Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-04-03 · Civilinė byla Nr. 2-795-407/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-04-03Lietuvos apeliacinis teismas
  2. B2-1179-730/2015Nutartis · 2015-07-08Klaipėdos apygardos teismas
  3. B2-175-265/2016Sprendimas · 2016-02-01Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-03
Bylos Nr.
2-795-407/2015
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00390-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vigintas Višinskis
Kategorijos
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-795-407/2015Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00390-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: 126.8 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Sanvana“ bankroto administratoriaus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-325-265/2015, kuria atmestas nurodyto pareiškėjo prašymas dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Sanvana“ bankroto pripažinimo tyčiniu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį, iškėlė bankroto bylą UAB ,,Sanvana“, bankroto administratoriumi paskyrė S. S. (atskirojo skundo medžiaga, 46 – 47 l.); 2013 m. spalio 17 d. nutartimi, be kitų išspręstų klausimų, nutarė BUAB ,,Sanvana“ taikyti supaprastintą bankroto procedūrą, įmonės vadovui S. S. už teismo nutarties reikalavimų perduoti dokumentus ir turtą bankroto administratoriui skyrė 5 000 Lt dydžio baudą (atskirojo skundo medžiaga, 70 – 71 l.); Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gruodžio 6 d. nutartimi BUAB ,,Sanvana“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nustatė 6 mėnesių terminą likvidavimo procedūrai atlikti (atskirojo skundo medžiaga, 82 l.).

BUAB ,,Sanvana“ bankroto administratorius 2014 m. gruodžio 4 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu pripažinti BUAB ,,Sanvana“ bankrotą tyčiniu Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 ir 5 punktuose numatytais pagrindais (atskirojo skundo medžiaga, 107 l.). Bankroto administratoriaus teigimu, paskutinės VĮ Registrų centrui 2008-08-20 pateiktos finansinės atskaitomybės už 2007 m. duomenimis, įmonėje apskaityta turto už 1 331 818 Lt, tačiau yra pagrindo teigti, kad turtas iššvaistytas ar prarastas dėl kitokių priežasčių, nes bankroto administratoriui nebuvo perduotas joks įmonės balanse apskaitytas turtas; nėra žinoma bendrovei nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių buvimo vieta.

Bankroto administratoriaus teigimu, vertinant įmonės turėto turto ir jos skolinių įsipareigojimų santykį, darytina išvada, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei įmonės valdymo organai privalėjo pateikti dar 2007 m.

Pasak bankroto administratoriaus, iš VMI 2007-02-28 patikrinimo akto Nr. 7.-07-10-3 matyti, kad įmonėje buvo vedama galimai apgaulinga buhalterinė apskaita; įmonei iškėlus bankroto bylą, bankroto administratoriui nebuvo perduoti nei įmonės steigimo, nei buhalterinės apskaitos, nei personalo vadybos ar kitokie veiklos dokumentai; įmonės vadovas į raginimus perduoti įmonės dokumentus bei turtą nereaguoja, dėl tokių veiksmų įmonės vadovui S. S. skirta 5 000 Lt bauda.

Buvęs BUAB ,,Sanvana“ direktorius S. S. rašytiniu paaiškinimu teismo prašė bylą jo atžvilgiu nutraukti, nurodė, kad po VMI patikrinimo 2008 m. iš UAB ,,Sanvana“ nepagrįstai išskaičiuota 37 000 Lt dydžio bauda; kad UAB ,,Pelfas“ pagal skolų suderinimo aktą UAB ,,Sanvana“ skolingas didelę pinigų sumą, tai paskatino UAB ,,Sanvana“ bankroto procedūrą; kad nuo 2008-10-01 UAB ,,Sanvana“ direktorius yra Vladimiras Uljanovas, kuris ir yra atsakingas už įmonės 2007 m. finansinės atskaitomybės dokumentus (atskirojo skundo medžiaga, 136 l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. sausio 28 d. nutartimi atmetė bankroto administratoriaus prašymą dėl BUAB ,,Sanvana“ bankroto pripažinimo tyčiniu (atskirojo skundo medžiaga, 143 – 144 l.).

