Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-11-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2006-1155/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-11-07Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-02-13Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-11-07
Bylos Nr.
1-2006-1155/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34405-2022-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Ramanauskienė
Kaltinamasis
V. Š.
Nukentėjusysis
K. R.
Advokatai
Asta Martišienė, Dovilė Šakalienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2006-1155/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34405-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.9.7; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė,sekretoriaujant Vaidai Jankūnienei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Rekertienei,kaltinamajam V. Š., jo gynėjai advokato padėjėjai Dovilei Šakalienei,nukentėjusiajai K. R., jos įgaliotai atstovei advokatei Astai Martišienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbantis, (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį – galutine 47 MGL, t. y. 2 350 Eur, bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Š. kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent:

Jis, 2022 m. rugsėjo 1 d. apie 18.00 val. laiptinėje prie buto, adresu (duomenys neskelbtini), durų, žodinio konflikto metu priėjęs prie K. R., ranka sugriebė nukentėjusiajai K. R. už kairiojo žasto ir pastūmė, taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios K. R. sveikatą dėl padarytų paviršinių odos nubrozdinimų ir poodinės kraujosruvos kairiame žaste.

Šiais veiksmais V. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis V. Š. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino. Jis parodė, kad 2022 m. spalio 1 d. apie 17.50 val. susitiko prie bendrabučio tipo daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinio įėjimo su buvusiu (duomenys neskelbtini) buto nuomininku E. Šis buvo ne vienas, o su ponia (pastaba – nukentėjusiąja). Jis pasakė, kad ponia pasiliktų, bet ši kategoriškai atsisakė. Tada jie nuėjo į (duomenys neskelbtini) butą. Koridoriuje jis pasakė, kad ponia pasiliktų, norėjo uždaryti buto duris, bet ši jam to padaryti neleido. Įėjo į butą, atliko buto apžiūrą (nes vyko buto perdavimas–priėmimas, E. atsisakius buto nuomos prieš laiką), atidarinėjo langą, tikrino baldus, daiktus ir kt. Viskas buvo nevalyta. Tuomet K. pradėjo daryti įvairias provokacijas, darė įvairius pasisakymus. Prie jo prikibo tiek E., tiek ponia, nes jis patraukė lovą ir tos lovos koja (už 1,30 Eur) nulūžo. Jo atžvilgiu prasidėjo spaudimas, jis nieko negalėjo padaryti. Jis diktofonu darė garso įrašą, taip pat rankose laikė telefoną, fiksavo visus įvykius, sudarė schemą. E. visą įvykį filmavo, bet šio įrašo nepateikė. K. po to, kai ši jį pirmą kartą apkaltino, kad jis šią stumdo (maždaug 4 min. ir 43 sek.), kitus du kartus pakartojo tą patį 5 min. 19 sek. ir 5 min. 27 sek. Tuo metu K. buvo ties sienine spinta, o jis buvo ties sekcija ir baru. Nors ši teigė, kad buvo tik koridoriuje, bet iš tikrųjų ši daug kartų buvo ir viduje. E. buvo arčiau lango, prie lovos. K. jį ne kartą provokavo, o labiausiai įstrigo ta aplinkybė, jog ši žinojo apie jo buvusį pirmąjį nuomininką, (duomenys neskelbtini), nors šią informaciją žinojo tik jis ir policija. Poniai nebuvo svarbūs jo, kaip nuomotojo, interesai, jo buto daiktų likimas. Jie teigė, kad viskas išvalyta, nors nei dušas, nei šaldytuvas nebuvo išvalyti. Jie iš jo tiesiog tyčiojosi. Jis paskambino antstoliui, susitarė kitą dieną susitikti. Apie tai jis informavo nuomininką ir K. Jis norėjo išeiti pro duris, bet K. jį sugriebė ir neišleido, pradėjo šaukti, kad jis privalo priimti butą. Jis atsitraukė ir paskambino policijai, tada K. atsitraukė, dingo jos priešiškumas, tuomet jis pasakė policijai, kad nevažiuotų, po ko K. jam leido išeiti pro duris. Jam išėjus pro duris, E. jam atnešė telefoną, kad jis pašnekėtų su jų teisininku. Jis su teisininku pakalbėjo, pasakė, kad neperims buto, bet pasiims raktus. Susitarė susitikti kitą dieną ir taip išsiskyrė. Išėjęs iš pastato sėdo į mašiną ir išvažiavo, matė E. ir K. stovinčius prie savo automobilio, daugiau su jais nebendravo.

Atsakydamas į klausimus parodė, kad įvykis įvyko 2022 m. rugsėjo 1 d. apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini). Pirmasis konfliktas, kai K. jam pasakė nestumdyti, buvo pačiame bute prie sieninės spintos ir lovos. Jis jos nebuvo sugriebęs, tai K. jį buvo sugriebusi, kai jis norėjo išeiti. Negali pasakyti, iš kur atsirado K. sužalojimai. K. buvo arši, ji daugiausia ir kalbėjo. E. jam buvo kaip sūnus, jie pasikalbėdavo apie darbus, apie gyvenimą. Jeigu ponia būtų paklausiusi ir likusi lauke, gal abiem pusėms būtų buvę daug geriau, galbūt nebūtų tokio įvykio ir nebūtų reikėję čia būti. Jo nuomone, E. ir K. norėjo išvengti sumokėti kompensacijas. Jis nespaudė K. rankos ir nieko jai nedarė, gal jie patys žalojosi automobilių aikštelėje. Tuo metu, kai jis, viską pasiėmęs, norėjo išeiti pro duris (vienoje rankoje turėjo telefoną, o kitoje – portfelį), K. užstojo jam duris, sugriebė už rankų. Jis lindo pro apačią, pro dešinį šoną. Jam nepavyko pralįsti, turėjo grįžti atgal ir kviesti policiją. Policijai pasakė, kad jo neišleidžia, jis negali išeiti, tuomet policija paklausė, ar jis nori, kad jie atvažiuotų. Po to ponia pasitraukė nuo durų, o jis pasakė policijai, kad šie kol kas nevažiuotų. Susitikimas užtruko apie 10 min. Nukentėjusioji iš pradžių buvo prie durų, bet vis vaikščiojo tarp baro ir sieninės spintos. Jis sakė K., kad ši išeitų. Buto plotas 18 kv. m (6 m x 3 m). Koridoriuko ilgis nuo įėjimo į butą iki baro ir sieninės spintos yra apie 1,20 m.

Toliau atsakydamas į klausimus parodė, kad nukentėjusioji sakė, jog jis vis vaikščiojo pirmyn–atgal, bet jis atsimena tik vieną kartą, kai jis buvo ties įėjimu į butą, t. y. kai tikrino spintelę po plautuve, kai šie pareiškė, kad jiems priklauso šiukšlių kibiras ir šepetys. Daugiau arti nukentėjusiosios, tarp sieninės spintos ir baro, nebuvo. Iš nuotraukų, garso įrašo matyti, kokiu eiliškumu buvo tikrinamas butas. Po įvykio su nukentėjusiąja bendrauti neteko. Iš pradžių, prieš įeinant į butą, K. iš koridoriaus pusės griebė už buto durų rankenos ir atitraukė duris. K. neleido jam uždaryti durų iš buto vidaus ir jis daugiau nieko nedarė, nuėjo su E. prie buto lango, o K. tuo metu liko stovėti prie buto durų. K. daugiausia stovėjo buto viduje. Jis šiai sakė, kad ji išeitų. Pagal garso įrašą tai būtų 5 min. 19 sek., 5 min. 27 sek. ir 4 min. 43 sek., kai K. stovėjo prie spintos, o sako, kad stovi koridoriuje. Jo darytas garso įrašas buvo nepertraukiamas, bet pasibaigė, kai jis baigė kalbėti su antstoliu. Gaila, kad nebėra įrašo, kai jis skambino policijai, kai K. jį laikė sugriebusi, šaukė ir rėkė, kad jis privalo perimti iš jų butą. Jis ne tik diktofonu darė garso įrašą, bet ir fotografavo. E. ir K. fotografavo, filmavo, darė garso įrašą. E. filmavo ir fotografavo, kamera visą laiką buvo nukreipta į jį. K. provokacijos pasireiškė žodžiais, apie dulkes, apie valymą, apie (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiosios elgesys jį erzino, o E. buvo kultūringas, išauklėtas vaikinas. Jis policijai pasakė, kad jo neišleidžia iš nuosavo buto. Kai jį K. išleido iš buto, jis išėjo į koridorių, paskui atėjo E. ir ponia, tuomet jis pakalbėjo su jų teisininku telefonu. Negali pasakyti, kodėl garso įraše K. ir E. sako nesistumdyti – jis rankose turėjo diktofoną, telefoną, jis neturėjo galimybės juos stumdyti. Kai K. sakė nestumdyti, jis tuo metu buvo tarp baro ir sekcijos, neprisimena, kur tuo metu buvo K. Po kelių sekundžių jis buvo ties ta pačia vieta, t. y. ties šaldytuvu, baru ir kaitlente. Jo neišleido pabaigoje. Jis tuo metu dešinėje rankoje turėjo rankinę, o kairėje – savo aparatus. K. niekaip neišreiškė, kad ji jaustų skausmą – nei žodžiu, nei veiksmais, nei veido išraiška. E. toliau filmavo, visada buvo nukreipęs į jį savo telefoną. Kai buvo bute, rankinę galimai buvo pasiėjęs ant kėdės ar ant baro. Negali atsakyti, kaip atidarinėjo spinteles su diktofonu ir telefonu rankose.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji K. R. parodė, kad viskas prasidėjo anksčiau nei rugsėjo 1 d., todėl perduoti buto ėjo kartu su E. O būtent – namo gyventojai, su kuriais jie gerai sutaria, sužinojo, kad ji su E. ketina išsikraustyti į naują butą, ir jiems papasakojo apie (duomenys neskelbtini), t. y. juos perspėjo, kad jie turės bėdų su buto perdavimu. Ji nebūtų ėjusi perduoti buto, nes ten negyveno. E. jos paprašė eiti kartu. Ji su E. susitiko, atvyko į butą anksčiau, išsivežė paskutinius daiktus. Tada atvyko V. Š., nelabai kalbėjo, pasakė, kad turi reikalų kitame aukšte. Jie užlipo į (duomenys neskelbtini) aukštą. V. Š. pasakė, kad buto priėmimas vyks tik su E. Bet E. jam pasakė, kad ne, kad buto durys privalo būti atidarytos, kad ji viską girdėtų. Buto durys buvo atidarytos. Jie informavo V. Š., kad įrašinės. V. Š. irgi įsijungė diktofoną ir pasakė, kad vyksta buto priėmimas. Tada prasidėjo buto apžiūrėjimas. Ji viską komentavo, nes žinojo, kad E. per daug išsigandęs. V. Š. labai nervinosi. Keletą kartų šis priėjo prie jos, vaikščiojo po butą, nerimastingai sukinėjosi, vadino ją panele. Jei ji kažką pasakydavo, jis prieidavo, patylėdavo, pasižiūrėdavo į ją. E. taip pat daug ką sakė, pavyzdžiui, dėl lovos. Ji pradėjo žerti V. Š. klausimus, tuomet jis ją sugriebė ir stūmė. Ji jam pasakė „nestumdykit“. E. ją gynė, t. y. ji buvo laiptinėje prie buto durų, E. buvo bute prie durų (prie batų spintos), E. pasakė „ką jūs darote?“. Jie klausė „kodėl jūs stumdotės, ką jūs darote?“, bet V. Š. nieko neatsakydavo, tiesiog komentuodavo, kad skalbimo mašina sulaužyta ir t. t. Kai V. Š. paskambino antstoliui, jie suprato, kad antstolis yra jo pažįstamas, kad jis neketina atvažiuoti, jam nebuvo tikslo atvažiuoti, nes butas buvo tvarkingas. Jie pasakė, kad negali atvažiuoti kitą dieną perduoti buto. V. Š. norėjo pasišalinti iš buto. Jie nežinojo, ką daryti, jie už V. Š. jaunesni, norėjo paskambinti savo teisininkui. Tuomet ji išskėtė rankas ir kojas ir pasakė, „ne, jūs palauksite, kol mes paskambinsime savo teisininkui, nes mes palaukėme, kol jūs antstoliui paskambinsite“. Tada V. Š. jai pasakė, kad kvies policiją, o ji pasakė jog tegul kviečia, tuomet ji galės parašyti pareiškimą dėl apstumdymo. Tuomet jie išėjo į laiptinę. V. Š. užrakino butą, jie susisiekė su savo teisininku, pastarasis pasakė, kad nuomotojas privalo priimti butą. V. Š. pasakė, kad jis nieko neprivalo ir pasiima raktus. V. Š. išėjo per kitą išėjimą į lauką, o jie per pagrindinį išėjimą. Jie nuėjo prie automobilio, tuomet V. Š. garsiai pavadino juos „išperomis“, o bute E. pavadino „parazitu“. Jie padarė vienintelį vaizdo įrašą – V. Š. pasakius, kad šaldytuvas netvarkingas, E. jį filmavo 9 sek., o V. Š. pakėlė galvą ir pasakė „bet koks tu parazitas“.

Atsakydama į klausimus parodė, kad kai ji darė garso įrašą, E. pasakė „ateik, nufotografuok lovą“. Tuomet ji užėjo į butą, nufotografavo lovą ir išėjo iš buto bei tęsė įrašinėjimą. Garso įrašus darė ir ji, ir E. Jai telefonas leido, darant garso įrašą, dar ir fotografuoti. V. Š. dešine ranka sugriebė jai už kairiojo žasto. Jis sukosi ir sugriebė jai, nes jis stovėjo prie baro. V. Š. tuo metu žiūrėjo virtuvės spinteles, kas yra labai arti laiptinės. Ji tuo metu buvo laiptinėje, koridoriuje. E. buvo šalia V. Š. Kai V. Š. sugriebė jai už rankos, pasakė „panele, išeikite“ ir ji atsirėmė į laiptinės sieną. Tuomet E. atsistojo tarp jų ir pasakė „ką jūs darote?“ Ji taip jį sunervino ir išprovokavo, nors neturėjo jokių intencijų. Viskas įvyko per kelias sekundes. V. Š. žiūrėjo spinteles, ji uždavinėjo jam klausimus, jis sugriebė jos kairįjį žastą, stūmė ją ir pasakė „panele, išeikite“. Ji pajuto šoką, išsigando, negalėjo patikėti susidariusia situacija. Grįžusi į automobilį, jautė šoką, buvo nusiminusi ir išsigandusi. Kai nusivilko švarkelį, E. pamatė ištinimą, pasakė „K., tau ištino ranka“. Ji paspaudė ir pajuto skausmą, greitai atsirado mėlynė. E. turėjo vakare išvykti dirbti į (duomenys neskelbtini), todėl atvežė ją iki autobusų stotelės, ji įsėdo į autobusą ir nuvažiavo į Lazdynų ligoninę.

Civilinį ieškinį grindžia tuo, kad įvykis sukėlė jai didelį šoką, kuris nebuvo trumpalaikis. Ji nuėjo pas gydytoją, jai pasakė, kad gal ji jaučia stresą, jai pasireiškė nemiga, negalėdavo užmigti, bijodavo. V. Š. rašydavo E. žinutes, kad paduos į teismą, kad jis nori pinigų už valymo paslaugas, po to rašydavo, kad nebenori, (duomenys neskelbtini) viską sutvarkė. Taip pat E. parašė žinutę, kad planuoja nusižudyti. Jie paskambino į „Vilties liniją“, klausė, ką daryti, taip pat skambino advokatei. Grasinimas nusižudyti buvo rugsėjo 30 d. Spalio pradžioje V. Š. skambino E. ir sakė, kad nori susitarti dėl šitos situacijos, bet E. pasakė, kad jis nesusijęs, nes stumdė jo merginą. Susipažino su gynybos pateiktomis kaltinamojo charakteristikomis, bet labiau tiki kitų gyventojų pasakojimais, kad reikia saugotis V. Š. Sutinka su kaltinamojo pateikta buto schema.

