- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-20
- Bylos Nr.
- 2A-126-485/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Arvydas Žibas, Ramūnas Mitkus
- Ieškovas
- K. K.
- Atsakovas
- V. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Arvydo Žibo ir Ramūno Mitkaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. K. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-35-633/2011 pagal K. K. ieškinį ir atsakovės V. K. priešieškinį dėl naudojimosi bendros dalinės nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, išlaidų jam išsaugoti ir išlaikyti kompensacijų priteisimo
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu (t. 1, b. l. 2-4) prašė nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šalims priklausančiu po ½ dalį bendros dalinės nuosavybės teise, tvarką, jam paskirti naudotis patalpomis, 2004-09-16 kadastrinių matavimų metu sudarytame neaktualiame plane (toliau - 2004 m. planas) pažymėtomis indeksais : P-6 (22,69 kv.m. sandėliu pusrūsyje), 1-5 (25,94 kv.m. kambariu 1-ame aukšte) ir 1-9 (13,43 kv.m. kambariu 1-ame aukšte); bendraturtei atsakovei V. K. paskirti naudotis patalpomis, tame pačiame 2004 m. plane pažymėtomis indeksais: P-3 (22,22 kv.m. virtuve pusrūsyje), 1-3 (kambariu 1-ame aukšte) ir 1-6 (21,23 kv.m. kambariu 1-ame aukšte), likusiomis namo patalpomis nustatyti abiem šalims naudotis bendrai; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė patikslintu priešieškiniu (t. 1, b. l. 71-73) prašė nustatyti, kitokią nei prašo ieškovas, naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šalims priklausančiu po ½ dalį bendros dalinės nuosavybės teise, tvarką - jai paskirti naudotis patalpomis, 2011-04-04 kadastrinių matavimų metu sudarytame aktualiame plane (toliau – 2011 m. planas) pažymėtomis indeksais: 1-16 (26,40 kv.m. kambariu 1-ame aukšte), 1-5 (25,94 kv.m. kambariu 1-ame aukšte), 1-6 (21,23 kv.m. kambariu 1-ame aukšte), 1-9 (13,43 kv.m. kambariu 1-ame aukšte), 1-13 (8,64 kv.m. tambūru), 1-14 (23,38 kv.m. holu), 1-15 (8,71 kv.m. san. mazgu); bendraturčiui ieškovui K. K. paskirti naudotis patalpomis tame pačiame 2011 m. plane pažymėtomis indeksais : P-1 (8 kv.m. sandėliu pusrūsyje), P-2 (7,03 kv.m. koridoriumi pusrūsyje), P-3 (22,22 kv.m. virtuve pusrūsyje), P-4 (12,35 kv.m. sandėliu pusrūsyje), G-1 (22,43 garažu pusrūsyje), P-6 (22,69 kv.m. sandėliu pusrūsyje), P-7 (8,72 kv.m. sandėliu pusrūsyje), P-9 (8,40 kv.m. skalbykla pusrūsyje), 1-17 (18,82 kv.m. kambariu pastogėje), likusiomis namo patalpomis nustatyti abiem šalims naudotis bendrai; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2011m. rugpjūčio 24 d. sprendimu (t. 2, b. l. 31-40) nusprendė ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies: nustatyti tokią naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką :
