- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-15
- Bylos Nr.
- 2-37-714/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Lukšienė
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- V. G.
- Išvadą teikia
- Jurbarko rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Aleksandras Uščiauskas, Gvidas Byčius
Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Lukšienė, sekretoriaujant Giedrei Jarušaitienei, Linai Gailienei, dalyvaujant ieškovei V. G., jos atstovui advokatui Aleksandrui Uščiauskui, atsakovui V. G., jo atstovui advokatui Gvidui Byčiui, institucijos, teikiančios išvadą byloje, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Elenai Kontenienei, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui V. G., institucijos, teikiančios išvadą byloje, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, jų išlaikymo bei išlaikymo sutuoktinei ir neturtinės žalos priteisimo,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
teisme 2013-10-30 buvo priimtas ieškovės V. G. ieškinys atsakovui V. G. (b.l. 2-3), dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės (b.l. 2-5). Ieškovė prašė teismo nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) tarp jos ir atsakovo, dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jai tą pačią pavardę, nepilnamečių vaikų K. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ja, vaikų išlaikymui kas mėnesį priteisti po 500 Lt kas mėnesį, taip pat ieškovės naudai priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį iki kol ji bus neįgali ir 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsakovas teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, prašo santuoką nutraukti dėl abiejų kaltės, sutinka, kad nepilnamečiai vaikai liktų gyventi su ieškove, jų išlaikymui teiktų po 300 Lt kas mėnesį. Dėl sutuoktinio išlaikymo ir neturtinės žalos priteisimo nesutinka (b.l. 17-18).
Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pritaria tam, kad nepilnamečių K. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jų motina V. G. ir būtų priteistas išlaikymas jiems (b.l. 25-26).
Teismo posėdyje ieškovė palaikė savo reikalavimus, paaiškino, kad šeimos gyvenimas iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi gimus sūnui atsakovas pradėjo smarkiai girtauti. Būdamas girtas elgėsi agresyviai, pradėjo vartoti smurtą, mušėsi ir tyčiojosi. Neteikdavo išlaikymo vaikams, kurie taip pat kentėjo ir pergyveno dėl tėvo elgesio. Nuo tokio gyvenimo jai pakriko nervai, tapo neįgali, išsivystė smegenų pakenkimas. Jai buvo reikalinga ramybė, tačiau dėl atsakovo smurto ji negalėjo pasveikti. Į policiją nesikreipė, nes buvo gėda. Nuo 2013 m. rugsėjo mėn. paliko atsakovą ir su vaikais išėjo gyventi pas savo tėvus. Ji yra bedarbė, jai nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, gauna 538,29 Lt netekto darbingumo pensiją, todėl prašo priteisti jos išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį. Kadangi dėl netinkamo atsakovo elgesio jai teko labai pergyventi dėl ko pablogėjo jos sveikata ir ji tapo neįgali, todėl prašo priteisti 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad santuoką jis sutinka nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Negali sutikti su teiginiais, kad daug girtavo ar naudojo smurtą prieš ieškovę. Tai yra netiesa, o ieškovė nepateikė tai patvirtinančių dokumentų. Neprieštarauja, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Vaikų išlaikymui sutinka mokėti po 300 Lt kas mėnesį, nes šiuo metu yra bedarbis. Nesutinka ieškovei teikti materialinį išlaikymą ir atlyginti neturtinę žalą, kadangi sveikatos problemų ji turėjo iki santuokos sudarymo. Liga gali būti paveldima. Teismui nepateikti jokie įrodymai patvirtinantys, kad sveikata pablogėjo būtent dėl jo netinkamo elgesio.
Liudytoja A. M. L. parodė, kad ieškovė yra jos dukra. Su žentu santykiai nebuvo geri. Jis visą laiką girtavo, šeimai neteikė išlaikymo. Butas buvo jo nuosavybė, todėl už butą tikrai visada sumokėdavo. Pajamų šeimai visada trūko. Jis dirbo Vilniuje, grįždavo iš darbo jau be pinigų. Dukra moka draudimą už vaikus, iš gaunamos pensijos lieka pragyvenimui 200 litų. Mergaitę K. labai remia kita dukra, kuri yra mergaitės krikšto mama. Jai perka rūbus, maitina. Ieškovė su vaikais šiuo metu gyvena pas ją. Žentas buvo pakėlęs ranką ir prieš vaikus. Atsakovas davė 200 litų ir mergaitei 10 litų kebabui, tai visi pinigai nuo to laiko, kai jie išėjo iš namų. Bendrauti vaikams su atsakovu tikrai nedraudžia. Dukra šiuo metu nedirba. Dukra buvo protinga moteris. Baigė siuvimo mokyklą, dirbo siuvėja, išlaikė vairavimo egzaminą. Prieš vestuves žentas buvo sumušęs dukrą, sužalojęs nosį. Paskui atsiprašė ir ji ištekėjo. Po mergaitės K. gimimo ji dirbo. Paskui gimė antras vaikas. Tada pradėjo sveikata blogėti. Gydytojai klausė ar ji neturėjo traumų. Dukra niekada nebuvo gydyta dėl kitokių ligų ir negulėjo ligoninėje. Po sūnaus gimimo ji dar dirbo, tačiau nieko pradėjo nespėti, nesisekė darbas. 2011 m. gruodžio mėn. atėjo su sūnumi, jai buvo išmuštas dantis. Psichologinis smurtas buvo nuolat. Kreiptis į policiją dukra bijojo, žentas ją terorizavo. Liepdavo dukrai ir mergaitei nieko nepasakoti apie santykius namuose. Diagnozė dabar demensija, susijusi su smegenų pažeidimu.