Atvažiavusi į ligoninę, pralaukė dvi valandas. Registratorei papasakojo, kas įvyko. Gydytojui pasakė, kad buvo konfliktas, bet taip plačiai, kaip registratorei, nepasakojo. Gydytojas jai pasakė, kad reikės kviesti policiją, ji turės rašyti pareiškimą. Ji buvo labai išsigandusi, pirmą naktį turėjo nakvoti naujuose namuose, ji nežinojo, kaip grįžti iš Lazdynų namo. Todėl ji pasakė, kad nenori policijos, viskas jai gerai, ji tik susitrenkė. Gydytojas parašė išvadą, ir ji išvažiavo namo. Ji paskambino E., savo tėvams, visi buvo išsigandę ir pasakė jai rašyti pareiškimą. Kitomis aplinkybėmis susižaloti negalėjo. Pameluoti ar apkalbėti V. Š. priežasčių neturi. Kai ji išskėtė rankas, neišleisdama V. Š. iš buto, fizinio kontakto tarp jų nebuvo. Patinimą ant rankos pamatė automobilyje, mėlynė pasidarė labai greitai, kai nuvažiavo autobusu į Lazdynus – mėlynė jau buvo matoma. Buvo viena mėlynė ant kairės rankos. E. mėlynę matė ir grįžęs iš (duomenys neskelbtini). Rankos nuotrauką pasidarė iš karto grįžusi iš ligoninės ir nusiuntė savo tėvams. Ant savo kūno nėra pastebėjusi mėlynių, kad nežinotų, iš kur jos atsirado. Nebent kokių 1 cento dydžio. Po įvykio ji buvo susijaudinusi, išsigandusi, nes E. išvažiavo su darbu (duomenys neskelbtini), tėvai toli, buvo tamsu. Ji su E. bijojo, kad V. Š. yra neprognozuojamas, nes jis sakė „pamatysi, kas tau bus, pamatysi, pažiūrėsim“. Ji susiskambino su savo tėvais, su E. tėvais, su E., visi ją padrąsino kreiptis į policiją. Kaltinamasis ją pastūmė vieną kartą. Kitus kartus sakė nesistumdyti, nes V. Š. kelis kartus buvo prie jos priėjęs su pikta veido išraiška ir alsavo. Vieną kartą ji, kai V. Š. norėjo kviesti policiją, pasakė „galite stumti, nes mes vis tiek palauksime“. Viską nufotografuoti jiems patarė teisininkas. Nežinojo, kad teismui reikėjo pateikti medicininius dokumentus dėl patiriamo streso. Ji atsisakė nedarbingumo, nes tuo metu nedirbo. Viskas įvyko žaibiškai. Butas labai mažas – viena koja prie lango, o kita jau koridoriuje. L. P. nepažįsta, R. A. žino, V. T. nepažįsta, nežino, kad nagrinėjama administracinė byla dėl kaltinamojo ir R. A. Su R. A. bendravo kitą dieną po nagrinėjamo įvykio, nes ji internete rado informacijos, kad V. Š. ir R. A. konfliktavo. R. A. rekomendavo jai savo advokatę, į kurią ji kreipėsi teisinės pagalbos, už teisines paslaugas sumokėjo pati. Pokalbis su R. A. nelėmė jos apsisprendimo kreiptis į policiją su pareiškimu.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. L. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 1 d. apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini), turėjo įvykti buto Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimas. Jis su drauge K. R. atvyko sutartu laiku, V. Š. vėlavo, jie jo laukė. Pamatė V., matėsi, kad jis labai įsitempęs, nebuvo gražaus pasisveikinimo. Įėjus į butą, V. pradėjo įrašinėti garso įrašą, jie taip pat pasakė, kad įrašinės. V. paprašė K., kad ji paliktų butą, ką ji ir padarė. Jis tik pasakė, kad buto durys būtų praviros, nes pats nerimavo, ar viskas bus gerai, ar nebus užpultas. K. išėjus iš buto, prasidėjo patikra. V. pradėjo stumti lovą, sulaužė lovos koją, visą laiką kalbėjo pakeltu tonu. Vėliau V. pasakė K., kad ji išeitų, nors jos nebuvo bute. Tada V., sugriebęs K. už rankos, ją pastūmė. Jis pasakė V., kad nestumdytų K., ji tai irgi pabrėžė porą kartų. V. išvadino jį parazitu. Tada paskambino antstoliui G., jis pasakė V., kad jie negalės būti, kai atvyks antstolis, nes jis bus išvykęs iš Lietuvos, tačiau, pasitarus su teisininku, teisininkas pasakė, kad jų dalyvavimas atvykus antstoliui nebūtinas. Jie atidavė buto raktus ir išvyko. Kitą dieną, kai atvyko antstolis, V. parašė jam žinutę, kad įvyko priėmimas, todėl jis turi susimokėti už antstolio atvykimą.

Atsakydamas į klausimus parodė, kad V. agresyviai priėjo prie K., čiupo jai už kairės rankos su dešine ranka ir stūmė į sieną. Fizinis kontaktas buvo vienas. V. suėmė K. už žasto ir stūmė link sienos. Tuo metu jis buvo už V. per 1 m, o kai pamatė, kas vyksta, priėjo arčiau. V. sakė „dinkit iš čia“, jis pasakė „ką jūs darote“, K. pasakė „nestumdykite manęs“. Po visko jie atsisėdo į mašiną, K. pasižiūrėjo, kad yra patinimas, todėl jie nusprendė, kad reikia vykti į ligoninę. Jis negalėjo vykti į ligoninę, nes turėjo išvykti (duomenys neskelbtini), todėl paleido K. stotelėje ir išvažiavo. K. ranka buvo sutinusi, paraudusi, sakė, kad jai skauda tą vietą. Jie manė, kad tokį dalyką reikia užfiksuoti – kai svetimas žmogus sužaloja kitą žmogų. K. klausė jo, ką daryti ar rašyti pareiškimą. Jis jai pasakė „daryk taip, kaip tau atrodo geriausia“.

Kol iš V. nuomojosi butą, viskas buvo gerai. V. elgesys pasikeitė, kai jis pasakė, kad nori nutraukti nuomos sutartį. Tuomet V. pradėjo nepaisyti nuomos sutarties sąlygų. Jis rašė V. žinutę, kad K. yra priėmime ir ar jis nori susipažinti su išrašu, bet V. nieko neatrašė. Buto perdavimo metu, V. ištraukė diktofoną ir padėjo jį ant lentynėlės–baro. Vėliau V. išsitraukė telefoną, kai skambino policijai. Kai V. stūmė lovą, rankose nieko neturėjo. V. su savimi turėjo krepšį, kurį pasidėjo ant stalo arba ant grindų. Po įvykio rugsėjo 30 d. V. rašė grasinančias žinutes, apie savižudybę, kad reikia sumokėti dideles sumas, jautėsi spaudimas. Už 18 kv. m buto išvalymą prašė sumokėti 200 Eur. Jie tvarkė butą prieš jį perduodami. Jis pats butą filmavo neilgai, iki 3 min., vaizdo įraše užsifiksavo, kaip V. jį išvadino parazitu. Tuo metu, kai V. skambino policijai, šis nebandė išeiti iš buto. V. stovėjo prie durų ir šaukė „išleiskit mane“, bet kelio jam niekas nebuvo užstojęs. V. elgėsi agresyviai, buvo įsitempęs, o balso tonas pakeltas, sakė „susitiksime teisme“. Apie V. jam papasakojo kaimynai – viena moteris iš (duomenys neskelbtini) aukšto. Jie neturėjo tikslo suerzinti, o norėjo perduoti butą. Nei jis, nei V. buto perdavimo metu nestovėjo vienoje vietoje. Kiek atsimena, K. nebuvo nusivilkusi striukės, turėjo rankinuką ir stovėjo atsisukusi į butą už slenksčio. V. prieš K. pastūmimą, stovėjo priešais K., o jis pats buvo už V. apie 1 m. K. buvo stumiama link koridoriaus kitos sienos. Jis tą dieną vairavo automobilį, K. nusirenginėjo ir jis pamatė paraudimą. Jis išleido K. (duomenys neskelbtini) stotelėje gal po 20 min. Vaizdo įrašą ištrynė po 3 mėn., kai tyrėja pasakė, kad užteks balso įrašo. Vaizdo įrašas buvo daromas po K. pastūmimo.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis V. Š. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad nuomoja jam nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šį butą pagal 2021 m. birželio 1 d. nuomos sutartį išnuomojo E. L. Nuomos sutartis buvo terminuota, vieneriems metams. E. L. pageidavus toliau nuomotis butą, 2022 m. birželio 1 d. buvo sudaryta nauja nuomos sutartis vienerių metų laikotarpiui. Praėjus kuriam laikui, E. L. telefonu jį informavo, jog nori nutraukti nuomos sutartį anksčiau laiko, sutarė, jog perduos butą 2022 m. rugsėjo 1 d. 17.30 val.

2022 m. rugsėjo 1 d. apie 17.45 val. atvyko prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinio įėjimo. Lauke susitiko su E. L. ir šio drauge. E. L. pasakė, kad eitų vienas, bet šis ir minėta draugė kategoriškai išreiškė norą eiti į butą kartu. Užlipus į (duomenys neskelbtini) aukštą, E. L. atrakino buto duris, kartu su savo drauge įėjo į butą pirmi, atsistojo viduryje buto, šalia įrengto virtuvės baro. Butas nėra didelis, jame buvo trys asmenys. Kadangi buto nuomos sutartis sudaryta su E. L., paprašė pastarojo draugės išeiti iš buto ir palaukti koridoriuje. E. L. draugė nenorėjo išeiti ir atsikalbinėjo. Po kelių jo reikalavimų palikti butą, ji pasitraukė prie buto durų, bet liko buto viduje.

Pradėjo buto ir jame esančių daiktų priėmimą. Pasiėmė telefoną, kad galėtų fotografuoti, ir garso įrašymo įrenginį, kad galėtų įrašyti buto perdavimą, o E. L. išsitraukė savo telefoną ir pradėjo viską filmuoti. Apžiūrėjo langus, palanges, jos buvo nevalytos. E. L. pareiškė, kad langas nevalytas, o šis atsakė, kad langas nebuvo išvalytas jį perimant. Nufotografavo ir toliau ėmė apžiūrėti kitus bute esančius daiktus. Gražiai atitraukė lovą nuo sienos. Atitraukiant lovą, iš karto nulūžo lovos koja. E. L. iš karto jam pasakė „sulaužėte!“ E. L. draugė jam pareiškė – „o dulkių kamuoliai į kurį punktą čia patenka?“ Pasakė, kad butas turi būti sutvarkytas ir išvalytas taip, kaip priklauso. E. L. jam sakė, kad jis dar nusifotografuotų lovą, kurią neva jis sulaužė. Vėliau jis pasivertė lovą ant šono, pastebėjo, kad lovos kojos laikiklis buvo pilnai sulaužytas, tik laikinai prisuktas dviem negamykliniais juodais, medžiui skirtais varžtais, o kita lovos koja buvo prisukta 4 gamykliniais, cinkuotais medžio varžteliais. Jis iš E. L. reakcijos iš karto suprato, kad šis apie sulaužytą lovos koją žinojo, bet įžūliai jam reiškė, kad tai jis sulaužė lovą, nors buvo sulaužyta tik viena lovos koja. E. L. kartojo „kam, V., sulaužėte lovą“ ir jį filmavo telefonu, primygtinai norėjo, kad jis atsakytų. Paskui patikrino tą vietą, kur stovėjo lova, po ja taip pat viskas buvo neišvalyta, buvo dulkių kamuoliai. Nufotografavo ir toliau darė apžiūrą. Pasakė E. L., kad butas visiškai nevalytas ir tai aiškiai matosi. Šis atsakė, kad jis sulaužė sofą. Jis pasakė E. L. „ponuli, jūs turėjote butą priduoti išvalytą, sutvarkytą taip, kaip buvo perduotas“. E. L. draugė pareiškė – „o kur gyveno užsienietis, jis tvarkė butą?“; „o jūs žinote, kad jums buto raktus paliko pašto dėžutėje?“ Jis pasakė pasilikti savo mintis sau, o ji jam atšovė, kad ji jam palieka savo mintis. Apžiūrėjo spintelę po kriaukle. Atidarius spintelę, E. L. iš karto pareiškė, kad ten esantys daiktai yra jo. Kelis kartus E. L. paklausė, kurie daiktai yra jo, nes ten buvo dvi jo pirktos plastikinės šiukšlinės, šiupeliukas ir šluotelė. E. L. draugė jam pareiškė „šitie abu, ar jūs nematote savo akimis?“ Jis pasakė, kad čia yra ne E. L., o jo nuosavybė, o E. L. pasakė, kad sutartyje nebuvo parašyta, kad jis perduoda. Jis paklausė E. L., ar šis ir toliau taip elgsis. Šis atsakė, kad pagal sutartį taip, toliau taip elgsis. Tada jis pasakė E. L. padėti raktus. Šis pasakė pasirašyti, o minėta draugė sakė duoti rašiklį. Tuo tarpu numetė raktus ant virtuvės stalviršio. Tada jis pasakė, kad E. L. neišvalė buto, ar iškviesti antstolį. E. L. draugė pareiškė „prašom kviesti“. Ji pasakė E. L., kad šis pasakytų, kad butas perduodamas išvalytas, toks, koks buvo perduotas.

