Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-01-17 · Administracinė byla Nr. I1-458-428/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-17
Bylos Nr.
I1-458-428/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02128-2019-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Jolanta Medvedevienė (pirm.)
Pareiškėjas
R. R.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-458-428/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02128-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 17 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė,sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pataisos įstaiga), 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1–2).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje 1 sektoriuje 5 lokaliniame sektoriuje 6 būryje 4 sekcijoje atlikinėjo nuo 2019-02-06 iki 2019-07-16. Buvo laikomas su 18 asmenų. Buvo pažeidžiama teisės aktuose reglamentuota minimalaus tenkančio vienam asmeniui gyvenamojo ploto norma (3,6 kv. m). Plotą mažino ir jose esantys baldai. Gyvenamojoje patalpoje nebuvo ventiliacijos, todėl buvo didelė drėgmė, temperatūra neatitiko higienos normų reikalavimų, buvo netinkamas apšvietimas, pastatas buvo senas. Sanitariniame mazge buvo tik 6 kriauklės, 8 tualetai, iš kurių tik 3 veikiantys. Sanitariniame mazge nebuvo užtikrintas privatumas. Taipogi dušo metu nebuvo užtikrinamas karštas vanduo arba vanduo bėgdavo silpnai. Nurodė, jog tai sukėlė pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą (b. l. 6–11) nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pataisos įstaigoje minimalus gyvenamasis plotas ginčo laikotarpiu buvo užtikrintas. Atsakovas nurodė, jog 6 būrio 64 brigadoje pareiškėjas gyveno laikotarpiu nuo 2019-03-08 iki 2019-07-16. Teigė, jog patalpa vėdinama per langus ir sienose esančius vėdinimo kanalus, mechaninė patalpų vėdinimo sistema nėra įrengta. Įstaiga užtikrina tinkamą temperatūrą, drėgmę patalpose bei apšvietimą numatytą teisės aktuose. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos iš karto pakeičiamos. Esant būtinumui, pagal prašymus nuteistiesiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Nurodė, jog 6 būryje buvo 7 unitazai, 7 praustuvės ir 1 dušo sietelis. Ginčo laikotarpiu 6 būryje buvo 87 gyvenamosios vietos, todėl pagal teisės aktus sanitarinių įrenginių užteko. Privatumui užtikrinti tualete įrengtos kabinos. Visi klozetai tvarkingi, tinkami naudoti. Dušinėje karštas vanduo tiekiamas nuolat, o 6 būrio prausykloje įmontuotas karšto vandens elektrinis šildytuvas. Įstaigos pirmojo sektoriaus centriniame šilumos punkte, iš kurio tiekiamas karštas vanduo dušo patalpoms, buvo užkalkėjęs karšto vandens šilumokaitis, dėl to sumažėjo vandens spaudimas. Šilumokaičio praplovimas atliktas 2019-02-15, o pareiškėjas į įstaigą atvyko 2019-02-06, todėl vandens sistemos slėgio nepatogumus patyrė 9 dienas. Pareiškėjas skundų dėl nurodytų pažeidimų administracijai neteikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2019-02-06 iki 2019-07-16 5 lokalinio sektoriaus 6 būrio 4 sekcijoje.

Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas 5 lokaliniame sektoriuje 6 būrio 64 brigadoje buvo laikotarpiu nuo 2019-03-08 iki 2019-07-16. Pareiškėjas gavęs atsakovės atsiliepimą jokių prieštaravimų ar skundo patikslinimo į bylą nepateikė. Atsižvelgiant į tai, šioje administracinėje byloje bus vertinamas laikotarpis tik nuo 2019-03-08 iki 2019-07-16, kai pareiškėjas gyveno 5 lokaliniame sektoriuje 6 būrio 64 brigadoje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246-6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Pataisos įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės), 11¹.1 punktas nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose ir 11¹.2 punktas numato ne mažesnį kaip 3,6 kv. m plotą asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės – neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma, neįskaičiuoti joje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2017-06-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017). Kai asmeniui tenkantis plotas yra toks mažas, kad neatitinka EŽTT praktikoje taikomo 3 kv. m standarto, itin mažas faktiškai pareiškėjui tenkantis plotas vertintinas kaip EŽTT formuojamų standartų pažeidimas. Atlikus pareiškėjui tekusio ploto normos vertinimą pagal Konvencijos nuostatas ir jas aiškinančią EŽTT praktiką, sprendžiant šio pobūdžio bylas, svarbu nustatyti, ar buvo laikytasi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, nustatančių ploto normas.

