- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-31
- Bylos Nr.
- e2S-350-357/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00499-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Kreditorius
- E. B. O.
- Skolininkas
- I. S.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus E. B. O. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus E. B. O. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininko I. S. atžvilgiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorius E. B. O. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti iš skolininko I. S. 60 000 Eur skolą, 13 671 Eur palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Pareiškimu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti I. S. priklausantį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas reikalavimo sumoje bei priteisti 54 Eur už prašymą dėl laikinųjų priemonių taikymo. Taip pat prašė uždrausti laiduotojui perleisti, įkeisti turimą turtą ar atlikti kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažėjimą ir suteikti galimybę kreditoriaus atstovui kreiptis į antstolį su teise surasti ir areštuoti laiduotojų priklausantį turtą nurodytoje sumoje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2023 m. balandžio 12 d. nutartimi netenkino kreditoriaus E. B. O. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
3. Teismas nurodė, kad kreditorius, teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tokio savo prašymo apskritai nepagrindė, nemotyvavo, nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinumas, o jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, todėl tokio nemotyvuoto prašymo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu kreditorius E. B. O. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. balandžio mėn. 12 d. nutartį ir uždrausti skolininkui perleisti, įkeisti turimą turtą ar atlikti kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą ir suteikti galimybę kreditoriaus atstovui kreiptis į antstolį su teise surasti ir areštuoti skolininkui priklausantį turtą nurodytoje sumoje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Skolininkas, būdamas laiduotoju pagal 2017-05-17 d. paskolos sutartį, puikiai žinojo pagrindinės skolininkės UAB „MSBB“ finansinę situaciją, įmonė buvo įregistruota pagal dabartinio skolininko adresą. Nuo bankroto bylos iškėlimo su I. S. buvo bandoma aptarti skolos grąžinimą, bet jis elgėsi nesąžiningai ir savo prievolės vengė.
4.2. I. S. buvo skolingas įmonei ir po raginimo su ja atsiskaitė, t. y. sumokėjo 1796,44 Eur, kas įrodo jog jis žinojo apie bylos eigą ir savo įsipareigojimus pagal sutartį.
4.3. Kreditoriui paskolinta suma yra labai didelė.
5. Atsiliepimo į atskirąjį skundą byloje negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti negalimu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, jog jos taikomos tada, kai taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašantis asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 427 straipsnio 5 dalis). Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo.
9. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės, nes teismas sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Ieškinio tikėtino pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, ar ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, nes teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.
10. Nagrinėjamoje byloje Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2023 m. balandžio 12 d. teismo įsakymu išieškojo iš skolininko I. S. 60 000 Eur skolą, 13 671 Eur palūkanų, 333 bylinėjimosi išlaidų kreditoriaus E. B. O. naudai. Ši aplinkybė įrodo, kad yra pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – reikalavimas tikėtinai pagrįstas.
11. Antroji sąlyga, būtina taikant laikinąsias apsaugos priemones tai – nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pareiga pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą tenka jų imtis prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Nurodymas varžyti kito asmens teises, o taip pat deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės nesudaro pagrindo būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teismo sprendimas imtis laikinųjų apsaugos priemonių turi būti pagrįstas ir tinkamai motyvuotas, nes formalus teisingumas nėra tas teisingumas, kurį teismai yra įpareigoti vykdyti.
12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, jog kreditorius, teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tokio savo prašymo apskritai nepagrindė, nemotyvavo, nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas, o jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
13. Teikdamas atskirąjį skundą kreditorius E. B. O. nurodo, kad skolininkas, būdamas laiduotoju pagal 2017-05-17 d. paskolos sutartį, puikiai žinojo pagrindinės skolininkės UAB „MSBB“ finansinę situaciją, įmonė buvo įregistruota pagal dabartinio skolininko adresą. Pažymi, kad skolininkas atsiskaitė su UAB „MSBB“, todėl žinojo apie UAB „MSBB“ bankroto bylą ir savo įsipareigojimus pagal sutartį. Taip pat akcentuoja, kad kreditoriui paskolinta suma yra labai didelė.
14. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad aplinkybė, jog skolininkui iškelta bankroto byla, pati savaime nereiškia skolininko laiduotojo nesąžiningumo. Neatsiskaitymo faktas taip pat neįrodo skolininko nesąžiningumo, kadangi nesąžiningumas yra sąmoningas bandymas išvengti skolos mokėjimo, savo turto perleidimas kitiems asmenims, bandant išvengti prievolės vykdymo. Apeliantas nepateikia jokių duomenų, kad skolininkas bando nuslėpti savo turtą ar nesąžiningai jį perleisti kitiems asmenims. Apeliantas nepateikia jokių duomenų apie skolininko turtą. Taigi, apeliantas neįrodė antros būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
15. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
16. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
17. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta. Atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.