ieškovui K. K. paskirti naudotis šio namo patalpomis, 2011-04-04 Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. 39/1726, registro Nr. 70/44825, plane pažymėtomis indeksais: 1-5, 1-6, G-2, G-1 ir P-6, bendras paskiriamas naudotis plotas – 110,72 kv.m.;atsakovei V. K. paskirti naudotis šio namo patalpomis, 2011-04-04 Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. 39/1726, registro Nr. 70/44825, plane pažymėtomis indeksais: 1-16, 1-9, 1-13, 1-17, P-1, P-3, P-4 ir P-9, bendras paskiriamas naudotis plotas – 118,26 kv.m;nustatyti naudotis bendrai ieškovui ir atsakovei patalpomis, 2011-04-04 Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. 39/1726, registro Nr. 70/44825, plane pažymėtomis indeksais : 1-14, 1-15, taip pat P-7, P-2, P-10 ir P-11, viso nustatomas naudotis bendrai plotas – 60,39 kv.m;priteisti iš ieškovo atsakovei 22 145,77 Lt gyvenamojo namo, esančio(duomenys neskelbtini), stogo pakeitimo išlaidų dalies atlyginimą, taip pat 5 550,03 Lt gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo išlaidų dalies atlyginimą;priteisti iš atsakovės ieškovui 168 Lt bylinėjimosi išlaidų;priteisti iš ieškovo valstybei 862,98 Lt bylinėjimosi išlaidų ir iš ieškovės priteisti valstybei 16,06 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, jog įsiteisėjusiu 2008-02-15 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-419-399/08 buvo nutraukta santuoka tarp bylos šalių, taip pat padalintas bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausęs turtas, tame tarpe ir nuosavybės teisė į ginčo gyvenamąjį namą, - ½ idealioji jos dalis priteista asmeninėn K. K. nuosavybėn, likusi ½ idealioji dalis – V. K.. 2010-07-20 šie nuosavybės formos ir turinio pasikeitimai, kaip juridinis faktas, buvo įregistruoti Nekilnojamo turto registre, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nuosavybė į ginčo namą yra bendroji dalinė, tačiau bendraturčių dalys yra tik idealiosios, neidentifikuotos. Tuo pačiu įsiteisėjusiu 2008-02-15 teismo sprendimu buvo nustatyta, jog ginčo name šios bylos ieškovas K. K. negyvena, juo ir kitaip nesinaudoja nuo 2003-10-25. 2010 m. vasarą ginčo namui buvo pakeistas stogas su medienos konstrukcijų remontu, dangų pakeitimu, lietaus vandens kanalizavimo sistemos montavimu, skardinimu ir apdaila. Už stogo pakeitimo darbus ir statybines medžiagas atsakovė sumokėjo nemažiau 44 291,53 Lt iš asmeninių savo pinigų. 2010-08-23 atsakovė raštu kreipėsi į ieškovą prašydama kompensuoti pusę stogo remonto išlaidų, 2010-09-06 raštu ieškovas iš esmės sutiko kompensuoti ½ dalį dokumentais pagrįstų šių išlaidų, tačiau faktiškai iki sprendimo priėmimo nė kiek šių išlaidų nėra kompensavęs. 2011-02-07 raštu atsakovė paprašė ieškovą kompensuoti ginčo namo išlaikymo, išsaugojimo išlaidas, tame tarpe ir už šio būsto šildymą 8000 Lt, tačiau ieškovas šio prašymo nepatenkino ir tokių kompensacijų iki sprendimo priėmimo nė kiek nėra išmokėjęs. Ginčo name yra įrengta viena vietinio centrinio šildymo sistema, šiluma gaminama malkomis ir elektra, pastarosios apskaita name daroma vienu bendru skaitikliu, prie kurio yra prijungti ir visi kt. namo elektros energijos ėmėjai.
Teismas nurodė, jog nei ieškovo, nei atsakovės pasiūlyti naudojimosi namu tvarkos nustatymo projektai, nei kiekvienas skyriumi, nei abu kartu neatitinka tokios tvarkos parinkimo kriterijų. Ieškovo projektas neatitinka teisėtumo kriterijaus (iš esmės neatitinka įstatymo normų, nustatančių daiktinių teisių absoliutumo, jų laisvės ir gynybos principų, taip pat pažeidžia atsakovės interesą tokioje konfliktinėje situacijoje turėti kuo mažiau bendro su ieškovu), adekvatumo ir socialinės taikos (pažeidžia abiejų bendratučių interesą turėtų kuo daugiau laisvės įgyvendinant savo subjektyvines teises daikto