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016).

ANK 223 straipsnio 2 dalis numato atsakingam asmeniui (juridinio asmens vadovui) sankciją –baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Nutarimą priėmęs pareigūnas konstatavo, jog M. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis turi galiojančią nuobaudą ir paskyrė jam sankcijoje nustatytą minimalią ribą vos viršijančią baudą.

Iš 2024 m. kovo 8 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. RC-ANR_P-1086-2024 nustatyta, kad pareiškėjui buvo protokole surašytas administracinis nurodymas iki 2024 m. balandžio 7 d. sumokėti pusę minimalios baudos – 300 Eur. Protokolas buvo išsiųstas pareiškėjui jo el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 14), kuriuo pareiškėjas bendravo ir su teismu. Pareiškėjas nepateikė skunde jokių duomenų, kodėl jis neįvykdė laiku administracinio nurodymo. Jam nesumokėjus administraciniu nurodymu paskirtos baudos, administracinis nurodymas 2024 m. balandžio 8 d. tapo negaliojančiu ir pagal ANK 34 straipsnio nuostatas tokio dydžio bauda negali būti skiriama nutarimu. Nors M. P. anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą, tačiau kaip matyti, anksčiau ne kartą buvo vėluojama pateikti JAR tvarkytojui UAB „X“ metinės finansinės atskaitomybės dokumentus, tai buvo daroma iš esmės sistemingai, todėl teismas nelaiko, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti M. P. mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali baudą.

Apibendrinant, konstatuotina, kad M. P. pagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, proceso pažeidimų nagrinėjant bylą nenustatyta, pareigūnas paskyrė nuobaudą, vadovaudamasis byloje surinktais dokumentais, nuobauda individualizuota tinkamai, todėl keisti VĮ Registrų centro 2024 m. gegužės 28 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-564-2024 pagrindo nėra.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu pateikė prašymą išdėstyti baudos mokėjimą dalimis. ANK 675 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Pareiškėjo prašymas dėl baudos mokėjimo išdėstymo tenkintinas. Atsižvelgiant baudos dydį, į tai, kad Sodros duomenimis M. P. mėnesio pajamos yra 924 Eur bruto, M. P. paskirtos 615 Eur baudos mokėjimas išdėstytinas dalimis 10 mėnesių terminui, mokant kas mėnesį po 51,25 Eur įmoką, pradedant mokėti nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 642 str. 1 d. 1 p., 4 d., 6 d., teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjo M. P. skundo ir palikti nepakeistą VĮ Registrų centro 2024 m. gegužės 28 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-564-2024, kuriuo jam už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirta 615 Eur bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi išdėstyti M. P. paskirtos 615 eurų baudos mokėjimą dalimis dešimties mėnesių terminui, mokant kas mėnesį po 61,50 eurų (šešiasdešimt vieno eurų 50 cnt) įmoką, pradedant mokėti nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.