Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. J., jo atstovui advokato padėjėjui D. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos D. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-21739-2025 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-21739-2025 D. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 17 dalį paskirta administracinė nuobauda – 3 000 Eur bauda. D. J. nubaustas už tai, kad 2025 m. rugsėjo 9 d., 13.05 val., (duomenys neskelbtini), būdamas savo statomo gyvenamojo namo kieme, numetė sprogstamą medžiagą prie D. K. gyvenamojo namo tvoros, adresu (duomenys neskelbtini), kur tuo metu buvo D. K. priklausantis dobermano veislės šuo ir taip jį išgąsdino, bei po sprogimo D. K. įžeidžiančiai pasakė: „pasiimk savo gaidį“. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau - VMVT) Priežiūros departamento Kauno apygardos priežiūros skyrius įvertino D. K. pateiktus duomenis dėl galimo žiauraus elgesio su gyvūnu (vaizdo stebėjimo kamerų įrašus) bei 2025 m. rugsėjo 29 d. pateikė raštą Nr. S6-(8.10 E)-22094, kuriame nurodo, kad VMVT Kauno apygarda savo kompetencijos ribose teikia išvadą, kad asmens, kuris mėto sprogstamąją medžiagą link tvoros, kur tuo metu būna dobermanų veislės šuo, veiksmuose yra žiauraus elgesio su gyvūnais požymių ir šis asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį.

Tuo D. J. nesilaikė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatų bei pakartotinai įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 16 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tokiu būdu, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Svarbu tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

D. J. skundžiamu Institucijos nutarimu nubaustas už 346 straipsnio 17 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą. ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą. ANK 346 straipsnio 17 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už šio straipsnio 16 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai.

Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kitame teisės akte – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme (toliau - GGAĮ). Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad draudžiama žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, o to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtintas išsamus sąrašas veiksmų, kurie yra laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal GGAĮ 4 straipsnio 2 dalį žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu, be kita ko, laikoma gyvūnų gąsdinimas, sužeidimas ar nužudymas, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus (3 punktas); kiti veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus (25 punktas).

Byloje neginčijama, kad skundą pateikęs D. J. 2025 m. rugsėjo 9 d., 13.05 val., (duomenys neskelbtini), būdamas savo statomo gyvenamojo namo kieme, numetė sprogstamą medžiagą prie D. K. gyvenamojo namo tvoros, adresu (duomenys neskelbtini), kur tuo metu buvo D. K. priklausantis dobermano veislės šuo, tačiau keliamas klausimas, ar tokiu elgesiu D. J. pažeidė teisės aktus ir žiauriai elgėsi su gyvūnu ar jį kankino.

Administracinio nusižengimo byloje D. K. pateikti vaizdo įrašai, patvirtinantys skundžiamame nutarime užfiksuotas aplinkybes, o būtent:

Vaizdo įraše „D03 20250909130340 20250912130408“ užfiksuotas D. K. namo kiemas. Matosi vartai, lakstantis dobermanų veislės šuo. Vaizdo įrašo 13.03 val. matyti kaip gretimame sklype atvažiuoja D. J. automobilis. Šuo pradeda loti. D. J. išlipa iš automobilio, atsistoja prie automobilio, rankoje laiko mobilaus ryšio telefoną, galimai juo filmuoja ar fotografuoja šunį, 13.04 val. D. J. nueina. Vaizdo įraše „D01 20250909130440 20250912125733“ užfiksuotas D. K. kiemas. Matosi tvora, veja bėgiojantis šuo, kuris loja. Tvora metalinė, uždengta žalios spalvos medžiaga. Tvoros apačia medžiaga neuždengta. Vaizdo įrašo 13.04 val. prie medžiagą matosi praeinančio D. J. siluetas. 13.05 val. pasigirsta stiprus sprogimo garsas, už tvoros pasirodo baltos spalvos dūmai. Šuo sustingsta, po to nubėga toliau nuo tvoros. 13.05 val. ateina D. K., kuris kažką sako už tvoros stovinčiam D. J., žodžiu konfliktuoja, girdisi necenzūriniai žodžiai. D. K. klausia D. J. ,,ką jis tau daro“, D. J. atsako „kaip gyvent su tokiu, kaip jis taip loja“, taip pat pataria pasidaryt voljerą šuniui

D. J. iškelta versija, jog įvykio metu tiesiog su vaiku žaidė ir paleido fejerverką, nepasitvirtino, šią versiją paneigė byloje esantys vaizdo įrašai. Vaizdo įrašai yra pakankamai geros kokybės įvykio aplinkybių nustatymui. Teismo vertinimu, D. J.pasirinko gynybinę poziciją, siekdamas išvengti kilusios atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą. Byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia patikimai spręsti dėl D. J.kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

