- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-31
- Bylos Nr.
- e2S-2131-565/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03253-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Suinteresuotas asmuo
- L. K., A. A. L., Š. V., K. V., valstybės įmonė Turto bankas
- Pareiškėjas
- R. L.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens L. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. L. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys: L. K., A. A. L., Š. V., K. V., valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pareiškėja R. L. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po pareiškėjos motinos O. S. (toliau – palikėja) mirties, priimti.
2. Pareiškėja nurodė, kad tarp V. S. ir palikėjos (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta santuoka. Santuokos metu šalims gimė keturi vaikai: R. L., Ž. S. (mirė (duomenys neskelbtini), vaikų nėra), A. D. (mirė (duomenys neskelbtini), dukra – Š. V.) ir L. K.. Pareiškėjos tėvas mirė V. S. mirė (duomenys neskelbtini), palikėja mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjai nuosavybės teise priklausė pastatas, unikalus Nr. (-) ir stoginė, unikalus Nr. (-), esantys (duomenys neskelbtini), bei dalis žemės sklypo, unikalus Nr.(-), esančio (duomenys neskelbtini). Palikėjos vardu taip pat yra likusios piniginės lėšos, esančios sąskaitoje AB „Swedbank“. Po palikėjos mirties L. K. paveldėjo ½ dalį palikėjos turto (2023 m. spalio 12 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai).
3. Palikėjai mirus, pareiškėja nespėjo per įstatymo nustatytą terminą tinkamai pareikšti savo teisių į atsiradusį palikimą dėl objektyvių priežasčių, susijusių su sunkia emocine būkle dėl palikėjos netekties, buvusio vyro slaugymu, sunkia turine padėtimi bei darbo grafiku (nuo 8 val. iki 20.00 val.), kuris ribojo pareiškėjos galimybes operatyviai susisiekti su notare bei laiku ir tinkamai susitvarkyti visus būtinus dokumentus. Pareiškėja, neturėdama teisinių žinių, nežinojo, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs konkretų terminą, per kurį reikia pateikti pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Terminas praleistas nežymiai, todėl yra pagrindas nurodytas aplinkybes laikyti svarbiomis ir praleistą terminą palikimui priimti atnaujinti.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo L. K. su pareiškimu nesutiko.
5. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad abi palikėjos dukros turėjo vienodą laiko tarpą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Įstatymu nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti yra pakankamas, kad kiekvienas įpėdinis galėtų pasinaudoti jam suteikta teise priimti palikimą. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis priežastimis, dėl kurių būtų galima atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Pareiškėjos ir jos buvusio vyro santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), todėl mažai tikėtina, kad pareiškėja slaugė buvusį vyrą, su buvusio vyro slauga susijusių medicininių dokumentų byloje nėra pateikta. Tuo atveju, jeigu pareiškėja ir būtų slaugiusi buvusį vyrą, tai nebūtų pakankama priežastis negalėti susisiekti su notare ir nuvykti pas ją. Sunki finansinė padėtis, kuria remiasi pareiškėja, taip pat nėra svarbi priežastis, kadangi išreikšti savo valią ir įgyvendinti teisę į palikimą gali kiekvienas asmuo, nepriklausomai nuo jo turtinės padėties. Pareiškėja pagal jos darbo grafiką turėjo laisvų dienų, todėl turėjo realias galimybes užsiregistruoti apsilankymui pas notarę būtent per laisvą dieną, tačiau to nepadarė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 18 d. nutartimi nutarė tenkinti pareiškėjos pareiškimą, atnaujinti pareiškėjai praleistą 3 mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po pareiškėjos motinos mirties, ir nustatyti, kad pareiškimą apie palikimo priėmimą pareiškėja privalo paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui per 3 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
7. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, teisinių žinių trūkumas ir kitos pareiškėjos nurodytos aplinkybės pripažintinos svarbiomis priežastimis, dėl kurių pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą nepriėmė palikimo. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad įstatymo nustatytas terminas praleistas nežymiai, nutarė, kad yra pagrindas praleistą terminą atnaujinti.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Suinteresuotas asmuo L. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartį ir išspręsti bylą iš esmės – atmesti pareiškėjos pareiškimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. pareiškėja su buvusiu vyru išsituokė (duomenys neskelbtini), todėl abejotina, kad pareiškėja slaugė buvusį vyrą. Pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl buvusio vyro slaugos paneigia pačios pareiškėjos nurodyti argumentai dėl intensyvaus pareiškėjos darbo grafiko (nuo 8.00 val. iki 20.00 val.), dėl ko, pareiškėjos teigimu, ji neturėjo laiko pateikti notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokiu įtemptu darbo grafiku dirbanti pareiškėja neturėtų turėti galimybių pasirūpinti ir slaugos reikalingu asmeniu;
8.2. iš pareiškėjos pateikto darbo grafiko matyti, jog ji turėjo laisvadienių ir darbo dienomis, todėl turėjo realias galimybes nuvykti pas notarą ir pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Be to, pareiškėja nutylėjo aplinkybę, kad jos gyvenamoji vieta yra visai šalia Vilniaus m. 22-ojo notarų biuro (duomenys neskelbtini), kuriai turėjo būti paduotas pareiškimas dėl palikimo priėmimo, biuro;
8.3. sunki finansinė padėtis, kuria remiasi pareiškėja, nėra svarbi priežastis praleisto termino atnaujinimui, kadangi išreikšti savo valią į palikimą gali kiekvienas asmuo, nepriklausomai nuo jo turtinės padėties;
8.4. beveik visas palikėjos turtas buvo padovanotas pareiškėjai 4 dovanojimo sutartimis. Tuo metu jokių trukdžių dovanojimo sutarčių sudarymui pareiškėjai nekilo, nors dėl to reikėjo nuvykti pas notarą kartu su silpnos sveikatos palikėja mažiausiai 4 kartus. Šiuos veiksmus atlikti nekliudė nei teisinių žinių neturėjimas, nei buvusio vyro slauga, nei sunki finansinė padėtis nei darbo grafikas;
8.5. pareiškėjos pareiškimas teismui dėl praleisto termino atnaujinimo pateiktas 2024 m. vasario 26 d., o 3 mėnesių terminas palikimui priimti suėjo 2023 m. spalio 5 d., taigi, terminas praleistas beveik 5 mėnesius;
8.6. suinteresuotas asmuo prarado teisę išsakyti savo poziciją bei tinkamai atsikirsti į pareiškėjos pateiktus papildomus dokumentus bei argumentus, todėl buvo pažeistas rungimosi principas. EPP sistemoje matyti, kad 2024 m. liepos 12 yra įrašas „dėl papildomų dokumentų pateikimo“, todėl suinteresuotas asmuo spėja, kad galimai pareiškėja pateikė teismui papildomus dokumentus. Tačiau prie šio įrašo yra įrašyta „Dokumentas neviešinamas“. Todėl suinteresuotas asmuo negalėjo susipažinti nei su prašymu, nei su prašymo priedais. Šiuo aspektu suinteresuotam asmeniui ir apeliacija tapo apsunkinta, kas taip pat sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
9. Pareiškėja prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. nors pareiškėjos santuoka su buvusiu sutuoktiniu nutraukta, tai nereiškia, kad pareiškėja negali jam padėti. Buvęs sutuoktinis turėjo ir turi įvairių sveikatos problemų, prireikus, jis visada kreipiasi į pareiškėją, nes gyvena šalia;
9.2. palikėja nuo 2017 m. rudens apsigyveno su pareiškėja. Dėl pareiškėjos priežiūros, pagalbos buvusiam sutuoktiniui, nepritekliaus, įtampos darbo vietoje, laisvadienių pailsėti pareiškėjai neužtekdavo. Palikėjos mirtis buvo emociškai sunki, kurį laiką pareiškėja apie nieką galvoti negalėjo;
9.3. dėl termino priimti palikimą pirmą kartą buvo kreiptasi 2023 m. gruodžio 5 d. į Utenos apylinkės teismą, tačiau prašymą buvo atsisakyta priimti, nurodant, kad klausimas turi būti sprendžiamas Vilniaus miesto apylinkės teisme. Taigi terminas priimti palikimui praleistas trumpiau, nei teigia suinteresuotas asmuo;
9.4. suinteresuotos asmuo nebuvo pareiškęs atskiro prašymo susipažinti su pareiškėjos pateiktais papildomais dokumentais, pažymėtais „Dokumentas neviešinamas“;
9.5. nėra pagrindo išvadai, jog, atnaujinus terminą palikimui priimti, būtų pažeisti kokie nors suinteresuoto asmens interesai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis).
