Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5

2019 m. kovo 21 d.

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Agnei Babravičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. V. patikslintą ieškinį atsakovei S. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių klausimų, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu apklaustas nepilnametis A. E. V. paaiškino, jog tėtis yra geras ir su juo jaučiasi gerai, su juo aptaria dienos įvykius, kaip sekėsi mokykloje, tėtis padeda paruošti namų darbus, duoda dienpinigių. Nepilnametis pasakojo, jog kartu su tėčiu pramogauja: žiemą važinėja į vandens parką, vasarą – prie jūros, ežero, į kaimą. Vaikas tėčiui padeda dirbti lauko darbus, atnešti malkų, padeda daryti namo remonto darbus. Berniuko teigimu, tėtis pagiria, kai pasiseka, pavadina šaunuoliu, kai kažkas nepavyksta - nepyksta. Nepilnametis pasakojo, kad su mama ne taip kaip su tėčiu, t. y., mamai jis ne taip rūpi, su mama mažai kalbasi, nepramogauja, ji ne tiek daug padeda. Tėtį vaikas įvardijo kaip teigiamą, mamą kaip neigiamą. Paklaustas, ką su mama veikia, nepilnametis atsakė, jog nieko, kartu pažiūri televizorių, su mama nelabai pramogauja. Berniukas pasakojo, jog apie 5 metus laisvalaikiu žaidžia futbolą (duomenys neskelbtini) komandoje, gynėjo pozicijoje, bei patikslino, kad į treniruotes veža tėtis, į varžybas jų pažiūrėti atvažiuoja taip pat tėtis, dar brolis su drauge. Vaikas teigė, jog minint tokias šventes kaip šv. Kalėdas, šv. Kūčias ir šv. Velykas mama į pirmą aukštą nenusileidžia. Per Rugsėjo 1–osios šventę tėtis mokykloje buvo iki šventės galo, o mama išėjo anksčiau, turbūt dėl svarbių reikalų. Prieš šv. Kalėdas pasižiūrėti, kaip berniukas šoko, vėlgi atėjo tik tėtis. Nepilnametis norėtų leisti laiką su tėčiu, o su mama sutiktų matytis per gimtadienius, gal mama jį kažkur pakviestų. Ligos atveju, tėtis rūpinasi sūnumi, padaro arbatos bei nuperka vaistų.

Atsakovei S. V. teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, tačiau atsakovė nepasinaudojo jai suteikta galimybe per teismo nustatytą terminą pateikti atsikirtimų į patikslintą ieškinį (popierinis bylos priedas e. b. l. 14).