Teismas nurodė, kad apie valdymo organų veiksmus, privedusius įmonę prie bankroto sprendžiama tik išanalizavus sandorius, sudarytus su trečiaisiais asmenimis, bei visą įmonės ūkinę – komercinę veiklą. Teismo teigimu, bankroto administratorius įmonės tyčinį bankrotą grindžia aplinkybe, jog jam nebuvo perduotas įmonės turtas ir dokumentai. Pasak teismo, įmonės turto ir dokumentų neperdavimas yra pagrindas įmonės vadovui skirti baudą, o ne teikti prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Teismas taip pat nurodė, kad įmonės bankroto pripažinimui tyčiniu būtina veiksmų visuma, kuriais įmonė sąmoningai buvo vedama prie bankroto; šie veiksmai turi būti susiję priežastiniu ryšiu su pasekmėmis; nagrinėjamu atveju bankroto administratorius tokių duomenų į bylą nepateikė.

Teismo teigimu, VMI patikrinimo aktas ir VĮ „Regitra“ duomenys apie įmonei priklausančias transporto priemones nepatvirtina aplinkybės, jog buvę įmonės valdymo organai savo veiksmais privedė įmonę prie bankroto, kadangi šie duomenys neatspindi įmonei nenaudingų sandorių, kurie būtų turėję įtakos įmonės mokumui.

Pasak teismo, nors bankroto administratorius nurodo, kad patikrinimo aktas leidžia konstatuoti, jog įmonė galimai vedė apgaulingą apskaitą, tačiau įmonės apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra neatsiejamai susijęs su tyčiniu bankrotu; šios nusikalstamos veikos yra reglamentuotos skirtinguose Baudžiamojo kodekso straipsniuose, dėl to bankroto administratorius, nepriklausomai nuo to, ar yra tyčinio bankroto požymių ar ne, turi teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas tiesiogiai ir inicijuoti tyrimą dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo; šio tikslo įgyvendinimui nėra būtina teismo nutartis dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu BUAB ,,Sanvana“ bankroto administratorius prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (atskirojo skundo medžiaga, 149 l.). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apygardos teismas, priimdamas skundžiamą teismo nutartį, vertino tik administratoriaus prašyme pateiktus argumentus ir įrodymus, tačiau teismas, nagrinėjantis bankroto bylą, turi būti aktyvus, taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovo galimo tyčinio bankroto, turėjo vadovautis ne vien tik administratoriaus pateiktais argumentais ir įrodymais, bet ir visa bankroto byloje esančia medžiaga;Tyčinio BUAB ,,Sanvana“ bankroto požymius patvirtina tai, kad įmonės valdymo organai nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose bei įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p.): neužtikrino tinkamos buhalterinės apskaitos vedimo, nepateikė VĮ ,,Registrų centras“ įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2009 – 2012 m. laikotarpį bei duomenų apie įmonės valdymo organų anketinių duomenų pasikeitimą; neužtikrino įmonės 2007 m. balanse apskaityto įmonės 1 331 818 Lt turto išsaugojimo iki šio turto perdavimo bankroto administratoriui; teismui nėra pateikta duomenų apie šio turto nurašymą, realizavimą ar perleidimą tretiesiems asmenims; Įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą buvo apribotos arba panaikintos (ĮBĮ 20 str. 2 d. 2 p.); įmonės valdymo organai iki teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo nesiėmė veiksmų atgauti skolas iš įmonės skolininkų;Įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytos pridėtinės vertės mokesčio arba kitų mokesčių mokėjimo vengimo (ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 p.); bankroto administratoriui nebuvo perduoti įmonės buhalterinės apskaitos ir kiti veiklos dokumentai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

CPK 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai.

ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iš šioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas, tarp jų: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas; pagal 4 dalį, teismas, gavęs administratoriaus prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu, apie gautą prašymą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos praneša kitiems įmonės kreditoriams ir administratoriui (jeigu prašymą pateikė ne administratorius), o prašymo kopiją ir kitus prie prašymo pridėtus dokumentus persiunčia netekusiems įgaliojimų įmonės valdymo organams ir kitiems šio įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytiems asmenims, kurie gali būti pripažinti kaltais dėl tyčinio bankroto.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo; tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį; kad būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma, tai gali būti tokios aplinkybės, kurios yra susijusios su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitos aplinkybės, nulėmusios įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste; sprendžiant, ar bendrovės vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos bendrovės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokios pareigos atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos mėn. 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012; 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014). Be to, versle dažniausiai egzistuoja tam tikra rizika, kad numatytas sandoris, vykdomas projektas gali būti nesėkmingas, tačiau tokiu atveju yra svarbu įvertinti atsakingo už įmonės veiklą subjekto veiksmus, t. y. kiek jis buvo lojalus bendrovės interesams, rūpestingas, kiek jo sprendimai buvo sąžiningi ir kvalifikuoti, ar buvo pasitelkiama kvalifikuotų specialistų pagalba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2013).

Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį buvo neaktyvus, kaip to reikalaujama bankroto bylose, neįvertino bankroto administratoriaus prašyme dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nurodytų aplinkybių, neanalizavimo visos bankroto byloje esančios medžiagos.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto atskirojo skundo argumentais. Visų pirma pažymėtina, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu gali būti atliktas ne tik kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu, bet ir teismo iniciatyva, o tai patvirtina teismo pareigą būti aktyviam bankroto procese.

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas, spręsdamas dėl bankroto administratoriaus prašymo pripažinti BUAB ,,Sanvana“ bankrotą tyčiniu, formaliai vertino administratoriaus nurodytas aplinkybes ir pateiktus dokumentus, nesiaiškino ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 ir 5 punktuose numatytų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, neatsižvelgė į tai, kad bankroto administratoriui nėra perduoti įmonės dokumentai ir turtas, kad buvusiam įmonės vadovui 2013 m. spalio 17 d. teismo nutartimi už teismo nutarties reikalavimų perduoti dokumentus ir turtą bankroto administratoriui buvo paskirta 5 000 Lt dydžio bauda, tačiau teismo įpareigojimas iki šiol nėra įvykdytas, o nesant byloje duomenų, atskleidžiančių įmonės valdymą, jos sudarytus sandorius ir tikrąją finansinę padėtį, nėra galimybės tinkamai išspręsti klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu.

Dėl nurodytų aplinkybių, darytina išvada, kad apygardos teismas neištyrė ir neįvertino visų teisingam klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, nepareikalavo ir nevertino jas pagrindžiančių įrodymų, todėl BUAB ,,Sanvana“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esant prieštaringiems įrodymams dėl atsakovo finansinės padėties, t. y., iš vienos pusės pagal 2007 m. atsakovo balansą atsakovas turėjo daug turto, iš kitos pusės atsakovas negali atsiskaityti su kreditoriais; nėra žinomas šiuo metu bendrovės turimo turto dydis ir jo buvimo vieta; bankroto administratoriui iki šiol nėra perduoti įmonės veiklos dokumentai ir turimas turtas, pirmosios instancijos teismas turėjo reikalauti iš buvusių atsakovo vadovų paaiškinimų, kitų įrodymų, kurie užtikrintų atsakovo veiklos ir turtinės padėties atskleidimą.

Taigi nagrinėjamu atveju apygardos teismas, nagrinėdamas bylą, netinkamai taikė civilinio proceso įstatymą ir įmonių bankrotą reglamentuojančias teisės normas, nebuvo pakankamai aktyvus ir nesiėmė veiksmų nustatyti aplinkybes, reikšmingas BUAB ,,Sanvana“ veiklos iki bankroto bylos iškėlimo ir bankrotą sąlygojusių veiksnių įvertinimui bei klausimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu išsprendimui, neatskleidė bylos esmės (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1, 3, 4 ir 5 p.; CPK 185 str., 329 str. 1 d., 327 str. 1 d. 2 p.).

Dėl to, kas pasakyta, panaikintina skundžiama apygardos teismo nutartis, o klausimas dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Nagrinėjant bylą iš naujo, reikalinga pagal CPK taisykles imtis visų priemonių, kad būtų pateikti ir ištirti visi įrodymai ir teisingai nustatytos bylos esminės faktinės aplinkybės, reikšmingos bankroto pripažinimo tyčiniu klausimo išsprendimui, esant reikalui, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes tik teisingai nustačius faktines aplinkybes, galima padaryti pagrįstą išvadą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1, 3, 4 ir 5 p.; CPK 185 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Sanvana“ bankroto pripažinimo tyčiniu tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Vigintas Višinskis