Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė, veikdama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų vardu, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2025 m. liepos 2 d. 11.30 val. Iki paskirtos teismo posėdžio datos prašymų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nepareikšta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 441 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ieškinio suma neviršija penkių tūkstančių eurų, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Nagrinėjamu atveju ieškovo pareikšto reikalavimo suma neviršija penkių tūkstančių eurų ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka šalys neprašė, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

8. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas su aukštąja mokykla Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla) 2009 m. rugpjūčio 3 d. sudarė studijų sutartį Nr. 8-L-66 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas buvo priimtas į valstybės finansuojamą studijų vietą, tačiau nuo 2012 m. rugpjūčio 24 d. buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos už neatvykimą po mokymosi (studijų) pertraukimo (atsakovas šios aplinkybės ir neginčijo). Nustatyta, kad ieškovas 2013 m. kovo 27 d. įspėjimu Nr.SG2-129, išsiųstu registruotąja pašto siunta, pranešė atsakovui apie jam atsiradusią prievolę sumokėti į ieškovo sąskaitą 463,39 Eur (1 600 Lt) valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamoje vietoje apmokėti (įspėjimas įteiktas 2013 m. kovo 29 d. atsakovo motinai I. G.); 2016 m. birželio 28 d. ieškovas išsiuntė atsakovui pakartotinį įspėjimą Nr.SG2-1285, kuris buvo įteiktas 2016 m. birželio 30 d. atsakovui asmeniškai. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovui susidariusį įsiskolinimą, nėra (CPK 178 straipsnis).

9. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 70 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys, pašalinti iš aukštosios mokyklos arba nutraukę studijas, privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1228 patvirtinto Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 4.1 punkte nustatyta, kad valstybės biudžeto lėšos, skirtos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalis grąžinamos į valstybės biudžetą, jeigu asmenys nutraukia studijas savo noru, išskyrus atvejus, kai studijos nutraukiamos per pirmųjų studijų metų pirmąjį semestrą.

10. Nagrinėjamu atveju atsakovas studijavo valstybės finansuojamoje vietoje ir buvo pašalintas už neatvykimą po mokymosi (studijų) pertraukimo, todėl atsakovas turi pareigą grąžinti dalį lėšų, skirtų studijų kainai apmokėti, į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą.

11. Pagal Aprašo 5 punktą atsakovas privalo grąžinti ieškovui sumą, lygią 50 procentų einamųjų studijų metų studijų programos metinės kainos, ne didesnės už švietimo ir mokslo ministro patvirtintą norminę studijų kainą. Remiantis ieškovės paskaičiavimais, atsakovo grąžintina į valstybės biudžetą lėšų suma sudaro 463,39 Eur (1 600 Lt). Įvertinus tai, kad atsakovo einamųjų metų studijų kaina buvo 926,78 Lt (3 200 Eur), todėl pašalinus iš aukštosios mokyklos, atsakovas turėjo pareigą grąžinti ½ dalį šios sumos (3 200 Lt / 2 = 1 600 Lt / 3,4528 = 463,39 Eur).

12. Atsakovas su ieškinio reikalavimais iš esmės nesutiko dėl, jo nuomone, įvykusios force majore, t.y. kad mokslų tęsti negalėjo dėl jam pritaikytos kardomosios priemonės ikiteisminio tyrimo metu.

13. Remiantis CK 6.212 straipsnio 1 dalimi šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-313/2022 ir jos 43 punkte nurodyta praktika). Teismo vertinimu, aplinkybė, jog atsakovui buvo taikoma kardomoji priemonė ikiteisminio tyrimo metu, neatitinka CK 6.212 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, kadangi kardomosios priemonės taikymas siejamas su paties atsakovo atsakomybe už savo veiksmus, kuriuos atsakovas galėjo kontroliuoti, todėl atsakovas neįrodė force majeure sąlygų. Be to, svarbu paminėti, kad sutarties neįvykdžiusi šalis privalo pranešti kitai šaliai apie nenugalimos jėgos aplinkybių atsiradimą bei jų įtaką sutarties įvykdymui. Jeigu šio pranešimo kita šalis negauna per protingą laiką po to, kai sutarties neįvykdžiusi šalis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tą aplinkybę, tai pastaroji šalis privalo atlyginti dėl pranešimo negavimo atsiradusius nuostolius (CK 6.212 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad Sutarties 12.6 punktu Studentas (t.y. atsakovas) privalo per savaitę pranešti direktoriaus pavaduotojai akademinei veiklai, jei buvo ar yra traukiamas drausminėn arba baudžiamojon atsakomybėn. Šiuo atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų informavęs ieškovą apie susiklosčiusią situaciją, dėl kurios jis negali atvykti po mokymosi (studijų) pertraukimo (CPK 178 straipsnis).

14. Vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu, atsakovas, jį pašalinus iš studijų, turėjo grąžinti 463,39 Eur sumą. Vadovaujantis Aprašo 3 punkto nuostatomis, valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimą į valstybės biudžetą administruoja Valstybinis studijų fondas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais Valstybinio studijų fondo nuostatais ir Aprašu. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsniu, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 14 dalimi, Aprašo 4.2, 5 punktais, Sutarties 18 punktu, ieškovui iš atsakovo priteistina 463,39 Eur įsiskolinimo už valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, suma.

15. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 16,68 Eur delspinigių. Vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 1 dalimi, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Aprašo 10 punkte buvo nustatyta, kad už laiku negrąžintas lėšas ar likusią negrąžintą jų dalį Fondas skaičiuoja delspinigius – 0,02 procento už kiekvieną pavėluotą dieną. Kaip minėta, pagal Aprašo 9 punktą, asmuo per 3 metus nuo įspėjimo išsiuntimo dienos privalo grąžinti visą sumą arba dalimis į įspėjime nurodytą Fondo sąskaitą. Nagrinėjamu atveju atsakovas lėšas į valstybės biudžetą pagal sutartį turėjo grąžinti iki 2016 m. kovo 27 d. Atsakovui nevykdant šios prievolės, ieškovas už uždelstą atsiskaityti laikotarpį (180 dienų) paskaičiavo atsakovui 16,68 Eur delspinigių. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis 6.258 straipsnio 1 dalimi, Aprašo 9-10 punktais, ieškovui iš atsakovo priteistina 16,68 Eur delspinigių.

16. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (480,07 Eur (463,39 Eur + 16,68 Eur)) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. gegužės 7 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

17. Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 22 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis).

18. Byloje iš viso patirta 11,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnis). Viso valstybei iš atsakovo priteistinos 33,02 Eur (22 Eur + 11,02 Eur) bylinėjimosi išlaidos.

19. Teismas papildomai išaiškina, kad šalys turi teisę net ir po teismo sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui, sudaryti taikos sutartį ir teikti ją tvirtinti teismui; tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia (CPK 140 straipsnio 4 dalis); be to, taikos sutartį išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti ir vykdymo proceso metu (CPK 595 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos priteisimo tenkinti.

Priteisti ieškovui Valstybiniam studijų fondui (buvęs pavadinimas Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas), j. a. k. 191722967, iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 463,39 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt tris eurus 39 ct) skolos (valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų programose apmokėti), 16,68 Eur (šešiolika eurų 68 ct) delspinigių, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (480,07 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. gegužės 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 33,02 Eur (trisdešimt tris eurus 02 ct) bylinėjimosi išlaidų (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.