- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-12
- Bylos Nr.
- 2S-712-163/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00693-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alona Romanovienė
- Skolininkas
- R. R.
- Pareiškėjas
- R. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. 2S-712-163/2016
2016 m. gegužės 12 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininkės R. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. R. skundą dėl antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja R. R. kreipėsi į antstolę Astą Rimaitę Žičkuvienę su skundu, kuriuo prašė panaikinti 2015-11-25 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-10120. Nurodė, kad aktas yra nepagrįstas ir neteisėtas ir turi būti panaikintas. Skundžiamą aktą antstolė priėmė nepatikrinusi faktinių aplinkybių vietoje, skolininkė jokiame antstolės organizuotame faktinių aplinkybių patikrinime, jeigu toks apskritai buvo, nedalyvavo. Yra neaišku, kokiomis aplinkybėmis remdamasi antstolė padarė savo išvadas dėl teismo įpareigojimo neįvykdymo. Taip pat nurodo, kad dėl išieškotojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau tekste – Inspekcija) šioje vykdomojoje byloje veiksmų dėl būtent šio teismo sprendimo įvykdymo šiuo metu yra tebenagrinėjamas jos skundas. Todėl antstolė neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti vykdomą teismo sprendimą neįvykdytu bei priimti skundžiamą aktą.
Antstolė 2015-01-18 motyvuotu patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo ir patvarkyme nurodė, kad 2015-11-24 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija antstolės prašymu pateikė dokumentus, iš kurių akivaizdu, kad skolininkė nėra tinkamai įvykdžiusi teismo sprendimo. Remiantis vykdomojoje byloje surinktais rašytiniais įrodymais, pakartotinai 2015-11-25 surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas. 2015-11-18 R. R. dalyvavo apžiūrint statinius, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa. Jos pageidavimu buvo parengta preliminari situacijos schema su nuotraukomis. Nesutikdama su 2015-11-23 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos parengtu aktu Nr. 4D-3287, skolininkė galėjo reikšti pastabas, prieštaravimus, ginčyti šį dokumentą arba pateikti antstolei rašytinius įrodymus, kad sprendimas įvykdytas. Tačiau iki šiol tokių įrodymų nepateikta ir teismo sprendimas nėra tinkamai įvykdytas. Skolininkės ir išieškotojos ginčas, nagrinėjamas administraciniuose teismuose, visiškai nesusijęs su antstolės atliekamais veiksmais vykdomojoje byloje Nr. 75-00223/14, todėl nėra jokio pagrindo naikinti 2015-11-25 sprendimų, įpareigojančių skolininkę atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Teismas nustatė, kad antstolė vykdo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014-02-05 vykdomąjį raštą, išduotą administracinėje byloje Nr. I-97-386/2013, kuriuo R. R. įpareigota savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius, – nugriauti prie ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pristatytus du priestatus, esančius (duomenys neskelbtini), Neringoje, ir sutvarkyti statybvietę. Antstolė, vadovaudamasi Inspekcijos atliktu faktiniu patikrinimu vietoje ir pateiktais dokumentais bei įrodymais, 2015-11-25 surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-10120, kuriuo konstatavo, kad pareiškėja neįvykdė teismo įpareigojimo pagal vykdomąjį dokumentą, vykdomą vykdomojoje byloje Nr. 75-00223/2014. Teismas byloje nurodė, kad LR CPK nenumato antstoliui pareigos dėl skundžiamo akto surašymo vykti į įvykio vietą, statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 str. 1 d.). Inspekcija statybos patikrinimus atlieka savo iniciatyva tikrindama statybą (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 str. 1 d. 2 p.). Taip pat pareiškėja dalyvavo Inspekcijos pareigūnams faktiškai tikrinant esamą padėtį 2015-11-18, ką patvirtina pareiškėjos parašas ant sudarytos pastato schemos. Taigi faktinių aplinkybių patikrinimas buvo atliktas – jį atliko Inspekcija. Antstolė, vadovaudamasi būtent Inspekcijos 2015-11-23 teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos įvykdymo patikrinimo aktu Nr. 4D-3287 ir jo priedais, surašė 2015-11-25 sprendimo neįvykdymo aktą Nr. S-10120, įpareigojantį skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus. CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktą vykdomoji byla laikoma baigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Šiuo atveju, išnagrinėjus vykdomojoje byloje Nr. 75-00223/2014 esančius dokumentus bei kitus įrodymus, nenustatyta, kad pareiškėja būtų pateikusi įrodymus, jog įvykdė įpareigojimus pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014-02-05 vykdomąjį raštą, išduotą administracinėje byloje Nr. I-97-386/2013. Pareiškėjos argumentas, kad dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013-03-20 sprendimo įvykdymo šiuo metu yra tebenagrinėjamas jos skundas, todėl antstolė neturėjo pagrindo konstatuoti teismo sprendimo neįvykdytu, atmestas, kadangi pareiškėjos skundas, kuris šiuo metu nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme byloje Nr. A-2296-602/2016, nekeičia faktinių aplinkybių, kurias nustatė Inspekcija 2015-11-18 patikrinusi situaciją vietoje.