Jis paskambino antstoliui G. B., trumpai nusakė situaciją, paklausė, kiek kainuotų pastarojo paslauga, kada galėtų atvažiuoti. Baigus tartis, pasakė E. L., kad antstolis gali atlikti fiksaciją 2022 m. rugsėjo 2 d. 10 val. Po to jis pasakė, kad išvažiuoja, pradėjo eiti link durų. Tuo metu vienoje rankoje laikė telefoną, o kitoje garso įrašymo įrenginį. Jam bandant išeiti iš buto ir priartėjus prie durų, E. L. draugė staiga savo kūnu užstojo jam išėjimą ir rankomis griebė jam už drabužių, tokiu būdu jo neišleido. Ji ėmė rėkti, kad jis privalo perimti butą, pradėjo tyčia labai garsiai šaukti. Jis staigiai atsitraukė atgal į kambario vidurį, ėmė skambinti policijai. Kai atsiliepė pareigūnė, pasakė, kad jis yra savo bute, iš nuomininko atlieka buto perėmimą, jo neišleidžia iš buto, tapo įkaitu. Pareigūnė paklausė, ar atsiųsti policiją. Jis pastebėjo, kad E. L. su drauge susižvalgė ir atsitraukė nuo durų. Tada pareigūnei pasakė, kad kol kas nereikia, gal jį kažkaip išleis. Baigus kalbėtis su pareigūne, išėjo į koridorių, o išeidamas nuo virtuvės stalviršio pasiėmė buto raktus, kuriuos buvo numetusi E. L. draugė. Tada E. L. su drauge paskambino savo teisininkui ir pradėjo tartis. Šis jų paklausė, ar jis pasirašė buto priėmimo aktą. Telefoninį pokalbį girdėjo, nes stovėjo kartu koridoriuje. Vėliau E. L. įjungė savo telefono garsiakalbį. Jų teisininkas dar kartą paklausė, ar jis perėmė butą, pasirašė perėmimo dokumentą. Tada jis pats pasakė į E. L. telefono aparatą, kurį pastarasis buvo prieš jį atkišęs, kad buto perdavimo akto nepasirašė, butas bus priimamas kitą dieną su antstoliu, raktus pasiima ir butą užrakina. Tada jų teisininkas pasakė, jog jeigu raktus pasiėmė, vadinasi butas priduotas. Jam esant, E. L. draugė jokiais skausmais nesiskundė, jautėsi gerai, suklupusi ar pargriuvusi nebuvo. Tuo viskas ir baigėsi, butą užrakino ir jie išsiskirstė. E. L. su savo drauge nuėjo iki savo automobilio, o jis įsėdo į savo automobilį. Jam išvažiuojant, E. L. su savo drauge dar stovėjo prie savo automobilio. Kitą dieną ir vėliau su jais susitikęs nebuvo. 2022 m. rugsėjo 2 d. ir vėliau E. L. parašė SMS žinutes, kurias prideda prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Antstolį G. B. atšaukė, faktinės aplinkybės fiksuotos nebuvo. E. L. draugės už kairiojo rankos žasto neėmė ir jos nestūmė, ji visą laiką buvo bute prie durų, o ne laiptinės koridoriuje. Buto durys buvo praviros. E. L. draugė 2022 m. rugsėjo 1 d. vilkėjo šviesią, rožinės spalvos striukę (t. 1, b. l. 102‑105).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji K. R. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 1 d. apie 17.30 val. kartu su savo vaikinu E. L. nuvyko į jo gyvenamą vietą – nuomojamą butą, adresu (duomenys neskelbtini), susitikti su nurodyto buto šeimininku ir perduoti raktus. E. L. į nurodytą butą atsikraustė 2021 m. birželio 1 d., su buto šeimininku V. Š. sudarė buto nuomos sutartį metams laiko. Kol E. L. gyveno bute, jokių konfliktų, pykčių su V. Š. nebuvo. Jis nurodytame bute gyveno vienas. Po to nusprendė išsikraustyti, nes norėjo gyventi kartu, o šis draugo nuomojamas butas buvo vieno kambario ir labai mažas. Prieš atvykstant buto savininkui, E. L. jau buvo išsivežęs daiktus, butą sutvarkė kartu, jį paliko tvarkingą. Buto tvarką užfiksavo nuotraukomis. Apie 18.00 val. lauke prie bendrabučio laiptų pastebėjo ateinantį V. Š., visi kartu nuėjo į butą. Užėjus į butą, V. Š. nurodė, kad ji jame likti negali, turi išeiti, kadangi yra svetimas žmogus, čia yra jo nuosavybė ir jis turi bendrų reikalų tik su E. L. Ji sutiko išeiti, stovėjo už buto durų slenksčio, tik E. L. paprašė, kad durys liktų praviros. Buto šeimininkas sutiko, neprieštaravo. Šeimininkas pradėjo apžiūrinėti butą ir reikšti E. L. pretenzijas, kad butas yra netvarkingas. Ji, stovėdama už durų, pradėjo V. Š. uždavinėti klausimus, kodėl kiti nuomininkai, kurie gyveno prieš E. L., paliko raktus pašto dėžutėje. Tada buto šeimininkas bandė ją tildyti sakydamas, kad ji nieko nežino ir nesikištų. Toliau ji pasakė „žinoma, neatsakysite“, o jis jai atsakė eiti iš jo buto. Tada V. Š., priėjęs prie jos, dešine ranka sugriebė jai už kairiojo žasto ir ją stūmė, dėl to ji pajuto fizinį skausmą. Tada jos vaikinas pasakė V. Š.: „ką Jūs darote, taigi ji stovi laiptinėje“. Tada V. Š. nurodė, kad išeitų abu, ir pasakė, kad butas nebus priimamas, kadangi nėra tvarkingas, kreipsis į teismą, o dėl ko, nedetalizavo. Tada jie liko stovėti laiptinėje, paskambino savo teisininkui, o V. Š. išėjo į lauką, bet prieš tai priėmė buto raktus. Išėjus į lauką ir nuėjus prie savo automobilio, pravažiuodamas savo automobiliu V. Š., pravėręs langą, ant jos ir E. L. šaukdamas sakė, kad jie yra „išperos“, ir nuvažiavo. Daugiau jokio pokalbio nevyko. Sėdėdama automobilyje pastebėjo, kad kairė ranka yra ištinusi, palietus ją pajuto skausmą. Dėl rankos patinimo nuvyko į Lazdynų ligoninės priimamąjį, kur jai buvo diagnozuotas kairiojo žasto sumušimas (t. 1, b. l. 18–20).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji K. R. parodė, kad lieka prie savo anksčiau duotų parodymų. 2022 m. rugsėjo 1 d., kai ji kartu su draugu E. L. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), priduoti butą savininkui V. Š., šis neleido jai įeiti į butą. Ji pasiliko stovėti laiptinėje prie buto durų. E. L. įėjus į butą, o jai stovint prie buto durų, tiek ji, tiek E. L. įsijungė savo mobiliojo ryšio telefonuose garso įrašymą. Apie tai, kad įrašinėja, įspėjo V. Š. Šis įjungė diktofoną, parodė, kad taip pat įrašinėja buto perdavimo faktą. V. Š. vaikščiojo po butą, reiškė pretenzijas E. L. dėl netvarkos. Ji su E. L. turėjo baltą popieriaus lapą ir norėjo, kad V. Š. parašytų, kad perima butą, tačiau jis atsisakė sakydamas, kad butas netvarkingas. Ji iš kaimynų girdėjusi nuogirdų, kad prieš tai nuomoję butą žmonės paliko buto raktą pašto dėžutėje. Paklausė, kokia tai buvo situacija, kad buto nuomininkai paliko raktą pašto dėžutėje. V. Š., išgirdęs jos klausimą, pasimetė ir susinervino. Jis iš buto išėjo į laiptinę ir, priėjęs prie jos, savo dešine ranka sugriebė jai už kairės rankos žasto ir stūmė link sienos norėdamas, kad ji išeitų. Ji pasakė „nestumdykite manęs“ ir vėliau dar apie šešis kartus tai pakartojo. E. L. tuo momentu, kai V. Š. ją stūmė, sakė „ką Jūs darote“. Nuo V. Š. sugriebimo ji pajuto fizinį skausmą. Atsitraukęs nuo jos, V. Š. įėjo į butą. Toliau vaikščiodamas po vonios kambarį, reiškė pretenzijas, kad yra netvarka. Jie su tuo nesutiko. V. Š. paklausė, ar jie nori, kad jis iškviestų antstolį ir viską užfiksuotų. Jie atsakė, kad nori, gali kviesti. V. Š. paskambino telefonu ir kreipėsi į kažką sakydamas „labas, G.“. Susidarė įspūdis, kad jis kalba su gerai pažįstamu asmeniu. Iš pokalbio suprato, kad antstolis neketina atvažiuoti, o sutarė, kad atvažiuos kitą dieną 10 val. V. Š. pasakė, kad butas yra nepriduotas, ir jis norėjo, kad visi išeitų. V. Š. pasakė, kad rytoj atvyks antstolis, kad 10.00 val. atvyktų ir E. L. Jie pasakė, kad E. L. negalės atvažiuoti, nes jis tuo metu dirba. V. Š. paklausė jų, ar jie nori, kad jis paskambintų policijai, nes jie jį laiko bute. Ji pasakė „prašau, skambinkite“ ir priminė jam apie tai, kad ją stūmė, paminėjo, kad ji, atvykus policijai, galės parašyti pareiškimą. V. Š. paskambino policijai ir pranešė, kad neva nuomininko sugyventinė neleidžia jam išeiti iš buto. Pagalbos darbuotoja paklausė „ar vyksta konfliktas?“ V. Š. atsakė, kad nevyksta, o tik nori dėl to pasiteirauti, ir pokalbis baigėsi. V. Š. pasakė, kad butas nepriduotas. Ji stovėjo tarpduryje ir sakė, kad V. Š. palauktų, kol jie pasiskambins teisininkui. Prieš eidami priduoti butą ir išgirdę iš kaimynų įvairias nuogirdas, tikėjosi, kad E. L. gali patirti materialių nuostolių, dėl to ir kreipėsi į teisininką, kurį rado internetu, konsultavosi, parodė buto nuomos sutartį. Paskambinus teisininkui, E. L. pasakė, kad jie dabar yra buto perdavime, tačiau rytoj atvyks antstolis, o jis negalės tuo metu dalyvauti, ir klausė, ką jam daryti. Teisininkas per garsiakalbį pasakė, kad V. Š. privalo priimti raktus. V. Š. paėmė raktus ir pasakė „susitiksime teisme“, bet nedetalizavo, dėl ko. Per visą bendravimo laiką V. Š. keletą kartų buvo priėjęs prie jos itin arti, prikišęs savo veidą prie jos veido maždaug 10 cm atstumu, ir matėsi, kad jis labai susinervinęs, vis sakė žodį „panelė“, nepasakydamas rišlaus sakinio. Iš namo išėjo pro skirtingus išėjimus. Ji su E. L. dar stovėjo lauke prie mašinos, buvo pasimetę, išsigandę. V. Š. pro juos pravažiavo automobiliu, sakydamas, kad jie „išperos“, ir nuvažiavo. Ji su E. L. įsėdo į automobilį, ji pasakė šiam, kad jai skauda kairę ranką. Nusiėmusi puspaltį pamatė, kad jos ranka ištinusi. Tada E. L. ją išleido iš automobilio prie (duomenys neskelbtini) sustojimo. Ji viešuoju transportu nuvyko į Lazdynų ligoninės priimamąjį skyrių, kur ją apžiūrėjo. Buvo labai susijaudinusi, net nurodė ne savo gyvenamosios vietos adresą, o E. L., t. y. (duomenys neskelbtini). Paklausus gydytojo, kas jai atsitiko, nurodė, kad pati trenkėsi į sieną. Taip pasakė iš susijaudinimo, nes bijojo, kad gydytojas tuo metu iškvies policiją ir turės vykti į policijos komisariatą, o buvo likusi viena, nes E. L. išvažiavo (duomenys neskelbtini) šeimos reikalais. Kitą dieną per e-policiją parašė pareiškimą. 2022 m. rugsėjo 2 d. V. Š. siuntė E. L. SMS žinutes, kad jis yra skolingas už valymo paslaugas 180 Eur, už antstolio paslaugas ir kt., vis minėjo, kad susitiks teisme. Kai V. Š. gavo pranešimą iš policijos, kad ant jo yra parašytas pareiškimas, tada jis E. L. rašė žinutes, kad prašo supratingumo, priešingu atveju nusižudys. Iš pradžių E. L. rašė žinutes, kad jis skolingas 1000 Eur, o jau vėliau rašė žinutę, kad E. L. yra jam kaip sūnus. Sužinojęs apie pareiškimą policijoje, V. Š. ir jai rašė žinutę, prašydamas su juo susitikti, pagailėti. Šios žinutės buvo gautos 2022 m. rugsėjo 30 d. Tą dieną šis kelis kartus skambino E. L., tačiau jis nepakėlė telefono ragelio. Ji su E. L., eidami priduoti butą, buvo jį išvalę ir sutvarkę. Ji su E. L. išgirdę nuogirdų, kad V. Š. negražiai elgiasi su nuomininkais, norėdamas išmušti pinigų dėl buto netvarkos ir nešvaros, buvo tam jau pasiruošę, dėl to ir konsultavosi su teisininku (t. 1, b. l. 40–43).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. L. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 1 d. apie 17.30 val. kartu su savo mergina K. R. nuvyko į jo gyvenamą vietą – nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), susitikti su buto šeimininku raktų perdavimui. Į nurodytą butą atsikraustė 2021 m. birželio 1 d. Su buto šeimininku V. Š., prieš atsikraustant, sudarė buto nuomos sutartį metams. Su šeimininku, kol gyveno, jokių konfliktų, pykčių nebuvo. Nurodytame bute gyveno vienas, o nusprendė išsikraustyti, kadangi norėjo gyventi kartu su drauge, o šis nuomojamas butas buvo vieno kambario ir labai mažas. Daiktus, iki atvykstant šeimininkui, buvo jau išsivežęs, butą sutvarkė kartu su K. R., jį paliko tvarkingą. Buto tvarką užfiksavo nuotraukomis. Apie 18.00 val. lauke prie bendrabučio laiptų pastebėjo ateinantį V. Š., visi kartu nuėjo į butą. Butas yra (duomenys neskelbtini) aukšte. Užėjus trise į butą, V. Š. nurodė, kad K. R. jame likti negali, turi išeiti, kadangi yra svetimas žmogus, čia yra jo nuosavybė ir jis turi bendrų reikalų tik su juo. K. R. sutiko išeiti, ji stovėjo už buto durų slenksčio. Jis paprašė šeimininko, kad durys liktų praviros. V. Š. sutiko. Šeimininkas pradėjo apžiūrinėti butą ir pradėjo reikšti jam pretenzijas, kad butas yra netvarkingas. Stumdė lovą, žiūrėjo, ar nėra dulkių, bandė prisikabinti prie įvairiausių smulkmenų. Stumdydamas lovą ją pakėlė už šono ir lovos koja nulūžo. V. Š. pradėjo kaltinti jį, kad jis sulaužė. Netrukus pamatė, kad V. Š. priėjo prie K. R. ir stumdamas ją sugriebė už kairiojo žasto. Jis V. Š. pasakė: „ką Jūs darote?“ V. Š. atsakė: „dinkite iš mano buto“. Tada jis šeimininkui pasakė, kad K. R. stovi koridoriuje, ne bute. Tada V. Š. nurodė, kad butas nebus priimamas, kadangi nėra tvarkingas, ir kreipsis į teismą, o dėl ko, nedetalizavo. Tada jie liko stovėti laiptinėje, paskambino savo teisininkui, o V. Š. išėjo į lauką, bet prieš tai priėmė buto raktus. Išėjo į lauką ir nuėjo prie savo automobilio. Pravažiuodamas savo automobiliu V. Š. pravėrė langą ir ant jo bei K. R. šaukdamas sakė, kad jie yra „išperos“, ir nuvažiavo. Daugiau jokio pokalbio nevyko. Sėdėdami automobilyje abu pastebėjo, kad K. R. kairės pusės ranka yra ištinusi, palietus ją pajuto skausmą. Dėl rankos patinimo K. R. nuvyko į Lazdynų ligoninės priimamąjį, kur jai buvo diagnozuotas kairiojo žasto sumušimas (t. 1, b. l. 51–53).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas liudytojas E. L. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 1 d. įvykio metu, kai V. Š. perdavinėjo butą, jis savo telefonu pradėjo filmuoti, tačiau tai jau buvo po to, kai šis pastūmė K. R. Pradėjo filmuoti dėl to, kad V. Š. toliau kabinėjosi prie bute esančių daiktų ir nešvarumų, nors viskas buvo sutvarkyta, ir dėl galimo dar vieno konflikto. Kiek tiksliai laiko filmavo, neprisimena, bet tai buvo ne daugiau trijų minučių. Kadangi buvo filmuojamas pačios aukščiausios kokybės vaizdo įrašas, jo telefone nebeužteko laisvos vietos ir vaizdo įrašas nutrūko. Iš esmės, kiek prisimena, ten buvo nufilmuota tik tai, kaip V. Š. tikrina šaldytuvą ir pavadino jį parazitu, tačiau paties momento, kai V. Š. pastūmė K. R., nebuvo užfiksuota vaizdo įrašu, kadangi, kaip ir minėjo, pradėjo daryti vaizdo įrašą jau po pastūmimo. Po įvykio dar kurį laiką turėjo šį vaizdo įrašą, tačiau šiai dienai jo nebeturi, kadangi, praėjus daugiau negu trims mėnesiams, jį ištrynė iš savo telefono, nes per tuos tris mėnesius niekas neišreiškė poreikio jį pateikti. Be to, K. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo jau pateikusi viso įvykio metu darytą garso įrašą, dėl to šis vaizdo įrašas buvo nereikšmingas (t. 1, b. l. 130–132).