Bylos duomenimis nustatyta (b. l. 16–20), jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2019-03-08 iki 2019-07-16 buvo paskirtas gyventi į 6 būrio 64 brigadą 6.4.11 lovą. Patalpa buvo 56,61 kv. m ploto ir joje buvo 18 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,145 kv. m ploto.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog periodiškai buvo laikomas sekcijoje su 18 asmenų, tačiau nenurodė kuriuo tiksliai laikotarpiu, nenurodė asmenų vardų, pavardžių, nedetalizavo savo skunde nurodytų aplinkybių, o tik deklaratyviai nurodė, jog buvo laikomas su 18 asmenų ir kad patalpose buvo per mažai gyvenamojo ploto. Pabrėžtina, jog galiojantys ginčo laikotarpiu teisės aktai numatė, jog vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose numatytas 3.1 kv. m gyvenamojo ploto.

Gavęs atsiliepimą į skundą, pareiškėjas atsakovės atstovo pateiktų duomenų apie pareiškėjo gyvenamosios vietos plotą, kalėjusių asmenų skaičių, įrengtų miegamųjų vietų skaičių vertinamuoju byloje laikotarpiu neginčijo. Pareiškėjas teismui nepateikė tikslių duomenų apie kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių, kurių nepagrindė jokiomis kitomis objektyviomis aplinkybėmis (pvz., nenurodė kartu kalėjusių asmenų vardų ir pavardžių, nepaaiškino, kiek lovų buvo konkrečiose kamerose bei ar visiems nuteistiesiems buvo įrengtos miegamosios vietos ir pan.). Šių abstrakčių pareiškėjo teiginių negalima laikyti pakankamais tam, kad būtų paneigti atsakovės atstovo į bylą pateikti oficialūs rašytiniai duomenys apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, plotą bei jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių ginčo laikotarpiu. Todėl teismas vadovaujasi oficialiai pateiktais atsakovės duomenimis. Dėl to darytina išvada, jog pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę bendrabučio tipo patalpose buvo užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto gyvenamosiose patalpose ginčo laikotarpiu.

Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015).

Pareiškėjas teigia, jog gyvenamosiose patalpose buvo netinkamas apšvietimas, ventiliacija, drėgmė bei temperatūra.

Reikalavimai gyvenamųjų patalpų apšvietai reglamentuoti Higienos normos HN 134:2015 14 punkte, pagal kuriuos nustatyta, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Atsakovas teigė, jog apšvietimas patalpose atitinka Higienos normų nustatytus reikalavimus. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes jos nedelsiant keičiamos.

Taip pat nurodė, jog patalpa, kurioje gyveno pareiškėjas yra vėdinama per langus. Teismas vertina, kad gyvenamųjų patalpų natūralus vėdinimas užtikrinamas per langus, toks vėdinimas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, todėl atsakovė dėl patalpų vėdinimo teisės aktų normų nėra pažeidusi.

2019-10-10 pažymoje (b. l. 18, 20) nurodyta, jog įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Esant būtinumui, pagal nuteistųjų prašymus, išduodami jiems elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Duomenų apie tai, jog pareiškėjas kreiptųsi į administraciją dėl elektrinio šildytuvo ar ventiliatoriaus išdavimo, nėra.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokio pobūdžio bylose įrodinėjimo našta neteisėtų veiksmų vertinimo etape tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017-01-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017 ir kt.). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, iš pareiškėjo yra reikalaujama detalaus netinkamų kalinimo sąlygų apibūdinimo. Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiškėjo tvirtinimo dėl netinkamų higienos sąlygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas. Atsakovės atstovas nepateikė teismui jokių konkrečių duomenų apie ginčo gyvenamosios patalpos apšvietimo, temperatūros, drėgmės atitiktį galiojančių higienos normų reikalavimams pareiškėjo kalinimo joje metu.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodytos pretenzijos dėl netinkamo apšvietimo, temperatūros bei drėgmės ginčo gyvenamojoje patalpoje vertintinos kaip palankios pareiškėjui, dėl to šio pažeidimo atžvilgiu gali būti konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017). Tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nenurodė, kokiu pagrindu padarė išvadą, kad apšvietimas, temperatūra, drėgmė patalpose, kuriose ginčo laikotarpiu jis buvo laikomas, neatitiko nustatytų reikalavimų, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo sveikatos būklės pablogėjimą dėl šių aplinkybių bei nenurodė ar kreipėsi dėl minėtų pažeidimų į administraciją ar dėl elektrinio šildytuvo ar ventiliatoriaus išdavimo, ar dėl lempučių pakeitimo. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl minėtų aplinkybių yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmetami.