Liudytoja J. L. parodė, kad ieškovė yra jos sesuo. Santykiai su seserimi labai geri. Kai sesuo ištekėjo visą laiką jos gailėjo. Atsakovas rašo grasinančias žinutes, kad ji trukdo jam bendrauti su dukra K.. Jis mergaitei paskambinęs klausia ką sakė mama ar močiutė, niekada nepaklausia ar tu pavalgiusi, ar turi pinigų. Su tuo žmogumi ji neturi apie ką kalbėti. Prieš Kalėdas buvo sesei išmušęs dantį, naktimis sesuo skambindavo ir klausdavo ką daryti. Prieš 4 metus ji pati iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai išsivežė atsakovą ir greit paleido. Ji yra K. krikšto mama, ji mergaitę rengia ir išlaiko. Apie 5 kartus atsakovas buvo sumušęs seserį, o kiek kartų dar nežino. Sudaužė keletą telefonų. Sesuo prieš vestuves tikrai nesirgo, ji dirbo siuvykloje. Viena užaugino vaikus. Jos sveikata pablogėjo kai reikėjo vaikus vesti į darželį, dirbti ir dar geriantį vyrą turėti šalia. Tada ji jau nebepajėgė.
Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad ieškovė V. G. šiuo metu su vaikais gyvena pas savo tėvus A. ir K. L.. Aplinka tvarkinga ir jauki. Santykiai tarpusavio geri. Ieškovė nurodė, kad buvo patyrusi smurtą, niekur nedirba, gauna 538,29 Lt netekto darbingumo pensiją. Su atsakovu ji taikytis nenori dėl agresyvaus atsakovo elgesio. Prašo tenkinti ieškinį, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove ir priteisti jiems išlaikymą.
Teismas, nagrinėdamas iš civilinių šeimos santykių kylančią bylą, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes, turi teisę spręsti dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti (Lietuvos Respublikos CPK 376str.), o nutraukiant santuoką yra būtina išspręsti visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus (Lietuvos Respublikos CK 3.59str.), taip pat imtis priemonių užtikrinant sprendimo įvykdymą (Lietuvos Respublikos CPK 144str., 3.65str.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) Jurbarko rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (santuokos liudijimas AA Nr. 087244) (b.l. 5-6), K. G., gimė (duomenys neskelbtini) (b.l. 7), A. G., gimė (duomenys neskelbtini) (b.l. 8), atsakovo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, t.y. butas, kuris dovanotas atsakovo tėvų (b.l. 23), ieškovei nustatytas 35 procentų darbingumo lygis (b.l. 9), VSDFV duomenimis ieškovė gauna 538,29 Lt dydžio netekto darbingumo pensiją (b.l. 10-11), atsakovas šiuo metu niekur nedirba. Pas ieškovę sudarytos tinkamos sąlygos vaikams augti ir vystytis (b.l. 25-27), K. G. raštiškai išreiškė savo norą, kad nori gyventi su mama (b.l. 28).
Dėl santuokos nutraukimo.
Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos CK 3.27 ir 3.28 straipsniuose (Lietuvos Respublikos CK 3.60str. 2d.), preziumuojama, kad sutuoktinis kaltas dėl santuokos iširimo, jeigu jis yra neištikimas, žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais (Lietuvos Respublikos CK 3.60str. 3d.). Iš visos įrodymų visumos: ieškovės paaiškinimų, liudytojų A.M. L. bei J. L. parodymų, VTAS atstovės paaiškinimų, nustatyta, kad šeimos santykiai iširo dėl netinkamo atsakovo elgesio, kadangi jis girtavo, naudojo smurtą prieš sutuoktinę. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės kaltę dėl šeimos santykių iširimo (CPK 178 str.), byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė būtų nesirūpinusi šeima ir vaikais. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad šeima iširo ir santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (Lietuvos Respublikos CK 3.60 str. 2d.).
Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina jos santuokinė pavardė G. (Lietuvos Respublikos CK 3.69 str. 1d.).
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
Ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo iš esmės nėra. Dukra K. G. raštu nurodė, kad nori gyventi su mama. Byloje nėra duomenų, kad K. G. ir A. G. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, pažeistų nepilnamečių vaikų interesus bei poreikius. Atsižvelgiant į tai, jų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove V. G. (Lietuvos Respublikos CK 3.174 str. 2 d.).
Iš ieškovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams K. G. ir A. G. periodinėmis išmokomis nuo 2013-10-30 tai yra nuo ieškinio padavimo teisme dienos (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str., 3.194 str., 3.200 str.). Tokia išlaikymo forma labiausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus gauti kasdienį išlaikymą iš abiejų savo tėvų, kad būtų užtikrinami būtiniausi vaikų poreikiai į būstą, maitinimą, aprūpinimą rūbais, avalyne, higienos priemonėmis, žaislais, lavinimo ir mokymosi priemonėmis, sveikatinimą, vystymąsi ir lavinimą, turiningą laisvalaikį, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir tėvų galimybes (Lietuvos Respublikos CK 3.196 str. 1d. 1p.). Dėl to, kad vaikų tėvai negyvena kartu, neturėtų nukentėti vaikų būtiniausių poreikių tenkinimas arba pablogėti vaiko gyvenimo sąlygos. Tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai, tenka ne tik kasdienė vaiko priežiūros pareiga, bet ir papildomos išlaidos vaikų išlaikymui, kurių kartais neįmanoma numatyti iš anksto. Tėvo ar motinos vaikams teikiamas išlaikymas savo dydžiu neturėtų žeminti nei vaikų nei kito tėvo ar motinos, su kuriuo gyvena vaikai.
Atsižvelgiant į V. G. ir V. G. sveikatos būklę, poreikius, 400,00 Lt dydžio periodinė išmoka iš vieno tėvo būtų optimali suma, reikalinga vaikų išlaikymui. Tarp vaikų yra tik keturių metų skirtumas, nuo šių metų abu vaikai bus moksleiviai, byloje nenustatyta kokių nors ypatingų skirtumų tarp vaikų, kad jiems būtų galima priteisti skirtingo dydžio išlaikymą (pvz. liga). Abu vaikai turi teisę gauti vienodo išlaikymą iš abiejų savo tėvų (Lietuvos Respublikos CK 3.198str.).
Vertinant šalių galimybes (pajamas, turtą, verslumą) nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas abu yra darbingo amžiaus, tačiau ieškovė yra darbinga tik iš dalies (jai nustatytas 35 procentų darbingumas), gyvenant santuokoje sutuoktiniai nekilnojamojo turto neįgijo, atsakovui nuosavybės teise priklauso tėvų dovanotas butas, įvertinus ekonominę padėtį šalyje bei susiklosčiusią teisminę praktiką, iš atsakovo priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt kas mėnesį nuo 2013-10-30 iki vaikams sueis pilnametystė (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., 3.200 str.).
Atsakovo paaiškinimai, kad jis nedirba atmestini. Atsakovas šiuo metu nėra registruotas darbo biržoje, todėl negalima laikyti, kad aktyviai ieškotųsi darbo pagal galimybes ir įgytą kvalifikaciją. Be to tėvo ar motinos sunki turtinė padėtis nėra pagrindas atleisti juos nuo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, kurie yra visiškai priklausomi nuo savo tėvų.
Nepilnamečiams K. G. ir A. G. priteistų piniginių išmokų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirtina ieškovė (Lietuvos Respublikos CK 3.185 str., 3.190 str. 1d.).
Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad po teismo sprendimo priėmimo, pasikeitus situacijai, vaiko gyvenamosios vietos, vaiko išlaikymo formos ir dydžio, bendravimo su vaiku klausimai gali būti peržiūrimi teisme pagal vieno iš tėvų ieškinį (Lietuvos Respublikos CK 3.169 str., 3.170 str., 3.201str.).
Dėl išlaikymo sutuoktiniui ir neturtinės žalos priteisimo.
Lietuvos Respublikos CK 3.72 straipsnis yra bendroji norma, reglamentuojanti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo santykius. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką. Esant CK 3.72 straipsnio 2 dalies sąlygoms, prašantis išlaikymo sutuoktinis neįrodinėja išlaikymo reikalingumo, bet pripažįstama, kad jam reikalingas išlaikymas, jeigu sutuoktinis, iš kurio prašoma priteisti išlaikymą, neįrodo priešingai.