Teismo posėdyje atsakovė nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą, jai pranešta tinkamai, t. y., teismo šaukimas į posėdį įteiktas asmeniškai pasirašytinai (popierinis bylos priedas, b. l. 30-31), todėl byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovai nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą, Valstybinė mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) byloje pateikė išvadą dėl nepilnamečio A. E. V. Išvadoje nurodė, jog ieškovas, atsakovė, šalių nepilnametis sūnus A. E. V. ir pilnametė dukra gyvena trijų kambarių, su patogumais name, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovo tėvams. Berniukas turi atskirą kambarį, kuriame yra lova, žaidimų erdvė, rašomasis stalas, žaislų. Būstas tvarkingas, šviesus. Namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti, ugdytis ir ilsėtis. Ieškovas nurodė, jog dirba verslo liudijimo pagrindu, darbo pajamas sudaro 1500 Eur per mėnesį. E. V. teigė, kad su sūnumi sutaria puikiai, daug bendrauja, domisi sūnaus mokslo rezultatais. Anot ieškovo, jis stengėsi padėti atsakovei išsigydyti priklausomybę alkoholiui. Apklausta S. V. nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini) buhaltere. Atsakovės darbo pajamas sudaro 400 Eur per mėnesį. S. V. teigė, kad su sūnumi matosi retai ir nedaug laisvo laiko skiria sūnui, kadangi šiuo metu daug laiko skiria savo poreikiams tenkinti - ji keliauja, sportuoja, mokosi anglų kalbos. S. V. nurodė, jog prieš du metus vartojo alkoholį, tačiau lankė anoniminių alkoholikų užsiėmimus. Atsakovės teigimu, šiuo metu sūnus A. E. geriau sutaria su ieškovu, tačiau anot atsakovės, po skyrybų ji sieks, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Atsakovė nurodė, jog jai sunku rasti bendrų interesų su ieškovu ir sūnumi, kadangi jie nenoriai įtraukia S. V. į bendras veiklas. A. E. V., gimęs (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijos 5-toje klasėje, papildomai lanko futbolo būrelį (40 Eur per mėnesį, moka atsakovė). Tėvo teigimu, berniukas sveikas. Apsilankymo metu buvo bendrauta su nepilnamečiu. Nepilnametis teigė, kad jis geriau sutaria su tėčiu, pasak jo, su tėčiu visada būna linksmiau nei su mama, tėtis pats pasiūlo ką veikti, o mama ne. A. E. nurodė, jog mama labai daug kalba telefonu ir su juo bendrauja mažai. Berniuko teigimu, po mokyklos jis grįžta namo, paruošia pamokas, o grįžus namo tėčiui su juo pasikalba bei padeda atlikti namo remonto darbus. Pasak nepilnamečio, per Rugsėjo 1-osios šventę tėtis dalyvavo visą šventės laiką, o mama atėjo gal tik 15 minučių iki šventės pabaigos ir vėl kažkur išėjo. Berniukas teigė, kad apie mokymąsi bei įvertinimus jis su mama nesikalba, nes ji neklausia, be to, jis nurodė, jog mama tam tikromis dienomis išvyksta kažką padėti bažnyčioje. Pasak A. E., jam mokytis sekasi neblogai, jis siekia kuo geresnių matematikos rezultatų, nes nori savo ateitį sieti su architektūra ir užsiimti panašia veikla kaip tėtis. Tarnyba nurodė, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaikų interesus bei pažymėjo, kad lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaikais, požiūris į vaikus, moralinė charakteristika, vaikų auklėjimo prioritetai. Tarnybos nuomone, ieškovo prašomas priteisti 190 Eur/mėn. išlaikymas sūnui galimai patenkins vaiko poreikius ir atitiks jo interesus (I tomas, e. b. l. 116-119).

Teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė teismui pateiktą išvadą palaikė ir nurodė, jog išklausius byloje vaiko parodymų, matyti, kad šalių nepilnametis sūnus geriau sutaria su tėčiu (ieškovu) ir norėtų, jog būtent su tėčiu būtų nustatyta jo gyvenamoji vieta. Vaiko nuomonė taip pat buvo išklausyta ir užfiksuota išvadoje bei byloje esančiame buities tyrimo akte. Ten taip pat buvo užfiksuota ir atsakovės pozicija, t. y., atsakovė pati nurodė, jog su sūnumi praktiškai nesimato, nes šiuo metu daugiau laiko skiria sau bei savo poreikių tenkinimui. Atstovė nurodė, jog Tarnyba neturi pagrindo nesutikti dėl nepilnamečio A. E. V. gyvenamosios vietos nustatymu su ieškovu, o atsižvelgiant į prašomą priteisti išlaikymo dydį, Tarnybos atstovė pažymėjo, jog išlaikymo dydis, sudarantis 190 Eur per mėnesį, patenkintų minimalius vaiko poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Dėl santuokos nutraukimo

Iš byloje esančio santuokos liudijimo originalo (popierinis bylos priedas, b. l. 2), nustatyta, kad šalys sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Šalys augina nepilnametį sūnų A. E. V., kuris šiuo metu yra nepilnametis (I tomas, e. b. l. 10). Pasak ieškovo, šiuo metu šalių santuokiniai ryšiai yra nutrūkę, šalys gyvena kartu tik dėl vaikų. Du vyresnieji šalių vaikai jau yra pilnamečiai, todėl gyvena atskirai, o šalių nepilnametis sūnus A. E. gyvena kartu.

