Telšių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui Donatui Miliui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. S. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-10962-2023.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Skundo reikalavimai ir atsikirtimai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės ir įrodymų vertinimas

Skundas atmestinas.

6. ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

7. Nustatyta, kad 2023 m. spalio 24 d. Telšių apskrities VPK surašė V. S. administracinio nusižengimo protokolą, kuriame nurodyta, kad V. S. 2022 m. gruodžio 10 d. 17.20 min., vairuodamas transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės, nedavė kelio bei sudarė kliūtį pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ko pasekoje, pastarosios transporto priemonės vairuotoja, atsiradus kliūčiai, stengdamasi išvengti susidūrimo su automobiliu „BMW“. Keitė važiavimo kryptį ir atsitrenkė į kelio ženklą. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis „Renault“ ir kelio ženklas. Nurodyta, kad V. S. pažeidė KET 9, 101 ir 154 punktų reikalavimus ir jo veiksmuose yra nusižengimo, numatyti ANK 417 straipsnio 3 dalyje, požymių. Asmeniui surašytas administracinis nurodymas ir iki 2023m. lapkričio 8 d. pasiūlyta sumokėti 30 Eur baudą, jos nesumokėjus, nurodyta, kad byla bus nagrinėjama 2023 m. lapkričio 10 d. Administracinio nusižengimo protokolas V. S. įteiktas 2023 m. spalio 24 d.

8. 2023 m. lapkričio 10 d. priimtas nutarimas, kuriuo pripažintas V. S. padaręs ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą ir jam paskirta 75 Eur bauda. Konstatuota, kad V. S. padarė KET 9,101, 154 punktų pažeidimus, t. y. V. S. 2022 m. gruodžio 10 d. 17.20 min., vairuodamas transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės, nedavė kelio bei sudarė kliūtį pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ko pasekoje, pastarosios transporto priemonės vairuotoja, atsiradus kliūčiai, stengdamasi išvengti susidūrimo su automobiliu „BMW“. Keitė važiavimo kryptį ir atsitrenkė į kelio ženklą. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis „Renault“ ir kelio ženklas.

9. Taip pat nustatyta, kad iki skundžiamo nutarimo priėmimo dar 2022 m. gruodžio 14 d. Telšių apskrities VPK buvo priimtas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodyta, kad V. S. veiksmuose yra ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir 424 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų požymių, t. y. kad buvo padaryti KET 4, 9, 16, 154 punktų pažeidimai (nužengimo esmės: nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančios kitos transporto priemonės, dėl ko kita transporto priemonė buvo priversta staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį). Iš Šiaulių apskrities VPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus rašto V. S., nustatyta, kad V. S. buvo nurodyta, kad pagal 2022 m. gruodžio 14 d. administracinio nusižengimo protokolą nutarimas nebuvo surašytas, kad pareigūnams nustačius, jog šiuo administraciniu nusižengimo protokolu buvo netinkamai kvalifikuota jo veika, 2022 m. gruodžio 14 d. administracinio nusižengimo protokolas buvo pripažintas negaliojančiu ir 2023 m. sausio 4 d. priimtas naujas administracinio nusižengimo protokolas su naujai pareikštu įtarimu padarius administracinį nusižengimą, numatytą AKK 417 straipsnio 3 dalyje. Konstatuota, kad V. S. pažeidė KET 9, 101, 154 punktų reikalavimus. Remiantis šiuo protokolu 2023 m. vasario 14 d. priimtas nutarimas, kuriuo V. S. pripažintas padaręs ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, t. y. pripažinta, kad jis padarė KET 9, 101, 154 punktų pažeidimus ir jam paskyrė 60 Eur baudą. V. S. nesutikdamas su šiuo nutarimu, pateikė skundą. Šiaulių apskrities VPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. kovo 9 d. nutarimu buvo panaikintas 2023 m. vasario 14 d. priimtas nutarimas ir byla grąžinta tirti iš naujo.

10. Atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, buvo atlikta eismo įvykio ekspertizė ir padarytos išvados, kad nagrinėjamoje situacijoje V. S. vairuojama transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)‘ sudarius kliūtį automobilio „Renault Megane Scenic“, pastarojo vairuotoja D. S., važiuodama 28,8-29,5 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę, laiku stabdydama vairuojamą automobilį, sustoti iki Laisvės gatvės ir įvažiavimo šį Laisvės gatvės Nr. 56 automobilių aikštelę važiuojamųjų dalių sankirtos tolimesniojo krašto. Taip pat padaryta išvada, kad šioje situacijoje automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas V. S., išvažiuodamas iš Laisvės g. Nr. 56 automobilių aikštelės į Laisvės gatvę bei joje sustodamas, sudarė kliūtį Laisvės gatve jam iš kairės artėjusio automobilio „Renault Megane Scenic“ judėjimui ir techniniu požiūriu tai buvo pagrindine sąlyga šiam įvykiui kilti. Šioje situacijoje automobilio „Renault Megane Scenic“ vairuotoja D. S., automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ sudarius kliūtį jos vairuojamo automobilio judėjimui, laiku nemažino vairuojamo automobilio važiavimo greičio, nusuku į dešinę pusę bei atsitrenkė į kelio ženklą ir techniniu požiūriu tai turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.

11. Skundu prašoma panaikinti 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti nesant jo veiksmuose nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, sudėties. Be to, nurodoma, kad nutarimas yra neteisėtas ir dėl procesinių pažeidimų.

Dėl skundo argumentų, susijusių su procesiniais pažeidimais

12. Skunde teigiama, kad be jokio teisinio pagrindo buvo pripažintas negaliojančiu pirminis administracinio nusižengimo protokolas (2022 m. gruodžio 12 d.) ir priimtas naujas (2023 m. sausio 4 d.).

13. Nagrinėjamu atveju skundo nagrinėjimo objektas yra 2023 m. lapkričio 20 d. nutarimas, kuris priimtas 2023 m. spalio 24 d. administracinio nusižengimo protokolo pagrindu. Kaip nustatyta iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, 2023 m. spalio 24 d. administracinio nusižengimo protokolas priimtas po to, kai 2023 m. kovo 9 d. Šiaulių apskrities VPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo, kuriuo buvo panaikintas prieš tai priimtas 2023 m. vasario 14 d. nutarimas (priimtas 2023 m. sausio 4 d. administracinio nusižengimo protokolo pagrindu, kuris priimtas pripažinus negaliojančiu pirminį 2022 m. gruodžio 12 d. administracinio nusižengimo protokolą). Taigi iš esmės visi veiksmai, atlikti iki 2023 m. kovo 9 d. nutarimo, šiuo atveju analizuojant 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimo pagrįstumą, neturi teisinės reikšmės. Po 2023 m. kovo 9 d. nutarimo tyrimas buvo atliekamas iš naujo ir 2023 m. spalio 24 d. priimtas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, kurio neįvykdžius, 2023 m. lapkričio 10 d. buvo priimtas skundžiamas nutarimas, kuris ir yra šios bylos nagrinėjimo objektas. Dėl nurodytų priežasčių teismas neanalizuoja ir nepasisako dėl prieš tai priimtų administracinių nusižengimų protokolų ar nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymo

16. Skundžiamu nutarimu konstatuota, kad V. S. padarė ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, t. y. savo veiksmais pažeidė KET 9, 101 ir 154 punktų reikalavimus. Nutarime konstatuota, kad V. S., vairuodamas transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės, nedavė kelio bei sudarė kliūtį pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei „Renault Megane Scenic“, dėl ko, pastarosios transporto priemonės vairuotoja, atsiradus kliūčiai, stengdamasi išvengti susidūrimo su automobiliu „BMW“, keitė važiavimo kryptį ir atsitrenkė į kelio ženklą.

17. ANK 417 straipsnio 3 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymą. Kaip matyti iš nurodytos straipsnio dalies dispozicijos, ši teisės norma yra blanketinė, todėl sprendžiant klausimą, ar asmeniui kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, turi būti nustatyta, kokie konkretūs KET reikalavimai buvo pažeisti. 2023 m. lapkričio 10 d. nutarime nurodyta, kad V. S. pažeidė KET 9 punktą, 101 punktą ir 154 punktą.

18. KET 9 punkte yra numatyta tai, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

19. KET 101 punkte įtvirtinta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ar kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

20. KET 154 punkte įtvirtinta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

21. Nusižengimo esmėje nurodyta, kad V. S. atliko šiuos veiksmus: išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės, nedavė kelio bei sudarė kliūtį pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei.