Vertinant, ar užtenka prašančiam priteisti išlaikymą sutuoktiniui jo turimo turto ir pajamų save išlaikyti, svarbu nustatyti, koks yra jo pragyvenimo lygis, t. y. ar sutuoktiniui racionaliai naudojant turimą turtą ir pajamas užtikrinami minimalūs būsto, maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros ir kiti poreikiai. Minimaliųjų poreikių patenkinimo kriterijus taikytinas ir tada, kai sprendžiama, ar išlaikymą privalantis teikti sutuoktinis yra finansiškai pajėgus tai daryti. Teismas, nustatęs, kad prašančio priteisti išlaikymą sutuoktinio minimalūs poreikiai neužtikrinami, gali jam priteisti išlaikymą iš kito sutuoktinio tik tada, jeigu tai nereikš, kad tokiu atveju liks neužtikrinti išlaikymą turinčio teikti sutuoktinio minimalūs poreikiai. Išlaikymui sutuoktiniui priteisti reikšmingi abu aspektai: tiek išlaikymo reikalingumas, tiek ir galimybė išlaikymą teikti. Nenustačius vienos iš šių sąlygų, galima konstatuoti, kad CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija paneigta.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė augina šalių vaikus, ji pati niekur nedirba, jai yra nustatytas 35 procentų darbingumas, todėl galimybė susirasti darbą jai yra labai ribota. Jos pajamas per mėnesį sudaro 538,29 Lt netekto darbingumo pensija. Ieškovė nekilnojamojo turto neturi. Su dviem nepilnamečiais vaikais šiuo metu ji gyvena pas savo tėvus, kurie jai padeda išgyventi. Liudytoja J. L. posėdžio metu nurodė, kad ji padeda išlaikyti mergaitę K., kuriai perka rūbus ir maistą. Kad ieškovės turtinė padėtis yra sudėtinga, rodo ir tas faktas, kad jai buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant jos interesus teisme (b.l. 4). Tuo tarpu duomenų, kad atsakovas dėl ligos ar dėl kokių objektyvių priežasčių negalėtų dirbti byloje nenustatyta, jis paaiškino, kad ketina vėl įsidarbinti ankstesnėje savo bendrovėje, kurioje jo pajamos siekė apie 1 500,00Lt. Atsakovas turi nekilnojamojo turto, kuris jam priklauso asmeninės nuosavybės teise.
CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą, patirtą neturtinę žalą įvertindama 1 000 Lt.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos kur nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Kadangi santuoka tarp šalių buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, t.y. dėl sutuoktinio netinkamo elgesio (smurtinio pobūdžio elgesio, girtavimo), kas nulėmė santuokos nutraukimą, todėl ieškovė patyrė neturtinę žalą, t. y. fizinį skausmą, neigiamas emocijas, buvo priversta su vaikais išeiti iš namų. Ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą tenkintinas, kadangi įvertinus santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, ieškovei priteistina 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nors byloje ir nebuvo akivaizdžiai įrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovo elgesio ir ieškovės negalios (susirgimo), tačiau, ieškovės, turinčios negalią, ligos pobūdį, jautrumą, galima daryti išvadą, kad gyvendama santuokoje ji nuolat jautė neigiamus dvasinius emocinius išgyvenimus.
Ieškovė šioje byloje buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir jai suteikta valstybės garantuojama ir apmokama 100 procentų antrinė teisinė pagalba.
Iš atsakovo valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos CPK 96str. 1d.), už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo 144,00Lt, dėl išlaikymo priteisimo 360,00 Lt, dėl neturtinės žalos priteisimo 30,00Lt, iš viso 534,00Lt, ir 400,00Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti (Lietuvos Respublikos CPK 96str., 85str.)
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282str. 2d. 1p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Jurbarko rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 146, tarp V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (pavardė iki santuokos L.), nutraukti dėl atsakovo kaltės.
Po santuokos nutraukimo palikti šalims tas pačias pavardes: G. ir G..
Nepilnamečių vaikų K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400,00 Lt (keturis šimtus litų) kiekvienam vaikui nuo 2013-10-30 iki jiems sueis pilnametystė, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją kas mėnesį, paskiriant, vaikams išlaikyti gaunamų lėšų tvarkytoja vaikų motiną V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įpareigojant atsakovą V. G. sumokėti vaikų išlaikymui skirtas lėšas vaikų motinai į rankas arba į jos sąskaitą banke iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos.
Priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą pas mėnesį periodinėmis išmokomis po 200,00 Lt (du šimtus litų ) ieškovės V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai, kol ji bus neįgali.
Priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės V. G. naudai 1 000 (vieną tūkstantį litų) neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)valstybės naudai 543,00Lt žyminio mokesčio ir 400,00Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti
Priteistas žyminis mokestis turi būti sumokėtas VMI pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Lėšos už antrinės teisinės pagalbos teikimą turi būti sumokėtos VMI pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Sprendimui įsiteisėjus jo nuorašą per tris dienas išsiųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.