- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-13
- Bylos Nr.
- 2S-1965-480/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01132-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Suinteresuotas asmuo
- P. Ž., J. Ž.
- Pareiškėjas
- AB DNB bankas
- Išvadą teikia
- Marijampolės savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens P. Ž. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1604-399/2013 pagal pareiškėjos AB DNB bankas pareiškimą suinteresuotiems asmenims P. Ž., J. Ž., antstolei A. L., UAB „Mecro technikonas“, UAB „Audrokesta“, UAB „Arvi cukrus“, UAB „Laumetris“, ŽŪKB „Pieno gėlė“, UAB „Baltic agro“, UAB „Agrokoncernas“, VMI prie LR FM, Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Marijampolės savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriui, dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja (išieškotoja) prašė nustatyti, kad skolininkui P. Ž. priklauso ½ dalis P. Ž. ir jo sutuoktinės J. Ž. bendrąja jungtinės nuosavybės teise esančių žemės sklypų: 13,000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 5,2300 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 4,1800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 5,0000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2,0765 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3,3600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 6,7800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 5,9000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 9,2400 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 7,7700 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 8,4600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 67,2600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 4,0500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2,0700 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 4,5400 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja nurodė, kad išieškojimą vykdanti antstolė A. L. nustatė, jog skolininkui P. Ž. ir jo sutuoktinei J. Ž. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso anksčiau minėtas turtas. Kadangi skolininko P. Ž. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatyta, antstolė pasiūlė pareiškėjai CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies anksčiau minėtame turte nustatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 9 d. nutartimi pareiškimą patenkino ir nustatė, kad skolininkui P. Ž. priklauso ½ dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine J. Ž. esančio turto: 13,000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 5,2300 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 4,1800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 5,0000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2,0765 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3,3600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 6,7800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 5,9000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 9,2400 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 7,7700 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 8,4600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 67,2600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 4,0500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2,0700 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 4,5400 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Teismas nustatė, kad antstolė A. L. vykdomosiose bylose Nr. 0140/12/00614 ir Nr. 0140/12/00615 vykdo išieškojimą pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 18 d. nutartį Nr. 34 dėl priverstinio nekilnojamojo turto pardavimo, kreditoriaus AB DNB bankas naudai. Po priverstinio nekilnojamojo turto pardavimo likusi skola sudaro 15531,30 Lt ir 20935,16 Lt. Skolininkas P. Ž. santuoką su J. Ž. sudarė (duomenys neskelbtini). Pareiškimo pateikimo dienai santuoka tarp skolininko ir jo sutuoktinės nėra nutraukta. Teismas, vadovaudamasis CK 3.88 straipsnio nuostatomis, nustatančiomis, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių vardu pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, sprendė, kad skolininko P. Ž. ir jo sutuoktinės J. Ž. vardu registruotas nekilnojamasis turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė ir šio turto ½ dalis priklauso skolininkui P. Ž. (CK 3.117 str. 1 d.). Taip pat teismas nustatė, jog P. Ž. nepilnamečiai vaikai gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl kurio teismas šioje byloje nesprendė, todėl teismo vertinimu, nepilnamečių vaikų interesai nenukentės. Be to, teismas nurodė, kad visiškai tapačiomis aplinkybėmis, kaip ir nagrinėjamoje byloje, yra priimta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1596-374/2013. Todėl teismas sprendė, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) kitoje civilinėje byloje, jeigu jos yra reikšmingos abiejose bylose, kaip yra šiuo atveju (CPK 182 str. 2 p.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo P. Ž. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos pareiškimą atmesti; kreiptis į LR Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar LR ūkininko ūkio įstatymo 1-5 str., 8 str. 8 (1) str. ir kt. įstatymų normos neprieštarauja CK 2.1-2.2 str., 2.4-2.6 str., 2.11 str., 2.33-2.34 str., 2.44-2.48 str., 2.50 str., 2.58 str., 2.74-2.75 str., 2.95 str., 2.104-2.114 str., 3.88 str., 3.89 str., 3.91 str., 3.112 str., 3.117 str. ir kt., LR CPK 593 str., 663-668 str. ir kt., nes iki šiol nėra aišku, kas pagal teisinį statusą ir įvertinimą yra ūkininkas, tokio asmens nėra CK apyvartoje ir kituose teisės aktuose; prijungti prie nagrinėjamos bylos Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-942-802/2013 medžiagą. Apeliantas nurodo, kad skundžiama nutartis priimta pažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normas, viešąjį interesą bei imperatyvias teisės normas, teismas neatsižvelgė į apelianto atsiliepime į pareiškimą nurodytas aplinkybes ir jų nevertino.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas skunde nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžiamas tariamas teismo nutarties neteisėtumas ir nepagrįstumas. Atskirajame skunde, kurio argumentai išdėstyti P. Ž. atsiliepime į prašymą, yra keliami klausimai aktualūs ir spręstini išimtinai santuokos nutraukimo, o ne skolininko turto dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, byloje. Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pagal banko pareiškime apibrėžtas jos nagrinėjimo ribas, nesant pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo nustatant P. Ž. ir J. Ž. tenkančias nekilnojamojo turto dalis.
Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.
