Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė) ir Jolitos Cirulienės (pranešėja), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo V. G. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-37-714/2014 pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui V. G., institucijos, teikiančios išvadą byloje, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, jų išlaikymo bei išlaikymo sutuoktinei ir neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pritarė tam, kad nepilnamečių K. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jų motina V. G. ir kad jiems būtų priteistas išlaikymas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teismas priėmė sprendimą, netinkamai išaiškinęs ir taikęs materialines teisės normas, surinktus byloje įrodymus įvertinęs netinkamai. Teismas visiškai be jokių įrodymų nustatė, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės. Tai neatitinka surinktų byloje įrodymų ir faktinių aplinkybių. Nesant įrodymų, teismas turėjo konstatuoti santuokos nutraukimą be atsakovo vieno kaltės. Teismas neatsižvelgė į atsakovo parodymus, kad vaikai būdavo ir pas jį, kad jam vaikus auginti padėjo jo mama ir kad iki šiol tik atsakovas išlaikydavo šeimą.

Vaikų išlaikymui teismas priteisė po 400 Lt kiekvienam vaikui, visiškai neatsižvelgdamas, kokias pajamas ir išlaidas turi šalys. Ieškovė nepateikė tinkamų paaiškinimų apie savo turimas išlaidas vaikų išlaikymui. Išlaikymo dydis po 300 Lt kiekvienam vaikui butų pakankamas. Atsakovas šiuo metu neturi pastovių pajamų, verčiasi iš atsitiktinių uždarbių, tik dabar darbo birža jam skyrė pašalpą.

Taip pat visiškai nepagrįstai teismas priteisė ir 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad sveikata pablogėjo dėl atsakovo netinkamo elgesio. Nors teismas ir pats konstatavo, kad nebuvo akivaizdžių įrodymų, bet atsižvelgiant į ieškovės negalią, priteisė neturtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą dėl apylinkės teismo 2014-05-15 sprendimo, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdama jo ribų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir sutuoktiniui priteisimo ir materialinio išlaikymo dydžio nustatymą, taip pat procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.

Dėl santuokos nutraukimo

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.27 ir 3.28 straipsniuose. Kaip įtvirtinta CK 3.27 straipsnyje, sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Preziumuojama, kad sutuoktinis kaltas dėl santuokos iširimo, jeigu jis yra neištikimas, žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais (CK 3.60 str. 3 d.). Iš visos įrodymų visumos, t. y. ieškovės paaiškinimų (kad, gimus sūnui, atsakovas pradėjo smarkiai girtauti, būdamas girtas elgėsi agresyviai, pradėjo vartoti smurtą, mušėsi ir tyčiojosi, nuo ko jai pakriko nervai, išsivystė smegenų pakenkimas ir ji tapo neįgali; jai buvo reikalinga ramybė, tačiau dėl atsakovo smurto ji negalėjo pasveikti; į policiją nesikreipė, nes jai buvo gėda; nuo 2013 m. rugsėjo mėn. paliko atsakovą ir su vaikais išėjo gyventi pas savo tėvus), parodymų liudytojų A. M. L. (ieškovės mamos, paaiškinusios, jog atsakovas visą laiką girtavo, buvo pakėlęs ranką ir prieš vaikus; prieš vestuves buvo sumušęs ieškovę, sužalojęs nosį, paskui atsiprašė ir ji ištekėjo; 2011 m. gruodžio mėn. atėjo su sūnumi, jai buvo išmuštas dantis; atsakovas ją terorizavo, psichologinis smurtas buvo nuolat, tačiau kreiptis į policiją ji bijojo, atsakovas liepdavo dukrai ir mergaitei nieko nepasakoti apie santykius namuose) bei J. L. (ieškovės sesers ir dukters K. krikšto mamos, teisme paaiškinusios, kad atsakovas, kiek jai žinoma, apie 5 kartus buvo sumušęs ieškovę, prieš Kalėdas buvo išmušęs dantį, naktimis sesuo skambindavo ir klausdavo ką daryti), VTAS atstovės paaiškinimų, bei atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės kaltę dėl šeimos santykių iširimo (CPK 178 str.), byloje nesant jokių duomenų, kad ieškovė būtų nesirūpinusi šeima ir vaikais, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog šeimos santykiai iširo dėl netinkamo atsakovo elgesio, kadangi jis girtavo ir naudojo smurtą prieš sutuoktinę, ir tuo vadovaudamasis santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 2 d.). Atsakovo girtavimas ir smurto naudojimas prieš atsakovę, kolegijos nuomone, patvirtina, jog atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, kas pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį yra pakankamas pagrindas atsakovą pripažinti kaltu dėl santuokos iširimo. Nors apeliantas nepripažįsta girtavęs ir naudojęs prieš ieškovę smurtą, tačiau jokiai įrodymais nepaneigė ieškovės ir jos kviestų liudytojų A. M. L. ir J. L. parodymų.

Dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams

Pagal Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnį pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurią atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje. Vykdydami šią prievolę tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 str.), tai jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat lygi, ir jie abu privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos (skirtis jų gaunamos pajamos ir kt.). Dėl to CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-154/2011). Kadangi vaiko išlaikymui negali būti priteista daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, bylą dėl išlaikymo priteisimo nagrinėjantis teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaidas, reikalingas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008; 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.), bei vertinti ją, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą (tėvų sveikatą, jų elgesį, siekiant uždirbti ir gauti pajamų vaikams išlaikyti, išlaikytinių skaičių ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, iš dalies tenkinęs ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikas priteisimo po 500 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis, iš atsakovo priteisė išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. G. ir A. G. po 400 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2013-10-30, tai yra nuo ieškinio padavimo teisme dienos (CK 3.192, 3.194 ir 3.200 str.). Tokia išlaikymo forma, kolegijos nuomone, labiausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus gauti kasdienį išlaikymą iš abiejų savo tėvų, kad būtų užtikrinami būtiniausi vaikų poreikiai į būstą, maitinimą, aprūpinimą rūbais, avalyne, higienos priemonėmis, žaislais, lavinimo ir mokymosi priemonėmis, sveikatinimą, vystymąsi ir lavinimą, turiningą laisvalaikį, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir tėvų galimybes (CK 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Kolegija visiškai pritaria apylinkės teismo išvadai, jog dėl to, kad vaikų tėvai negyvena kartu, neturėtų nukentėti vaikų būtiniausių poreikių tenkinimas arba pablogėti vaikų gyvenimo sąlygos. Tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai, tenka ne tik kasdienė vaiko priežiūros pareiga, bet ir papildomos išlaidos vaikų išlaikymui, kurių kartais neįmanoma numatyti iš anksto. Tėvo ar motinos vaikams teikiamas išlaikymas savo dydžiu neturėtų žeminti nei vaikų, nei kito tėvo ar motinos, su kuriuo gyvena vaikai. Kadangi ieškovė su vaikais gyvena viena pas savo tėvus, o atsakovas kasdienybėje visiškai neprisideda prie vaikų kasdienių poreikių tenkinimo, neužsiima jų auklėjimu ir lavinimu, jų sveikatos priežiūra ir pan., kolegijos nuomone, vien dėl šios priežasties atsakovo indėlis į vaikų išlaikymą turi būti gerokai didesnis nei ieškovės, kuri, be to, dėl sveikatos problemų ir turėdama tik 35 procentus darbingumo negali dirbti iki tol dirbto darbo siuvėjos darbo ir pragyvena tik iš 538,29 Lt netekto darbingumo pensijos per mėnesį.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių galimybes (pajamas, turtą, verslumą) ir nustatęs, kad ieškovės galimybė dėl turimo tik 35 procentų darbingumo susirasti darbą yra labai ribota, kai tuo duomenų, kad niekur nedirbantis atsakovas, kuris yra darbingo amžiaus, dėl ligos ar dėl kokių objektyvių priežasčių negalėtų dirbti ark ad aktyviai ieškotųsi darbo pagal galimybes ir įgytą kvalifikaciją, į bylą nepateikta; taip pat nustatęs tai, kad gyvenant santuokoje sutuoktiniai nekilnojamojo turto neįgijo, tačiau atsakovui nuosavybės teise priklauso tėvų dovanotas butas, kai tuo tarpu ieškovė jokio nekilnojamojo turto neturi; taip pat nustatęs tai, jog ieškovės gaunamos pajamos yra tik 538,29 Lt netekto darbingumo pensija, kai tuo tarpu pats atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad jis ketina vėl įsidarbinti ankstesnėje bendrovėje, kurioje jo pajamos siekė apie 1 500 Lt, kolegijos nuomone, visiškai pagrįstai iš atsakovo priteisė būtent po 400 Lt kiekvienam vaikui, o ne po 300 Lt, kuriuos atsakovas sutiko mokėti.

Apelianto teigimu, ieškovė nepateikė tinkamų paaiškinimų apie savo turimas išlaidas vaikų išlaikymui. Kolegija šį argumentą vertina kaip visiškai nepagrįstą, kadangi ieškovės paaiškinimai, duoti šioje byloje, kolegijos nuomone, yra pakankami, jie yra pagrįsti tiek liudytojų parodymais, tiek paties atsakovo atsiliepimu, kuriame jis pagal vaikų poreikius ir pagal savo galimybes sutiko mokėti po 300 Lt kiekvienam vaikui, kas reiškia, jog atsakovas sutiko, kad vieno vaiko poreikiams per mėnesį patenkinti reikalinga 600 Lt suma (300 + 300). Konstatavus atsakovo pareigą ir galimybes prie vaikų išlaikymo prisidėti didesne dalimi, nei tai deklaravo pats atsakovas (teigdamas, kad yra bedarbis), kolegijos nuomone, vien dėl šios priežasties priteista išlaikymo suma po 400 Lt kiekvienam pripažintina pagrįsta, darant išvadą, jog ieškovė pagal savo pajamas kiekvienam vaikui gali skirti tik po 200 Lt.

