Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė, veikdama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų vardu,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui R. T. dėl skolos, palūkanų, sutarties sudarymo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teisme 2024 m. lapkričio 6 d. gauta ieškovės UAB „Legal Balance“ nuomonė dėl atsakovo skolos išdėstymo. Ieškovė nurodė, kad taikos sutarties įmokų suma turėtų siekti bent 100 Eur dydžio mokėjimus per mėnesį. Taip pat nurodė, kad reikia siekti abiejų šalių interesų pusiausvyros, kad skolos dengimas dalimis atitiktų protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus. Teigė, kad skolos dengimas po 10-20 Eur per mėnesį akivaizdžiai pažeistų ieškovės interesus.

5. Teismo 2024 m. spalio 11 d. nutartimi civilinė byla buvo paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2024 m. lapkričio 21 d. 10:00 val. Ši teismo nutartis šalims, jas informuojant apie teismo posėdžio datą, buvo išsiųsta 2024 m. spalio 11 d. EPP sistema (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis); šalims pasiūlyta iki 2024 m. lapkričio 11 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/paaiškinimus/prašymus. Atsižvelgdama į šį siūlymą, minėta, ieškovės UAB „Legal Balance“ pateikė nuomonę dėl atsakovo skolos išdėstymo.

Dėl skolos priteisimo

Motyvuojamoji dalis

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „BnP Finance“ ir atsakovas R. T. 2023 m. gegužės 13 d. 36 mėnesių terminui sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 300 Eur kreditas. Pagal šią sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Bylos duomenimis, sutartis 2023 m. gruodžio 16 d. buvo vienašališkai nutraukta dėl atsakovo įsipareigojimų netinkamo vykdymo. Pradinė kreditorė bei ieškovė 2023 m. gruodžio 11 d. sudarė periodinio reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2023-12/01, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į skolingus asmenis, įskaitant ir reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Atsakovas pradinei kreditorei pagal vartojimo kredito sutartį iš viso yra sumokėjęs 33,02 Eur. Paskutinį mokėjimą atsakovas pradinei kreditorei atliko 2023 m. liepos 13 d. Iš atsakovo sumokėtos 33,02 Eur 9,17 Eur suma skirta vartojimo kredito sumai padengti, 19,35 Eur – kredito mokesčiui ir 4,50 Eur –sutarties sudarymo mokesčiui.

7. Pasak ieškovės, atsakovas nei su pradine kreditore, nei po reikalavimo teisių perleidimo su ieškove neatsiskaitė. Atsakovas, kaip minėta, nurodė, kad su ieškove nesutinka, nes jis ir taip ieškovei kas mėnesį moka 150 Eur už 15 turimų bylų, o mokėti didesnių sumų jis neturi galimybės.

8. Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, jog pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ suteikė atsakovui kreditą, tačiau atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė. Pažymėtina, kad nors atsakovas atsiliepime nurodė, jog su ieškove nesutinka, tačiau tuo pačiu atsakovas skolos fakto iš esmės neginčijo (CPK 178 straipsnis), tik nurodė, jog mokėti didesnes įmokas neturi galimybės.

9. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

10. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai negrąžino viso suteikto kredito ir sutarties sudarymo mokesčio. Kaip nustatyta iš ieškinio ir su juo pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovas ieškovei liko skolingas 290,83 Eur negrąžinto kredito ir 76,50 Eur sutarties sudarymo mokesčio. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų visą prievolę įvykdęs (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, iš atsakovo ieškovei priteistina 290,83 Eur negrąžinto kredito ir 76,50 Eur sutarties sudarymo mokesčio.

Dėl 45,66 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos

11. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 45,66 Eur palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos (2023 m. gruodžio 16 d.) pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą grafiką, sudedant visas vėluojamas ir nepadengtas kredito mokesčio įmokų dalis.

12. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu.

13. Pagal šalių sudarytos kredito sutarties sąlygas kreditą ir palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2026 gegužės 13 d. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis šalių sudarytos paskolos sutarties mokėjimo grafiku, pripažįstama, kad ieškovės reikalavimas priteisti 45,66 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo (2023 m. gruodžio 16 d.), yra pagrįstas, todėl tenkintinas

Dėl 148,35 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pabaigos

14. Ieškovė taip pat prašo priteisti 148,35 negautų pajamų, paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2023 m. gruodžio 16 d.) dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2026 gegužės 13 d.). Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

15. Vadovaujantis minėtais išaiškinimais, išplėstinė teisėjų kolegija nutarties 54 punkte suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą: 1) pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; 2) kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; 3) pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

16. Byloje nustatyta, kad iki sutarties nutraukimo dienos (2023 m. gruodžio 16 d.) mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 44,36 Eur (įsiskolinimas buvo priteistas šiuo sprendimu (žiūrėti sprendimo 13 punktą). Kadangi atsakovas sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 213,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo (2023 m. gruodžio 16 d.) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2026 gegužės 13 d.) sudarytų 149,65 Eur (213,36 Eur – 44,36 Eur - 19,35 Eur). Taigi, teismo vertinimu, ieškovė įrodė prašomus priteisti nuostolius (negautas pajamas).