Pareiškėjas teigė, jog trūko sanitarinių įrenginių, prausyklų. Nurodė, jog buvo 8 tualetai (iš jų tik 3 veikiantys), 6 kriauklės. Teigė, jog tualetuose nebuvo užtikrinamas privatumas.

Atsakovas 2019-10-10 pažymoje (b. l. 18, 20) nurodė, jog 6 būryje įrengtos 87 miegamosios vietos bei 6 būrio sanitariniame mazge yra 7 unitazai, 7 praustuvės bei 1 dušo sietelis.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo norma), nustatyta, kad tualete turi būti įrengta po klozetą (gali būti ir tupiamas) arba pisuarą ir praustuvę penkiolikai asmenų.

Atsižvelgiant į pateiktus atsakovė duomenis apie 6 būryje įrengtas miegamąsias vietas bei į teisės aktuose nustatytas normas, teisės aktai nebuvo pažeisti ir sanitariniame mazge bei prausykloje buvo pakankamas kiekis sanitarinių įrenginių. Pareiškėjas skunde teigė, jog buvo tik 3 veikiantys tualetai, tačiau duomenų apie tai, jog kreiptųsi į atsakovą dėl neveikiančio inventoriaus pareiškėjas nepateikė, todėl pareiškėjo argumentai vertintini kaip nepagrįsti. Atsakovas nurodė, jog sanitariniai įrenginiai tvarkingi, tinkami naudoti.

Pareiškėjas teigia, jog tualetuose nebuvo užtikrintas privatumas. Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatuoja kalinamo asmens privatumo pažeidimą naudojantis tualetu, kuris sudaro pagrindą pripažinti ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (t. y., kai pripažįstama, kad kalinimo sąlygos viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, žemino asmens garbę ir orumą) paprastai tuo atveju, kai asmuo naudojosi nevisiškai ar visiškai nuo bendros kameros erdvės neatskirtu tualetu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-10-09 sprendimą byloje M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 62936/00) 2013-04-25 sprendimą byloje C. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09), 2015-03-10 sprendimą byloje V. ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12). Taigi aplinkybė, kad buvo naudojamasi neatskirtu ar nevisiškai atskirtu tualetu kameroje, t. y. patalpoje, kuri yra gyvenamosios paskirties, matant kitiems asmenims ir šiems asmenims patiems tuo metu nesinaudojantiems tualetu, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką paprastai gali sudaryti prielaidas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti.

Atsakovė 2019-10-10 pažymoje patvirtino, jog privatumui užtikrinti būrių tualetuose įrengtos kabinos, kurių aukštis 2 m. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Taigi įvertinus minėtas nustatytas aplinkybes, teismo nuomone, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms pripažinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-05-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).

Teigė, jog buvo apribota teisė naudotis karštu vandeniu dušo metu, kadangi maudymosi dieną jis nebūdavo tiekiamas, o jei ir tiekiamas tai nebuvo pakankamai spaudimo. Atsakovė 2019-10-10 pažymoje (b. l. 18, 20) nurodė, jog dušinėje karštas vanduo tiekiamas nuolat bei 6 būrio prausykloje įmontuotas karšto vandens elektrinis šildytuvas. Nurodė, jog įstaigos pirmojo sektoriaus centriniame šilumos punkte, iš kurio tiekiamas karštas vanduo dušo patalpoms, buvo užkalkėjęs karšto vandens šilumokaitis, dėl to sumažėjo vandens spaudimas. Šilumokaičio praplovimas atliktas 2019-02-15, o pareiškėjas į įstaigą atvyko 2019-02-06. Iš pateiktų faktinių aplinkybių matyti, jog karštas vanduo į dušo patalpas buvo tiekiamas nuolat, nors ir mažesne srove, todėl spręstina, jog Higienos normos HN 134:2015 18 punktas nebuvo pažeistas.

Nenustačius neteisėtų Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos veiksmų, t. y. nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo R. R. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Medvedevienė