Kolegija apeliantui nurodo, jog po teismo sprendimo įsiteisėjimo pasikeitus situacijai (pavyzdžiui, atsakovui tapus nedarbingam arba ieškovei pradėjus dirbti, taip pat iš esmės pablogėjus atsakovo arba (ir) pagerėjus ieškovės turtinei padėčiai ir kt.), jis turėtų galimybę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo.

Dėl išlaikymo sutuoktiniui ir neturtinės žalos priteisimo.

CK 3.72 straipsnis yra bendroji norma, reglamentuojanti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo santykius. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Esant CK 3.72 straipsnio 2 dalies sąlygoms, prašantis išlaikymo sutuoktinis neįrodinėja išlaikymo reikalingumo, bet pripažįstama, kad jam reikalingas išlaikymas, jeigu sutuoktinis, iš kurio prašoma priteisti išlaikymą, neįrodo priešingai.

Vertinant, ar užtenka prašančiam priteisti išlaikymą sutuoktiniui jo turimo turto ir pajamų save išlaikyti, svarbu nustatyti, koks yra jo pragyvenimo lygis, t. y. ar sutuoktiniui racionaliai naudojant turimą turtą ir pajamas užtikrinami minimalūs būsto, maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros ir kiti poreikiai. Minimaliųjų poreikių patenkinimo kriterijus taikytinas ir tada, kai sprendžiama, ar išlaikymą privalantis teikti sutuoktinis yra finansiškai pajėgus tai daryti. Teismas, nustatęs, kad prašančio priteisti išlaikymą sutuoktinio minimalūs poreikiai neužtikrinami, gali jam priteisti išlaikymą iš kito sutuoktinio tik tada, jeigu tai nereikš, kad tokiu atveju liks neužtikrinti išlaikymą turinčio teikti sutuoktinio minimalūs poreikiai. Išlaikymui sutuoktiniui priteisti reikšmingi abu aspektai: tiek išlaikymo reikalingumas, tiek ir galimybė išlaikymą teikti. Nenustačius vienos iš šių sąlygų, galima konstatuoti, kad CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija paneigta.

Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį,

Bylos duomenimis nustačius, jog ieškovė viena (be atsakovo) augina du šalių vaikus, dėl savo sveikatos būklės yra iš dalies nedarbinga (jai nustatytas 35 procentų darbingumas), todėl jos galimybė susirasti darbą yra labai ribota, jos pajamas per mėnesį sudaro tik 538,29 Lt netekto darbingumo pensija, o nekilnojamojo turto ji neturi; jog ji su vaikais šiuo metu gyvena pas savo tėvus, kurie kartu su ieškovės seserimi J. L. padeda jai išgyventi; jog jai buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant jos interesus teisme (b. l. 4), kolegijos nuomone, yra pakankamas pagrindas išvadai, jog ieškovei yra reikalingas iš atsakovo išlaikymas tiek dėl to, kad ji augina du bendrus šalių vaikus, tiek dėl savo didelio nedarbingumo, susijusio su sveikatos būkle.

Apeliantas nurodė, kad jis neturi pareigos išlaikyti ieškovę, kurios nedarbingumas atsirado ne dėl atsakovo kaltės, nes ieškovė susirgo po pirmo gimdymo, o, be to, pati teismui pateikė ir medicininius dokumentus, kuriuose aiškiai pažymėta, kad jos liga yra paveldima. Kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus, kadangi įstatymas (CK 3.72 str.) išlaikymo buvusiam sutuoktiniui nesieja su tuo, kad prašančio išlaikymo asmens nedarbingumas būtų atsiradęs tik dėl tokį išlaikymą privalančio teikti asmens kaltų veiksmų.

Pažymėtina, jog apeliantas net nekelia klausimo dėl priteisto išlaikymo ieškovei dydžio po 200 Lt per mėnesį, todėl kolegija šio klausimo taip pat neanalizuoja.

Apelianto teigimu, teismas visiškai nepagrįstai teismas priteisė ir 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad sveikata pablogėjo dėl atsakovo netinkamo elgesio.

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą, patirtą neturtinę žalą įvertindama 1 000 Lt.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos ir CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos, kur nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Kadangi santuoka tarp šalių buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, t. y. dėl sutuoktinio netinkamo elgesio (smurtinio pobūdžio elgesio, girtavimo), kas nulėmė santuokos nutraukimą, todėl kolegija visiškai pritaria apylinkės teismo išvadai, jog ieškovė patyrė neturtinę žalą, t. y. fizinį skausmą, neigiamas emocijas, buvo priversta su vaikais išeiti iš namų. Nors byloje ir nebuvo akivaizdžiai įrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovo elgesio ir ieškovės negalios (susirgimo), tačiau, įvertinus ieškovės, turinčios negalią, ligos pobūdį, jos padidėjusį jautrumą, įvertinus santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę (dvylika metų), šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, kolegijos nuomone, ieškovei visiškai pagrįstai priteista 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, ir jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.