17. Nors Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį, o tai padaręs jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, šia teise kredito gavėjas gali pasinaudoti sutarties galiojimo laikotarpiu, t. y. grąžinant kreditą anksčiau termino. Nutraukus sutartį, šios VKĮ nuostatos netaikomos, todėl atsakovui net ir įvykdžius visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį jis nebeturės teisės reikalauti bendros vartojimo kredito kainos sumažinimo, todėl iš atsakovės priteistina ne procentinė, o konkreti negautų pajamų suma. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina prašoma 148,35 Eur nuostolių (negautų pajamų) suma.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

18. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (561,34 (290,83 + 45,66 + 76,50 + 148,35) Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugsėjo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis).

20. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 22 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 242 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo patenkintas, bylinėjimosi išlaidos (264 Eur) ieškovei iš atsakovo priteisiamos visa apimtimi.

21. Valstybei iš atsakovo nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (t. y. 4,32 Eur), nes šios išlaidos, tenkančios atsakovui, mažesnės, negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 nustatyta minimali (8 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

22. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Kita vertus, vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Pažymėtina, kad teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Vadinasi, tokio klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle, todėl sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtina maksimaliai užtikrinti, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas nepažeistų išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

23. Pastebėtina, kad lengvatinio termino teismo sprendimui įvykdyti nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių socialiai reikšmingų aplinkybių bei tik išimtiniais atvejais. Nors sunki skolininko turtinė padėtis yra viena iš reikšmingų aplinkybių sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, ji pati savaime nėra pakankamas pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą. Sprendimo vykdymo išdėstymo ir (ar) atidėjimo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas susijęs su tam tikrais neigiamais padariniais (dažniausiai finansiniais) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-733-823/2016).

24. Nagrinėjamu atveju, Sodros duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) atsakovas nedirba. Bylos bei teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad atsakovas turi ne vieną kreditorinį įsipareigojimą, kurių pagrindais yra inicijuotos civilinės bylos. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis), šiuo metu atsakovo atžvilgiu yra pradėta 13 bylų dėl skolų priteisimo, 8 bylos jau yra išnagrinėtos, taip pat vienoje byloje, kurioje ieškove buvo UAB „Finansų bitė“, 2024 m. balandžio 19 d. byla buvo nutraukta sudarius taikos sutartį dėl atsakovo turimų kreditorinių įsipareigojimų.

25. Atsakovas atsiliepime taip pat nurodė, jog jis turi ir kitų kreditorių – UAB „B2Kapital“, UAB „Julianus Inkaso“, UAB „Nordecum“, UAB „Bitė“, taip pat nurodė, kad jis turi mokėti už buto nuomą bei patarnavimus, taigi jam nelieka lėšų pragyvenimui. Atsakovas prašė atsižvelgti teismo į susiklosčiusią situaciją.

26. Pastebėtina, kad prieš priimant sprendimą dėl vykdymo išdėstymo teismui svarbu įsitikinti, ar pakeitus teismo sprendimo įvykdymo tvarką, nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai, ar skolos grąžinimo išdėstymas dalimis nesukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių išieškotojui. Nagrinėjamu atveju ieškovė iš esmės neprieštarauja atsakovo prašymui dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į atsakovo turtinę padėtį, taip pat remiantis tuo, jog iš šalių susirašinėjimų matyti, kad ieškovė siūlė atsakovui sudaryti mokėjimų grafiką, kurio mėnesinė įmoka būtų 50 Eur, teismas sprendžia, jog yra pagrindas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą 7 mėnesių laikotarpiui. Teismo vertinimu, priteistos sumos mokėjimo išdėstymas nurodytam laikotarpiui nesukels ieškovei neigiamų padarinių, kartu bus atsižvelgta ir į atsakovo priteistos sumos mokėjimo išdėstymo poreikį.

27. Taigi sprendimu priteista suma kartu su bylinėjimosi išlaidomis – 825,34 Eur (290,83 + 45,66 + 76,50 + 148,35 + 22 + 242) išdėstytina atsakovui mokant lygiomis dalimis kas mėnesį, t. y. po 117,90 Eur, taip pat su paskutine įmoka turi būti sumokėtos ir 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuotinos už priteistą sumą (561,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugsėjo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259, 270 straipsniais, 284 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, j. a. k. 302528679, iš atsakovo R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 290,83 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų 83 ct) skolos (negrąžinto kredito), 45,66 Eur (keturiasdešimt penkis eurus 66 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, 76,50 Eur (septyniasdešimt šešis eurus 50 ct) sutarties sudarymo mokesčio, 148,35 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis eurus 35 ct) negautų pajamų, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (561,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugsėjo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 264 Eur (du šimtus šešiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Išdėstyti atsakovui R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimo vykdymą nustatant, kad priteista suma – 825,34 Eur turi būti sumokėta lygiomis dalimis per 7 (septynis) mėnesius (po 117,90 Eur kas mėnesį) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat nustatant, jog su paskutine įmoka turi būti sumokėtos ir 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuotinos už priteistą skolos ir palūkanų sumą (561,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugsėjo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.