Iš ieškovo ieškinyje nurodytų bei teismo posėdžio metu išdėstytų aplinkybių matyti, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi – ieškovas nurodė, kad nepaisant šalių faktinio gyvenimo viename būste, jas sieja tik turimi vaikai, todėl termino susitaikymui nustatymas būtų netikslingas. Atsakovė siekio taikytis neišreiškė. Teismas daro išvadą, kad bendras ieškovo ir atsakovės gyvenimas faktiškai pasibaigęs, santuoka iširusi, todėl nėra tikslinga juos taikyti.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. CK 3.27 straipsnis numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas.

Iš ieškovo paaiškinimų bei byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad atsakovė yra linkusi vartoti alkoholį. S. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių neginčijo. Ieškovas pripažino, kad galimai nebuvo pakankamai griežtas atsakovei, kas galėjo būti viena iš priežasčių, sąlygojusių atsakovės alkoholio vartojimą. Bylos duomenimis nustatyta, jog apklausta vaiko teisių apsaugos specialistų ji pati nurodė, prieš du metus vartojusi alkoholį, lankiusi anoniminių alkoholikų užsiėmimus. Aplinkybę, jog atsakovė buvo bausta administracine tvarka už eismo įvykį, kurį sukėlė būdama neblaivi (I tomas, e. b. l. 68-69).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas, neišsaugojo šiltų santykių, pagarbos vienas kitam, todėl teismas tenkina ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir šalių santuoką nutraukia dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Ieškovo reikalavimu, bei nesant atsakovės prieštaravimų, po santuokos nutraukimo šalims paliekamos santuokinės pavardės – V., V. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Nesant pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio, išlaikymas nepriteisiamas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Nagrinėjamu atveju ieškovas, atsižvelgdamas į šalių nepilnamečio sūnaus amžių, atsakovės netinkamą elgesį prie vaiko (nesaikingą alkoholio vartojimą, nesirūpinimą vaiku, esant neblaiviai), kartu įvertinus aplinkybę, jog ieškovas tinkami rūpinasi nepilnamečiu sūnumi, prašo šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su juo.

Šalių nepilnametis sūnus A. E. V., kuris šiuo metu yra au beveik 12 metų, tiek apklaustas institucijos atstovų, tiek ir išklausytas teisme nurodė, jog geriau sutaria ir daugiau laiko praleidžia su tėčiu, kuris juo rūpinasi. Nepilnametis teisme taip pat nurodė, jog norėtų, kad jo gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėčiu, o su mama galėtų matytis. Duomenų apie tai, jog ši nepilnamečio vaiko pozicija prieštarautų jo interesams, byloje nėra.

Išvadą teikianti institucija palaikė ieškovo reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, jog ieškovas tinkamai rūpinasi nepilnamečiu sūnumi, juos su sūnumi sieja glaudus emocinis ryšys, be to, pats nepilnametis teismo posėdžio metu išreiškė pageidavimą likti gyventi su tėvu, teismas ieškovo reikalavimą tenkina ir po santuokos nutraukimo šalių nepilnamečio sūnaus A. E. V. gyvenamąją vietą nustato kartu su ieškovu E. V. (CK 3.174 straipsnis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant vykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.170 straipsnio 1-3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Šalys pačios turi susitarti dėl labiausiai vaiko interesus atitinkančios bendravimo tvarkos, tačiau tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovas neprieštarauja, jog atsakovė neribotai matytųsi ir bendrautų su sūnumi, kiek tai nepakenks nepilnamečio vaiko interesams. Atsakovė šiuo klausimu prieštaravimų byloje nepareiškė.