valdyme ir juo naudojantis, nes daugiau nei pusė viso namo ploto siūloma palikti naudotis bendrai, neteikia prielaidų konfliktui liautis, nes nesprendžia jo iš esmės). Teismas pažymėjo, jog dalis ieškovo siūlomo projekto neatitinka ir faktinės situacijos dėl pakeitimų namo išplanavime, užfiksuotų 2011-04-04 kadastriniais matavimais - nustačius ieškovo pasiūlytą tvarką, dalis jos dėl to liktų neįgyvendinama, o teismo sprendimas – neįvykdomu. Atsakovės projektas neatitinka teisėtumo ir proporcingumo bei socialinės taikos kriterijų. Būtini laikytis privalomi statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai yra nustatyti LR Statybos įstatyme, Aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“, to paties Aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 705 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, pastarojo reglamento 198 str. lentelės 1-ame punkte nustatytas detalus reikalavimas minimaliam gyvenamųjų patalpų aukščiui, - 2,5 metro, todėl teismas sutiko su ieškovo argumentu, jog nė vienos iš atsakovės jam siūlomų perduoti naudoti pusrūsio patalpų, kurių aukštis pagal kadastrinių matavimų bylos duomenis – 2,20 m., teisėtai negalima pertvarkyti į gyvenamąsias. Atsakovės siūloma tvarka maksimaliai tenkina jos asmeninius interesus, tačiau tai nepagrįstai siekiama daryti ieškovo sąskaita, t.y. atsakovei tektų visi keturi gyvenamieji kambariai su holu ir san. mazgu gyvenamajame 1-ame aukšte (visas šis aukštas), o ieškovui tik vienas gyventi tinkamas kambarys, ir tas tik pastogėje. Pagal atsakovės siūlomą tvarką į šį vienintelį kambarį ieškovas tiesiog negalėtų patekti, kadangi patalpos, iš kurių tai galima padaryti atsakovės reikalavimu turėtų būti perduodamos naudotis jai. Atsižvelgdamas į tai, teismas tiek ieškinį, tiek priešieškinį tenkino dalinai, nukrypo nuo šalių pareikštųjų reikalavimų ir nustatė tokią naudojimosi ginčo namu tvarką, kuri, teismo vertinimu, yra teisingiausia abiem šalims, racionaliausia pagal daikto ir sudedamųjų jo dalių paskirtį, labiausiai atitinka aukščiau aptartus tokios tvarkos nustatymo kriterijus.
Teismas, atsižvelgdamas į šalių pripažintas aplinkybes, jog atsakovė kreipėsi į ieškovą sutikimo stogo keitimui bei prašė kompensuoti pusę kaštų, jog ieškovas 2010-09-06 asmeniškai parašė atsakovei sutikimą kompensuoti pusę stogo keitimo išlaidų bei pripažino buvus būtinybę tokiems remonto darbams, jog stogas faktiškai buvo pakeistas ir už tai sumokėjo kainą iš asmeninių lėšų viena ieškovė, taip pat šalių paaiškinimus teisme, sprendė nustatęs tokias atsakovės tvirtinamas aplinkybes, kad būtinumas keisti stogą buvo ir kad sutikimo stogo keitimui į ieškovą buvo kreiptasi, o šis ne tik tam neprieštaravęs, bet ir sutikęs kompensuoti ½ išlaidų. Dėl to teismas sprendė, jog atsakovė turi reikalavimo teisę į ½ nustatytų teisme stogo keitimo išlaidų kompensaciją, o atsakovas CK 4.83 str. 4 dalies išimtimi remiasi nepagrįstai. Be to, teismas pažymėjo, jog šiuo atveju ieškovas negali remtis nurodytąja įstatymo išimtimi dar ir dėl to, kad ginčo namo stogo keitimo išlaidos pripažintinos susiję su teisės aktais nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, - atsakovė šiuo atveju šalino gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos artimą avarinei būklę.
