Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Tarnybos vadas 2018 m. liepos 20 d. patvirtino Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 47D-942 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos (duomenys neskelbtini) S. S. veiksmų“ (toliau – Išvada), kurioje nurodoma, jog pareiškėjas pateikė važiavimo asmeniniu transportu išlaidų ataskaitose klaidingus duomenis, pažeidė Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybiniais tikslais, važiavimo išlaidų kompensavimo ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos reikmes ar pobūdį vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, kelionės išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 1V-3 (toliau – Išlaidų apmokėjimo tvarka) 20 punkto nuostatas, taip pat Tarnybos pareigūnų tarnybinės etikos kodekso, patvirtinto Tarnybos vado 2007 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 47V-104 (toliau – Etikos kodeksas) 5.1,5.6, 5.8. punktų nuostatas.

Remiantis minėta Išvada, Įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Su paskirta tarnybine nuobauda pareiškėjas nesutinka, mano jog paskirta nepagrįstai ir neteisėtai.

Skunde pažymi, kad tarnybinis patikrinimas dėl duomenų važiavimo asmeniniu transportu išlaidų ataskaitose buvo pradėtas 2018 m. vasario 8 d.

2018 m. kovo 1 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 13 punktu, įžvelgus administracinio nusižengimo požymių ir neįžvelgus savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, tarnybinio patikrinimo medžiaga buvo perduota Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – Vilniaus AVPK), o pradėtas tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas.

Vertinant atsakovės veiksmų nenuoseklumą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, pareiškėjo manymu, turi būti įvertintos aplinkybės, susijusios su sąlygomis, kurios buvo žinomos jau 2018 metų kovo mėn., kai tarnybinio patikrinimo procedūra buvo sustabdyta ir Tarnyba jau tada galėjo atriboti administracinę teiseną nuo tarnybinio patikrinimo procedūros, tačiau nepagrįstai vilkino laiką.

Tarnybinio patikrinimo medžiagoje nėra nurodytų objektyvių aplinkybių, įrodančių būtinybę atnaujinti tarnybinį patikrinimą, išskyrus tik 2018 m. birželio mėnesį atsiradusius VST lojalių pavaldinių tarnybiniams pranešimams apie tai, kad neva matė pareiškėją važiuojantį dviračiu.

Pareiškėjo nuomone, atsakovė, nesilaikydama Tvarkos aprašo nuostatų, nepagrįstai pritaikė kelias savarankiškas atskiras procedūras – tarnybinį patikrinimą sustabdė, nors jam nebuvo jokių teisinių prielaidų, patikrinimą atnaujino nesant teisinio pagrindo – nesulaukusi administracinio teisės pažeidimo teisenos pabaigos, nesilaikydama Tvarkos aprašo nuostatų. Pareiškėjo manymu, tokie pažeidimai laikytini esminiais procedūriniais pažeidimais atliekant tarnybinį patikrinimą.

Pareiškėjui akivaizdu, kad tyrimą atlikęs pareigūnas neatsižvelgė į visas faktines bei teisines aplinkybes, susidariusią situaciją vertino vienpusiškai, paviršutiniškai, nenustatė visų tarnybinio nusižengimo sudėčiai konstatuoti būtinų elementų ir neįrodė jo kaltės.

Pareiškėjo nuomone, pavaldžių pareigūnų pranešimai, atsiradę tik tuomet, kai atsakovė atnaujino tarnybinį patikrinimą, neatitinka įrodymams keliamų pakankamumo, nuoseklumo, patikimumo ir leistinumo kriterijų, todėl teismo turėtų būti vertinami kritiškai. Pareiškėjas tvirtina, jog jam akivaizdu, kad Tarnyba dirbtinai sukūrė įrodymus, siekdama bet kokiomis priemonės pritaikyti tarnybinę atsakomybę.

Pareiškėjui abejonių kelia VST vykdytas jo sekimas ir asmens duomenų rinkimas. Jam nežinoma, ar tai buvo daroma pagrįstai, ar nebuvo pažeistas asmens duomenų saugumas. Tuo tikslu 2018 m. gegužės 23 d. kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (toliau – VDAI), kuri 2018 m. liepos 5 d. pranešimu informavo apie pradėtą patikrinimą. Mano, jog būtina sulaukti pastarosios įvertinimo dėl jo stebėjimo, nes tik tuomet bus galima konstatuoti, kad kiti įrodymai – vaizdo įrašai, nuotraukos, kuriais remiamasi Išvadoje, gali būti laikomi kaip leistini įrodymai, nustatant jo tarnybinio nusižengimo aplinkybes.