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, būtinybės peržengti atskirojo skundo ribas, taip pat absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
12. Bylos duomenimis, tarp V. S. ir palikėjos (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta santuoka. Santuokos metu šalims gimė keturi vaikai: R. L., Ž. S. (mirė (duomenys neskelbtini), vaikų nėra), A. D. (mirė (duomenys neskelbtini), dukra – Š. V.) ir L. K.. V. S. mirė (duomenys neskelbtini), palikėja mirė (duomenys neskelbtini).
13. Palikėjai jos mirties momentu nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas, stoginė ir dalis žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), taip pat piniginės lėšos, esančios sąskaitoje AB „Swedbank“.
14. Po palikėjos mirties likusį palikimą pareiškimu notarui dėl palikimo priėmimo priėmė suinteresuotas asmuo L. K.. Pareiškėja per Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą pareiškimo notarui dėl palikimo priėmimo nepadavė (CK 5.50 straipsnio 1-2 dalys).
15. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos nurodytas aplinkybes, dėl kurių buvo praleistas terminas kreiptis su pareiškimu notarui dėl palikimo priėmimo, pripažino svarbiomis ir praleistą terminą atnaujino. Suinteresuotas asmuo L. K. nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir teigia, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės nėra svarbios priežastys atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.
17. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.).
18. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014 ir joje nurodytą praktiką).
19. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).
20. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėja 2023 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į Utenos apylinkės teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Utenos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą kaip neteismingą Utenos apylinkės teismui ir išaiškinta, kad pareiškėja su pareiškimu turi kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą (civilinės byla Nr. e2YT-9972-1027/2023). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 6 d. nutartimi nutarė pareiškėjos apreiškimą laikyti nepaduotu bei jį grąžinti pareiškėjai, nes pareiškėja nepašalino teismo nurodytų pareiškimo trūkumų (civilinės byla Nr. e2YT-5117-1044/2024). Pareiškėja su pareiškimu 2024 m. vasario 26 d. pakartotinai kreipėsi į pirmosios instancijos teismą.
21. Nagrinėjamu atveju palikėja mirė (duomenys neskelbtini), taigi 3 mėnesių terminas palikimui priimti suėjo 2023 m. spalio 5 d. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja kreipimusi į Utenos apylinkės teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo išreiškė valią dėl palikimo priėmimo, laikytina, kad pareiškėja kreipėsi į teismą praleidusi nustatytą terminą 2 mėnesiais.
22. Pareiškėja termino praleido priežastimis nurodė tai, kad ji emociškai sunkiai išgyveno pareiškėjos netektį, slaugė buvusį vyrą, jos turinė padėtis yra sunki, ji neturi teisinio išsilavinimo ir teisinių žinių, todėl nežinojo apie palikimo priėmimo procedūrą ir terminą jai atlikti, jos darbo grafikas ribojo pareiškėjos galimybes nuvykti pas notarą ir paduoti pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šias pareiškėjos nurodytas aplinkybes pripažino svarbiomis termino priimti palikimą atnaujinimo priežastimis.