Šalies argumentai
Skolininkė pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, kad antstolė apie teismo sprendimo neįvykdymą konstatuoti negalėjo ir neturėjo pareigos tikrinti aplinkybių vietoje, o tokiam aktui priimti antstoliui pakanka statybų valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos išvados. Apeliantė nurodo, kad 2015-11-23 teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Statybos inspekcija konstatavo, kad „tiek rytinio, tiek vakarinio fasado dalyje ginčo sienos yra nugriautos“. Inspekcija nurodė, kad priestato dvi šoninės pirmo aukšto sienos išardytos, kitos priestato konstrukcijos neliestos. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamas klausimas, kas yra 2015-11-23 akte nurodytos „kitos konstrukcijos“, kurios vis dar nenugriautos, ir kodėl Inspekcija konstatuoja, kad teismo sprendimas vis dar neįvykdytas. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama byla neturi įtakos šioje byloje, nagrinėjant skolininkės skundą dėl antstolės veiksmų. Apeliantė mano, kad šios dvi bylos neatsiejamos, kadangi administraciniame teisme sprendžiamas klausimas, ar Inspekcija pagrįstai traktuoja esamų savavališkos statybų padarinių šalinimą pakankamu / nepakankamu ir galima pripažinti teismo sprendimą visiškai įvykdytu. Šiuo atveju antstolė nelaukdama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo vienašališkai priėmė procesinį sprendimą konstatuoti teismo sprendimą esant neįvykdytą. Pareiškėja taip pat teigia, kad buvo pažeistos jos teisės būti informuotai, kada bus nagrinėjamas jos skundas. Pareiškėja buvo informuota apie teismo posėdį viešo paskelbimo būdu, nors yra pateikusi adresą, kuriuo priima korespondenciją, taip pat aktyviai naudojasi EPP sistema. Taigi pareiškėja prarado teisę pateikti papildomus duomenis bylą nagrinėjančiam teismui. Apeliantė nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-06-10 civilinėje byloje 2-7297-991/2015 priėmė nutartį, ja konstatuota, kad esant iškeltai ir neišnagrinėtai administracinei bylai, kurioje yra sprendžiamas klausimas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013-03-20 sprendimo administracinėje byloje Nr. I-97-386/2013 išaiškinimo, nėra pagrindo konstatuoti teismo sprendimo šioje byloje tinkamo įvykdymo / neįvykdymo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).
Byloje nagrinėjamas klausimas dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje – dėl skolininkės įpareigojimo atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus.
Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 75-00223/2014 nustatyta, kad antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė vykdo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014-02-05 vykdomąjį raštą, išduotą administracinėje byloje Nr. I-97-386/2013, kuriuo R. R. įpareigota savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius, – nugriauti prie ūkinio pastato (unikalus Nr. 2392-0001-2030) pristatytus du priestatus, esančius (duomenys neskelbtini), Neringoje, ir sutvarkyti statybvietę. Inspekcija 2015-11-23 surašė teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą, kuriuo buvo konstatuota, kad pareiškėja iki galo neįvykdė anksčiau nurodyto teismo sprendimo, – vienas priestatas buvo nugriautas, tačiau kito priestato išardytos tik dvi šoninės pirmojo aukšto sienos, kitos priestato konstrukcijos neliestos (vykd. byla, b. l. 121–122, 124). Antstolė, vadovaudamasi Inspekcijos atliktu faktiniu patikrinimu vietoje ir pateiktais dokumentais bei įrodymais, 2015-11-25 surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-10120, kuriuo konstatavo, kad pareiškėja neįvykdė teismo įpareigojimo pagal vykdomąjį dokumentą, vykdomą vykdomojoje byloje Nr. 75-00223/2014.
Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (CPK 585 str. 4 d.), laikytis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos. Antstolių įstatymas įpareigoja antstolį vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Taigi antstolė vykdo išieškotojos – Inspekcijos pateiktą vykdomąjį raštą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.
Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, kad antstolis apie teismo sprendimo neįvykdymą negalėjo konstatuoti ir neturėjo pareigos tikrinti aplinkybių vietoje, o tokiam aktui priimti antstoliui pakanka statybų valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos išvados.