Pareiškėjo manymu, tarnybinė nuobauda negalėjo būti skirta dėl to, kad nėra objektyvių duomenų, kuriais galima pagrįsti tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviąją pusę.

Skunde akcentuoja, jei ir būtų pagrindas paskirti tarnybinę nuobaudą, mano, kad griežtas papeikimas yra akivaizdžiai per griežta nuobauda, todėl bylos nagrinėjimo metu teismas, įvertinęs visas reikšmingas ir svarbias aplinkybes ir nustatęs, kad vis dėlto tarnybinė atsakomybė taikytina, turėtų pasinaudoti teismo diskrecijos teise ir sušvelninti paskirtą nuobaudą.

Tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo veiksmų, galimai padarius tarnybinį nusižengimą, atsakovė pradėjo vadovaudamasi Tarnybos vado 2018 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 47V-145.

Pareiškėjas 2018 m. vasario 12 d. ir 14 d. pasirašytinai informuotas, kad jis 2017 m. birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesiais vykdamas į tarnybos vietą ar iš jos dviračiu ar automobiliu „VW Multivan” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis VW), o važiavimo asmeniniu transportu išlaidų ataskaitoje nurodydamas, kad į tarnybos vietą ir iš jos vyko asmeniniu automobiliu Honda CR-V valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis Honda) ir už tai gaudamas neteisėto dydžio išlaidų kompensavimą, galimai padarė tarnybinį nusižengimą, Tarnybai padarė 40,25 Eur materialinę žalą.

Atsakovė pareiškėjo veiksmuose įžvelgė ir galimi administracinio nusižengimo požymius, todėl 2018 m. kovo 1 d. tarnybinio patikrinimo medžiagą Nr. 47V-145 persiuntė į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 1-ąjį policijos komisariatą įvertinimui, o tarnybinis patikrinimas, vadovaujantis Tvarkos aprašo 13 punktu, Tarnybos vado teikimu Nr. 47TP-600 sustabdytas. Tarnyboje 2016 m. birželio 4 d. gautas raštas, jog priimtas Nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Atsakovė, atsižvelgusi į tai, ir gavusi naujų duomenų apie pareiškėjo veiksmus, kurių pagrindu nustatyti pareiškėjo veikoje savarankiško tarnybinio nusižengimo požymiai, leidžiantys atriboti tarnybinį nusižengimą nuo administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą, todėl 2018 m. birželio 6 d. tarnybinis patikrinimas Nr. 47V-145 teikimu Nr. 47TP-1628, atnaujintas.

Tarnybinio patikrinimo metu gauti pareigūnų tarnybiniai pranešimai, patvirtinantys, jog šiltuoju metų laiku pareiškėjas į tarnybą dažnai atvykdavo ir išvykdavo dviračiu.

Tarnybinis patikrinimas užbaigtas surašant Išvadą, kurioje konstatuota, kad nurodytu laikotarpiu pareiškėjas ir / ar atvyko į tarnybą, ir / ar išvyko iš jos dviračiu, keletą kartų – automobiliu VW, Honda. Paminėtas faktines aplinkybes patvirtino VST darbuotojai. Pats pareiškėjas tarnybinio patikrinimo metu paaiškinimo apie tiriamą įvykį nepateikė ir aplinkybių nepaaiškino. Atsakovė nurodo, kad 2017 metų birželio – spalio mėnesiais pareiškėjas penkis kartus Tarnybai pateikė klaidingas ataskaitas, todėl tokie veiksmai vertinami kaip tyčiniai, padarę materialinę žalą VST. Pareiškėjas Tarnybos vado charakterizuojamas neigiamai. Jo tarnybinė veikla 2018 m. kovo 29 d. įvertinta neigiamai. Per tarnybos metus ne kartą baustas tarnybinėmis nuobaudomis ir ne kartą apdovanotas bei skatintas. Tuo metu galiojančių tarnybinių nuobaudų neturėjo. Nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsakovė atkreipia dėmesį, kad tarnybinio nusižengimo metu pareiškėjas nesilaikė teisės aktų nuostatų ir jas šiurkščiai pažeidė. Atsakovė įvykdė jai nustatytą pareigą pareiškėjui suteikti galimybę naudotis pareigūno socialine garantija, o jis neįvykdė nustatytos pareigos elgtis sąžiningai – teikti objektyvius duomenis, naudojantis socialine garantija. Pareiškėjas teikė klaidingas važiavimo asmeniniu transportu ataskaitas (dėl važiavimo išlaidų kompensavimo), nesilaikė teisės aktuose nustatytos pareigos pateikti teisingus duomenis.