Kaip patvirtina bylos medžiaga, antstolės A. L. kontoroje yra užvestos vykdomosios bylos Nr. 0140/12/00614 pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-01-18 nutartį Nr. 33 dėl P. Ž. priverstinio nekilnojamojo turto pardavimo, kreditoriaus AB DNB bankas naudai, po priverstinio turto pardavimo skolos likutis 15531,30 Lt, ir Nr. 0140/12/00615 pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-01-18 nutartį Nr. 34 dėl P. Ž. priverstinio turo pardavimo, kreditoriaus AB DNB bankas naudai, po priverstinio turto pardavimo skolos likutis 20935,16 Lt. Atlikdama priverstinio vykdymo veiksmus, antstolė nustatė, kad P. Ž. ir J. Ž. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypai: 13,000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 5,2300 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 4,1800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 5,0000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2,0765 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3,3600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 6,7800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 5,9000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 9,2400 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 7,7700 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 8,4600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 67,2600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 4,0500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2,0700 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 4,5400 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). 2013-03-20 raštu Nr. 0140/10/02910 antstolė pasiūlė išieškotojai AB DNB bankas kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, ką išieškotojas ir padarė, o pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad skolininkui P. Ž. priklauso pusė bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine J. Ž. esančio ankščiau minėto turto.
Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Įstatyme įtvirtintas pagrindas antstoliui areštuoti bendrąjį turtą ir pasiūlyti išieškotojui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo ir teismui nustatyti sutuoktinio turto dalį, esančią bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nors asmeninę prievolę savo vardu ir įgijo sutuoktinis. CPK 667 straipsnio 1 dalis nustato, kad nukreipti išieškojimą į bendraturčio bendrai su kitais asmenimis valdomą turtą, galima tik kai nustatoma jo dalis tame turte.
Kaip minėta, vykdymo procese antstolė areštavo skolininkui ir jo sutuoktinei bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ir 2013-03-20 raštu pasiūlė išieškotojai AB DNB bankas kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko P. Ž. dalies turte, kuris yra bendra jungtinė nuosavybė su sutuoktine, nustatymo. Nustatyta, kad skolininkas P. Ž. santuoką su J. Ž. sudarė 2005-07-07, santuoka tarp skolininko ir jo sutuoktinės nėra nutraukta, taip pat jų turtas nėra padalintas, duomenų, kad būtų sudarytos vedybų ar povedybinė sutartys, nėra, nenustatyti ir kiti CK 3.100 straipsnyje išvardinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad skolininko ir jo sutuoktinės turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (CK 3.87 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 3.88 straipsnio nuostatomis, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė, atsižvelgdamas į CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatytą preziumciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, pagrįstai skundžiama nutartimi nustatė, kad skolininko P. Ž. ir jo sutuoktinės J. Ž. vardu registruotas nekilnojamasis turtas (ankščiau išvardinti žemės sklypai) yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir šio nekilnojamojo turto ½ dalis priklauso skolininkui P. Ž..
Apeliantas atskirajame skunde nenurodė nei vienos aplinkybės, kuriomis būtų grindžiamas skundžiamos teismo nutarties neteisėtumas ir nepagrįstumas, taip pat nepateikė įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pareiškėjos atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad nepagrįsta apelianto nuoroda įvertinti jo argumentus, nurodytus atsiliepime į pareiškėjo skundus, nes jie iš esmės yra susiję su tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus ir užtikrinti gyvenamąjį būstą, ir šie klausimai išimtinai spręstini santuokos nutraukimo bylose, o šiuo atveju skundžiama teismo nutartimi išspręstas klausimas dėl skolininko P. Ž. turto, kuris yra jo bendra su sutuoktine nuosavybė, dalies nustatymo. Pažymėtina, jog sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnio nuostatas, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismas, skundžiama nutartimi nustatydamas apelianto turto dalis bendrojoje jungtinėje su sutuoktine nuosavybėje, įvertino ir nepilnamečių vaikų interesus. Būtent, teismas nustatė, kad byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl skolininkui ir jo sutuoktinei tenkančios buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena ir jų nepilnamečiai vaikai, dalies nustatymo, todėl pagrįstai sprendė, jog vaikų interesai, nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl apeliantui ir jo sutuoktinei tenkančios anksčiau minėtų žemės sklypų dalies nustatymo, nenukentės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, ir nenustatęs pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, pagrįstai pareiškėjo prašymą tenkino. Taip pat pažymėtina, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013-04-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1596-374/2013 pagal išieškotojo UAB „Audrokesta“ prašymą jau buvo nustatęs apeliantui ir jo sutuoktinei tenkančias jiems nuosavybės teise priklausančių minėtų žemės sklypų dalis, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą skundą, pagrįstai padarė išvadą, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) kitoje civilinėje byloje, jeigu jos yra reikšmingos abiejose bylose, kaip ir šiuo atveju (CPK 182 str. 2 p.).
Apeliacinės instancijos teismas netenkina apelianto prašymo prijungti prie nagrinėjamos bylos Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-942-802/2013, nes paminėtoje byloje buvo sprendžiamas CPK 667 straipsnyje nustatytu pagrindu pareikštas prašymas nustatyti, kokia yra skolininko P. Ž. dalis jo sutuoktinės J. Ž. gaunamose pajamose.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo manyti, kad LR ūkininko ūkio įstatymo 1-5, 8, 8 (1) straipsnių ir kitos įstatymo normos prieštarauja Civilinio kodekso bei Civilinio proceso kodekso apelianto nurodytoms normoms, todėl pripažįsta, kad kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti ar LR ūkininko ūkio įstatymas ar jo dalis atitinka kitus įstatymus, nėra pagrindo. Teismas nesutinka su apelianto teiginiu, kad ūkininko nėra Civilinio kodekso apyvartoje, kadangi LR ūkininko ūkio įstatyme yra konkrečiai pasisakyta, kad ūkininko ir jo partnerių turto valdymą ir naudojimą nustato Civilinis kodeksas (LR ūkininko ūkio įstatymo 5 str. 3 d.). LR CK 2.4, 2.33, 4.92 straipsniai reglamentuoja ūkininkų veiklą.
Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.