- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2010-04-14
- Bylos Nr.
- 2S-774-390/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Dalė Burdulienė, Albinas Čeplinskas
- Pareiškėjas
- S. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- G. Ž.
- Kategorijos
- 128.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Albino Čeplinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. Ž. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas dėl notarės veiksmų netenkintas, suinteresuoto asmens G. Ž. pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo tenkintas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. Ž. teismo prašė įpareigoti notarę L. S. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą po palikėjos M. Ž. mirties 2006-07-10, likusį turtą, t.y. padidinti palikimo dalį, kurių atsisakė ir nepriėmė kiti įpėdiniai. Nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą kreipėsi neparleidęs įstatyme nustatyto 3 mėn. termino. Pareiškėjo nuomone, notarė nepagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą į visą mirusios sutuoktinės turtą, kadangi įpėdinis pagal įstatymą V. Ž. palikimo atsisakė, o G. Ž. palikimo per nustatytą terminą nepriėmė ir bendrauti atsisako.
Suinteresuotas asmuo G. Ž. prašė teismo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą teisinę reikšmę turintiems veiksmams atlikti ne teisme, t.y. pateikti palikimo atsiradimo vietos notaro kontorai pareiškimą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą, priimant M. Ž., mirusios 2006-07-10, palikimą. Nurodė, kad įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių: mirus M. Ž. pareiškėja buvo nepilnametė, jokio teisinio išprusimo neturėjo, todėl nežinojo ar turėjo teisę kreiptis į notaro biurą dėl palikimo ir kokių veiksmų jai reikėjo imtis norint senelės palikimą priimti. Pilnamete tapo 2007 m. birželio 4 d. Be to, kol senelė M. Ž. buvo gyva ir faktiškai iki 2008 m. rugpjūčio pareiškėja manė, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) su žemės sklypu yra senelio S. Ž. nuosavybė; nei jos šeimoje, nei atvykus pas senelius niekada nebuvo kalbama apie senelių turtines teises. Taip pat pareiškėja nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio mėnesį atvyko pas senelį S. Ž. į svečius ir jis paprašė kartu su juo, bei tėvo broliu V. J. Ž. nueiti į (duomenys neskelbtini) savivaldybės notaro biurą. Nuvykus pas notarą, senelis paprašė pareiškimu atsisakyti pareiškėjai G. Ž. priklausančios senelės palikimo dalies, kaip tai padarė pirmosios eilės įstatyminis įpėdinis V. J. Ž.. Tuo metu pareiškėja ir sužinojo - paaiškino notarė, kad po M. Ž. mirties atsirado palikimas, ir kad turi teisę jį priimti kaip pirmos eilės įstatyminė įpėdinė, tačiau jau buvo praleidusi įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškimui dėl palikimo paduoti. G. Ž. teigimu, M. Ž. palikimo niekada neketino atsisakyti ir neatsisakė, pageidauja priimti pagal įstatymą jai priklausantį palikimą. Nuo 2007 m. rugsėjo studijuoja Mykolo Riomerio universitete, Socialinės politikos fakultete; nuo 2008 m. rugsėjo, studijuodama antrame kurse, ji privalėjo pasiruošti WASPOLSS projektui Portugalijoje, vėliau dalyvavo šiame projekte nuo 2009-04-19 iki 2009-05-02, nuo 2009 m. birželio susirgo sunkia liga ir iki 2009 metų spalio mėnesio visą laiką ir dėmesį skyrė gydymuisi.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 8 d. nutartimi pareiškėjo S. Ž. skundo dėl notarės veiksmų netenkino. Suinteresuoto asmens G. Ž. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo patenkino - atnaujino terminą pateikti palikimo atsiradimo vietos notaro kontorai pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, priimant M. Ž., mirusios 2006 m. liepos 10 d., palikimą pagal įstatymą. Teismas, vertindamas notaro atsisakymą atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą – darė išvadą, jog pareiškėjui išdavus paveldėjimo teisės liudijimą į visą mirusios sutuoktinės turtą bus pažeisti pirmos eilės įpėdinės, pareiškėjo ir mirusiosios vaikaitės G. Ž. teisės ir interesai. Todėl notarė, būdama valstybės įgaliotu asmeniu ir vykdydama jai LR Notariato įstatymo 1 straipsniu pavestas pareigas užtikrinti asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą, pagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą vien pareiškėjui į visą mirusiosios turtą. Teismas nustatė, kad palikimo atsiradimo momentu G. Ž. buvo nepilnametė – 17 metų. Teismo nuomone, tai, kad G. Ž. turėjo įstatyminę atstovę motiną, kuri galėjo atstovaujamojo vardu tinkamai atlikti teisiškai reikšmingus veiksmus priimant palikimą dukros vardu, šios civilinės bylos aplinkybėmis, nepaneigia būtinumo ginti nepilnamečio vaiko turtinių teisių ir interesų. Konstatavo, jog byloje nėra neginčijamų duomenų, kad G. Ž. žinojo apie jai atsiradusį palikimą po močiutės mirties. Aplinkybę, kad G. Ž. apie šią savo teisę sužinojo praėjus 2 metams po M. Ž. mirties, patvirtino notarė L. S. (b.l. 95). Teismo vertinimu, tikėtina, kad G. Ž. negalėjo per kelias minutes apsispręsti dėl palikimo priėmimo, todėl reikėjo laiko tokiam sprendimui priimti. Vėliau, sulaukusi pilnametystės bei susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, neturėjo galimybės kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo. Teismas nenustatė G. Ž. elgesyje nesąžiningumo ar aplaidumo požymių, ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, dėl išdėstytų aplinkybių pareiškimą laikė pagrįstu ir įrodytu (CK 5.57 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas S. Ž. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti ir atmesti G. Ž. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, bei įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą, po palikėjos M. Ž. mirties, likusį turtą S. Ž.. Apelianto nuomone teismas netinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir netinkamai taikė LR CK 5.50 str. 1,3 d.; 5.56 str.; 5.60 str. 2 d.; 5.61 str. 1 d.; 5.66 str.; 5.67 str. 1 d. bei nesilaikė LAT suformuotos praktikos paveldėjimo teisiniams santykiams. Prašymas notarei išduoti paveldėjimo teisės liudijimą niekaip nepažeidžia LR įstatymų, G. Ž., kaip galimos įpėdinės, interesų, nes G. Ž. palikimo nepriėmė, o išdavus paveldėjimo teisės liudijimą jai nebūtų užkirstas kelias per vienerius metus ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (LR CK 5.8 str.). LAT yra išaiškinęs, kad „jeigu įpėdinis atsisako nuo palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų jog jis priėmė palikimą, pripažįstama, kad jis į paveldėjimo teisinius santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo teisiniai santykiai nutrūko (2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civ.b. Nr. 3K-3-523/2007, 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. b. 3K-3-152/2006). Kai įpėdinis per įstatyme nustatytą terminą neišreiškia valios dėl palikimo priėmimo, taip pat atsisako jį priimti, nesant kitų tos pačios eilės įpėdinių, teisė priimti palikimą pereina kitiems asmenims (2008 m. kovo 7 d. nutartis civ.b. Nr. 3K-3-162/2008). Pareiškėjo nuomone, notarės atsisakymas jam išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, sukuria tokią situaciją, kai esant bent vienam neišreiškusiam valios įpėdiniui ir notarei atsisakant išduoti paveldėjimo teisės liudijimą palikimą ketinantiems priimti įpėdiniams, paveldėjimo teisiniai santykiai sustoja neribotam laikui. Šiuo atveju susiklostė tokia teisinė situacija, kai nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. iki 2009-09-04 prašymo notarei padavimo G. Ž. neapsispręsdama, nepriimdama palikimo ir nesant jokio teisinio ginčo, bet tiesiog laukiant G. Ž. valios išraiškos, buvo dirbtinai sudaryti teisiniai „spąstai“, ir laiku bei tinkamai išreiškusiam valią S. Ž. nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad notarė netaikė LR CK 5.61 str. Taip pat nurodo, kad nebuvo atsižvelgta į S. Ž. amžių, jo sveikatos būklę, tai, kad paveldimas turtas yra nuolatinė ir vienintelė pareiškėjo gyvenamojo vieta. Nepaisant to, notarė ketino laukti G. Ž. valios išraiškos ir taip pažeidė S. Ž. konstitucinę teisę į nuosavybę. Pažymi, kad notarė žinojo, jog G. Ž. neatsako į artimųjų giminaičių skambučius, vadinasi taip pat žinojo, jog pareiškėjas žino G. Ž. telefono numerį, bet niekuomet neprašė, kad jį pareiškėjas pateiktų, pareiškėjas žinojo kaip nuvykti pas anūkę, bet ir to notarė niekuomet nesiteiravo. Pažymi, kad Gyventojų registro tarnyba teikia asmens duomenis notarų prašymu. Taigi, notarė turėjo galimybę informuoti G. Ž. apie jos teises ir galimas pasekmes. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė LR CK kaip sisteminį teisės aktą, numatantį termino praleidimo pasekmes, neatsižvelgė, jog nagrinėjamu laikotarpius (prašymo notarei padavimo metu) ginčo tarp įpėdinių nebuvo, notarė savarankiškai neieškojo ir niekuomet pareiškėjo nesiteiravo G. Ž. kontaktų, nors ir turėjo galimybę. Todėl notarės atsisakymas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą yra nepagrįstas. Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad priežastys dėl kurių praleistas terminas palikimui priimti yra svarbios, neatsižvelgė į tai, kad G. Ž. palikimą priimti galėjo ir būdama nepilnametė, nes turėjo įstatyminę atstovę – savo mamą. Dėl to negalima teigti, kad nepilnametystė yra svarbi priežastis dėl kurios praleistas terminas palikimui priimti. Teismas neatsižvelgė, jog G. Ž. palikimą priimti galėjo sužinojusi apie jo atsiradimą 2008 m. rugpjūčio mėn. (vizito pas notarę metu) ir tuo metu jau buvo pilnametė, tačiau sąmoningai delsė išreikšti apsisprendimą. Savo apsisprendimą priimti palikimą ji įgyvendino praėjus daugiau nei metams po sužinojimo, todėl pažeidė sąžiningo, atidaus ir rūpestingo elgesio standartus. Žinodama, kad notarė, nesant jos valios išraiškos, atsisako išduoti paveldėjimo teisės liudijimą G. Ž. piktnaudžiavo savo teise siekiant pakenkti kitų įpėdinių teisėtiems interesams, taip pažeidžiant Konstitucijos 28 str. Toks delsimas buvo sąmoningas ir jis truko iki G. Ž. sužinojo, kad pareiškėjas ketina savo pažeistas teises ginti teisme. Teigia, kad kitos G. Ž. nurodytos aplinkybės atsirado 2009 m. (M.Riomerio universiteto projektas bei liga) ir negali būti vertinamos kaip svarbios praleidus terminą palikimui priimti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. J. Ž. nurodo, kad sutinka su atskiruoju skundu, prašo tenkinti S. Ž. skundą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą ir atmesti G. Ž. prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Teigia, kad nesant ginčo, suinteresuotam asmeniui atsisakius palikimo, o G. Ž. pakankamai ilgą laiką neišreiškiant valios dėl palikimo priėmimo, buvo visos teisinės galimybės ir sąlygos išduoti paveldėjimo teisės liudijimą S. Ž.. Šiuo atveju notarė nepagrįstai ilgai laukė G. Ž. valios išraiškos pažeisdama CK 5.66 str. ir 5.67 str. Teigia, kad nepilnametystė pati savaime negali būti svarbia priežastimi dėl kurios praleistas terminas palikimui priimti. Teismas nepasisakė dėl fakto, kad G. Ž. turėjo patirties priimant savo mirusio tėvo palikimą ir paveldėjimo teisiniuose santykiuose dalyvavo kartu įstatymine atstove, savo motina. Todėl priimant močiutės palikimą jai nebuvo kliūčių įgyvendinti savo teises. Neatsižvelgta į tai, kad nuo 2008 m. rugpjūčio (kai G. Ž. teigimu sužinojo apie palikimo atsiradimą), ji jau buvo pilnametė, tačiau delsė išreikšti valią iki 2009 m. lapkričio mėn. Mano, kad teismas neteisingai vertino byloje nustatytas aplinkybes, nepasisakė dėl CK 5.61 str. ir 5.60 str. 2 d. taikymo, neatsižvelgė į piktavališką ir sąmoningą G. Ž. delsimą dėl palikimo priėmimo, nukrypo nuo LAT suformuotos sąžiningo elgesio bei svarbių priežasčių vertinimo praktikos.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo G. Ž. prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-02-08 nutartį. Teigia, kad notarė elgėsi teisingai, atsisakiusi pareiškėjui S. Ž. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą sutuoktinės M. Ž. turtą, kadangi nustatė, jog tokie veiksmai prieštarautų suinteresuoto asmens, kaip pirmosios eilės įstatyminės įpėdinės interesams. Taigi, notarė paisė ne vienos pusės, bet atsižvelgė į abi puses turėdama omenyje, jog yra dar vienas pirmosios eilės įstatyminis įpėdinis - G. Ž.. Notarė, atsisakydama išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą palikėjos turtą, elgėsi atidžiai ir rūpestingai, sąžiningai vadovavosi Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo normomis, LR Civilinio kodekso penktosios knygos normomis, taip pat protingumo ir teisingumo kriterijais. Nurodo, kad notarė niekaip negalėjo pažeisti konstitucinės pareiškėjo teisės į nuosavybę, kadangi S. Ž. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus neįregistruotos. Negalima pažeisti teisės, kurios nėra. Notarei paaiškinus, kad G. Ž. turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo ir laukiant jos valios išraiškos, taip pat niekaip negalėjo būti pažeista pareiškėjo teisė į nuosavybę, nes pareiškėjas paveldi pagal CK 5.13 str. kartu su pirmosios eilės įstatyminiais įpėdiniais. Nei dėl notarės atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą palikėjos turtą, nei dėl teisingos teismo priimtos nutarties atnaujinti G. Ž. praleistą terminą, pareiškėjas šios savo paveldėjimo teisės nepraranda. Akivaizdu, kad pareiškėjas savo nesąžiningu elgesiu, t. y. nekvietęs G. Ž. per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, bei reikalavęs notarės išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą palikėjos turtą, siekė iš G. Ž. atimti paveldėjimo teisę. Pareiškėjo teiginys, kad nepilnametystė nėra svarbi priežastis, dėl kurios praleistas terminas palikimui priimti, visiškai prieštarauja Civilinio kodekso normoms, Civilinio proceso kodekso normoms, bei Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai. Nepilnamečio įpėdinio teisę kreiptis į notarinę kontorą dėl paveldėjimo privalo įgyvendinti jo įstatyminis atstovas, gavęs išankstinį teismo leidimą (CK 3.188 str. 1 d. 2 p.). Įstatyminiam atstovui šių veiksmų neatlikus, nepilnamečio teisėti interesai neturėtų būti pažeidžiami ir įstatymo nustatyta tvarka turėtų būti ginami (Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009). Taigi, Marijampolės rajono apylinkės teismas nenukrypo nuo Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos ir tikslu apsaugoti nepilnamečio teisėtus interesus, kai savo pareigos neįvykdė įstatyminis atstovas, tai, kad palikimo atsiradimo metu buvau nepilnametė, vertino, kaip vieną iš svarbiausių priežasčių palikimo priėmimo terminui atnaujinti. G. Ž. pareiškime dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nuosekliai išdėstė visas aplinkybes, kurias pirmosios instancijos teismas įvertino teisingai ir priėmė teisingą išvadą, kad nustatytą trijų mėnesių terminą praleido dėl svarbių priežasčių.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006-07-10 mirė M. Ž. (b.l. 2). Po jos mirties liko palikimas, t. y. gyvenamasis namas, su ūkio pastatu, kiemo statiniais ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) (b.l. 43-47). M. Ž. testamento sudariusi nebuvo, todėl atsiradusį palikimą turėjo priimti pirmosios eilės įstatyminiai įpėdiniai, t. y. palikėjos vaikai: V. J. Ž. ir suinteresuoto asmens G. Ž. tėvas K. Ž., miręs 2003-11-10 (prij. civ. byla Nr. 192-399/2010, b.l. 7). Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.13 str., palikėjos sutuoktinis S. Ž., pergyvenęs M. Ž., turi paveldėti su pirmosios eilės įstatyminiais įpėdiniais. Pareiškėjas S. Ž. nustatytu terminu kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notaro kontorą, kur buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 180/2007 (b.l. 4). 2009 m. rugsėjo mėnesį pareiškėjas S. Ž. dar kartą kreipėsi į notarą, prašydamas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą palikėjos M. Ž. turtą, kadangi vienas pirmos eilės įpėdinis – pareiškėjo ir mirusiosios sūnus V. J. Ž. palikimo atsisakė, o kita įpėdinė – mirusio pareiškėjo sūnaus dukra G. Ž. nėra nustatytu terminu išreiškusi valios dėl jai priklausančios palikimo dalies priėmimo. Notarė L. S. atsisakė patenkinti pareiškėjo S. Ž. prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą palikimą (b.l. 4). Notarė nurodė, kad G. Ž. turi teisę į ¾ dalis savo senolės palikimo. Ji nėra išreiškusi valios dėl jai priklausančios palikimo dalies, todėl notarė neturi teisinio pagrindo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą mirusios palikimą. LR Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Notarė atsisakė pareiškėjui S. Ž. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą mirusiosios turtą, nustačiusi, kad tokie veiksmai prieštarautų suinteresuoto asmens - G. Ž. interesams. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas notaro atsisakymą atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą – padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjai išdavus paveldėjimo teisės liudijimą į visą mirusios M. Ž. turtą bus pažeisti kitos įstatyminės įpėdinės G. Ž. teisės ir interesai. Todėl notarė, būdama valstybės įgaliotu asmeniu ir vykdydama jai LR Notariato įstatymo 1 straipsniu pavestas pareigas užtikrinti asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą, pagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą vien pareiškėjui į visą mirusiosios turtą. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad notarei atsisakius išduoti paveldėjimo teisės liudijimą buvo pažeistas S. Ž. konstitucinė teisė į nuosavybę, kadangi notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą mirusios turtą t.y. ir į tą dalį, kuri pagal įstatymą priklaustų ir kitam įstatyminiam įpėdiniui, tačiau neatsisakė pareiškėjui išduoti pergyvenusios sutuoktinio nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį santuokoje įgyto turto. Aplinkybės, susijusios su pareiškėjo amžiumi, jo sveikatos būkle, su tuo, kad paveldimas turtas yra nuolatinė ir vienintelė pareiškėjo gyvenamojo vieta neturi teisinės reikšmės sprendžiant notarės atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą mirusiosios turtą pagrįstumo klausimą.
Iš bylos duomenų matyti, kad G. Ž. praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Palikimo atsiradimo momentu G. Ž. buvo nepilnametė – 17 metų, byloje nėra neginčijamų duomenų, kad G. Ž. žinojo apie jai atsiradusį palikimą po močiutės mirties. Aplinkybę, kad G. Ž. apie šią savo teisę sužinojo praėjus 2 metams po M. Ž. mirties, patvirtino notarė L. S. (b.l. 95), G. Ž. nuo 2007 m. rugsėjo studijuoja Mykolo Riomerio universitete, Socialinės politikos fakultete; nuo 2008 m. rugsėjo, studijuodama antrame kurse, ji ruošėsi WASPOLSS projektui Portugalijoje, vėliau dalyvavo šiame projekte nuo 2009-04-19 iki 2009-05-02, nuo 2009 m. birželio susirgo sunkia liga ir iki 2009 metų spalio mėnesio gydėsi. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje numatyta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis. Atsižvelgiant į tai, jog su materialinės teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų pasekmių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Pažymėtina, kad, vertinant asmens elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Dėl nurodytų priežasčių, atsižvelgdama į konkrečiai susiklosčiusią situaciją ir bylos faktines aplinkybes, kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai atnaujino G. Ž. praleistą terminą palikimui po senelės mirties priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad nepilnamečio įpėdinio teisę kreiptis į notarinę kontorą dėl paveldėjimo privalo įgyvendinti jo globėjas (rūpintojas) kaip įstatyminis atstovas, tačiau, globėjui (rūpintojui) šių veiksmų neatlikus, nepilnamečio teisėti interesai neturėtų būti pažeidžiami ir įstatymo nustatyta tvarka turėtų būti ginami, todėl nepagrįstas apelianto argumentas, kad nepilnametystė nėra svarbi priežastis, dėl kurios praleistas terminas palikimui priimti. Apeliantas nepagrįstai skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis (2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civ.b. Nr. 3K-3-523/2007, 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. b. 3K-3-152/2006, 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ.b. Nr. 3K-3-162/2008), nes šių bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais naikinti teismo priimtą nutartį nėra pagrindo, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. nutarties nekeisti.