Nesant tarp šalių ginčo šiuo klausimu, teismas detalios atsakovės bendravimo su vaiku tvarkos nenumato, nustatydamas maksimalią atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. E. V. tvarką, kuri įgyvendinama šalių susitarimu.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

Nepilnamečiui vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovė jokių prieštaravimų dėl tokio ieškovo reikalavimo byloje nepareiškė, šios sumos neginčijo.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Tai yra nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Kartu pažymėtina, jog tėvų pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis 2 dalis). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004).

Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis A. E. V. šiuo metu yra beveik 12 metų amžiaus, mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijos penktoje klasėje, papildomai lanko futbolo būrelį. Apklaustas teismo posėdžio metu ieškovas nurodė nepilnamečio sūnaus poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingas sumas, jas detalizavo bylos nagrinėjimo teisme metu. Atsakovė, kaip jau buvo minėta, prieštaravimu dėl ieškovo prašomo priteisti išlaikymo dydžio nepareiškė. Teismo vertinimu, ieškovo nurodytos išlaidos vaiko poreikiams patenkinti nelaikytinos neracionaliomis ar neproprocingomis, į šias išlaidas ieškovas net neįtraukė sumų, patiriamų gyvenamojo būsto išlaikymui, komunaliniams mokesčiams apmokėti (vaiko dalies), vaiko higienos, sveikatos, gydymo išlaidų, išlaidų ir pan., kurios paprastai yra patiriamos.

Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaiko poreikius, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos turi būti protingos ir adekvačios, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečio sūnaus A. E. V. išlaikymui kas mėnesį reikalinga apie 400 Eur suma.

Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (3.192 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą bei turimų išlaikytinių skaičių. Pažymėtina, jog tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, ne tik atsižvelgiant į jų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, tačiau ir į jų sveikatą bei elgesį, siekiant uždirbti ir gauti pajamas. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; ir kt.).

Remiantis šalių pateiktais bei teismo iniciatyva surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas verčiasi individualia veikla, atlieka statybos darbus, jo gaunamos pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 1300-1500 Eur (I tomas, e. b. l. 28-30, 34) atsakovė dirba (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovei priskaičiuotas darbo užmokestis per mėnesį sudaro 567,75 Eur, taip pat atsakovė dar gauna išmokas valstybinio socialinio draudimo fondo išmokas, sudarančias 140,52 Eur per mėnesį (I tomas, e. b. l. 35-39). VĮ „Registrų centras“ duomenimis, ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini), o atsakovei – 1/3 dalis buto adresu (duomenys neskelbtini) (I tomas, e. b. l. 60-63). Kiti šalių vaikai jau yra pilnamečiai, t. y., abi šalys kitų išlaikytinių neturi.

Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į šalių nepilnamečio sūnaus A. E. V. poreikius, teismas pažymi, kad tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju abi šalys turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog ieškovas prašo iš atsakovės priteisti mažiau nei pusę nepilnamečio sūnaus išlaikymui kas mėnesį reikalingos išlaikymo sumos, be to, ieškovo prašoma suma yra mažesnė nei pusė minimalios mėnesinės algos ir, pasak Tarnybos atstovės pateiktos išvados, užtikrintų minimalių nepilnamečio sūnaus poreikių patenkinimą, teismas ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkina pilnai, ir iš atsakovės priteisia išlaikymą nepilnamečiui šalių sūnui A. E. V., sudarantį po 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (t. y., nuo 2018 m. birželio 21 d.) iki vaiko pilnametystės (CK 3.201 straipsnis). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skirtinas ieškovas E. V. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl turto padalijimo

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi padalinti visą santuokos metu įgytą turtą, priklausantį šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju šalys santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįgijo. Santuokos metu buvo įgytos šios transporto priemonės NISSAN TERRANO II, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1500 Eur vertės), BMW 320D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1250 Eur vertės) ir AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (2400 Eur vertės) (I tomas, e. b. l. 188-191, 192-193, 198).