Tokia apeliantės pozicija atmestina. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad CPK 635 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad faktinių aplinkybių konstatavimas – tai smulkus antstolio objektyviai matomų ir (ar) nustatomų faktinių aplinkybių aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Antstolių įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje. Antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole apžiūros, stebėjimo, patikrinimo ar kitu būdu, kuris nesusijęs su specialių žinių panaudojimu, užfiksuoja tam tikrą faktinę padėtį, esančią fiksavimo metu. Tai gali būti daiktų, asmenų, pėdsakų, kitokių faktų buvimo, išsidėstymo, tvarkos ar kitokių su jais susijusių aplinkybių nustatymas. Šios veiklos rezultatas yra faktinių duomenų, informacijos, žinių, gautų nenaudojant tyrimo būdų, kuriuos taikant būtų reikalingos specialios žinios, įtvirtinimas įstatymo nustatyta tvarka ir forma – protokolu. Kadangi tai yra faktinės padėties fiksavimo procesas, tai iš esmės nustatoma padėtis, kuri yra fiksavimo metu. Neatmetama, kad konstatuojamoji aplinkybė gali būti stebima ir ilgesnį laiką, o ne tik tiek, kiek pakanka apžiūrai, perklausai, užfiksavimui vaizdo ar garso fiksavimo priemonėmis. Tačiau į faktinių aplinkybių fiksavimą paprastai neįeina daiktų ar reiškinių tyrimai, susiję su jų ardymu, išrinkimu, bandomųjų vienetų ar pavyzdžių tiriamuoju lyginimu, t. y. tuo, kam reikalingos specialios žinios ar gebėjimai mokslo, amato, profesijos, verslo ar kitose srityse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2013. Teismų praktika. 2013, 39, p. 299–311). Be to CPK nenumato antstoliui pareigos dėl skundžiamo akto surašymo vykti į įvykio vietą, statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 str. 1 d.). Taigi Inspekcija statybos patikrinimus atlieka savo iniciatyva tikrindama statybą (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 str. 1 d. 2 p.), ji kaip savo srities profesionalė, turinti atitinkamą kvalifikaciją nustatant savavališkos statybos padarinius ir jos padarinių pašalinimą, antstoliui pateikė kvalifikuotą ataskaitą apie teismo sprendimo vykdymą. Taigi apeliantės argumentas, kad antstolė nustatydama faktą, kad skolininkė nevykdo teismo sprendimo, neturėjo pareigos to konstatuoti neatvykusi į įvykio vietą, yra atmestinas. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis byloje, kad pareiškėja surašant aktą nedalyvavo, tačiau jos pageidavimu vietoje buvo parengta preliminari situacijos schema su nuotraukomis. Iš schemos matyti, kad sudarant schemą pareiškėja dalyvavo, tai patvirtina jos parašas ant dokumento. Taigi pareiškėja dalyvavo Inspekcijos pareigūnams faktiškai tikrinant esamą padėtį 2015-11-18, ką patvirtina pareiškėjos parašas ant sudarytos pastato schemos. Iš to darytina išvada, jog faktinių aplinkybių patikrinimas, priešingai, nei mano pareiškėja, buvo atliktas, – jį atliko Inspekcija. Vadovaudamasi būtent šios įgaliotos institucijos aktu, antstolė įvertino, ar įvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininkę atlikti tam tikrus veiksmus, ir priėmė atitinkamą aktą dėl sprendimo nevykdymo.
Apeliantė nurodo, kad 2015-11-23 teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Statybos inspekcija konstatavo, kad „tiek rytinio, tiek vakarinio fasado dalyje ginčo sienos yra nugriautos. Inspekcija nurodė, kad priestato dvi šoninės pirmo aukšto sienos išardytos, o kitos priestato konstrukcijos neliestos.“
Inspekcijos 2014-05-26 akte pažymėta, kad priestatai, dėl kurių surašytas savavališkos statybos aktas, nenugriauti, savavališkos statybos padariniai nepašalinti. 2014-10-02 Inspekcija konstatavo, kad prie ūkinio pastato nugriautas vienas priestatas (apie 2,2 m aukščio, 1 m pločio, 2 m ilgio), kito priestato (apie 3 m aukščio, 1,9 m pločio, 7 m ilgio) išardytos dvi šoninės pirmo aukšto sienos, jų vietoje angos užsandarintos silikatinėmis plytomis, kitos priestato konstrukcijos neliestos, nesutvarkyta statybvietė. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2015-11-23 surašė teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo ir patikrinimo aktą Nr. 40-3287. Šiuo aktu patvirtino, kad skolininkė įpareigojama įvykdyti teismo sprendimą pašalinti statybos padarinius, kadangi teismo įpareigojimas neįvykdytas. Iš „Infostatybos“ informacijos apie gautą statybą leidžiantį dokumentą priestato statybai nėra. Taigi iš Inspekcijos akte nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad skolininkė neįvykdė teismo sprendimo neišardydama priestato pirmo aukšto sienų. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013-03-20 sprendimu buvo nuspręsta: „Įpareigoti R. R. savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti prie ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pristatytus du priestatus (apie 3 m aukščio, 1,9 m pločio, 7 m ilgio ir apie 2,2 m aukščio, 1 m pločio, 2 m ilgio), esančius (duomenys neskelbtini), Neringa ir sutvarkyti statybvietę.“ Antstolė, vykdydama išduotą vykdomąjį raštą ir vadovaudamasi Inspekcijos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, priėmė aktą dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo. Išnagrinėjus vykdomojoje byloje Nr. 75-00223/2014 esančius dokumentus bei kitus įrodymus, nenustatyta, kad pareiškėja būtų pateikusi įrodymus, jog įvykdė įpareigojimus pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014-02-05 vykdomąjį raštą, išduotą administracinėje byloje Nr. I-97-386/2013.
Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama byla neturi įtakos šioje byloje, nagrinėjant skolininkės skundą dėl antstolės veiksmų.
Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos skundas, kuris šiuo metu nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme byloje Nr. A-2296-602/2016, nekeičia faktinių aplinkybių, kurias nustatė Inspekcija 2015-11-18 patikrinusi situaciją vietoje, kadangi antstolis vykdo vykdomąją bylą pagal išieškotojo pateiktą vykdomąjį raštą ir Inspekcijos, kaip savavališkos statybos padarinių šalinimo specialistės, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Tiek skundas nurodytoje byloje administracinėje teisenoje, tiek šioje byloje nagrinėjamas skundas dėl antstolės veiksmų faktiškai grindžiamas skirtingu pareiškėjos ir išieškotojos (Inspekcijos) bei antstolės teismo sprendimo aiškinimu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl teismo sprendimo ar jo vykdymo tvarkos aiškinimo ar Inspekcijos, kaip išieškotojos ir valstybei atstovaujančios institucijos, akto aiškinimo negali būti paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų. Kol sprendimas neįvykdytas, bylos šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio (Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 str. 3 d.). Jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti (CPK 589 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad pati pareiškėja ar antstolis būtų kreipęsi dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013-03-20 sprendimo išaiškinimo administracinėje byloje Nr. I-97-386/2013. O šiuo metu nagrinėjamas apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015-11-09 sprendimo, kuriuo skolininkė prašo panaikinti Inspekcijos sprendimą, įformintą skyriaus vedėjo 2015-03-12 raštu Nr. 2D-34525(16.174), ir įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti skolininkės 2015-02-03 paklausimą, yra susijęs su išieškotojos kaip viešojo administravimo subjekto išleistu aktu, kuris yra nesusijęs su vykdymo procesu per se, todėl šiuo atveju neturi įtakos procesinio sprendimo dėl antstolio veiksmų priėmimui. Tai pat nėra duomenų, kad dėl Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamos bylos Nr. A-2296-602/2016 būtų sustabdyti vykdymo veiksmai. Taigi įvertinus byloje susiklosčiusias aplinkybes, antstolė neturi pagrindo sprendimo įvykdymo traktuoti kitaip, nei nurodyta vykdomajame rašte ar Inspekcijos akte dėl teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Pareiškėja taip pat teigia, kad buvo pažeistos jos teisės būti informuotai, kada bus nagrinėjamas jos skundas, kadangi apie teismo posėdį buvo informuota viešo paskelbimo būdu, nors yra pateikusi adresą, kuriuo priima korespondenciją, taip pat aktyviai naudojasi EPP sistema. Todėl pareiškėja prarado teisę pateikti papildomus duomenis bylą nagrinėjančiam teismui.
LR CPK 153 straipsnis numato teismo pobūdį ir nustato, kad šio Kodekso numatytais atvejais galimas rašytinis procesas. Šiuo atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama šio Kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. LR CPK 133 straipsnio 3 dalis numato, kad kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-01-26 nutartimi nurodė, kad bylos dėl antstolio veiksmų nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, šios bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jei nenurodyta kitaip. Šiuo atveju teismas paskyrė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o dalyvaujantys byloje asmenys apie posėdį informuoti viešo paskelbimo būdu, kaip tai numato įstatymas. Taigi apeliantės argumentas dėl netinkamo informavimo apie bylos nagrinėjimą yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes bei pateiktus įrodymus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą byloje. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties apeliantės nurodytų atskirojo skundo argumentų pagrindu (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį nepakeistą.