Iš 2023 m. balandžio 18 d. akistatos protokolo nustatyta, kad K. R., atsakydama į klausimą, parodė, jog 2022 m. rugsėjo 1 d. ji kartu su E. L. atvyko priduoti butą pas V. Š. Ji buvo kartu, nes žinojo, kad E. L. reikės palaikymo, kadangi E. L. buvo gavęs žinučių anksčiau, jog reikia turėti liudytojų priduodant butą. Tik atvykus į butą, iš V. Š. pusės prasidėjo priekaištai E. L. dėl buto netvarkos. Tada uždavė turimus klausimus V. Š., o būtent, nuo kada dulkių kamuoliai yra kaip buto pažeidimas ar kažkas tokio, tai senai buvo, neprisimena. Tuomet V. Š. griebė jai už rankos ir stūmė ją, šaukė eiti iš jo buto. Ji jam atsakė, kad jos nestumdytų, E. L. jam sakė „ką jūs čia darot, ji net nėra jūsų bute“. Ji V. Š. tą patį pasakė. V. Š. paklausė „o tai kur jūs, ane?“, lyg klausė, kur ji stovi, o ji su E. L. jam atsakė, kad ji stovi laiptinėje. Toliau iš V. Š. pusės vyko grasinimai antstoliais, E. L. pavadino parazitu. Jie V. Š. pasakė, kad kviestų antstolį. Antstolis neatvažiavo. V. Š. jiems pasakė, kad rytoj 10 val. bus antstolis ir E. L. privalo būti. Ji buvo šoke dėl to pastūmimo, tačiau žinojo, kad jeigu dabar su E. L. išeis, viskas bus dar blogiau, kadangi jiems prigrasino, kiek begalėjo, ir jie tą minutę apie tai negalvojo, jie tiesiog galvojo, kaip reikia paskambinti savo teisininkui, kad jis jiems pasakytų, ką reikia daryti būtent dėl šito, nes V. Š. nesutiko priimti buto. Tada V. Š. sutiko priimti raktus, tačiau neužskaitė to kaip buto perėmimo fakto. Ji su E. L. išėjo į lauką. Kol ėjo prie mašinos, V. Š. pravažiuodamas aikštelėje pašaukė „išperos jūs“. Kadangi buvo šilta, ji nusiėmė savo švarkelį ir su E. L. pamatė žymę ant jos kairės rankos. Kadangi E. L. reikėjo išvažiuoti (duomenys neskelbtini), ji viena autobusu važiavo į Lazdynų ligoninės priimamąjį, ten pralaukė apie dvi valandas. Kai sesutei reikėjo paduoti jos dokumentą, ji papasakojo jai, kol pildė dokumentus, apie šį įvykį, kad ją stumdė. Seselė pasakė, kad reikės kviesti policiją, kad ji parašytų pareiškimą. Kadangi jos vaikinas E. L. buvo (duomenys neskelbtini), jie antrą parą jau gyveno naujame bute, ji nesigaudė, kurioje vietoje yra ligoninė, buvo išsigandusi, pasakė gydytojai, kad susitrenkė pati. Gydytojas pasakė, kad yra sumušimas, kaip reikės prižiūrėti ranką. Ji tuomet grįžo namo, dėl streso nemiegojo visą naktį, kitą rytą parašė pareiškimą per e-policiją. Atrodė, kad tai pabaiga, bet tada prasidėjo V. Š. žinutės E. L., su vis skirtinga pinigų suma. Tada E. L. jam pasakė, kad po V. Š. apstumdymo ji buvo priimamajame ir ar jis norėtų susipažinti su šiomis išvadomis. V. Š. į tai nesureagavo, sakė, kad rašys pareiškimą, nurodė E. L. pervesti pinigus. Tuomet sekė V. Š. žinutė, kad jis negavo pavedimo už elektrą. E. L. išsiėmė banko pavedimo išrašą, nes jau buvo praėjusios kelios dienos, žinojo, kad bus suvaikščioję pinigai, V. Š. parašė, kad jis privalėjo gauti pinigus. V. Š. parašė, kad patikrins. Taip viskas ir baigėsi. Tuomet 2022 m. rugsėjo 30 d. V. Š. pradėjo rašyti E. L., kad jis nusižudys, privalo jo pasigailėti. Tuomet ji paskambino į krizių centrą, vilties liniją, ir paklausė, ką jai daryti, jiems toks svetimas žmogus grasina, kad nusižudys. E. L. nepakėlė ragelio, kai V. Š. skambino. Jie tik perskaitė V. Š. žinutes, tačiau paties pokalbio su juo neturėjo. E. L. nusprendė nekelti, nes jai tuomet vėl prasidėjo panika, ji viską prisiminė, dar tos žinutės.

Atsakydamas į klausimus V. Š. parodė, kad nesutinka su K. R. parodymais. Įvykio dieną atvažiavo, sutiko E. L. ir K. R. prie namo, (duomenys neskelbtini), prie paradinio įėjimo. Jie jo jau laukė. Jis pasakė E. L. „einam“, o K. R. pasakė likti ten. Ji kategoriškai atsisakė, pasakė, kad eis kartu. Užlipo į (duomenys neskelbtini) aukštą, E. L. atrakino buto duris ir jie įėjo. Jis norėjo uždaryti duris, kad K. R. liktų koridoriuje, tačiau ji griebė už durų rankenos ir neleido jų uždaryti. Savo replikas pasakė, tačiau neatsimena, kokias, tačiau išreiškė, kad ji kartu dalyvaus buto pridavime. Jis pasakė, kad ji čia svetimas žmogus, jis E. L. išnuomojo butą. Tačiau ji vis tiek kategoriškai neleido jam uždaryti durų. Tuomet jis užėjo į butą, butas yra mažas, 6x3 m. Jis priėjo patį kambario galą, prie lango, išsiėmė savo telefoną, ėmė fotografuoti butą. Tikrino, kaip E. L. jį išvalė. Pirmiausia atitraukė lango žaliuzes, atidarė langą, langas buvo visiškai nevalytas. Pasakė, kad nevalytas, prasidėjo neigiamos replikos iš E. L. Po to jis atitraukė lovą ir iš karto nulūžo lovos koja. Tada E. L. jį užsipuolė, kad jis sulaužė lovą, nors ten aiškiai matosi, kad viena koja buvo pritvirtinta su vienu varžtu, o kita su keturiais varžtais. Ta lova buvo sulaužyta E. L. Šis jį filmavo ir norėjo, kad pasakytų, jog jis sulaužė lovą. Kai jis atitraukė lovą, K. R. su arogancija pasakė apie dulkių kamuolį. Jis stovėjo prie lango ir prie lovos, už 6 m nuo buto įėjimo durų. Kaip K. R. sakė, kad jis ją buvo paėmęs už rankos ir pastūmė, bet taip nebuvo. Visą laiką iš K. R. buvo neigiamos replikos, ji bandė visais būdais jį išprovokuoti neigiamomis emocijomis, bet, kaip ir sakė, jos buvo paprašyta neiti į butą. Tuo metu K. R. stovėjo jo bute, kažkur 4 m nuo durų. Nuolatos iš jų buvo visokių neigiamų pasisakymų, vietoj to, kad būtų žiūrėję į esmę, išvalę butą. Jie viską darė priešingai, greičiausiai, pamokinti ankstesnio jų teisininko, kadangi pagal visus K. R. pasisakymus tai matėsi. Jis tuomet jiems pasakė palikti raktus ir išeiti. K. R. tuo metu stovėjo prie spintos tarp 3-4 m. Stovėjo šalia jos ir E. L. Jis prie jų stovėjo maždaug iki vieno metro atstumu. Jie vis tiek neišėjo. Jie išsireiškė, kad jis privalo priimti butą. Tuomet jis pradėjo žiūrėti šaldytuvą, šis buvo visiškai nevalytas, kamera apžėlusi ledais. Kadangi vienoje rankoje laikė telefoną, o kitoje diktofoną, kuriuo darė garso įrašą, jo rankos buvo užimtos, jis negalėjo sugriebti K. R. Kai pradėjo tikrinti dušą, K. R. jau stovėjo arčiau buto durų, beveik šalia jų. Dušo durys buvo arti buto durų. Kai jis įėjo į dušą, dušas buvo nevalytas. K. R. sakė, kad čia valyta, ir būtent K. R. mokino E. L. teigti, kad čia viskas išvalyta. Tada, atitraukus skalbimo mašiną, bandė įjungti ir patikrinti, ar ji veikia. E. L. dar pasijuokė, kad jis nemoka įjungti skalbimo mašinos. Tuomet jis pasakė, kad reikia kviesti antstolį ir fiksuoti. Jis pradėjo skambinti antstoliui ir tuo metu priėjo prie spintos, kuri yra 5 m nuo buto durų. K. R. ir E. L. stovėjo maždaug viduryje buto. K. R. būdavo arčiau durų, bet ji vis tiek buvo bute. Paskambinęs antstoliui, sutarė, kad rytoj 10 val. jis ateis. Kai pabaigė kalbėti su antstoliu, pasakė, kad kitą dieną E. L. atvyktų 10 val. Kaip suprato, E. L. laikas netiko. Jis pasakė, kad tuomet susitiks dar kitą dieną ir, pasiėmęs savo portfelį, išeidinėjo pro buto duris. Portfelį nešėsi dešinėje rankoje, o kairėje rankoje savo telefoną. Jam norint išeiti iš buto, K. R. jį sustabdė, užkirto jam kelią. Ji pradėjo šaukti, agresyviai elgtis, o jis tada atsitraukė atgal į butą maždaug tarp 4-5 m. Taip pat E. L. dar kažką šaukė. K. R. visą laiką stengėsi parodyti savo garsų balsą. Jis atsitraukė ir paskambino policijai. Kai paskambino policijai, pasakė, kad vyksta buto pridavimas, tačiau nuomotojai nieko neišvalė. Paaiškino visą situaciją ir tai, kad jo dabar neišleidžia. Pasakė, kad nežino, ką daryti. Policija paklausė, ar atvažiuoti, o jis pasakė, kad nereikia, kadangi pamatė, jog K. R. apsiramino, išėjo iš buto į koridorių. Kalbant su policija, paklausė K. R., ar ji išleis jį. Suprato, kad išleis, dėl to pasakė policijai, kad nieko nereikia ir baigė pokalbį. Tuomet E. L. pradėjo skambinti savo teisininkui. Jie visi buvo jau koridoriuje, išėję iš buto. Jie teisininkui paaiškino visą situaciją. E. L. įjungė garsiakalbį ir teisininkas pasakė, kad jei jis raktus priėmė, reiškia butas priduotas. Jų teisininkas dar kažką jiems pasakė ir pokalbį pabaigė. Kadangi yra du išėjimai iš namo, K. R. ir E. L. išėjo per vieną išėjimą. Jis dar užrakino buto duris ir išėjo į mašiną. K. R. ir E. L. stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje prie savo mašinos, o jis toliau nuvažiavo savo reikalais.

Atsakydama į advokatės A. Martišienės klausimus K. R. parodė, kad kol V. Š. nepasakė jiems abiem su E. L. išeiti iš buto, ji stovėjo už buto durų kilimėlio, koridoriuje. V. Š. pasakė jai išeiti, kai ji pasakė apie dulkių kamuolius, kai paklausė, nuo kada čia jie skaitosi, ir tada V. Š. baisiai susinervino ir pradėjo ją stumti. Kai V. Š. skambino policijai, ji stovėjo ant durų kilimėlio už buto durų. Pasakė jam kviesti, nes tada galės parašyti pareiškimą dėl apstumdymo. Ji tikrai nebuvo užstojusi durų, suėmusi V. Š. ir nepraleidusi jo. Tiesiog pasakė, kad paskambins savo teisininkui, kadangi V. Š. paskambino antstoliui. V. Š. buvo priėjęs labai arti ir keletą kartų. Jis prieidavo, sakydavo į akis „panele, jūs čia nieko nežinote, su jumis aš nekalbėsiu“. Priėjęs buvo prie jos maždaug 30 cm atstumu. Ji stovėjo koridoriuje ir V. Š. stovėjo kažkur viduryje buto. Butas mažas. Jis apžiūrinėjo lovą, buvo pakėlęs, pastūmęs. Kai ji paklausė, jis labai staigiai susinervino ir labai greitai priėjo, griebė jai už kairės rankos, jo nykštys įsispaudė jai į jos kairės rankos žastą. Tik kai stūmė, pradėjo sakyti „išeikit, išeikit abu“. Tada ji jam pasakė nestumdyti jos, „ką jūs darote“. Tą patį sakė ir E. L. Kai V. Š. ją stūmė ir sakė išeiti, ji nebestovėjo bute. V. Š. grasino teismais ir antstoliais, nes jie žinojo, kad butas yra sutvarkytas, E. L. už viską atsiskaitęs. V. Š. grasino pinigais, kad paduos E. L. į teismą. Vartojo išsireiškimus „pamatysi, kalbėk, kalbėk, pamatysi, kaip bus“. Tai sukėlė didelę baimę. Jai skaudėjo, kai V. Š. suėmė jai už rankos. Pamatė, kad ranka sužalota, kai atsisėdo į automobilį. Tada ji pasakė E. L., kad jai skauda ranką, nusimovė savo švarkelį. E. L. pasakė, kad jos ranka ištinusi ir reikia važiuoti į priimamąjį. Ant žasto matėsi įspaudas, labai greitai pasidarė mėlynės. E. L. nevažiavo kartu į ligoninę, nes jis turėjo išvykti (duomenys neskelbtini).

Atsakydamas į advokatės A. Martišienės klausimus, V. Š. parodė, kad jis nebuvo priėjęs arti K. R. Jis nežino, kodėl K. R. sakė nesistumdyti, nes ji stovėjo, anot K. R., koridoriuje. Gal ji E. L. sakė. Bute buvo K. R. ir E. L. Koridoriuje galėjo būti dar du asmenys. Jis visada mato tuos asmenis, kadangi yra pirmininkas. Tai buvo S. ir L. Šiuo metu nežino, ar jos matė konfliktinę situaciją. Negali atsakyti, kodėl E. L. sakė „ką jūs darote“. To reikia klausti E. L. Įvykio metu jis nelietė K. R. Ji buvo jį pirmiau palietusi, užblokavo duris, sugriebė jam už rankų, jį stūmė ir neišleido. Jis išeidinėjo po antstolio pokalbio ir K. R., kaip pati sakė, buvo ant kilimėlio. K. R. jį pasitiko bute ir jo neišleido pro duris, sugriebė jam už rankų, užblokavo jam išėjimą. Jo teisės buvo suvaržytos jo bute. Jis nestūmė K. R., už rankos nesuėmė. Rašė E. L. SMS žinutę, kurios turinys yra apie nusižudymą. Jis ir šiandien galvoja apie tai.