22. Byloje nėra ginčijamos šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, t. y. kad V. S. važiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės į kelią bei sudarė kliūtį pagrindiniu keliu važiavusiai transporto priemonei. Pareiškėjas neginčija, kad sudarė kliūtį pagrindiniu keliu važiavusiai transporto priemonei, tačiau tvirtina, kad tai padarė dėl objektyvių priežasčių, be to, visiškai nesutinka, kad pažeidė KET 101 ir 154 punktų reikalavimus, nes įvykis įvyko ne sankryžoje. Teigiama, kad į ANK 417 straipsnio 3 dalies dispoziciją nepatenka kliūties sudarymas, jo administracinę atsakomybę nepagrįstai siejo su kliūties sudarymu, o ne su reikalavimo duoti kelią, įvažiuojant į kelią, nevykdymu, todėl nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Taigi pareiškėjas iš esmės nesutinka su jo veiksmų teisiniu vertinimu.

23. Įvertinus nusižengimo esmę, nustatytas aplinkybes, visiškai nesutiktina su skundo argumentu, kad jo administracinė atsakomybė buvo siejama tik su kliūties sudarymu. Priešingai, iš pažeidimo esmės matyti, kad V. S. atsakomybė siejama su kelio nedavimu išvažiuojant iš automobilių stovėjimo aikštelės į pagrindinį kelią. Būtent išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės nedavė kelio bei dėl to sudarė kliūtį pagrindiniu keliu važiavusi transporto priemonei. Taigi jo atsakomybė siejama su kelio nedavimu išvažiuojant iš automobilių stovėjimo aikštelės bei kliūties sudarymu pagrindiniu keliu važiavusiai transporto priemonei.

24. Administracinėn atsakomybė patrauktas V. S. nesutinka su nutarimo motyvuose nurodyta aplinkybe, kad įvykis įvyko sankryžoje, šalutiniam keliui įsiliejant į pagrindinį ir tvirtina, kad eismo įvykis įvyko ne sankryžoje, o jam išvažiuojant iš prekybos centro aikštelės, todėl visiškai nepagrįstai konstatuota, kad jis pažeidė KET 101 ir 154 punktų reikalavimus. Be to, nesutinka, kad jis išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei. Teismo posėdžio metu nurodė, kad jam išsukant iš automobilių stovėjimo aikštelės, pagrindiniu keliu važiuojanti transporto priemonė dar buvo toli (kaip nurodyta ekspertizės išvadoje apie 34 m. atstumu) ir jis spėjo išsukti į pagrindinį kelią nepažeisdamas KET punktų reikalavimų.

25. Taigi pirmiausia ginčas iš esmės yra kilęs dėl to, ar pagrįstai nutarimu konstatuota, jog V. S. pažeidė KET 101 ir 154 punktų reikalavimus.

26. Bylos medžiaga nustatyta, kad įvykis įvyko Laisvės g. 56, Mažeikiuose. V. S. išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės. Nutarime nurodyta, kad išvažiavimas buvo paženklintas kelio ženklu Nr. 203 „Duoti kelią“. Šis ženklas priskiriamas pirmumo kelio ženklams, nurodantiems vairuotojui važiavimo per nereguliuojamas sankryžas, važiuojamųjų dalių sankirtas arba siaurus kelio ruožus pirmenybę. Ženklas Nr. 203 reiškia, kad vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu.

27. Ginčas yra kilęs dėl to ar išvažiavimą iš automobilių stovėjimo aikštelės į pagrindinį kelią galima vertinti kaip sankryžą. Sankryža – kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš šalia jo esančių teritorijų. Sankryža yra reguliuojama, jeigu eismą joje reguliuoja šviesoforai arba reguliuotojas. Skirtingo lygio sankryžos yra tos, kuriose keliai jungiasi ne viename aukštyje ir yra nuovažos, kuriomis eismas vyksta nuo vieno kelio prie kito (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 62 punktas). Nagrinėjamu atveju nors automobilių stovėjimo aikštelė buvo pažymėta kelio ženklu Nr. 203 „Duoti kelią“, tačiau, įvertinus sankryžos sąvoką, nėra pagrindo teigti, kad išvažiavimas iš automobilių stovėjimo aikštelės į pagrindinį kelią yra sankryža. Šiuo atveju akivaizdu, kad vieta, kur susikerta išvažiavimas iš automobilių stovėjimo aikštelės, kurios išvažiavimas pažymėtas kelio ženklu Nr. 203 „Duoti kelią“, su pagrindiniu keliu (Laisvės g.), yra laikoma važiuojamųjų dalių sankirta ir tai nėra tapatu sankryžai.