Svarstydamas klausimą dėl išlaidų šilumos tiekimui apmokėti priteisimo, teismas nurodė, jog atsižvelgiant į faktinės padėties specifiką (namu ginčo laikotarpiu naudojosi tik atsakovė, ten pati su sūnaus šeima nuolat gyveno, t.y. naudojosi šiluma kasdien, o ieškovas – atvirkščiai, name negyveno ir juo kaip tai kitaip nesinaudojo, namas gali būti kūrenamas bent 2 alternatyviais ir gana skirtingais savo kaina būdais-kietuoju kuru ir elektra, šioje situacijoje CK 4.82 str. 3 d. pagrindu atsakovei pripažintina reikalavimo teisė į ½ dalies kompensaciją, tačiau ši turi būti apskaičiuota, o kai neįmanoma tai padaryti, - nustatyta, nuo minimalaus pastato šildymo pigesne kuro rūšimi (malkomis, akmens anglimi) kaštų. Teismas sprendė tokioje situacijoje pagal įstatymo analogiją vadovautis CK 6.249 str. 1 d. Žala, šiuo atveju kaip tiesioginiai nuostoliai (patirtos išlaidos) išlaikant ir išsaugant bendraturčiui priklausančią dalį bendroje nuosavybėje, pagal įstatymą nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti tokį reikalavimą pareiškusi šalis. Kai ginčo šalys dėl tokių nuostolių (patirtų išlaidų) nesutaria, tvirtina, teikia prieštaringus duomenis apie jų dydį ir pan. atvejais įstatymo leidėjas teismui aptariama teisės norma suteikia diskreciją sprendimu pačiam nustatyti konkretų atlygintinų protingų nuostolių (išlaidų) dydį, įvertinus bylos duomenis. Reikšmingu bylai laikotarpiu (2003-2011 m.m.) buvo 8 kūrenimo sezonai, kurie Lietuvoje paprastai minimaliai trunka bent 5 mėn. (nuo lapkričio iki kovo imtinai), taigi suminė šildymo trukmė – bent 40 mėn., ieškovo dalis šildytame name (nuo bendrojo ploto pagal 2011 m. kadastrinių matavimų duomenis) – 290,68 : 2 = 145,34 kv.m. Atsakovės prašoma jai kompensuoti suma skaičiuojama : 5 550,03 Lt : 40 = 138,75 Lt už 1 kūrenimo mėnesį, arba 0,95 Lt. už 1 kv.m. per 1 mėn. Neišeidamas už pareikšto reikalavimo ribų, teismas sprendė, jog atsakovės prašoma 5 550,03 Lt suma atitinka teismo aukščiau parinktą minimalaus namo šildymo (šilumos kiekio) pigesnės rūšies kuru kriterijų. Teismas atmetė ieškovo argumentą, jog jis ginčo laikotarpiu negyvenęs name ir nesinaudojęs šiluma, todėl neprivalantis jo šildymo išlaidų kompensuoti, kadangi bendraturčių jiems teisės aktais nustatytų pareigų visuomenei ir vienas kitam vykdymas, tame tarpe ir pareiga išsaugoti, išlaikyti bendro daikto vertę, funkcionalumą ir kt., nėra susietas ir nepriklauso nuo to, ar visi bendraturčiai gyvena, faktiškai patys asmeniškai naudojasi namu, kaip bendros nuosavybės objektu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, jog ieškovo patirtas procese išlaidas sudaro sumokėtas valstybei 133 Lt žyminis mokestis ir 35 Lt už mokamą VĮ Registrų centras dokumentų bylai parengimą, viso – 168 Lt. Kadangi ieškovo pareikštas byloje reikalavimas dėl naudojimosi namu tvarkos nustatymo iš esmės tenkinamas, jam iš atsakovės V. K. priteistina 168 Lt bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidas valstybei šioje byloje sudaro 830,87 Lt dar nesumokėto žyminio mokesčio už priešieškinio turtinius reikalavimus dalis, kurios mokėjimas atsakovei teismo 2011-05-05 nutartimi buvo atidėta iki šio sprendimo priėmimo bei 48,17 Lt teismo bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Kadangi atsakovės turtiniai reikalavimai tenkinami visiškai, atidėtas žyminis mokestis 830,87 Lt priteistinas iš vieno ieškovo, o bylos nagrinėjimo (pašto) išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų-atmestų reikalavimų skaičiui taip: iš ieškovo K. K. – 2/3, t.y. 32,11 Lt, iš atsakovės V. K. – 1/3, t.y. 16,06 Lt.