Atsakydama į gynėjos advokatės D. Šakalienės klausimus, K. R. parodė, kad tą dieną buvo apsirengusi rudą švarkelį, šviesiai mėlynus džinsus, baltus kedukus, ant kaklo buvo skarelė. Švarkelis buvo labai plonas, rudeninis, trumpas. Ji turi įrašiusi visą pokalbį. Tai yra garso įrašas. Vaizdo įrašą darė E. L., jo trukmė yra kelios sekundės. E. L. 9 s filmavo šaldytuvą ir buvo užfiksuota, kaip V. Š. pavadino E. L. parazitu. Filmavo taip trumpai, kadangi V. Š. prisikabino prie šaldytuvo, E. L. norėjo turėti įrodymų. Jie informavo V. Š., kad įrašinės. Nebuvo tikslo viską įrašinėti. Jie buvo nufilmavę visą butą, kai tvarkė jį. E. L. turbūt impulsyviai norėjo nufilmuoti tą šaldytuvą. V. Š. priėjo prie jos 30 cm atstumu daugiau negu 2 kartus. Būdavo situacijų, kai eidavo link jos. Sakydama „koridoriuje“, turi mintyje laiptinę. Taip, kai V. Š. vaikščiojo, buvo priėjęs 30 cm atstumu, nors tuo metu sakė, kad stovėjo laiptinėje. Tiesiog V. Š. padėdavo koją arčiau jos, prie pat durų slenksčio, kai vaikščiojo po butą. Priėjęs V. Š. prikišdavo savo veidą prie jos veido, ar tai nusišypsodavo, ar sakydavo „panele“. Ji tiesiog klausdavo klausimus, jis patylėdavo, tada prieidavo prie jos, sakydavo „panele“. E. L. pasakydavo jam „ką jūs darote“ arba gindavo ją, sakydavo, kad ji stovi laiptinėje. Kai V. Š. atrakino duris, pasakė, kad viskas vyks uždarytomis durimis. E. L. pasakė ne, nes nebus pridavimo. V. Š. jai nieko nepasakė. Ji, užėjusi į butą, stovėjo bute, du žingsniai nuo buto durų. Stebėjo situaciją. Kai V. Š. sulaužė lovą, E. L. paprašė, kad ji nufotografuotų lovą. Ji ją nufotografavo, paėjo atgal, kad stovėtų prie buto durų slenksčio. Kai V. Š. sugriebė ją už rankos ir pastūmė, ji stovėjo koridoriuje už buto durų. Tuo metu, kai V. Š. ją pastūmė, ji jau buvo paėjusi atgal, prie durų kilimėlio už buto. Ten mažas butas. Kai E. L. ir V. Š. vaikščiodavo bute, ji pasitraukdavo. Kai vyko pastūmimas, ji nebuvo bute. Per patį pastūmimą ji stovėjo laiptinėje ant kilimėlio, esančio iš karto už buto durų. Po to ji visą laiką stovėjo laiptinėje. Ji sakė, kad jos nestumdytų, bet apie patį skausmą nieko nesakė. Stūmė vieną kartą. Nepasakė, kad skauda, nes E. L. būtų viską nutraukęs ir išvežęs ją į ligoninę, o V. Š. grasino antstoliais ir teismais. Žinojo, kad negali palikti E. L. tokioje situacijoje. Pastebėjo, kad ant rankų liko žymė nuo V. Š. pastūmimo jau mašinoje. Kai V. Š. ją fiziškai pastūmė, E. L. pasakė „ką jūs darot, kodėl stumiat?“ Stūmimo metu E. L. stovėjo už V. Š. ir tada ėjo link jos. Nuvykusi į ligoninę, pasakė gydytojai, kad susižeidė, o sesutei papasakojo visą situaciją, kaip buvo iš tikrųjų. Ji buvo kitame rajone, nežinojo, kaip grįžti iki namų, o gydytoja pasakė, kad reikės kviesti policiją. Ji niekada nėra buvusi ligoninėje ir kvietusi policijos. Ji buvo didelio streso būsenoje ir jai tuo momentu nesakyti apie pastūmimą atrodė geriausias sprendimas. Be to, V. Š. galėjo kažką padaryti E. L. Pareiškimą per e-policiją parašė kitą ar dar kitą dieną, dienos susimaišė. Nebuvo baisu rašyti pareiškimą per e-policiją, nes E. L. grįžo. Be to, pastarasis sakė jai rašyti pareiškimą. Jos ranka ištino ir matėsi įspaudas. V. Š. nelaikė rankose telefono ir diktofono, telefoną išsitraukė tik kai skambino antstoliams, rankose turėjo tik diktofoną. Negali pasakyti, ar V. Š. pats darė nuotraukas patikrinimo metu. Negali pasakyti, ar V. Š. turėjo kažką rankose, kai stūmė, nes viskas įvyko labai greitai. Pateiktose žinutėse matosi, kaip V. Š. bandė išvilioti pinigus iš E. L. Anksčiau ant savo kūno yra pastebėjusi mėlynių, labai mažų, nago dydžio.

Atsakydamas į gynėjos advokatės D. Šakalienės klausimus, V. Š. parodė, kad E. L. buvo įspėtas, kad butą reikia palikti tvarkingą. E. L. žino, kad jeigu butas bus netvarkingas arba bus kažkas sulaužyta, nuostoliai bus išskaitomi iš depozito. Tai nurodyta ir sutartyje. Jam atrodė, kad K. R. specialiai stengėsi jį išprovokuoti. Emocijos buvo dėl netvarkyto buto. Jautėsi negerai, galbūt susijaudinęs, susierzinęs. Jį užplūdo emocijos, nes butas nevalytas. Po įvykio E. L. parašė jam SMS žinutę, kad K. R. yra sužalota. K. R. buvo apsirengusi rožinę, trumpą striukę. Įvykio dieną pirmą kartą matė K. R. K. R. jį sugriebė, jo neišleido, jis bandė prasibrauti, jam nepavyko net išeiti į koridorių. Tiesiog bandė išlįsti pro duris į laiptinę, bet jam nepavyko (t. 1, b. l. 137–144).

Iš 2022 m. rugsėjo 2 d. protokolo-pareiškimo nustatyta, kad K. R. nurodė, jog 2022 m. rugsėjo 1 d. 18.01 val. (duomenys neskelbtini), su vaikinu atvyko priduoti raktus nuo buto, kur gyveno jos vaikinas. Kadangi žinojo, jog buto savininkas nusiteikęs priešiškai ir visais būdais bandys išpešti piniginės naudos, jie viską įrašinėjo, apie tai pastarąjį informavo. Buto savininkas neleido jai užeiti į butą, todėl ji stovėjo laiptinėje, o buto durys buvo atviros. Kai prasidėjo melagingi ir tikrovės neatitinkantys faktai, ji pradėjo argumentuoti. Tuomet jis ją stūmė giliau į laiptinę, taip užgaudamas jos kairįjį žastą. Turi garso įrašą, kuriame prašo jos nestumdyti. Taip pat V. Š. pavadino ją „išpera“. Sužalojimai padaryti, stūmė ir sužalojo kairįjį žastą. Kreipėsi į medikus, tačiau dėl patirto streso pasakė, kad tiesiog susimušė žastą. Pasitarusi su teisininku, nusprendė pranešti policijai. Patyrė neturtinę žalą, fizinį skausmą, didelį stresą, gėrė raminamuosiuos vaistus (t. 1, b. l. 11–14).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2874/2022 (01) nustatyta, kad K. R. nustatyti paviršiniai odos nubrozdinimai ir poodinė kraujosruva kairiame žaste. Sužalojimai padaryti kietais – bukais daiktais, galimai nurodyto įvykio metu ir būdu. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Fizinio skausmo sukėlimą gali nurodyti tik pati nukentėjusioji. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu, nurodytomis įvykio aplinkybėmis, t. y. suspaudus žastą pirštais. Sužalojimuose nėra požymių, kuriais remiantis būtų galima nurodyti jų atsiradimo aplinkybes. Sužalojimai nenurodo nukentėjusiosios kūno padėties jų padarymo metu. Sužalojimai galėjo atsirasti kairiajam žastui kontaktuojant su bet kokiu kietu – buku daiktu. Specifinių požymių, nurodančių traumavusio objekto savybes, nėra (t. 1, b. l. 28–29).

Iš K. R. pateiktų 2022 m. rugsėjo 1 d. 22.59 val. nuotraukų matyti paraudimai ant jos rankos žasto (t. 1, b. l. 16; t. 2, b. l. 155–157).

Iš 2023 m. kovo 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas, kurį pateikė K. R.