Kaip matyti iš vaizdo įrašų, D. J. automobiliu atvyko vienas, iš automobilio išlipo ir nuėjo vienas. Išlipęs iš automobilio iš karto pradeda šunį filmuoti ar fotografuoti. Šuo viso įvykio metu loja. D. J. nueina ir netrukus (po kelių minučių) pasigirsta sprogimo garsas ir pasirodo dūmai. Priešingai nei teigia skundą pateikęs D. J., tvora nėra aklina. Tvora yra metalinė, ją dengia žalios spalvos medžiaga, pro kurią matosi daiktų, žmonių siluetai (pro ją matosi praeinantis D. J.). Tvoros apačia minėta medžiaga uždengta nėra. Visa tai neabejotinai patvirtina, kad D. J. D. K. priklausantį šunį matė, nes jį stebėjo ir net jį fiksavo savo mobilaus ryšio telefonu. Tik nuėjęs nuo automobilio, praėjus kelioms minutėms, numetė sprogstamą medžiagą prie D. K. gyvenamojo namo tvoros, kas patvirtino, kad šie D. J. veiksmai buvo nukreipti būtent prieš D. K. šunį, siekiant šunį įbauginti. Pažymėtina, kad iš karto po sprogimo D. J. priėjusiam D. K. reiškia pretenzijas dėl šuns lojimo, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Po sprogimo šuo sustingsta, nubėga toliau nuo tvoros. Video medžiagoje nėra užfiksuota, kad tuo metu kieme būtų buvęs vaikas.

Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Priežiūros departamento Kauno apygardos priežiūros skyrius įvertino D. K. pateiktus duomenis dėl galimo žiauraus elgesio su gyvūnu (vaizdo stebėjimo kamerų įrašus) ir 2025 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. S6-(8.10 E)-22094 pateikė išvadą, kad asmens, kuris mėto sprogstamąją medžiagą link tvoros, kur tuo metu būna dobermanų veislės šuo, veiksmuose yra žiauraus elgesio su gyvūnais požymių ir šis asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį.

Taigi, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad D. J. buvo pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 17 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – sankcijos vidurkiui lygi 3 000 Eur bauda.

Skundą pateikęs D. J. prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, pakeisti skundžiamą nutarimą ir paskirtą 3 000 Eur baudą sumažinti, skiriant mažesnę baudą nei numatyta ANK 346 straipsnio 17 dalyje minimali bauda.

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-73/2014, 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018, 2AT-39-648/2023).

Taip pat pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis yra dispozityvaus pobūdžio ir numato teismui galimybę, bet ne pareigą, taikyti mažesnį nei numatytas įstatyme nuobaudos dydį ar administracinio poveikio priemonės terminą. Teismas neprivalo pažeidėjui skirti švelnesnės nuobaudos net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai. Šis reguliavimas yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju.

Iš bylos duomenų matyti, jog Institucija 2025 m. lapkričio 20 d. nutarimu D. J. už nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 17 dalyje, padarymą, nenustačiusi jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, paskyrė sankcijos vidurkiui lygią 3 000 Eur baudą.

Skundą pateikęs D. J. prašo paskirtą piniginę baudą sumažinti, nes bauda yra per didelė, aiškiai per griežta, neatitinka proporcingumo principo, nurodo, jog šiuo metu niekur nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, išlaiko nepilnametį sūnų. Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas sprendžia, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir D. J. paskirtą nuobaudą – baudą mažinti. Byloje nėra duomenų, kurie rodytų teisės pažeidimo ar pažeidėjo asmenybės išskirtinumą. Pažymėtina, kad praeityje D. J. baustas už analogiško nusižengimo padarymą, kas rodo, jog jo elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio. Skundą pateikęs D. J. nenurodė jokių aplinkybių, kurios turėtų esminės įtakos administracinės nuobaudos individualizavimui. Tuo tarpu jo nurodyta aplinkybė, kad jo finansinė padėtis prasta, teismų praktikoje savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Pažymėtina, kad gyvenimiški poreikiai, susiję su šeiminėmis, finansinėmis aplinkybėmis D. J. buvo žinomi ir iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau tai nesustabdė jo nuo teisės pažeidimo. Taigi, keisti Institucijos nutarimo paskiriant mažesnę piniginę baudą, pagrindo nėra. Teismo vertinimu Institucijos 2025 m. lapkričio 20 d. nutarimu pareiškėjui paskirta bauda yra proporcinga jo padarytam nusižengimui, asmenybei ir atitinka visuomenės interesą, individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus, todėl nutarimo keisti šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.

Skundžiamą nutarimą priėmė Institucija, turinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą administracinį nusižengimą. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei aptartą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog naikinti ar keisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. Nr. 20-ANR_N-21739-2025 pareiškėjo D. J. skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo D. J. skundo netenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio 20 d. nutarimą Nr. Nr. 20-ANR_N-21739-2025 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.