28. KET 154 punkto reikalavimas duoti kelią transporto priemonėms yra konkrečiai siejamas su nelygiareikšmių kelių sankryža. Įtvirtinta, kad būtent šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

29. Nustačius, kad vieta, kurioje dėl A. S. veiksmų kita transporto priemenė buvo priversta keisti važiavimo kryptį ir atsitrenkė į ženklą, įvyko ne sankryžoje, o važiuojamųjų dalių sankirtoje, todėl nepagrįstai konstatuota, kad V. S. pažeidė KET 154 punkto reikalavimą, todėl iš nutarimo šalintina aplinkybė, kad pažeidė KET 154 punktą.

30. Tačiau šiuo atveju V. S., išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės, kurios išvažiavimas pažymėta kelio ženklu Nr. 203 „Duoti kelią“, vis tik privalėjo duoti kelią šiuo atveju pagrindiniu keliu važiavusiai transporto priemonei „Renault Megane Scenic“.

31. KET 101 punkte yra nurodyti konkretūs veiksmai, prieš kuriuos atlikdamas vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, t. y. prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ar kitaip keisdamas važiavimo kryptį.

32. Šiuo atveju yra nustatyta, kad V. S. išvažinėjo iš automobilių stovėjimo aikštelės (teritorijos) į pagrindinį kelią ir būtent, kaip nurodyta nutarime, išvažiuodamas iš jos nedavė kelio bei sudarė kliūtį pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei. Reikalavimai vairuotojui, išvažiuojančiam iš teritorijos į kelią yra numatyti KET 102 punkte. Jame aiškiai nurodyta, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms). Taigi šiuo atveju, esant atskiram KET punktui, įtvirtinančiam vairuotojo pareigas išvažiuojant iš teritorijos į kelią, yra pagrindas teigti, kad KET 101 punktas neapima vairuotojo pareigos duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams išvažiuojant iš teritorijos į kelią. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad V. S. nedavė kelio kitai transporto priemonei prieš pradėdamas važiuoti ar prieš persirikiuodamas ar kitaip keisdamas važiavimo kryptį, o nustatyta, kad būtent išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės (teritorijos) nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei, todėl nepagrįstai nurodyta, kad pažeidė KET 101 punkto reikalavimą.

32.1. Pažymėtina, kad pats V. S., skunde tvirtindamas, kad jo atsakomybė nepagrįstai neva buvo siejama tik su kliūties sudarymu, o ne su reikalavimu duoti kelią įvažiuojant į kelią nevykdymu, iš esmės sutiko, kad jis, išvažiuodamas iš aikštelės į kelią, privalėjo laikytis būtent KET 102 punkto reikalavimų.

33. V. S., nors neginčija fakto, kad jis išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės į kelią, tačiau nesutinka, kad tai atliko pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Teigia, kad D. S. vairuojama transporto priemonė, jam išvažinėjant iš automobilių stovėjimo aikštelės, nuo jo buvo apie 34 metrų atstumu, kaip nurodyta ekspertizės akte, todėl išvažiuodamas iš aikštelės, jis nepažeidė jokių KET reikalavimų.