Įjungus garso įrašą, iš karto girdisi garsai, stumdomi baldai. Vyriškas balsas (galimai įtariamasis V. Š., toliau – ir V.Š.): „Langas neišvalytas“; Vyriškas balsas (galimai liudytojas E. L., toliau – ir E.L.): „Nebuvo išvalytas, kai perdavėt“; V.Š. – „Mes kai perduodam, viskas būna absoliučiai išvalyta, visi grioveliai, visas langas būna išvalytas.“; E.L. – „Jūsų nebuvo, kai perdavinėjot butą, nes ne Jūs perdavinėjot, o buvusi nuomininkė.“; V.Š. – „Jūs galit sakyti ką norit, tai Jūsų reikalas.“ Moteriškas balsas (galimai nukentėjusioji K. R., toliau – ir K.R.) – „Tai Jūs irgi galit sakyti ką norit.“; V.Š. – „Aš tik sakau, kaip buvo perduota.“; E.L. – „Jūs nebuvot, kai buvo perduota, nes perdavė buvusi nuomininkė.“; K.R. – „Pasakyk, kad įmestų nuotraukas, kaip atrodė butas perduotas.“ Girdisi stumdomų baldų garsas. E.L. – „Prašyčiau dar atsiųsti nuotraukas, kaip buvo perduotas butas. Ir, be to, ką tik viršuj prie tualeto padarėt irgi žalą, kai atidarinėjot langą.“ Girdisi kaip stumdo baldus. E.L. – „Sulaužėt.“; K.R. – „E. O atsiprašau, dulkių kamuoliai į kurį čia punktą patenka?“; V.Š. – „Butas turi būti išvalytas, jei Jūs neturite nuotraukų, kaip atrodė butas perduodant.“; V.Š.– „Nei Jūs žinot, nei Jūs kalbėkite.“; K.R. – „Tai mes nematėme nuotraukų.“; V.Š. – „Aš su Jumis net nediskutuoju, Jūs esate svetimas žmogus ir.“; K.R. – „Aha, bet žinokit mes su teisininku pakalbėjome ir turiu žinokit aš leidimą kalbėti.“; V.Š. – „Jūs kalbėkite su teisininku, čia Jūsų teisė, o mano teisė yra kita.“; E.L. – „Dar aš nusifotografuosiu lovą, kur Jūs sulaužėte.“; V.Š. – „Taip, aš dabar nufotografuosiu, kur Jūs lovą sulaužėte.“; E.L. – „Nelaužiau.“; V.Š. – „Taip, ponuli, sulaužėte lovą.“; E.L. – „Aš nesulaužiau.“; V.Š. – „Ne, o kas ją sulaužė? Jūs, ką, P.?“; E.L. – „Ar Jūs sakot, kad ką tik nestūmėt lovos?“; V.Š. – „Ponas, sulaužėte lovą, tai Jūsų kaltė, ne mano kaltė.“; E.L. – „Tai, V., Jūs sakote, kad nestūmėte lovos ką tik? Prašyčiau atsakyti, ar nestūmėte ką tik lovos. V., lova buvo ką tik stumta.“; V.Š. – „Šiukšles susirinkti galėjai.“; E.L. – „Be problemų, maišiuką galima pasiimti. Tai prašau patvirtinti, kad sofos nestūmėte ką tik. Ar stūmėt?“; K.R. – „O žinojot, kad tylėjimas yra priimamas, kaip teigiamas atsakymas?“; Girdisi, kad stumdomi baldai. E.L. – „Nu ir kam be reikalo reikėjo lovą.“; V.Š. – „Taip, aš tavęs paklausiu, kam sulaužei lovą, ponas.“ E.L. – „Aš nesulaužiau lovos.“; V.Š. – „Ne, pati sulūžo.“; E.L. – „Jūs sulaužėt, kai stūmėt, yra liudininkas.“; V.Š. – „Pati sulūžo. Kada bus išvalytas? Ar Jūs valysit, ar mums kviesti reiks įmonę?“; E.L. – „Čia jau yra išvalyta.“; K.R. – „O aš atsiprašau, V., jeigu Jūs norite fotografiją. Ne, Jūs manęs nestumdykite.“; V.Š. – „Eikit abudu, eikit tada abudu.“ Girdisi stumdymosi garsai. E.L. – „Sulaužėt lovą.“; V.Š. – „Tai tu sulaužei.“; K.R. – „Tai mes nežinom, ką Jūs dar prifotografuosit. Mes negalime Jumis pasitikėti. Prašau, paimkite raktus.“; V.Š. – „Kur išvalyta?“; E.L. – „Taip, išvalyta.“; V.Š. – „Čia išvalyta?“; E.L. – „Taip.“; V.Š. – „O gerai, gerai. Taip ir toliau elkis. Aš rimtai tave paduosiu į teismą.“; K.R. – „Tai Jūs jau parašėte, ar paduosite, ar Jūs juokavote čia tiesiog, juokaujate su teisiniais tokiais dalykais. Jums čia juokas yra teisė?“; V.Š. – „Panele, dar kartą sakau, aš Jūsų nepažįstu.“; K.R. – „Bet ir stumdote nepažįstamą žmogų.“; V.Š. – „Prašome išeiti iš mano.“; K.R. – „Ne, aš nesu tavo nuosavybėje, aš stoviu laiptinėje.“; V.Š. – „Laiptinėj, taip?“; K.R. – „Taip. O Jūs mane stumdote.“; V.Š. – „Prašome išeiti.“; K.R. – „Ne.“; E.L. – „Tai kur jai išeiti. Jinai čia, laiptinėje stovi.“; V.Š. – „Šaldytuvas išvalytas?“; E.L. – „Taip.“; V.Š. – „Išvalytas?“; E.L. – „Taip.“; V.Š. – „Parodyk, kad čia išvalyta.“; E.L. – „O kur neišvalyta?“; V.Š. – „Parodyk, čia išvalyta.“; E.L. – „Taip, o lova nesulaužyta Jūsų?“; V.Š. – „Koks tu parazitas, aš kitų žodžių neturiu, kaip tu gali elgtis, kai tau kaip žmogui perdavėm gerą, gražų, švarų butą, o tu dar šypsaisi su savo šypsena, rodai neišvalytą šaldytuvą ir tu dar turi teisę. Išvalytas, parodyk. Čia išvalytas skaitosi?“; E.L. – „O čia lova nesulaužyta Jūsų?“; V.Š. – „Čia tu, ponuli, sulaužei, ne aš sulaužiau.“; E.L. – „Tai Jūs norite pasakyti, kad.“; V.Š. – „Dušas išvalytas, ponas?“; E.L. – „Taip, išvalytas.“; V.Š. – „Tai tu čia man perduodi dušą?“; E.L. – „Išvalytas, tai dušas.“; V.Š. – „Pažiūrėk, išvalytas čionai?“; E.L. – „Tokį perdavėt.“; V.Š. – „Čia buvo taip?“; E.L. – „Taip, buvo.“; K.R. – „O atsiprašau, Jūs su manim kalbėsit, kai aš parašysiu pareiškimą, kad Jūs mane stumdėt?“; V.Š. – „Nenoriu.“; K.R. – „A, tai per policiją kalbėsim taip? Gerai, supratau, kalbėsime per policiją.“; V.Š. – „Prašome nepriekabiauti ir nelįsti. Aš su Jumis neturiu jokios žinios.“; K.R. – „Taip, taip, taip.“; V.Š. – „O toks nuomotojas, kad nežinot, kaip skalbimo mašina įsijungia. Tai butas visiškai nevalytas. Visiškai nevalytas ir labai aiškiai matosi.“; E.L. – „Kad Jūs sulaužėt sofą?“; V.Š. – „Ponuli, butą Jūs turėjote priduoti išvalytą, sutvarkytą taip, kaip nurodyta ir taip toliau.“; K.R. – „O kur gyveno užsienietis, kurį Jūs apvogėt, galimai sutvarkė? Jūs žinot, kad žmogus Jums paliko pašto dėžutėje raktus galimai? Nešneka, aišku dabar ir E. to paties neatsakytumėte galimai, nes galimai kiekvienam nuomininkui grasinate teismu, nes su kiekvienu nuomininku galimai yra galimai tokia situacija. Ir Jūs neįžeidinėkite ir nevadinkite nieko parazitu, nes galimai gal Jūs toks esate, jeigu su kiekvienu nuomininku yra tas pats.“; V.Š. – „Tamstele, aš dar kartą sakau. Aš nei Jūsų pažįstu, nei aš su Jumis turiu.“; K.R. – „Įsivaizduojate, iki nepažįstamos merginos tokia informacija atėjo, Jums žmonės raktus palikinėjo pašto dėžutėje.“; V.Š. – „Klausykit, panele, užsičiaupkit Jūs ir savo mintis sau pasilikt.“; K.R. – „Aš Jums palieku savo mintis.“; V.Š. – „Ne man palikit.“; E.L. – „Čia mano yra šitie.“; V.Š. – „Kurie?“; E.L. – „Šitie.“; V.Š. – „Kurie?“; E.L. – „Šitie abu.“; V.Š. – „Kurie klausiu.“; K.R. – „Šitie, Jūs nematot savo akimis galimai.“; V.Š. – „Čia yra ne tavo, o čia yra mano nuosavybė.“; E.L. – „Sutarty nebuvo parašyta, kad perduodat.“; V.Š. – „Taip ir toliau elgsies?“; E.L. – „Kaip pagal sutartį, taip ir toliau elgsiuos, kaip nurodyta.“; V.Š. – „Padėk raktus.“; E.L. – „Tai pasirašykite, kad atidaviau raktus.“; V.Š. – „Dar neišvalei kampus ten.“; K.R. – „Duoti, E., rašiklį?“; V.Š. – „Man dabar iškviesti antstolį?“; K.R. – „Dabar, antstolį? Prašom, kvieskit ir į teismą mus paduodat? Prašom.“; V.Š. – „Aš pilnumoj dabar galiu iškviesti antstolį.“; K.R. – „Prašom.“; E.L. – „V., aš norėjau paprašyti nekilnojamojo turto deklaracijos, jei galima.“; K.R. – „Taip. Ne jei galima, o mes norime, Jūs privalote, mes konsultavomės su teisininku ir Jūs privalote mums išduoti.“; E.L. – „Ar išduosit?“; K.R. – „Jūs labai daug šnekat, bet nieko neatsakot, mes nesuprantam, kas čia vyksta.“; V.Š. – „Buto priėmimas vyksta, kuris yra neišvalytas, ir butas perduodamas nevalytas.“; E.L. – „Ar išduosit?“; K.R. – „Pasakyk, kad butas yra išvalytas.“; E.L. – „Butas išvalytas.“; K.R. – „Grąžintas toks, koks jis buvo perduotas.“; V.Š. – „Pasijuoksi.“ Girdisi telefono garsai. K.R. – „Mergina, Jūs irgi pasijuoksit, nes mane stumdėt.“ Vyriškas balsas – „Klausau“. V.Š. – „Labas, G. Turiu tokį klausimą, dabar nuomininkas perduoda man butą ir butas yra visiškai neišvalytas, nesutvarkytas taip, kaip buvo perduotas. Darom, aišku, įrašus ir taip toliau. Žmogus teigia, kad čia viskas išvalyta, bet šaldytuvas apdergtas ir taip toliau, niekas nevalyta absoliučiai. Čia manau, kad tikrai reikės įduoti į teismą žmogų. Šiuo atveju, dabar antstolį fiksuot? Ta prasme, kiek kainuotų tavo paslaugos. Supratau, gerai. Nu matai, jis piktybiškai teigia, kad viskas sutvarkyta, tai va. Tai aš gal skiriu kitą dieną susitikti perdavimą, teisingai, darbo valandom tavo. Kada tau būtų patogu? Nu gal rytoj, gal poryt, kada tau patogiau. A, nu teisingai. Kada tau patogu? Žiūrėk, gerai, supratau, duosiu tau žinoti, gerai? Ačiū, iki.“; E.L. – „Aš iš karto galiu pasakyti, kad man netinka. Jūsų pažįstamas antstolis?“; V.Š. – „Ponas, čia yra antstolis. Jisai turi atestatus ir jis pažįstamas ar nepažįstamas, čia aš jau samdau žmogų. Jūs galit savo samdyti žmogų.“; E.L. – „Palaukit, aš paskambinsiu teisininkui pasikonsultuoti.“; V.Š. – „Jūs galit savo žmogų samdyti, o rytoj dešimtai valandai prašom.“; E.L. – „Manęs rytoj nebus dešimtą.“; K.R. – „Mes nesam bedarbiai ir mes einam į darbus, jeigu ką.“; V.Š. – „Aš irgi esu ne bedarbis.“; K.R. – „Neatrodo, neatrodo.“; E.L. – „Palauk, aš paskambinsiu teisininkui ir paklausiu. Kam tą lovą sulaužėt, tai nesuprantu.“; V.Š. – „Tai va, aš irgi nesuprantu, kam tą lovą sulaužei.“; E.L. – „Aš nesulaužiau.“; K.R. – „Skambink teisininkui, jis grasina antstoliu, stumdo tavo merginą, kuri stovėjo laiptinėje.“; E.L. – „Laba diena, M. Aš noriu pasiklausti.“ Fone ginčijasi V.Š. ir K.R. E.L. – „Aš noriu pasiklausti, atėjo nuomotojas, sulaužė lovą ir sako man dabar iškvies antstolius, fiksuos, o kai paskambino antstoliui, sako: „Labas, G.“, ir sako, kad rytoj turiu dešimtą atvažiuoti ir sako, kad butas visiškai neišvalytas, koks buvo perduotas, bet nuomotojo nebuvo, kai perdavinėjo butą, man kita nuomininkė ir dabar nori pabėgti.“; V.Š. – „Aš nepabėgti, o Jums sakau rytoj dešimtą valandą susitiksim.“; E.L. – „Gal galit pakonsultuoti, ką daryti.“; V.Š. – „Aš galiu policiją iškviesti, norit?“; K.R. – „Aš parašysiu pareiškimą.“; E.L. – „Galit palaukti.“; V.Š. – „Ne, negaliu, išeikit ir kalbėkit.“; E.L. – „Galit pakartoti, ką sakėt.“; V.Š. – „Taip, laba diena. Jeigu manęs neišleidžia iš mano būsto nuomininkas ir svetimas žmogus, kaip man toliau elgtis? Taip, esu buto savininkas. Atėjau perimti butą iš nuomininko, kuris, kaip sakoma, turėjo perduoti tvarkingą butą, bet jis jo neperduoda tvarkingo ir mane jo sugyventinė ar draugė, ar kas, net neišleidžia iš buto. Nu kol kas nekonfliktuoju, aš tik noriu pasitarti. Kviesti galiu policiją ar ne? Taip, o dėl to antstolio, ką tada? Gerai, supratau, ačiū labai. Dar kol kas paskambinsiu, jei manęs neišleis. Dabar jie irgi su teisininku tariasi, gerai, iki.“; E.L. – „Aš noriu V., kad Jūs pasirašytumėte, kad raktus grąžinau. V., ar pasirašysit, kad raktai atiduoti?“; V.Š. – „Jūs neperdavėt man buto.“; E.L. – „Palaukit. M., aš tuoj įjungsiu garsiakalbį. Gal tada galit paklausyt, ką sako dabar nuomotojas. Nuomotojas nenori dabar pasirašyti, kad raktai jam atiduoti, ir sako, kad aš jam neperdaviau buto.“; Vyriškas balsas – „Ne, tai, butas ir raktas ta prasme, buto raktus jis gali paimti, butas, kaip jau sakyti, yra perduotas nuo tada, kai Jūs susitarėt.“; E.L. – „Taip, bet man reikia rakto, kad aš atidaviau raktus.“ V.Š. – „Su manim niekas nesusitarė. Aš jiems pasakiau, kad rytoj dešimtai valandai su antstoliu atvykstu užfiksuoti ir patikrinti butą, nes butas yra neišvalytas ir jis nepriimamas.“; Vyriškas balsas – „Jūs iš principo jo galite ir nepriimti, bet vis tiek raktus Jūs turite paimti.“; V.Š. – „Tai aš raktus ir paėmiau.“; Vyriškas balsas – „Raktus paėmėte, tai gerai. Galite daryti, turite teisę fiksuoti ir panašiai.“; E.L. – „M., aš norėčiau raktą gauti, kad raktai yra atiduodami.“; Vyriškas balsas – „Dabar bet kuriuo atveju yra garso įrašas, jeigu raktą pasirašys nepasirašys, tai pasirašys. Yra užfiksuota vis tiek jau.“; E.L. – „O iš kur man dabar žinoti, kad nepablogins būklės viso, kai nebus manęs?“; Vyriškas balsas – „Ne, tai aišku, ką ir sakiau, reikia užfiksuoti, prafilmuoti. Kaip minėjau, reikia fiksuoti tą visą būklę. Antras dalykas, kaip prieš tai sakiau, net neaišku, kokios Jūs būklės priėmėte, ar buvo fiksuota?“; E.L. – „Man atrodo, kad kai kurie dalykai buvo įvardyti, bet ne visi.“; V.Š. – „Ir įvardyti, ir fiksuota, viskas yra.“; Vyriškas balsas – „Tai čia, sakau, prasidės įrodinėjimas“; V.Š. – „Prasidės įrodinėjimas, bus teismai. Reikės šitam berniukui tūkstančius mokėti advokatams ir atlyginti paskui nuostolius.“; E.L. – „M., aš norėjau pasiklausti, čia neskamba kaip grasinimas?“; V.Š. – „Ne, čia yra informavimas tavęs.“; Vyriškas balsas – „Ne, teismai čia nėra grasinimas. Jis vis tiek turi teisę kreiptis į teismą.“; E.L. – „Tai gerai tada, o, palaukit, jis jau nuėjo, žinokit, jau nubėgo.“; K.R. – „Viso gero.“; E.L. – „Viso gero, geros dienos.“; K.R. – „Čia ne Jums, M. Paklausk, ką daryt rytoj mums.“; E.L. – „Ką mums tada rytoj daryt?“ Girdisi, kad kažkas laiptais nubėga. Įrašas trunka 18.28 min. (t. 1, b. l. 67–70).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023 m. gegužės 16 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad buvo aprašytas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, pavadinimu „2022-09-01 18-07-38 (duomenys neskelbtini)“. Centro informacinėje sistemoje skambutis užregistruotas 2022 m. rugsėjo 1 d. iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini). Garso įrašo trukmė – 01.05 min. Perklausius garso įrašą, nustatyta, kad pokalbis vyko tarp bendrojo pagalbos centro darbuotojos (toliau – ir BPC) ir pranešėjo (toliau – ir P), kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini). Į skambutį atsiliepė BPC darbuotoja. BPC – „vienas vienas du?“; P – „Laba diena.“; BPC – „Sveiki.“; P – „Jeigu manęs neišleidžia, iš mano būsto.. nuomininkas ir ir svetimas žmogus, ką man tokiu dalyk, atveju elg.. kaip elgtis?“; BPC – „Jūs buto savininkas esate?“; P – „Taip. Esu buto savininkas.“; BPC – „Tai šiuo metu…“; P – (pertraukia) „Atėjau perimti butą iš nuomininko, kurį.., kaip sakoma, turėjo perduot tvarkingą butą, bet jis jo neperduoda tvarkingo.“; BPC – „Palaukit, palaukite.“; P – „Ir mane jo sugyventinė ar draugė, ar kas, net neišleidžia iš buto.“; BPC – „Tai konfliktuojat, jei neišleidžia?“; P – „Nu, kol kas nekonfliktuojam, aš tik noriu pasitarti. Kviesti galiu policiją ar ne?“; BPC – „Tai tamsta, jeigu jūs vietoje esat, tai.“; P – „Taip.“; BPC – „Tai tada tokiu atveju, tai taip.“; P – „Gerai. Supratau, ačiū labai.“; BPC – „Tai kviečiam šiuo metu?“; P – „Dar kol kas, va aš paskambinsiu, jei manęs čia neišleis, tai... dabar va jie irgi su teisininku tariasi ir taip toliau.“; BPC – „Mhm. Supratau, tai jeigu ką, tai skambinkit.“; P – „Gerai, iki.“ (t. 1, b. l. 154–156).

Iš 2023 m. balandžio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas V. Š. pateiktas garso įrašas, pavadinimu „WS650436“. Vaizdo įrašo trukmė – 12.35 min. Garso įraše girdimas vyro Nr. 1 (toliau – ir V1) ir vyro Nr. 2 (toliau – ir V2) konfliktas. Konflikte girdimas ir moteriškas balsas (toliau – ir M).