Šalies argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 43-45) prašo pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą dalyje dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo ir pripažinti vonią – skalbyklą (P-9), esančią name (duomenys neskelbtini), bendro naudojimosi patalpa; panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo dalis, kuriomis buvo iš ieškovo priteistos išlaidos šildymui, už namo stogo keitimą bei bylinėjimosi išlaidos, atmesti atsakovės priešieškinio reikalavimą - bendraturčiui ieškovui K. K. paskirti naudotis patalpomis tame pačiame 2011 m. plane pažymėtomis indeksais : P-1 (8 kv.m. sandėliu pusrūsyje), P-2 (7,03 kv.m. koridoriumi pusrūsyje), P-3 (22,22 kv.m. virtuve pusrūsyje), P-4 (12,35 kv.m. sandėliu pusrūsyje), G-1 (22,43 garažu pusrūsyje), P-6 (22,69 kv.m. sandėliu pusrūsyje), P-7 (8,72 kv.m. sandėliu pusrūsyje), P-9 (8,40 kv.m. skalbykla pusrūsyje), 1-17 (18,82 kv.m. kambariu pastogėje), likusiomis namo patalpomis nustatyti abiem šalims naudotis bendrai; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nesutinka su teismo sprendimu dėl šių motyvų:
teismas priėmė atsakovei palankesnį sprendimą, skirdamas jai naudotis daugiau gyvenamojo ploto, t.y. 7,54 kv.m. daugiau. Teismas nurodė, kad abiems šalims skiriamos patalpos turėtų būti maksimaliai vienodos. Taip būtų galima padaryti, pusrūsyje esančias vonios – skalbyklos patalpas P-9 (8,40 kv. m.) pripažįstant bendrojo naudojimosi patalpomis; priteisiant kompensacijas, teismas nenagrinėjo atsakovės pateiktų dokumentų pagrįstumo. Atsakovė pateikė asmeninės banko sąskaitos išrašus, kurie atspindi mokėjimus ne tik už elektrą, bet ir už asmeninį atsakovės mobilųjį telefoną, šiukšlių išvežimą, vandenį ir pan. Ieškovas teigia, jog ginčo name negyvena, todėl nesinaudoja jokiomis paslaugomis, todėl neturi už jas mokėti. Atsakovė nurodė, jog ginčo name gyvena sūnus M. K. su šeima. Tai turėtų būti vertinama kaip nuoma, todėl visas išnuomoto daikto išlaidas turi padengti nuomininkas;stogo keitimo išlaidas įrodantys dokumentai gali būti suklastoti, kadangi pagal projektinius duomenis namo stogo plotas yra 260 kv. m., tačiau dokumentai pateikti, jog buvo remontuota iki 330 kv. m. stogo plotas. Taip pat neatitinka medžiagų pirkimo bei remonto darbų atlikimo laikas, atsakovė įsigijo žymiai didesnį kiekį medžiagų, nei reikėjo namo stogui uždengti;teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovė kreipėsi į ieškovą dėl leidimo keisti namo stogą. Į atsakovą kreipėsi sūnus M. K., tačiau nei žodinio, nei rašytinio sutikimo keisti namo stogą ieškovas nedavė. Taip pat ieškovas pažymi, jog namo stogo keisti nebuvo būtinybės, atsakovė neįrodė, jog namo stogas buvo prakiuręs.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad 2011-08-24 Vilkaviškio rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo K. K. ieškinį ir atsakovės V. K. priešieškinį dėl naudojimosi bendros dalinės nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, išlaidų jam išsaugoti ir išlaikyti kompensacijų priteisimo. Minėtos dienos teismo sprendimu ieškinys ir priešieškinys buvo patenkinti iš dalies.
I. Teismas nustatė tokią naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką :
- ieškovui K. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) paskyrė naudotis šio namo patalpomis, 2011-04-04 Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. 39/1726, registro Nr. 70/44825, plane pažymėtomis indeksais : 1-5, 1-6, G-2, G-1 ir P-6, bendras paskiriamas naudotis plotas – 110,72 kv.m.,
- atsakovei V. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) paskyrė naudotis šio namo patalpomis, 2011-04-04 Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. 39/1726, registro Nr. 70/44825, plane pažymėtomis indeksais : 1-16, 1-9, 1-13, 1-17, P-1, P-3, P-4 ir P-9, bendras paskiriamas naudotis plotas – 118,26 kv.m,
- nustatė naudotis bendrai ieškovui K. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) ir V. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) patalpomis, 2011-04-04 Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. 39/1726, registro Nr. 70/44825, plane pažymėtomis indeksais : 1-14, 1-15, taip pat P-7, P-2, P-10 ir P-11, viso nustatomas naudotis bendrai plotas – 60,39 kv.m.
II. Priteisė iš ieškovo K. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) dvidešimt du tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt penkis litus 77 ct. (22145,77 lt.) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., stogo pakeitimo išlaidų dalies atlyginimą atsakovei V. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).
III. Priteisė iš ieškovo K. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), penkis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt litų tris ct. (5550,03 lt.) gyvenamojo namo, esančio(duomenys neskelbtini), šildymo išlaidų dalies atlyginimą atsakovei V. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).
IV. Priteisė iš atsakovės V. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis litus (168 lt.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovui K. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).
V. Priteisė iš ieškovo K. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), aštuonis šimtus šešiasdešimt du litus 98 ct. (862,98 lt.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei.