34. Teismas įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, neturi pagrindo sutikti su šiuo V. S. argumentu.

35. Susipažinus su vaizdo įrašu (kompaktinis diskas“ Vaizdo įrašai, nuotraukos 22192025132, failo pavadinimas „S. 2“) kuriame užfiksuoti V. S. veiksmai bei eismo įvykis nustatyta, kad V. S. išvažiuojant iš automobilių aikštelės, į ją įsuko mikroautobusiukas, kuris akivaizdžiai jam užstojo pagrindinio kelio vaizdą (įrašo laikas: 00:04- 00:06). Taip pat matyti, kad V. S., išsukdamas iš automobilių stovėjimo aikštelės, kurioje ties išvažiavimu iš jos yra ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“, nepristojo ir išvažiavo į pagrindinį kelią kur staiga sustojo (įrašo laikas 00:08), šiek tiek pavažiavo atbuline eiga (įrašo laikas 00:10), vėl sustojo ir po to, kai „Renault Megane Scenic“ automobilis atsitrenkė į kelio ženklą, nuvažiavo pagrindiniu keliu (įrašo laikas 00:11). Iš vaido įrašo matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ ratai jam nuvažiuojant praslydo. Taip pat nustatyta, kad automobilis „Renault Megane Scenic“ vairuotoja važiavimo kryptį pradėjo keisti tuo momentu, kai „(duomenys neskelbtini)“ automobilio vairuotojas V. S. pradėjo važiuoti atbuline eiga (įrašo laikas 00:09). Vaizdo įraše matyti, kad V. S. vairuojamas automobilis sustojo dar sankryžoje – automobilis „(duomenys neskelbtini)“ sustojo skersai juostos, kuria vairavo automobilis „Renault Megane Scenic“, o automobilio priekis buvo ties priešinga eismo juosta. Šios aplinkybės neginčijo ir pats V. S., kuris nurodė, kad jis, išsukdamas į pagrindinį kelią, slydo, todėl privalėjo sustoti, kad nesusidurtų su priešinga kryptimi atvažiuojančia transporto priemone.

36. Įvertinus šiuos duomenis, yra pagrindas teigti, kad V. S. iki galo nebaigęs išsukimo iš teritorijos į kelią, sustojo, po to pavažiavo šiek tiek atbuline eiga ir tik tuomet, kai automobilis „Renault Megane scenic“, vairuojamas D. S. atsitrenkė į kelio ženklą, esantį tie išvažiavimu iš automobilių stovėjimo aikštelės į kelią, V. S. vairuojamas automobilis baigė išsukimą į kelią ir nuvažiavo iš įvykio vietos. Tokie veiksmai reiškia, kad V. S., išsukdamas iš automobilių stovėjimo aikštelės nedavė kelio bei sudarė kliūtį pagrindiniu keliu važiuojančia automobiliui. Teismas pažymi, kad šiuo atveju būtent faktas, kad V. S. nebaigė manevro (įvažiavo į kelią, tačiau visiškai neįvažiavęs į kelią sustojo, po to pavažiavo atbuline eiga dar būdamas važiuojamųjų dalių sankirtoje ir tik po to visiškai įsuko ir nuvažiavo), leidžia teigti, kad jis išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui. Kelio nedavimas išvažiuojant iš teritorijos, šiuo atveju, automobilių stovėjimo aikštelės, ir yra siejamas su tuo, kad V. S. nespėjo tinkamai įvažiuoti į įkelią ir dėl to sudarė kliūtį keliu važiuojantiems eismo dalyviams.

37. Kaip patvirtina vaizdo įrašas, V. S., prieš išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės, kur ties išvažiavimu yra ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“, nesustojo ir net neįsitikino, kad tai daryti saugu, kad pagrindiniu keliu nėra atvažiuojančių transporto priemonių ir kad jis, niekam nekliudydamas, spės tinkamai išvažiuoti iš automobilių stovėjimo aikštelės į kelią. Nors V. S. teismo posėdžio metu teigė, kad jis išvažiuodamas matė atvažiuojantį automobilį ir įsitikino, kad išvažiuoti yra saugu ir nekliudys kitoms transporto priemonėms, tačiau vaizdo įrašas tai paneigia. Akivaizdžiai V. S. išvažiuojant iš automobilių stovėjimo aikštelės vaizdą į pagrindinį kelią užstojo į automobilių aikštelę įvažiuojantis mikroautobusiukas. Be to, akivaizdu, kad V. S. neįvertino kelio dangos ir oro sąlygų ir būtent dėl to sukdamas iš automobilių stovėjimo aikštelės į pagrindinį kelią slydo, dėl ko jam kilo pavojus susidurti su priešinga eismo kryptimi važiavusia transporto priemone. Būtent dėl paties V. S. netinkamų veiksmų, jis tinkamai negalėjo užbaigti įvažiavimo į kelią, dėl ko buvo priverstas sustoti važiuojamųjų dalių sankirtoje, pavažiuoti atbuline eiga ir tik po to užbaigti manevrą į dešinę.