00.30 min. prasideda pokalbis tarp vyrų. 00:30 V1 – „Langas neišvalytas.“; 00:32 V2 – „Buvo išvalytas, kai perdavėt.“; 00:35 V1 – „Langas neišvalytas.“; 00:36 V2 – „Nebuvo išvalytas, kai perdavėt, nes.“; 00:37 V1 – „Mes, kai perduodam, viskas absoliučiai būna išvalyta, visi grioveliai, visas langas būna pilnumoj išvalytas.“; 00:46 V2 – „Kai perdavinėjot.“; 00:50 V1 – „Jūs galit sakyt, ką norit, čia jau jūsų reikalas (fone girdimas moters balsas), aš tik tai sakau, kaip buvo perduota.“; 00:57 V2 – „Jūs nebuvot pats, kaip buvo perduotas, nes perdavė buto nuomininkė.“; 01:32 V2 – „Ir prašyčiau tada nuotraukas atsiųskite, kaip buvo perduotas butas. Ir dar, be to, ką tik viršuj prie tualeto padarėt irgi žalą, kai atidarinėjot langą. Sulaužėt.“; 02:19 M – „O, atsiprašau, dulkių kamuoliai čia į kurį punktą patenka?“; 02:25 V1 – „Butas turi būti išvalytas, sutvarkytas, taip kaip ir priklauso.“; 02:30 M – „O kaip priklauso, jeigu jūs neturit nuotraukų, kaip atrodė butas prieš perduodant.“; 02:32 V1 – „Nei jūs žinot, nei jūs kalbėkit, aš su jumis net nediskutuoju, jūs esat svetimas žmogus ir aš, kalbėkit su teisininku, čia jūsų teisė, o mano teisė yra kita.“ Fone girdimi vyro Nr. 2 ir moters balsai, tačiau žodžiai nesuprantami. 02:52 V2 – „Aš nufotografuosiu lovą.“; 02:54 V1 – „Taip, aš dabar nusifotografuosiu, kur jūs lovą sulaužėt, taip, ponuli, sulaužėt lovą.“; 03:02 V2 – „Aš nesulaužiau.“; 03:03 V1 – „Neeee, o kas sulaužė? P.?“; 03:04 V2 – „Jūs ką tik nulaužėt, ar jūs sakot, kad ką tik nestūmėt lovos?“; 03:10 V1 – „Ponas, sulaužėte lovą, tai jūsų kaltė, ne mano kaltė.“; 03:14 V2 – „V., ar jūs sakot, kad nepastūmėt lovos ką tik? Prašyčiau atsakyt tada, ar nestūmėt ką tik lovos? V.? Lova ką tik buvo stumta ir per visus.“; 03:29 V1 – „Šiukšles susirinkit.“; 03:40 V2 – „Tai prašau patvirtinti, kad lovos nestūmėt, ar stūmėt?“; 03:49 M – „O jūs žinojote, kad tyla yra priimamas kaip teigiamas atsakymas?“; 04:12 V2 – „Nu ir kam, V., tą lovą ardyt reikėjo?“; 04:16 V1 – „Aš tavęs paklausiau, kam sulaužei lovą, ponas? Pati sulūžo?“; 04:21 V2 – „Aš nesulaužiau, jūs sulaužėt.“ Fone girdimi visų trijų asmenų balsai, tačiau suprasti, kas kalbama, nėra galimybės. 04:33 V1 – „Kada bus išvalytas? Ar jūs išvalysit, ar kviest reikės įmonę?“; 04:39 M – „O aš atsiprašau, V., o jei aš noriu fotogra... ne, jūs manęs nestumdykit“ (girdimas fone triukšmas, visų trijų asmenų balsai, bet suprasti, kas ką sako, nėra galimybės). 04:46 V1 – „Eikit abudu, eikit tada abudu.“; 04:48 V2 – „Neisim.“; 04:49 V1 – „Eikit abudu. Tu sulaužei, ne aš sulaužiau.“; 04:51 M – „Tai mes nežinome, ką jūs galite prifotografuoti, mes negalime jumis pasitikėti, prašau palikti raktus ir atlikit.“; 04:57 V1 – „Čia yra visur išvalyta?“; 04:48 M – „Taip.“; 05:01 V1 – „Čia visur išvalyta? Gerai, gerai gerai. Taip ir toliau valykis, aš rimtai tave paduosiu į teismą.“; 05:08 M – „Jūs jau parašėt, kad paduosit, ar jūs čia juokaujat su teisiniais tokiais dalykais, jum čia juokas yra teisė?“; 05:15 V1 – „Panele, dar kartą sakau, aš jūsų nepažįstu ir prašom išeiti iš mano buto.“; 05:18 M – „Bet jūs stumdot nepažįstamą žmogų.“; 05:20 V1 – „Prašom išeiti iš mano.“; 05:21 M – „Ne, aš nesu jūsų nuosavybėj, aš stoviu laiptinėj.“; 05:24 V1 – „Laiptinėj?“; 05:25 M – „Taip. Ir jūs mane stumdote.“; 05:26 V1 – „Prašom, prašom išeit, dar kartą sakau.“; 05:29 V2 – „Tai kur jai išeit, ji jau čia laiptinėj stovi.“; 05:41 V1 – „Šaldytuvas išvalytas?“; 05:42 V2 – „Taip.“; 05:43 V1 – „Išvalytas?“; 05:44 V2 – „Taip, taip.“; 05:46 V1 – „Parodyk, kad čia išvalyta.“; 05:47 V2 – „O kur neišvalyta?“; 05:48 V1 – „Parodyk.“; 05:49 V2 – „Rodau.“; 05:50 V1 – „Čia išvalyta?“; 05:51 V2 – „Taip. O ta lova“ (toliau žodžiai nesuprantami, ir fone girdimas moters juokas); 05:56 Nr. V1 – „Koks tu parazitas, aš kitų žodžių neturiu, kaip tu gali elgtis, kai tau kaip žmogui perdavėm gerą, gražų, tvarkingą, švarų butą, o tu dar šypsaisi su savo šypsena, rodai neišvalytą šaldytuvą ir dar tu turi teisę, išvalytas? Parodyk, išvalytas, čia išvalytas skaitosi?“; 06:17 V2 – „O čia lova nesulaužyta jūsų?“; 06:19 V1 – „Čia tu, ponuli, sulaužei, ne aš sulaužiau.“ Fone girdimas vyro balsas, bet nėra galimybės suprasti visų žodžių. 06:24 V1 – „Dušas išvalytas, ponas?“; 06:25 V2 – „Taip, išvalytas.“; 06:27 V1 – „Tai tu čia man perduodi dušą?“; 06:28 V2 – „Išvalytas, taip dušas.“; 06:32 V2 – „Pažiūrėk, išvalytas čionai?“; 06:34 V2 – „Taip buvo, kai perdavėt.“; 06:36 V1 – „Čia buvo taip, kaip?“; 06: 39 V2 – „Taip, buvo.“; 06:46 V2 – „Taip ir toliau, žmogau. Taip ir toliau.“; 06:48 M – „O atsiprašau, jūs su manim kalbėsit, kai aš parašysiu pareiškimą, kad Jūs mane stumdėt?“; 06:51 V1 – „Taip ir toliau, ponuli.“; 06:54 M – „Atsiprašau, jūs kalbėsit..?“; 06:55 – „Aš jūsų nepažįstu ir jūsų nenoriu net girdėti. Jūs čia svetimas žmogus ir prašom prie manęs čia nepriekabiauti ir nelįsti. Aš su jumis neturiu.“; 07:08 M – „Taip, taip, taip, taip.“; 07:13 V2 – „O toks nuomotojas, kad nežinot, kaip skalbimo mašina įsijungia.“; 07:31 V1 – „Tai butas visiškai nevalytas. Visiškai nevalytas ir labai aiškiai matosi.“; 07:38 V2 – „Kad Jūs sulaužėt sofą?“; 07:42 V1 – „Ponuli, butą jūs turėjote priduoti išvalytą, sutvarkytą taip, kaip nurodyta ir taip toliau.“; 07:47 M – „O kur gyveno užsienietis, kurį jūs apvogėt, galimai sutvarkė? Jūs žinot, kad žmogus jums paliko pašto dėžutėje raktus galimai? Nešneka, aišku, dabar ir E. to paties neatsakytumėte galimai, nes galimai kiekvienam nuomininkui grasinate teismu, nes su kiekvienu nuomininku galimai yra galimai tokia situacija. Ir jūs neįžeidinėkite ir nevadinkite nieko parazitu, nes galimai gal jūs toks esate, jeigu su kiekvienu nuomininku yra tas pats.“; 08:26 V1 – „Tamstele, aš dar kartą sakau. Nei aš jūsų pažįstu, nei aš su jumis turiu teisę kalbėti.“; 08:32 M – „Įsivaizduojate iki nepažįstamos merginos tokia informacija atėjo, kad jums žmonės raktus palikinėjo pašto dėžutėje.“; 08:40 V1 – „Klausykit, panele, užsičiaupkit jūs ir savo mintis sau pasilikt.“; 08:45 M – „Aš jums palieku savo mintis.“; 08:47 V1 – „Ne, ne man palikit.“; 08:51 V2 – „Čia mano yra šitie.“; 08:54 V1 – „Kurie?“; 08:57 V2 – „Šitie abu.“; 09:00 V1 – „Kurie klausiu?“; 09:01 M – „Šitie, jūs nematot savo akimis galimai?“; 09:04 V1 – „Čia yra ne tavo, o čia yra mano nuosavybė.“; 09:06 V2 – „Sutarty nebuvo parašyta, kad perduodat.“; 09:14 V1 – „Taip ir toliau elgsies?“; 09:17 V2 – „Kaip pagal sutartį? Taip ir toliau elgsiuos, kaip sutarty nurodyta.“; 09:21 V1 – „Padėk raktus.“; 09:24 V2 – „Tai pasirašykite, kad atidaviau raktus.“; 09:26 V1 – „Tu dar man buto.“; 09:31 M – „Duoti man, E., rašiklį?“; 09:36 V1 – „Man dabar iškviesti antstolį?“; 09:37 M – „Dabar, antstolį? Prašom, kvieskit, jūs ir į teismą mus paduodat? Prašom.“; 09:43 V1 – „Aš pilnumoj galiu iškviesti dabar antstolį.“; 09:45 M – „Prašom.“; 09:46 V2 – „Ai dar, V., aš norėjau paprašyti nekilnojamojo turto deklaracijos, jei galima.“; 09:51 M – „Taip. Ne jei galima, o mes norime, jūs privalote, mes konsultavomės su teisininku ir jūs privalote mums išduoti.“; 10:02 V2 – „Ar išduosit?“; 10:05 M – „Jūs kažkaip labai daug šnekat, bet nieko neatsakot, mes nesuprantam, kas čia vyksta.“; 10:13 V1 – „Buto priėmimas vyksta, kuris yra neišvalytas ir butas perduodamas nevalytas.“; 10:22 M – „E., pasakyk, kad butas yra išvalytas.“; 10:23 V2 – „Butas išvalytas.“; 10:24 M – „ir yra grąžintas toks, koks jis buvo perduotas.“; 10:31 V1 – „Pasijuoksi“. Girdisi telefono skambučio sujungimo garsai. 10:32 M – „Jūs irgi pasijuoksit, nes mane stumdėt; Vyriškas balsas – „Klausau.“; 10:39 V1 – „Labas G. Turiu tokį klausimą, dabar nuomininkas perduoda man butą ir butas yra visiškai neišvalytas, nesutvarkytas taip, kaip buvo perduotas. Darom, aišku, įrašus ir taip toliau. Žmogus teigia, kad čia viskas išvalyta, bet šaldytuvas apdergtas ir taip toliau, niekas nevalyta absoliučiai. Čia manau, kad tikrai reikės įduoti į teismą žmogų. Šiuo atveju, dabar antstolį fiksuot? Ta prasme, kiek kainuotų tavo paslaugos.“ Vyras kažką atsako, tačiau nesigirdi. 11:35 V1 – „Supratau, gerai.“ Vyras dar kažką atsako, tačiau nesigirdi ką. 11:47 V1 – „Nu matai, jis piktybiškai teigia, kad viskas sutvarkyta, tai va. Tai aš gal skiriu kitą dieną susitikti perdavimą, teisingai, darbo valandom tavo. Kada tau būtų patogu? Nu gal rytoj, gal poryt, kada tau patogiau. A, nu teisingai. Kada tau patogu? Žiūrėk, gerai, supratau, duosiu tau žinoti, gerai? Ačiū, iki.“; 11:31 V2 – „Aš iš karto galiu pasakyti, kad man netinka.“ Garso įrašas baigėsi (t. 1, b. l. 64–66).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi, būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata, arba jis trumpam susargdinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. Š., anksčiau nurodytu laiku ir vietoje tyčia panaudodamas fizinį smurtą, padarė nukentėjusiajai K. R. sužalojimus, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Taip pat teismas pažymi, kad pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį, apibrėžiančią bylos nagrinėjimo teisme ribas, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, kas nagrinėjamu atveju reiškia, kad šiame teismo procesiniame sprendime bus pasisakoma dėl būtent kaltinamajam V. Š. inkriminuojamos nusikalstamos veikos – nežymaus nukentėjusiosios K. R. sveikatos sutrikdymo.

Žemesnės instancijos teismas

Apklaustas teisiamajame posėdyje, o taip pat ikiteisminio tyrimo metu (be kita ko, ir akistatos su nukentėjusiąja metu) kaltinamasis V. Š. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vyko jo nuomojamo buto perdavimas–priėmimas, kuriame dalyvavo jis – nuomotojas, E. L. – nuomininkas ir pastarojo sugyventinė – nukentėjusioji K. R., kuri pradėjo daryti įvairias provokacijas, darė įvairius pasisakymus. Jo atžvilgiu prasidėjo spaudimas, ir jis nieko negalėjo padaryti. Nors K. R. teigė, kad ji buvo tik koridoriuje, bet iš tikrųjų ši daug kartų buvo ir buto viduje. Kai garso įraše pirmą kartą girdima, kai K. R. sako nestumdyti, jis buvo pačiame bute prie sieninės spintos ir lovos. Jis nukentėjusiosios nebuvo sugriebęs, jos rankos nespaudė, nieko jai nedarė. Negali pasakyti, iš kur atsirado K. R. sužalojimai. K. R. buvo arši, ji daugiausia ir kalbėjo. Jis rankose turėjo diktofoną, telefoną, jis neturėjo galimybės stumdytis. K. R. niekaip neišreiškė, kad jaustų skausmą – nei žodžiu, nei veiksmais, nei veido išraiška. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad nors jis reikalavo, jog K. R. paliktų butą, tačiau ji tik pasitraukė prie buto durų, bet liko buto viduje. Jam esant, K. R. jokiais skausmais nesiskundė, jautėsi gerai, suklupusi ar pargriuvusi nebuvo. Jis jos už kairiojo rankos žasto neėmė ir jos nestūmė. Ji visą laiką buvo bute prie durų, o ne laiptinės koridoriuje, buto durys buvo praviros. Akistatos metu V. Š. parodė, kad nors K. R. sakė, jog jis ją buvo paėmęs už rankos ir pastūmė, bet taip nebuvo. Jis jos nelietė. Jis vienoje rankoje laikė telefoną, o kitoje diktofoną, kuriuo darė garso įrašą, jo rankos buvo užimtos, jis negalėjo sugriebti K. R.

Teismas, įvertinęs prieš tai aptartus kaltinamojo parodymus, konstatuoja, kad V. Š. pripažino, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje susiklostė konfliktinė situacija tarp jo ir nukentėjusiosios, nes ši aktyviai dalyvavo jo nuomojamo buto perdavime–priėmime, nors ji nebuvo nuomos santykių šalis, ji vis užeidavo į butą, nors jis tam prieštaravo, darė įvairius pasisakymus ir jį provokavo. Tačiau kaltinamasis neigia kaltinime nurodytu būdu smurtavęs prieš nukentėjusiąją ir tokiu būdu padaręs jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas kaltinamojo parodymus, kuriais jis neigia savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, vertina kaip nepatikimus, nes jų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai, o priešingai – juos paneigia.

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji K. R. parodė, kad viskas prasidėjo anksčiau nei 2022 m. rugsėjo 1 d., nes namo gyventojai, su kuriais jie gerai sutaria, sužinojo, jog ji su E. L. ketina išsikraustyti į naują butą, ir juos perspėjo, kad jie turės bėdų su buto perdavimu. Kaltinime nurodytą dieną V. Š. atvyko, nelabai kalbėjo, pasakė, kad turi reikalų kitame aukšte. Buto perdavimo–priėmimo metu ji viską komentavo, o V. Š. labai nervinosi. Ji pradėjo žerti V. Š. klausimus, tuomet jis ją sugriebė ir stūmė. Ji jam pasakė „nestumdykit“, o E. L. pasakė „ką jūs darote?“ Jiems nuėjus prie automobilio, V. Š. garsiai pavadino juos „išperomis“, o bute E. L. pavadino „parazitu“. Ji buvo užėjusi į butą, kai E. L. pasakė „ateik, nufotografuok lovą“. V. Š. dešine ranka sugriebė jai už kairiojo žasto. Jis sukosi, sugriebė jos kairįjį žastą, stūmė, pasakė „panele, išeikite“, tuomet ji atsirėmė į laiptinės sieną. Po to E. L. atsistojo tarp jų ir pasakė „ką jūs darote?“ Ji taip jį sunervino ir išprovokavo, nors neturėjo jokių intencijų. Kai ji automobilyje nusivilko švarkelį, E. L. pamatė ištinimą, pasakė „K., tau ištino ranka“. Ji paspaudė ir pajuto skausmą, greitai atsirado mėlynė. Atvažiavusi į ligoninę, pralaukė dvi valandas. Registratorei papasakojo, kas įvyko. Gydytojui pasakė, kad buvo konfliktas, bet taip plačiai, kaip registratorei, nepasakojo. Gydytojas jai pasakė, kad reikės kviesti policiją, ji turės rašyti pareiškimą, todėl ji išsigando ir atsisakė. Vėliau ji paskambino E. L., savo tėvams, visi buvo išsigandę ir pasakė jai rašyti pareiškimą policijai. Ji kitomis aplinkybėmis susižaloti negalėjo. Pameluoti ar apkalbėti V. Š. priežasčių neturi. Kitus kartus sakė V. Š. nesistumdyti, nes jis kelis kartus buvo prie jos priėjęs su pikta veido išraiška ir alsavo. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad kol E. L. gyveno bute, jokių konfliktų, pykčių su V. Š. nebuvo. Buto perdavimo–priėmimo metu ji stovėjo už buto durų slenksčio, tik E. L. paprašė, kad buto durys liktų praviros. V. Š., priėjęs prie jos, dešine ranka sugriebė jai už kairiojo žasto ir ją stūmė, dėl to ji pajuto fizinį skausmą. E. L. pasakė V. Š. „ką Jūs darote, taigi ji stovi laiptinėje“. Sėdėdama automobilyje pastebėjo, kad kairė ranka yra ištinusi, palietus ją pajuto skausmą. Dėl rankos patinimo nuvyko į Lazdynų ligoninės priimamąjį, kur jai buvo diagnozuotas kairiojo žasto sumušimas. Iš esmės tokius pačius parodymus nukentėjusioji davė ir akistatos su kaltinamuoju metu. Tokios pačios aplinkybės nurodytos ir kitą dieną po aptariamo įvykio policijai pateiktame 2022 m. rugsėjo 2 d. protokole–pareiškime, t. y. kad V. Š. stūmė ją giliau į laiptinę, taip užgaudamas jos kairįjį žastą.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas E. L. parodė, jog buto perdavimo–priėmimo metu V. Š. paprašė K. R., kad ji paliktų butą, ką ji ir padarė. Jis tik pasakė, kad buto durys būtų praviros. V. Š., sugriebęs K. R. už rankos, ją pastūmė. Jis pasakė V. Š., kad nestumdytų K. R., ji tai irgi pabrėžė porą kartų. Liudytojas detalizavo, kad V. Š. agresyviai priėjo prie K. R., čiupo jai už kairės rankos su dešine ranka ir stūmė į sieną. Fizinis kontaktas buvo vienas. Jis tuo metu buvo už V. Š. per 1 m, o kai pamatė, kas vyksta, priėjo arčiau. K. R. ranka buvo sutinusi, paraudusi, ji sakė, kad jai skauda tą vietą. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad su šeimininku, kol gyveno, jokių konfliktų, pykčių nebuvo. V. Š. priėjo prie K. R. ir stumdamas ją sugriebė už kairiojo žasto. Jis V. Š. pasakė „ką Jūs darote?“ V. Š. atsakė „dinkite iš mano buto“. Tada jis šeimininkui pasakė, kad K. R. stovi koridoriuje, ne bute.

