Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Maslauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Manto Januškevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

R. S. (R. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta vienu trečdaliu sumažinta bausmė – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaičius laikiname sulaikyme išbūtą laiką, galutinis bausmės dydis nustatytas 48 MGL (2400 Eur) bauda, nustatytas 6 mėnesių sumokėjimo terminas, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, BK 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. vairavo transporto priemonę, patikrinimo metu vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai:

jis 2024 m. kovo 31 d. apie 17.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, jis atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Be to, R. S. tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę:

2023 m. birželio 14 d. įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. baudžiamajam įsakymui, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalį numatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, vengė atlikti šią teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra 2024 m. kovo 31 d., apie 17.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę - automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Papildomai apklaustas R. S. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas bei suprantamas, dėl jam inkriminuojamų veikų padarymo pripažįsta pilnai. Lieka prie savo ankščiau duotų parodymų ir nori juos papildyti. Tyrėjai parodžius pareigūno kūno kameros vaizdo įrašus, parodo, jog pareigūnas alkotesterio matuokliu tikrinimo metu, pirmu pūtimu, jam nustatė bei jam pavyko įpusti virš trijų promilių, tiksliai nurodyti negali. Praėjus laikui po 15 min., policijos pareigūnas jam alkotesterio matuokliu davė pūsti antrą karta, tačiau įpūsti jam nepavyko, galimai dėl to, kad buvo labai neblaivus. Policijos pareigūnas jam galbūt išaiškino pasekmes, kas gresia, jeigu atsisakys tikrintis blaivumą, tačiau jis neprisimena, kadangi buvo neblaivus ir jam tiesiog nepavyko antrą kartą pasitikrinti blaivumo. Jis yra jau teistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam yra išaiškintos visos sąlygos. Taip pat jam yra žinoma, kad nuo 2023 m. gegužės 12 d. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemonę. 2024 m. balandžio 8 d. yra užsiregistravęs į Migracijos tarnybą dėl leidimo gyventi Lietuvoje, kuomet gaus leidimą gyventi Lietuvoje, planuoja įsidarbinti bei dirbti oficialiai, šiuo metu dirba, tačiau neoficialiai. Taip pat jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Pilnai pripažįsta padaręs nusikalstamas veikas, dėl to gailisi (el. b. 1 t. l. 89-92).

Motyvuojamoji dalis

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė Lietuvoje yra 4 734 eurai (su PVM) (el. b. 1 t. l. 115).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pažymėtina, kad vengimas aiškintinas kaip bet koks veikimas (arba neveikimas, kai asmuo privalo atlikti tam tikrą veiksmą), kurio metu kaltininkas stengiasi išvengti neblaivumo patikrinimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad vengimas gali būti išreiškiamas tiek verbaliniu būdu (žodžiu ar raštu atsisakant pasitikrinti neblaivumą), tiek neverbaliniu būdu (atliekant tam tikrus veiksmus, kurie aiškiai rodo asmens nenorą tikrintis neblaivumą). Subjektyvusis minėto nusikaltimo sudėties požymis pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas žino ir supranta pareigą vykdyti pareigūnų teisėtus reikalavimus pasitikrinti neblaivumą, tačiau įvairiais veiksmais ar neveikimu sąmoningai stengiasi to išvengti (Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nuosprendis Nr. 1-51-659/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartis Nr. 1A-108-380/2020).

Aplinkybę, kad kaltinamasis vairavo automobilį kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, patvirtina paties kaltinamojo parodymai, taip pat liudytojo D. T. parodymai, kad gavo pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją, ties (duomenys neskelbtini) pamatė išvažinėjantį automobilį, judantį link jų, transporto priemonė buvo sustabdyta. Tai, kad kaltinamajam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, patvirtina minėto liudytojo parodymai, kad nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, į klausimus atsakė nerišliai, taip pat neblaivumo nustatymo aktas, pareigūnų kūno kamera įrašų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. R. S. veiksmai, kuomet jis, vieną kartą pasitikrinęs neblaivumą, pareigūnui ne kartą siūlant pasitikrinti ir antrąjį kartą, vis tiek atsisakė tai daryti, nors alkoholį buvo vartojęs, rodo, kad jis veikė tiesiogine tyčia. Taigi, byloje ištirti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareigūnams nustačius kaltinamojo neblaivumo požymius, pastarasis, veikdamas tiesiogine tyčia, vengė neblaivumo patikrinimo, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

Kaltinime taip pat nurodyta, kad R. S., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems vairuotojams, vairavo automobilį būdamas neblaivus, tačiau ši aplinkybė šalinama iš kaltinimo, nes baudžiamoji atsakomybė kyla už vairavimą neblaiviam tik, jei vairuotojo apsvaigimas nuo alkoholio yra konkrečiai nustatytas ir jis yra 1,51 promilių ar didesnis. Nagrinėjamu atveju, kaltinamajam nebuvo nustatytas konkretus neblaivumo laipsnis, nes jis, pasitikrinęs pirmąjį kartą, atsisakė tą daryti antrąjį kartą. Taigi bylos medžiagoje tikslių duomenų apie tai, koks konkretus neblaivumo laipsnis buvo veikos padarymo metu, nėra. Tad aplinkybė, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę neblaivus, šalintina iš kaltinimo.

BK 243 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-942/2021 ir kt.).