38. Įvertinus nurodytas aplinkybes, faktas, kad tuo momentu, kai jis įvažinėjo iš teritorijos į pagrindinį kelią, pagrindiniu keliu važiuojantis automobilis „Renault Megane Scenic“ nuo jo buvo 34 m. atstumu, ką konstatavo ir ekspertas, nekeičia išvados, nes bylos medžiaga patvirtina, kad jis nespėjo tinkamai užbaigti įvažiuoti į kelią, vadinasi, nedavė kelio ir sudarė kliūtį pagrindiniu keliu važiuojančiai D. S. Be kita, ko teismas pažymi, kad vien faktas, kad D. S. vairuojamas automobilis nuo išvažiavimo iš teritorijos buvo 34 m. atstumu, nėra lemiamas veiksnys sprendžiant, ar išvažiuojant į pagrindinį kelią buvo padarytas pažeidimas. Kiekvienu atveju vairuotojas privalo įvertinti ne tik keliu važiuojančio automobilio atstumą, bet ir oro sąlygas, eismo intensyvumą. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad V. S. tinkamai neįvertino situacijos, tuo metu buvusių oro sąlygų, eismo intensyvumo, todėl ir nespėjo užbaigti manevro, t. y. tinkamai išvažiuoti iš automobilių stovėjimo aikštelės į pagrindinį kelią nesudarant kliūties keliu važiuojančioms transporto priemonėms. Tai, kad pagrindiniu keliu važiavęs automobilis „Renault Megane Scenic“ neatsitrenkė į V. S. vairuojamą automobilį, dar nereiškia, kad jis įvažiuodamas į kelią davė kelią juo važiuojančiai D. S. Šiuo atveju būtent dėl V. S. veiksmų, D. S., siekdama išvengti susidūrimo su V. S. vairuojamu automobiliu, privalėjo keisti važiavimo kryptį, dėl ko atsitrenkė į kelio ženklą. Teismo vertinimu, institucija pagrįstai V. S. veiksmus vertino kaip visumą ir konstatavo, kad V. S. nedavė kelio bei sudarė kliūtį pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei. Taigi byloje surinkti įrodymai, paties pažeidėjo paaiškinimai, sudaro pagrindą konstatuoti, kad išvažiuodamas iš teritorijos (automobilių stovėjimo aikštelės) nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiai D. S. bei taip sudarė kliūtį.

39. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad V. S., priešingai nei tvirtinama, išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės, nesilaikė KET reikalavimų. Nutarime nepagrįstai nurodyta, kad V. S. nesilaikė KET 101 punkte nustatyto reikalavimo, tačiau akivaizdu, kad V. S. šiuo atveju nesilaikė KET 102 punkto reikalavimo. Taigi iš nutarimo šalintina aplinkybė, kad V. S. pažeidė KET 101 punkto reikalavimą.

40. Teismas, įvertinęs nutarimo esmę, byloje surinktus įrodymus, paties V. S. paaiškinimus, šiuo atveju iš esmės sutinka su institucija, kad V. S. pažeidė KET 9 punkto reikalavimus. Teismas pažymi, kad KET 9 punkte yra numatytos bendros eismo dalyvių pareigos, kurių vairuotojas privalo laikytis visose situacijose, vadinasi, bet kokioje situacijoje neturi sudaryti savo veiksmais kliūties kitiems eismo dalyviams. Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad būtent išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės, kur ties išvažiavimu buvo ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“, V. S. privalėjo ne tik elgtis kaip numatyta KET 9 punkte, tačiau išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės į kelią, privalėjo duoti kelią juo važiuojančiai D. S., tačiau to nepadarė, vadinasi, pažeidė KET 9, 102 punktų reikalavimus, dėl ko buvo sudaryta kliūtis pagrindiniu keliu važiavusiai transporto priemonei, kurią vairavo D. S.

41. V. S. ginčija jo veiksmų kvalifikavimą ir tvirtina, kad jo veiksmuose nėra šio nusižengimo sudėties.

42. Iš ANK 417 straipsnio 3 dalies dispozicijos matyti, kad administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį kyla už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymą.

43. Bylos medžiaga nustatyta, kad V. S. pažeidė KET 9, 102 punktų reikalavimus. V. S. padaryti veiksmai – išvažiavimas iš teritorijos į kelią pažeidžiant KET 9, 102 punktų reikalavimus ir taip sudarant kliūtį pagrindiniu keliu važiavusiai transporto priemonei, įeina į ANK 417 straipsnio 3 dalies dispoziciją. Teismas atkreipia administracinėn atsakomybė patraukto asmens dėmesį, kad visų pirma, kvalifikuojant jo veiksmus, nebuvo išimtinai vertinamas tik kliūties sudarymo faktas, taip pat vertinta ir tai, kad išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei, o tai, kaip minėta, įeina į ANK 417 straipsnio 3 dalies dispoziciją. Šiuo atveju kliūties sudarymą lėmė jo padaryti KET pažeidimai (9, 102 punktai), todėl jo atliktų veiksmų rezultatą (pasekmę) - kliūties sudarymą, kvalifikuoti atskirai nėra jokio teisinio pagrindo.