Teismas nenustatė pagrindo netikėti prieš tai aptartais nukentėjusiosios ir liudytojo parodymais. Šie parodymai yra nuoseklūs ir logiški. Teismas taip pat nenustatė nukentėjusiosios ar liudytojo siekio neteisingai apkalbėti kaltinamąjį. Teismas pažymi ir tai, kad minėtus nukentėjusiosios ir liudytojo parodymus patvirtina ne tik iš dalies ir paties kaltinamojo parodymai, bet ir visi kiti byloje esantys įrodymai.

O būtent – iš nukentėjusiosios K. R. pateikto garso įrašo, kuris buvo apžiūrėtas 2023 m. kovo 2 d. kitų objektų apžiūros protokolu, nustatyta, kad K. R. sako „<...> Ne, Jūs manęs nestumdykite.“ Po ko V. Š. atsako „Eikit abudu, eikit tada abudu.“ Girdisi stumdymosi garsai. Vėliau pokalbio eigoje K. R. vis primena apie jos stumdymą, pasakydama „Bet ir stumdote nepažįstamą žmogų“, „Taip. O Jūs mane stumdote“ , „O atsiprašau, Jūs su manim kalbėsit, kai aš parašysiu pareiškimą, kad Jūs mane stumdėt?“, „Mergina, Jūs irgi pasijuoksit, nes mane stumdėt“, „Skambink teisininkui, jis grasina antstoliu, stumdo tavo merginą, kuri stovėjo laiptinėje.“

Tokios pačios aplinkybės nustatytos ir iš kaltinamojo V. Š. pateikto garso įrašo, kuris buvo apžiūrėtas 2023 m. balandžio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolu – K. R. sako „Ne, jūs manęs nestumdykit“ (girdimas fone triukšmas, visų trijų asmenų balsai, bet suprasti, kas ką sako, nėra galimybės). Po ko V. Š. atsako „Eikit abudu, eikit tada abudu“. Vėliau pokalbio eigoje K. R. nurodo „Bet jūs stumdot nepažįstamą žmogų“, „Taip. Ir jūs mane stumdote“, „O atsiprašau, jūs su manim kalbėsit, kai aš parašysiu pareiškimą, kad Jūs mane stumdėt?“

Toliau iš byloje esančios nukentėjusiosios K. R. pateiktos nuotraukos nustatyta, jog ji stovi už buto durų laiptinėje, o kaltinamasis yra buto viduje, apžiūrinėja virtuvės spinteles (t. 1, b. l. 47), o iš kitos nuotraukos – kad nukentėjusioji vėlgi yra laiptinėje, o kaltinamasis stovi itin arti nukentėjusiosios ant durų slenksčio (t. 1, b. l. 49). Iš ambulatorinio apsilankymo aprašymo nustatyta, kad K. R. į gydymo įstaigą kreipėsi netrukus po aptariamo įvykio, t. y. tą pačią dieną 20.42 val., K. R. skundžiasi kairiojo žasto skausmu, nustatyti peties ir žasto kiti paviršiniai sužalojimai (S40.88), sumušimas, nubrozdinimas; pacientė nurodė 18.20 val. susimušusi į sieną (t. 1, b. l. 21). K. R. pateiktose 2022 m. rugsėjo 1 d. 22.59 val. nuotraukose matyti paraudimai ant rankos žasto (t. 1, b. l. 16; t. 2, b. l. 155–157). Toliau E. L. kitą dieną po aptariamo įvykio kaltinamajam rašytoje SMS žinutėje mini nukentėjusiosios apstumdymą; nurodo, kad ji po to kreipėsi į gydymo įstaigą (t. 1, b. l. 44, 108–111).

Teismas konstatuoja, kad aptartų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, jog kaltinamasis V. Š. atliko nukentėjusiosios atžvilgiu kaltinime nurodytus smurtinio pobūdžio veiksmus, t. y. žodinio konflikto metu priėjęs prie K. R., ranka sugriebė nukentėjusiajai K. R. už kairiojo žasto ir pastūmė.

Toliau nurodytina, kad aplinkybę, jog nukentėjusioji K. R. patyrė kaltinime nurodytus padarinius – buvo nežymiai sutrikdyta jos sveikata, patvirtina ne tik prieš tai aptarti įrodymai, bet ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2874/2022 (01), kurioje nurodyta, kad K. R. nustatyti paviršiniai odos nubrozdinimai ir poodinė kraujosruva kairiame žaste. Sužalojimai padaryti kietais – bukais daiktais, galimai nurodyto įvykio metu ir būdu. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Fizinio skausmo sukėlimą gali nurodyti tik pati nukentėjusioji. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu, nurodytomis įvykio aplinkybėmis, t. y. suspaudus žastą pirštais. Sužalojimuose nėra požymių, kuriais remiantis būtų galima nurodyti jų atsiradimo aplinkybes. Sužalojimai nenurodo nukentėjusiosios kūno padėties jų padarymo metu. Sužalojimai galėjo atsirasti kairiajam žastui kontaktuojant su bet kokiu kietu – buku daiktu. Specifinių požymių, nurodančių traumavusio objekto savybes, nėra. Dėl prieš aptartų įrodymų visumos teismui nekyla abejonių, kad kaltinamojo veiksmai – panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusiąją – tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais – nukentėjusiosios nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip pat nekyla abejonių ir dėl to, jog kaltinamasis, smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti nurodyti padariniai ir jų norėjo, taigi, veikė tiesiogine tyčia. Taigi, kaltinamojo V. Š. veika yra teisingai kvalifikuota kaip nežymus sveikatos sutrikdymas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimo motyvai

Teismas, skirdamas bausmę V. Š., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. Š., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko kaltės formą ir rūšį, nusikalstama veika padarytą žalą – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, kaltinamasis atliko vieną smurtinio pobūdžio veiksmą, panaudotas smurtas nebuvo intensyvus pobūdžio, šio smurto pasekoje buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau, teismo vertinimu, jo atsakomybę lengvina tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, kai nukentėjusioji, jos sugyventiniui perduodant kaltinamajam iš jo nuomojamą butą, nuolat neprašoma nepagarbiai komentavo buto perdavimo ir kitas aplinkybes, nors, kaip nurodė pati nukentėjusioji ir liudytojas E. L., visu nuomos santykių metu bendravimas su kaltinamuoju buvo draugiškas, tačiau jie išgirdo įvairių nuogirdų apie kaltinamąjį iš kaimynų, todėl į buto perdavimą atėjo pasirengę konfliktui, kurį, neturėdami jokio konkretaus pagrindo, patys ir eskalavo (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – teistas (t. 1, b. l. 160–161), per 5 metus 13 kartų baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos (t. 1, b. l. 170–178), dirbantis (t. 2, b. l. 80), (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 79), charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 80–117), yra gavęs padėkų ir sveikinimų (t. 2, b. l. 118–126). Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, jos dydį nustatant artimą minimaliam šios rūšies bausmės dydžiui (BK 48 straipsnio 2 dalis), įpareigojant kaltinamąjį per 4 mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio keitimo programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas) ir visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu pradėti dirbti arba tęsti darbą ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Taip pat teismas vertina, kad bausmės tikslams pasiekti tikslinga kaltinamajam V. Š. paskirti BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nurodant ją sumokėti per 2 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 71 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamajam V. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 96–99), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikintina.

Civilinis ieškinys ir kiti klausimai

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2023 m. sausio 6 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 21,32 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo, nes nukentėjusioji K. R. buvo sužalota ir dėl patirtų sužalojimų buvo gydoma asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, nukentėjusiosios sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš PSDF lėšų (t. 1, b. l. 73‑74). Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas nukentėjusiosios K. R. gydymo paslaugų apskaitos išrašas (t. 1, b. l. 75), kuriame nurodyta, kad nukentėjusiajai 2022 m. rugsėjo 1 d. suteikta ortopedo traumatologo paslauga (21,32 Eur). Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad dėl kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji buvo gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Žalos dydis pagrįstas byloje esančiu gydymo paslaugos apskaitos išrašu. Teismas, atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, vertina, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas pilnai, o patirtas žalos atlyginimas sumokėtinas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos banko sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, kaip mokėjimo paskirtį nurodant „Žala PSDF už K. R. gydymą“ (t. 1, b. l. 77), kartu priteisiant 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (21,32 Eur), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo (civilinio ieškinio dalyje).

Nukentėjusioji K. R. bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškė civilinį ieškinį, prašydama teismo priteisti jai iš kaltinamojo 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat 5 proc. metines palūkanas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki jo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodė, kad neturtinę žalą dėl jai padaryto kūno sužalojimo ir patirto skausmo vertina 200 Eur suma, nes jai kelias dienas skaudėjo kairįjį žastą, susiformavo kraujosruva, be to, ji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nes ji netikėtai buvo užpulta ir apstumdyta viešoje vietoje, laiptinėje, buvo išsigandusi, taip pat patyrė pažeminimą, kai daugiabučio namo kieme buvo išvadinta „išpera“. Ji patyrė didelį stresą, kai jai vienai, temstant, nepakankamai pažįstant miestą, visuomeniniu transportu reikėjo važiuoti į Lazdynų ligoninės priimamąjį. Ji buvo sutrikusi, nes pirmą kartą lankėsi ligoninėje. Jos sutrikimą liudija ir tai, kad tik slaugytojai ji papasakojo apie įvykį, o gydytojui apie tai nutylėjo. Ji tik kitą dieną nusiraminusi parašė pareiškimą policijai. Ji patyrė didelį stresą ir dėl to, kad V. Š., jos draugui E. L. perduodant butą, jos akivaizdoje nepagrįstai kabinėjosi dėl neva netvarkos bute, kalbėjo apie dideles išlaidas, vėliau rašė SMS žinutes dėl papildomų mokėjimų, dėl ko K. R. nerimavo, jog jai su E. L. neužteks pinigų didesnio buto nuomai. Taip pat K. R. patyrė didelį stresą ir dėl to, kad V. Š. po mėnesio rašė E. L. SMS žinutę apie savižudybę dėl jos policijai pateikto pareiškimo. K. R. patirtą žalą dėl savo psichologinės traumos ir patirtų neigiamų išgyvenimų, išgąsčio, saugumo jausmo praradimo vertina 300 Eur suma (t. 2, b. l. 128–133).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009).

Akivaizdu, kad nukentėjusioji dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų, šiam vartojant fizinį smurtą prieš ją ir padarant jai paviršinį odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kairiame žaste, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, patyrė nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, jautėsi pažeminta. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus). Teismas įvertina, kad kaltinamojo nukentėjusiosios atžvilgiu panaudotas smurtinio pobūdžio veiksmas buvo vienkartinis ir neintensyvus, be to, jį lėmė rizikingas pačios nukentėjusiosios elgesys. Sužalojimas padarytas ne akivaizdžiai matomoje kūno vietoje, jis nesukėlė didesnių liekamųjų reiškinių, nukentėjusioji nepateikė įrodymų, kad dėl patirtų sužalojimų jai teko keisti savo gyvenimo būdą, laisvalaikio įpročius, lankytis pas psichologus dėl emocinės pagalbos, vartoti vaistus. Pažymėtina, kad dalis nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje nurodytų išgyvenimų nėra tiesiogiai susiję su kaltinamajam inkriminuojama nusikalstama veika (kad kaltinamasis ją padavimo „išpera“, jos teigimu, priekaištavo dėl netvarkingo perduodamo buto, kalbėjo apie dideles išlaidas, vėliau rašė jos sugyventiniui SMS žinutes dėl papildomų mokėjimų, dėl pareiškimo policijai, apie savižudybę). Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, atitinkamai dėl jos nesigailėjo, nukentėjusiosios neatsiprašė. Atsižvelgęs į visas šias išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo jos naudai 350 Eur neturtinei žalai atlyginti, kartu priteisiant 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (350 Eur), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo (civilinio ieškinio dalyje).

Nukentėjusiosios K. R. įgaliota atstovė advokatė A. Martišienė pateikė sąskaitą už teisines paslaugas, kurioje nurodyta, jog už nukentėjusiosios atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu, civilinio ieškinio parengimą ir susipažinimą su baudžiamąja byla teisme mokėtina suma yra 850 Eur (t. 2, b. l. 137), pateiktas šios sumos sumokėjimą patvirtinantis dokumentas (t. 2, b. l. 138). BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamoje byloje advokatė atstovavo nukentėjusiosios interesams ikiteisminio tyrimo metu, taip pat bylos nagrinėjimo teisme metu, kur buvo pateiktas civilinis ieškinys ir kiti dokumentai, nukentėjusioji buvo atstovaujama trijuose teisiamuosiuose posėdžiuose, nukentėjusios prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas, priteisiant jai iš kaltinamojo 850 Eur išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti.

Kaltinamojo V. Š. gynėja advokato padėjėja D. Šakalienė prašė teismo priteisti V. Š. jo patirtas 6230,05 Eur išlaidas gynėjos paslaugoms apmokėti, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (t. 2, b. l. 173–178). Atsižvelgus į tai, kad šiuo teismo procesiniu sprendimu kaltinamasis neišteisintinas, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkintinas (BPK 106 straipsnio 3 dalis).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir baudžiamosios bylos nagrinėjimui – vienas kompaktinis diskas, saugomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos antrojo tomo galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Šioje baudžiamojoje byloje proceso išlaidų nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant jį per 4 (keturis) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio keitimo programoje ir visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu pradėti dirbti arba tęsti darbą ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti V. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (gavėjo kodas 188604955) banko sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, esančią banke Luminor Bank AS (mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę, asmens kodą).

Laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jai iš V. Š. 21,32 Eur (dvidešimt vieną eurą 32 ct) turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (21,32 Eur), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo (civilinio ieškinio dalyje).

K. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš V. Š. 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (350 Eur), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo (civilinio ieškinio dalyje).

Priteisti iš V. Š. K. R. naudai 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti.

Nepriteisti V. Š. išlaidų advokato padėjėjos paslaugoms apmokėti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir baudžiamosios bylos nagrinėjimui – kompaktinį diską, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti V. Š., kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, Vilniuje, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080);

4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Teisėja Eglė Ramanauskienė