Priteisė iš atsakovės V. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), šešiolika litų 6 ct. (16,06 lt.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei ( t. 2, b. l. 31-39 ).
Apeliantas ( ieškovas ) su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Prašo pakeisti sprendimą dalyje dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo ir pripažinti vonią – skalbyklą ( P-9 ) bendro naudojimosi patalpa. Taip pat prašo panaikinti sprendimo dalis, kuriomis iš ieškovo buvo priteistos išlaidos už šildymą, už namo stogo remontą bei bylinėjimosi išlaidos. Taip pat prašo atmesti atsakovės priešieškinio reikalavimą – bendraturčiui K. K. paskirti naudotis patalpomis 2011 m. plane pažymėtomis indeksais: P-1, P-2, P-3, P-4, G-1, P-6, P-7, P-9, 1-17, likusiomis namo patalpomis paskirti šalims naudotis bendrai, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-02-15 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu tarp šalių buvo nutraukta santuoka, taip pat padalintas bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausęs turtas, tame tarpe ir nuosavybės teisė į ginčo namą, t. y. ½ idealioji jos dalis priteista asmeninėn K. K. nuosavybėn, likusioji ½ idealioji dalis priteista V. K. asmeninėn nuosavybėn. 2010-07-20 šie nuosavybės formos ir turinio pasikeitimai, kaip juridinis faktas, buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ( t. 1, b. l. 5-16, 17-19 ). Po teismo sprendimo įsiteisėjimo nuosavybė į ginčo namą yra bendroji dalinė, tačiau bendraturčių dalys yra tik idealiosios, neindentifikuotos. Tiek ieškovas K. K. savo ieškiniu, tiek ir atsakovė V. K. savo patikslintu priešieškiniu prašė teismo nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), šalims priklausančiu po ½ dalį bendros dalinės nuosavybės teise, tvarką Įstatymas numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį ( CK 4.75 str. 1 d. ). Kaip matyti, šiuo konkrečiu atveju tarp šalių kyla ginčas dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo. Tokiu atveju įstatymas numato, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise ( CK 4.81 str. 1 d. ).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluoti kriterijai, kuriais vadovaujantis pirmiausiai turi būti sprendžiama dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos : a) teisėtumo kriterijus, - prašoma nustatyti naudojimosi tvarka turi būti teisėta, t.y. nepažeidžianti nei įstatymo imperatyvų, nei trečiųjų asmenų teisių ar teisėtų interesų, b) adekvatumo kriterijus, - prašomos nustatyti kiekvieno asmeniniam naudojimui realiosios daikto dalys turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje, c) proporcingumo ir socialinės taikos kriterijus, - siūlomoje tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendratučių interesų pusiausvyra, siekiant, kad nė vieno jų teisės nebūtų nepagrįstai ir neproporcingai, palyginus su kitais, apribotos, vieno interesas iškeliamas aukščiau kito ir pan., be to, teismo pareiga yra siekti nustatymo tokios tvarkos, kad kuo mažiau ateičiai liktų prielaidų naujiems panašiems bendraturčių konfliktams, d) naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo kriterijus, - naudojimosi daiktu tvarka turi užtikrinti kuo racionalesnį, efektyvesnį jo teikiamų galimybių išnaudojimą abiejų bendraturčių interesams tenkinti, e) faktinių teisinių santykių stabilumo kriterijus. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką paprastai priklauso nuo daikto paskirties, fizinių ir kt. savybių, statybos techninių reglamentų bei kt. viešosios teisės reikalavimų daikto sukūrimui ir naudojimui, taip pat faktinės situacijos specifikos, - ar teikiamas projektas (-ai) teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2010, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Kaip matyti, tiek ieškovas, tiek ir atsakovė pateikė teismui kadastrinių matavimų metu sudarytus planus, kuriuose nurodė sau pageidaujamą nustatyti naudojimosi tvarką ginčo namu ( t. 1, b. l. 20-22, prie civilinės bylos pridėta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nei ieškovo, nei atsakovės pasiūlyti naudojimosi namu tvarkos nustatymo projektai, nei kiekvienas skyrium, nei abu kartu neatitinka jau anksčiau minėtų tokios tvarkos parinkimo kriterijų. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo pateiktų planų neatitikimo minėtiems kriterijams priežastis, teisėjų kolegija tam pritaria, todėl išsamiau dėl to nepasisako.