44. Nustačius, kad nepagrįstai nutarime nurodyta, jog buvo pažeisti KET 101 ir 154 punktų reikalavimai, nėra pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną V. S., nes vis tik nustatyta, kad V. S. pažeidė KET 9, 102 punktų reikalavimus. Nustačius, kad buvo pažeistas kitas KET punktas, yra pagrindas ištaisyti Institucijos 2023 m. lapkričio 10 d. nutarime netiksliai įvardytą pažeistą norminio teisės akto punktą. Teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju nurodant, kad buvo pažeisti KET 102 punkto reikalavimai, nėra keičiama nutarime nurodyta paties pažeidimo esmė, tikslintinas tik teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, punktas. Taip pat pažymėtina, kad šio punkto pakeitimas neturi įtakos paties nusižengimo kvalifikavimui, todėl nėra bloginama V. S. padėtis.

45. Skunde nurodoma, kad administracinė atsakomybė už eismo įvykį kilo ir D. S., kuriai taip pat buvo taikyta administracinė atsakomybė, todėl mano, kad jis visiškai nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.

46. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad eismo įvykis gali kilti ir keliems asmenims padarius KET pažeidimus. Tokiu atveju, kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam (jiems) laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo įstatyme numatyti padariniai, neįvyktų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, Nr. 2K-151/2011, Nr. 2K-402/2012). Tokiu atveju, svarbu nustatyti, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus, ir ar šie kiekvieno eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-513/2012). Iš aptartos teismų praktikos matyti, jog tais atvejais, kai byloje nagrinėjamas asmens atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą klausimas, nustatinėjama, kuris asmuo pažeidė KET, o nustačius, jog abu eismo dalyviai pažeidė KET, nustatoma, kurio eismo dalyvio padaryti pažeidimai buvo būtinajame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio (padarinių) kilimu.

47. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. S. pažeidė KET 9, 102 punktų reikalavimus. Eksperto išvadoje yra konstatuota, kad šioje situacijoje automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas V. S., išvažiuodamas iš Laisvės g. Nr. 56 automobilių aikštelės į Laisvės gatvę bei joje sustodamas, sudarė kliūtį Laisvės gatve jam iš kairės artėjusio automobilio „Renault Megane Scenic“ judėjimui ir techniniu požiūriu tai buvo pagrindine sąlyga šiam įvykiui kilti. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, neturi pagrindo nesutikti su ekspertizės išvada, kuri tik dar kartą patvirtina, kad vis tik V. S. veiksmai buvo pagrindine sąlyga šiam įvykiui kilti. Taigi būtent V. S. išvažiavimas iš automobilių stovėjimo aikštelės į kelią, privertė kitą eismo dalyvį - D. S. staigiai keisti važiavimo kryptį. Jei V. S. prieš išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės į kelią būtų įsitikinęs, kad tai daryti saugu ir kad jis galės tinkamai užbaigti manevrą, t. y. įsukti į kelią nekliudant juo važiuojančioms transporto priemonėms, kitas eismo dalyvis (D. S.) nebūtų turėjusi keisti važiavimo krypties ir nebūtų atsitrenkusi į kelio ženklą. Taigi V. S. visiškai pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.