24. Aplinkybė, kad pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo, pagal kasacinio teismo praktiką neatitinka aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios atlikti įstatyme nustatytus veiksmus, apibrėžties. Teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertinamas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017 21 punktas). Pažymima, kad įstatyme nustatyta palikimo priėmimo procedūra ir jos atlikimo terminas taikomi visiems įpėdiniams ir nėra siejama su teisinio išsilavinimo turėjimu.
25. Iš pareiškėjos į bylą pateiktų 2023 m. liepos – spalio mėn. darbo grafikų matyti, kad pareiškėja dirbo slenkančiu grafiku, t. y. 2 dienas dirba, 2 dienos – laisvos. Pareiškėja turėjo laisvų nuo darbo dienų ir darbo dienomis, todėl pareiškėja turėjo realias galimybes pateikti notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja neneigė suinteresuoto asmens L. K. atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjos gyvenamoji vieta yra šalia Vilniaus m. 22-ojo notarų biuro, kurio notarui reikėjo pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Taigi, vykimas pas notarą nereikalavo didelių pareiškėjos laiko ir materialinių sąnaudų. Pareiškėja nenurodė, kokias materialines išlaidas ji turėjo patirti tam, kad pateiktų pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, ir kaip šias išlaidas darė negalimas pareiškėjos turtinė padėtis.
26. Nors pareiškėja termino praleidimą taip pat grindžia ir aplinkybe, kad ji slaugė buvusį sutuoktinį, iš byloje pateiktų pareiškėjos buvusio sutuoktinio medicininių išrašų nenustatyta, kad buvusiam sutuoktiniui būtų nustatytas kokio nors lygio slaugos poreikis. Pati pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė tik tiek, kad, prireikus pagalbos, buvęs sutuoktinis kreipdavosi į pareiškėją, tačiau nenurodė ir neįrodinėjo aplinkybių, kad buvęs sutuoktinis reikalavo nuolatinės slaugos ir pareiškėja ją teikė.
27. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad dėl emocinių išgyvenimų, susijusių su palikėjos mirties, pareiškėjos sveikatos būklė buvo tokia, kad pareiškėja objektyviai negalėjo kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo.
28. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėja neįrodė, jog egzistavo visos jos nurodytos aplinkybės, kuriomis ji rėmėsi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis pateikti pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, taip pat nėra pagrindo šias aplinkybes pripažinti svarbiomis minėto termino praleidimo priežastimis. Be to, atsižvelgiant į nustatytą termino trukmę – 3 mėn., 2 mėn. praleistas terminas negali būti laikomas nežymiu.
29. Dėl nurodytų aplinkybių apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kaip priimta neteisingai aiškinus ir taikius praleisto termino atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas, naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškimas atmetamas (CPK 330 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
30. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).
31. Pareiškėjos pateiktą pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės aktą atsisakoma priimti kaip neturintį reikšmės byloje nagrinėjamam klausimui spręsti (CPK 180 straipsnis), nes šis dokumentas nei patvirtina, nei paneigia pareiškėjos nurodytų termino praleidimo priežasčių buvimą / nebuvimą.
32. Panaikinus pirmosios instancijos nutartį ir priėmus naują sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
33. Pirmosios instancijos teisme suinteresuotas asmuo L. K. patyrė 800 Eur išlaidas už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į pareiškimą. Suinteresuoto asmens patirtos išlaidos už advokato pagalbą neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatyto maksimalaus dydžio Todėl iš pareiškėjos suinteresuoto asmens L. K. naudai priteisiama 800 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
34. Suinteresuotas asmuo L. K. patyrė 500 Eur išlaidas už advokato pagalbą rengiant atskirąjį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoto asmens patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio už atskirojo skundo parengimą, suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos priteisiama 500 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 18 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti.
Priteisti suinteresuotam asmeniui L. K. iš pareiškėjos R. L. 800 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti suinteresuotam asmeniui L. K. iš pareiškėjos R. L. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.