Apeliantas savo skunde nurodo, kad jam teismo yra paskirta naudotis 110,72 kv. m., o,atsakovei V. K. – 118,26 kv. m., t. y. atsakovei tenka 7,45 kv. m. daugiau. Jo nuomone, teismo sprendimą toje dalyje reikia pakeisti ir vonios – skalbyklos patalpą P-9 ( 8,40 kv. m. ) paskirti šalims naudotis bendrai. Tokiu būdu paskirtų patalpų skirtumas sudarytų mažiau nei 1 kv. m. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus pripažįsta nepagrįstais. Kaip matyti, teismas be kitų patalpų atsakovei paskyrė ir patalpas, plane pažymėtas indeksais P-1, P-3, P-4 ir P-9 ( keturios pagalbinės patalpos pusrūsyje, išsidėstę po skiriamais naudotis atsakovei kambariais, įėjimas per sandėlį Nr. P-1. Tokiu būdu, patalpą P-9 paskyrus naudotis šalims bendrai, ieškovas į šią patalpą turėtų vaikščioti per atsakovei paskirtą patalpą Nr. P-1. Teisėjų kolegijos nuomone, tai neatitiktų įstatymo normų, nustatančių daiktinių teisių absoliutumo, jų laisvės ir gynybos principų bei pažeistų atsakovės interesus tokioje konfliktinėje situacijoje turėti kuo mažiau bendro su ieškovu. Apeliantas savo apeliaciniame skunde taip pat prašo atmesti atsakovės V. K. antrąją priešieškinio dalį. Kaip matyti, atsakovė šioje priešieškinio dalyje prašė nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu ( t. 1, b. l. 73 ). Teismas tiek ieškovo ieškinį, tiek ir atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies. Kadangi atsakovės reikalavimai buvo patenkinti tik iš dalies, todėl šis ieškovo prašymas yra visiškai nepagrįstas.
Be to, apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas iš jo priteisė kompensaciją už šildymą. Apelianto teigimu, atsakovė pateikė banko asmeninės sąskaitos išrašus, kurie atspindi mokėjimus ne tik už elektrą, bet ir už asmeninį atsakovės mobilųjį telefoną, šiukšlių išvežimą, vandenį ir pan. Apeliantas nurodo, kad jis ginčo name negyvena jau nuo 2004 m. vasario mėn. Todėl jis nei elektra, nei vandeniu nesinaudojo. Be to, šiame name su atsakove kartu gyvena sūnaus šeima. Apelianto nuomone, tai turėtų būti vertinama kaip nuoma, todėl visas išsinuomoto daikto išlaidas privalo padengti nuomininkas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas K. K. ginčo name negyvena ir juo nesinaudoja nuo 2003-10-25 ( 2008-02-15 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimas ). Ginčo name yra įrengta viena vietinio centrinio šildymo sistema( kadastro bylos duomenys ), šiluma gaminama malkomis ir elektra, pastarosios apskaita name daroma vienu bendru skaitliuku, prie kurio yra prijungti ir visi kiti namo elektros energijos ėmėjai.
Įstatymas numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti ( CK 4.82 str. 3 d. ). Kaip jau minėta, šalims ( kiekvienam ) yra pripažinta nuosavybės teisė į ½ dalį ginčo namo. Tokiu būdu atsakovei pagrįstai pripažintina reikalavimo teisė į ½ dalį kompensacijos už šildymą. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais apelianto argumentus, kad iš jo reikalaujama mokėti už vandenį, šiukšles, asmeninį atsakovės mobilaus ryšio telefoną, elektrą ir pan. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas sprendė klausimą dėl kompensacijos priteisimo tik už namo šildymą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad namas šildomas tiek elektra, tiek ir kietuoju kuru, pagrįstai nurodė, jog tiksliai apskaičiuoti išlaidas namo šildymui nėra įmanoma. Tokiu būdu teismas kompensacijos dydį nustatė nuo minimalaus pastato šildymo pigesne kuro rūšimi ( kietuoju kuru ) kaštų. Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija tokį paskaičiavimą pripažįsta teisingu ir pagrįstu. Teismo priteista iš ieškovo 5550,03 Lt kompensacijos suma už šildymą pripažintina kaip atitinkanti teismo parinktą minimalaus namo šildymo ( šilumos kiekio ) pigesnės rūšies kuru kriterijų, bei teisingumo ir protingumo kriterijų. Be to, kaip jau minėta, apeliantas. nurodo, kad jis tame name negyvena, todėl neprivalo kompensuoti namo šildymo išlaidų. Tokius apelianto argumentus teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais. Apeliantas yra ginčo namo bendrasavininkis, todėl įstatymas numato jam pareigą apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti ( CK 4.82 str. 3 d. ). Tokiu būdu ši pareiga nėra susieta ir nepriklauso nuo to, gyvena ieškovas tame name ar negyvena.