Visuma faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais vadovaudamasis ir detaliau neanalizuodamas sprendžia, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. R. S. patvirtino, kad kaltinime nurodytą dieną bei laiku jis vairavo transporto priemonę, nors jam įsiteisėjusiu 2023 m. gegužės 12 d. baudžiamajam įsakymui, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalį numatytą nusikalstamą veiką, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, t. y. uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus. R. S. vairuodamas automobilį žinojo, kad jam yra uždrausta naudotis specialia teise, tačiau to nepaisė. Teismas, atsižvelgdamas į tiesioginę tyčią nevykdyti teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės bei išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 243 straipsnį.

Kaltinime buvo nurodyta, kad kaltinamasis nuteistas 2023 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad asmuo pripažintas kaltu ne nuosprendžiu, o baudžiamuoju įsakymu, todėl ši aplinkybė atitinkamai patikslintina.

Dėl bausmės ir kiti klausimai

Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis padarė tyčinius baigtus nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą. R. S. anksčiau teistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, t. y. transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (el. b. 1 t. l. 6-10), administracine tvarka baustas už KET pažeidimus, t. y. už automobilio sustojimą ar palikimą stovėti draudžiamoje vietoje, leistino greičio viršijimą, už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (el. b. 1 t. l. 93-100). „Sodros“ duomenimis nedirbantis (el. b.1 t. l. 150-151). Duomenų apie registravimąsi psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose nėra.

R. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl nusikaltimo padarymo yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus R. S. prokuroro siūlomas bausmes: už BK 281¹ straipsnį 1 dalį - 30 parų arešto, o už BK 243 straipsnį – 10 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir R. S. skirtina subendrinta 30 parų arešto bausmė. Kadangi kaltinamasis visiškai pripažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu R. S. paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 20 parų arešto.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs padarytų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas), duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį, sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį pradėti dirbti (ar tęsti darbą); neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val. jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67, 68, 68¹, 68², 71, 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas, įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos (BK 42 straipsnio 6 dalis).

Teismo vertinimu, bausmės paskirčiai įgyvendinti, tikslinga skirti dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise ir nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio ar jo vertės konfiskavimą.

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis, nagrinėjamu atveju teise vairuoti kelių transporto priemones, nuo vienerių iki penkerių metų.

Teismas, vertindamas šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, atsižvelgia į tai, kad vairuodamas transporto priemonę kaltinamasis padarė šiurkštų pažeidimą, yra teistas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat ir už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, tačiau pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai dėl jos gailisi. Įvertinus šias aplinkybes, spręstina, kad kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą 4 metams, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 2 d., tai yra, nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo.

BK 72 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. S. nusikaltimą, įtvirtintą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas automobilį „Toyota Prius“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Minėta transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, o taip pat transporto priemonė tiesiogiai įvardijama BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis priklauso UAB (duomenys neskelbtini), kuri pagal byloje nustatytas aplinkybes nežinojo ir negalėjo žinoti, kad automobilis bus naudojamas uždraustai veikai daryti. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į įstatymo leidėjo valią, tikslus ir siekius užkirsti kelią galimam pakartotiniam ir piktybiškam nusikalstamų veikų darymui, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 2 dalis, 4 dalis, 5 dalis). Kaip matyti iš VšĮ ,,Emprekis“ pažymoje esančių duomenų, vidutinė automobilio ,,Toyota Prius“, vertė yra 4734 eurai (su PVM). Šiuo atveju turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas laikytina tinkama ir proporcinga priemone, padėsiančia įgyvendinti bausmės paskirtį.

Kaltinamajam R. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintinos, kaltinamojo dokumentas (pasas), grąžintinas R. S..

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nuo 2024 m. kovo 31 d. 17:30 val. iki 2024 m. balandžio 2 d. 15:25 val., t. y. dvi dienas, ir šis laikas arešto bausmės atlikimo atveju įskaitytinas į bausmę (el. b. l. 32-35, 177-179).

Automobilis ,,Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris 2024 m. balandžio 2 d. ikiteisminio tyrimo metu grąžintas UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotam atstovui R. T. (b.1 t. l. 137-138), įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, paliktinas UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybėje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu

nusprendžia:

R. S. (R. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį - areštą 30 (trisdešimčiai) parų

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, dalimis 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. S. galutinę 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7 ir 10 punktais, R. S. paskirtos 20 parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį pradėti dirbti (ar tęsti darbą), neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val. jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į arešto bausmę įskaityti kaltinamojo laikiname sulaikymą išbūtą laiką nuo 2024 m. kovo 31 d. 17:30 val. iki 2024 m. balandžio 2 d. 15:25 val., t. y. dvi dienas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones – 4 (ketveriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo, t. y. 2024 m. balandžio 2 d., apie tai pranešant Valstybės įmonei „Regitra“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš R. S. konfiskuotino turto – transporto priemonės – automobilio ,,Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), piniginę vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 734 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt keturis eurus).

Išaiškinti R. S., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 4 734 eurai, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos nurodant įmokos kodą 6610): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Savanoriškai nesumokėta konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma bus išieškoma priverstinai. Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, galima kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

R. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui panaikinti, grąžinant kaltinamajam jo asmens dokumentą.

Automobį ,,Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris 2024 m. balandžio 2 d. ikiteisminio tyrimo metu grąžintas UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotam atstovui R. T., įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, palikti UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybėje.

1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.