Ieškovas teismo prašo jam nuosavybės teise priteisti automobilius NISSAN TERRANO II, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1500 Eur vertės) ir BMW 320D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1250 Eur vertės), o atsakovei priteisti automobilį AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (2400 Eur vertės). Atsakovė dėl tokio turto padalijimo būdo prieštaravimų nepareiškė.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje numatyta sutuoktinių turto lygių dalių prezumpcija. Nuo lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į aplinkybę, jog ieškovas priežasčių, sąlygojančių būtinybę byloje nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo nenurodė ir neįrodinėjo, teismas, vadovaudamasis CK 3.117 straipsnio 3 dalimi, nutaria šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą padalinti natūra, priteisiant ieškovui transporto priemones NISSAN TERRANO II, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1500 Eur vertės) ir BMW 320D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1250 Eur vertės), o atsakovei priteisiant transporto priemonę AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (2400 Eur vertės) bei priteisiant iš ieškovo atsakovei 175,00 Eur kompensaciją už jam tenkančią turto dalį.

Atsižvelgiant į aplinkybę, jog bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad sutuoktiniai turėtų kito, jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ar registruotino kilnojamojo turto (I tomas, e. b. l. 55-56, 60-63), klausimas tokio dėl turto padalijimo nesprendžiamas.

Dėl prievolių padalinimo

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2013 m. vasario 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė buvo pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje ir jai buvo paskirta 4000 Lt (1158,48 Eur) bauda. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog asmeninėmis sutuoktinių prievolėmis pripažįstamos baudos, paskirtos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), po santuokos nutraukimo prievolė sumokėti baudą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, paskirtą atsakovei 2013 m. vasario 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstama asmenine atsakovės S. V. prievole.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovas už pateiktą ieškinį teismui sumokėjo 155 Eur dydžio žyminį mokestį (e. b. l. 6), tačiau prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės nepareiškė, todėl klausimas dėl šių ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas.

Byloje susidarė 28,84 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Kadangi ieškovo ieškinys buvo patenkintas 98,72 proc., atitinkama proporcija šalims paskirstytinos byloje patirtos pašto išlaidos, t. y., 28,47 Eur (98,72 proc.) pašto išlaidų valstybės naudai priteisiama iš atsakovės, o 0,36 Eur (1,28 proc.) pašto išlaidų valstybės naudai turėtų būti priteisiama iš ieškovo, tačiau atsižvelgiant į aplinkybę, jog iš ieškovo valstybei priteistina suma nagrinėjamu atveju neviršija minimalios valstybės naudai priteistinos sumos, ši suma nepriteistina (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 177 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-267 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, CK 3.60 straipsniu, 3.69 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

E. V. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. V. (iki santuokos turėta pavardė – M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų šalių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti šalims turimas pavardes – V., V.

Nustatyti nepilnamečio A. E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu – ieškovu E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovė S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiu sūnumi A. E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja neribotai, šalių susitarimu.

Priteisti nepilnamečiui A. E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 190,00 (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (t. y., nuo 2018 m. birželio 21 d.) iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovą E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui A. E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.

Padalinant bendrą jungtinę nuosavybę priteisti ieškovui E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) transporto priemones NISSAN TERRANO II, WIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir BMW 320D, WIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Padalinant bendrą jungtinę nuosavybę priteisti atsakovei S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) transporto priemonę AUDI A4, WIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 175,00 Eur (vieno šimto septyniasdešimt penkių eurų) kompensaciją iš ieškovo E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už jam tenkančią didesnę turto dalį.

S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolę Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėti 4000 Lt (1158,48 Eur) baudą, paskirtą 2013 m. vasario 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine atsakovės S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole.

Priteisti iš atsakovės S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 28,47 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 47 euro centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui, VĮ „Regitra“.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.