48. Teismas, įvertinęs nutarimo esmę, byloje surinktus įrodymus, paties V. S. paaiškinimus, šiuo atveju iš esmės sutinka su institucija, kad V. S. veiksmuose yra ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo požymiai, tačiau šiuo atveju teisiškai ne visiškai tinkamai buvo įvertinti V. S. veiksmai – nurodyti netinkami motyvai bei ne visiškai tinkamai nurodyti KET punktų reikalavimai, kuriuos pažeidė V. S.. Institucija šiuo atveju visiškai pagrįstai nurodė, kad V. S. pažeidė KET 9 punkto reikalavimus, tačiau nepagrįstai nurodė, kad pažeidė KET 101 ir 154 punktų reikalavimus. Teismas pažymi, kad KET 9 punkte yra numatytos bendros eismo dalyvių pareigos, kurių privalo laikytis visose situacijose, vadinasi, bet kokioje situacijoje neturi sudaryti savo veiksmais kliūties kitiems eismo dalyviams. Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad būtent išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės, kur ties išvažiavimu buvo ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“, V. S. privalėjo ne tik elgtis kaip numatyta KET 9 punkte, tačiau išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės į kelią, privalėjo duoti kelią juo važiuojančiai D. S., tačiau to nepadarė, vadinasi, pažeidė KET 9, 102 punktų reikalavimus. Teismas taip pat pažymi, kad vien tai, jog buvo surašyti netinkami nutarimo motyvai ar kad buvo suklysta nurodant padarytus KET pažeidimus, savaime nedaro nutarimo neteisėtu, juolab, kad nustatyta, jog pagal nutarime nurodytą pažeidimo esmę jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.

Dėl nuobaudos paskyrimo

49. Skunde teigiama, kad jam už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą paskiriant didesnę baudą nei buvo paskirta pirmuoju nutarimu, buvo pabloginta jo padėtis ir remiasi ANK 566 straipsnio 1 dalimi.

50. ANK 566 straipsnio dalyje įtvirtinta, kad tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principais.

51. Nustatyta, kad 2023 m. vasario 14 d. buvo priimtas nutarimas, kuriuo V. S. pripažintas padaręs ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą ir paskirta 60 Eur bauda. Šis nutarimas, išnagrinėjus V. S. skundą, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. kovo 9 d. nutarimu buvo panaikintas ir grąžinta administracinio nusižengimo byla tirto iš naujo. Ištyrus administracinio nusižengimo bylą iš naujo, buvo priimtas 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimas, kuriuo V. S. pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį paskirta 75 Eur bauda.

52. Teismas pažymi, kad ANK 566 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo principas, reiškia tai, kad nagrinėjant skundą negali būti pabloginama jį padavusio asmens padėtis. Nagrinėjamu atveju, 2023 m. lapkričio 10 d. buvo priimtas naujas nutarimas, o ne nagrinėjamas skundas. Priimant naują nutarimą, pareigūnas nėra saistomas prieš tai priimtame ir panaikintame nutarime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ar padarytomis išvadomis dėl nusižengimo esmės ar nuobaudos paskyrimo (ANK 618 straipsnis). Pareiškėjas visiškai nepagrįstai šiuo atveju vadovaudamasis ANK 566 straipsnio 1 dalimi, teigia, kad priimant 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimą buvo pabloginta jo padėtis.

53. Teismas, įvertinęs nuobaudos dydį, numatytą už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, bei V. S. paskirtą baudą, neturi jokio pagrindo manyti, kad paskirta bauda šiuo atveju yra aiškiai per didelė.

54. Nuobaudos dydis parenkamas vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

55. Už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta skirti baudą nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. V. S. paskirta 75 Eur bauda, t. y. vidurkis. Byloje nenustatyta pažeidėjo nei atsakomybę lengvinančių nei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Bylos medžiaga patvirtina, kad vairuotojo pažymėjimą V. S. yra įgijęs 2018 m. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad V. S. nutarimo priėmimo dieną buvo baustas vieną kartą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (ANK 416 straipsnio 2 dalis (greičio viršijimas). Nusižengimas padarytas 2023 m. rugsėjo 11 d., bauda sumokėta 2023 m. rugsėjo 19 d. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad paskirta bauda atitinka administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, todėl nėra jokio pagrindo jos mažinti.

56. Esant visiems išdėstytiems argumentams, V. S. skundas, kuriuo prašė panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti, atmestinas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-10962-2023 iš esmės paliktinas nepakeistu patikslinant nutarime nurodyto norminio teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, punktus, t. y. pašalinant iš nutarimo, kad V. S. pažeidė KET 154 ir 101 punkto reikalavimus ir nurodant, kad V. S. pažeidė KET 102 punkto reikalavimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. S. skundą atmesti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimą 40-ANR_N-10962-2023 palikti nepakeistą.

Patikslinti 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimą nurodant, kad V. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu, 102 punkto reikalavimus.

Pašalinti iš 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimo, kad V. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu, 101 ir 154 punktų reikalavimus.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.