Be to, apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė iš jo kompensaciją dėl namo stogo keitimo. Apelianto teigimu dokumentai dėl stogo perdengimo yra galimai suklastoti, nurodytos kainos yra nerealios, darbininkams taip pat mokėtas nerealus atlyginimas, jis niekada nėra davęs sutikimo tokiems darbams atlikti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. vasarą ginčo namui buvo pakeistas stogas su medienos konstrukcijų remontu, dangų pakeitimu, lietaus vandens kanalizavimo sistemos montavimu, skardinimu ir apdaila. Už stogo pakeitimo darbus ir statybines medžiagas atsakovė V. K. sumokėjo nemažiau 44291,53 Lt iš asmeninių savo pinigų ( t. 1, b. l. 74-92 ). 2010-08-23 raštu atsakovė V. K. kreipėsi į ieškovą prašydama kompensuoti ½ dalį stogo remonto išlaidų ( t. 1, b. l. 94 ). 2010-09-06 raštu ieškovas K. K. iš esmės su tuo sutiko, tačiau iki šiol tokių išlaidų nėra kompensavęs( t. 1, b. l. 93 ).
Įstatymas numato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga ( CK 4.82 str. 1 d. ).Iš to seka, kad ieškovui ir atsakovei šiuo konkrečiu atveju priklauso ir po ½ idealiąją dalį ginčo namo stogo. CK 4.82 str. 3 d. numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti. Apeliantas savo skunde nurodo, kad stogo keitimas nebuvo būtinas. Įstatymas numato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame Kodekse numatytas išimtis ( CPK 185 str. ). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2006 ). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-569/2002; 2004-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-149/2004 ). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė kreipėsi į ieškovą dėl stogo keitimo, ieškovas tam neprieštaravo ir sutiko kompensuoti ½ dalį stogo keitimo išlaidų, stogas buvo pakeistas iš asmeninių atsakovės lėšų, kadastrinių matavimų bylos duomenis apie ginčo namo kadastrą ( buvusio seno stogo dangos medžiagą – asbestcementinį šiferį, jo amžių ), atsakovės paaiškinimus dėl nuolat į namo vidų bėgančio vandens ir padarė pagrįstą išvadą, jog stogo keitimas buvo būtinas.Teisėjų kolegija įvertinusi jau minėtą 2010-09-06 ieškovo K. K. raštą, kuriame jis nurodė sutinkantis kompensuoti ½ dalį stogo keitimo išlaidų daro išvadą, kad ieškovas davė savo sutikimą stogo keitimui. Tokiu būdu jo argumentas, kad nebuvo jo sutikimo pripažintinas nepagrįstu.Taip pat teisėjų kolegija pripažįsta nepgrįstais ieškovo teiginius, kad dokumentai patvirtinantys darbų ir medžiagų kainas galimai suklastoti bei šios kainos nerealios.Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš ieškovo atsakovės naudai stogo pakeitimo išlaidų dalies atlyginimą.
Be to, apeliantas savo skunde prašo panaikinti sprendimo dalį dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų. Įstatymas numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai ( CPK 93 str. 2 d. ). Kaip matyti, šioje civilinėje byloje tiek ieškovo ieškinys, tiek ir atsakovės priešieškinys buvo patenkinti iš dalies. Teismas savo sprendime priteisdamas bylinėjimosi išlaidas išsamiai apie tai pasisakė, laikėsi įstatymo reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Todėl apelianto reikalavimas šioje dalyje panaikinti sprendimą pripažintina nepagrįstu.
Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas šią civilinę bylą materialinių ir procesinių teisės normų nepažeidė, tinkamai vertino surinktus įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl jo keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Tokiu būdu apelianto apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu ( CPK 326 str. 1 d. 1 p. ).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.