Nagrinėjant pareiškėjo veiksmus tarnybinės etikos aspektu atsakovei akivaizdu, kad jo veiksmai prieštaravo etikos principams, kadangi jis tyčia, turėdamas tikslą užvaldyti neteisėto dydžio važiavimo asmeniniu transportu išlaidų kompensaciją, pateikdamas klaidingus duomenis važiavimo asmeniniu transportu išlaidų ataskaitose, Etikos kodekso 5.1, 5.6, 5.8 punktuose numatytas nuostatas. Šiuo atveju pareiškėjo veiksmai negali būti suderinami su vadovo pavyzdžiu.

Atsakovė pažymi, kad pareiškėjas yra pareigūnas, turintis įstatymų suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus. Todėl viešai nesąžiningi ir priešingi teisei veiksmai demonstruoja pakartotinį jo požiūrio į teisės aktų reikalavimų laikymosi atmestinumą, suponuoja aplinkinių nuomonę apie pareiškėjo galimai atmestiną požiūrį ir į viešojo administravimo įgaliojimų teisę dėl sau nepavaldžių asmenų, pareiškėjui naudojantis ja pagal savo laisvą interpretaciją. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas ir kaip menkaverčius vertino įstatymo reikalavimų tęstinius pažeidimus 2017 m. kovo – balandžio mėnesiais, už ką jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, kurią pareiškėjas apskundė teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4494-171/2017 (proc. Nr. 3-61-3-02396-2017-3) konstatavo, kad tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai. Tarnyba nurodo, kad pareiškėjas taip pat nesilaikė įstatymų ir teisės aktų reikalavimų 2018 m. balandžio 25 d. Už padarytą tarnybinį nusižengimą jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Pareiškėjas pagal užimamas pareigas privalėjo atitikti Tarnybos Vilniaus dalinio vado pareigybės aprašymo 5.4 punkte nustatytiems reikalavimams t. y. išmanyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, vidaus reikalų ministro įsakymus ir kitus teisės aktus, susijusius su tarnybine veikla bei turėjo suprasti, kad pateikdamas klaidingus duomenis gaus neteisėtas išmokas ir kad už pasirašytų bei pateiktų duomenų teisingumą atsako jis pats.

Įvertinusi pareiškėjo priešingų teisei ir neteisėtų veiksnių aplinkybių visumą, atsakovė nustatė, kad jis veiksmus atliko tyčia, galėdamas suvokti ir suvokdamas neteisėtą jų pobūdį, galėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti padariniai ir sąmoningai leido jiems kilti. Atsižvelgiant į pažeidimą, jo padarymo priežastis, kaltės laipsnį, atsakovės nuomone, pareiškėjui pagrįstai pritaikyta tarnybinio nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda, siekiant pagrįstų administravimo tikslų – tarnybinės drausmės stiprinimo ir tarnybinių nusižengimų prevencijos.

Atsiliepime nurodyta, kad pareiškėjo veiksmai užfiksuoti viešoje vietoje – Tarnybai priskirtoje teritorijoje (automobilių stovėjimo aikštelė ir įėjimas į pastatą, įvažiavimas). Atsakovė tvirtina, kad tai yra vietos, kur didelė tikimybė, jog bus bandoma pavogti ar apvogti stovintį automobilį, neteisėtai patekti į pastatą, kad parkuojant automobilį bus sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas. Todėl šiuo atveju buvo išlaikyta teisinga pusiausvyra tarp darbuotojų teisės į privatumą bei institucijos teisės į savo nuosavybės apsaugą, institucijos pareigos užtikrinti viešąją tvarką, visuomenės saugumą.

VST mano, kad skundas turi būti atmestas, nes pareiškėjas, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, privalėjo žinoti, žinojo bei suvokė, kad atlikdamas nagrinėjamus veiksmus, pažeidžia įstatymų ir teisės aktų reikalavimus, bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo, teisėtumo principus. Pareiškėjas savo kaltais veiksmais pažeidė įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarką. Atsakovės nuomone, skunde jis nepateikė jokių teisiškai aktualių argumentų ir objektyvių duomenų skundo dalykui pagrįsti, todėl skundą vertina kaip nemotyvuotą ir nepagrįstą ir prašo jį atmesti.

Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė jį atmesti. Pareiškėjo argumentus, kad jis su automobiliu vyko į tarnybą ir tik į teritoriją įvažiuodavo dviračiu, vertino kaip gynybinę poziciją, nelogišką ir nepaaiškinamą. Tokių argumentų jis anksčiau nebuvo nurodęs.

Pareiškėjui 2018 m. vasario 12 d. ir 14 d., vadovaujantis Tvarkos aprašo 23 punktu, buvo surašyti pranešimai „Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo“, kuriais jis informuotas, jog 2017 m. birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesiais, vykdamas į tarnybos vietą ar iš jos dviračiu, ar automobiliu VW, o važiavimo asmeniniu transportu išlaidų ataskaitoje nurodydamas, kad į tarnybos vietą ir iš jos vyko asmeniniu automobiliu Honda, už tai gaudamas neteisėto dydžio išlaidų kompensavimą galimai padarė tarnybinį nusižengimą bei Tarnybai padarė 40,25 Eur materialinę žalą.

Tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys apie tai, kad pareiškėjas nurodytomis dienomis atvykdavo (išvykdavo) dviračiu ar automobiliu VW, tačiau važiavimo ataskaitose nurodė, jog į tarnybos vietą ir iš jos vyko asmeniniu automobiliu Honda. Prašė pateikti paaiškinimą iki 2018 m. vasario 22 d.

Pareiškėjas pateikė važiavimo asmeniniu transportu išlaidų ataskaitas „Dėl važiavimo asmeniniu transportu ir (arba) keleiviniu transportu tarnybiniais tikslais, taip pat važiavimo į tarnybos vietą ir iš jos, išskyrus taksi“ (toliau – važiavimo ataskaitose), kuriose nurodė, jog į tarnybos vietą ir iš jos 2017 m. birželio–spalio mėnesiais vyko asmeniniu automobiliu Honda (t. I, b. l. 105–110).

Atsakovės vertinimu, pareiškėjas už 2017 m. birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesius pateikė važiavimo asmeniniu transportu išlaidų ataskaitas, nurodydamas „dėl važiavimo asmeniniu transportu ir (arba) keleiviniu transportu tarnybiniais tikslais, taip pat važiavimo į tarnybos vietą ir iš jos, išskyrus taksi“, tikrovės neatitinkančius duomenis ir šiais tyčiniais veiksmais, sukčiaudamas gavo neteisėtą išlaidų kompensavimą bei padarė materialinę 40,25 Eur žalą.

VST pateikė 2018 m. vasario 14 d. pažymą (toliau – Pažyma), kurioje apskaičiavo kompensavimo automobiliu Honda išlaidas, kurios ir sudaro (t. I, b. l. 116–118).

Tarnybos įgaliotas pareigūnas J. Š., nustatęs, kad pareiškėjo veiksmuose įžvelgti administracinio nusižengimo požymiai, 2018 m. kovo 1 d. teikimu Nr. 47TP-600 tarnybinio patikrinimo medžiagą Nr. 47V-145 „Dėl Tarnybos (duomenys neskelbtini) S. S. veiksmų“ persiuntė į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 1-ąjį policijos komisariatą įvertinti, siūlė tarnybinį patikrinimą, vadovaujantis Tvarkos aprašo 13 punktu, Tarnybos vado, sustabdyti (t. I, b. l. 124–125).

Tarnyboje 2018 m. birželio 4 d. gautas pranešimas ir atsiųstas Nutarimas, kuriuo Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną (t I, b. l. 194–198).

2018 m. birželio 6 d. teikimu Nr. 47PT-1628 tarnybinis patikrinimas buvo atnaujintas (t. II, b. l. 21).

Tarnybiniu pranešimu siūloma atlikti tarnybiniame patikrinime asmens nustatymui parodyti vaizdo įrašus kitiems Tarnybos darbuotojams ir paklausti asmenis, matomus vaizdo įrašuose, kurie galėtų pateikti papildomus duomenis tyrimui (t. I, b. l. 22–23).

Tarnybiniuose pranešimuose (t. II, b. l. 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 37) užfiksuota, kad vaizdo įrašuose atpažintas pareiškėjas.

2018 m. birželio 21 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 47PT-1762 tarnybinio patikrinimo terminas nuo 2018 m. birželio 23 d. pratęstas 30 dienų (t. II, b. l. 27).

2018 m. liepos 20 d. Išvadoje konstatuota, kad „Tarnybinio patikrinimo metu gauti duomenys apie tai, kad S. S. 2017-06-08 išvyko su dviračiu, 2017-06-09 atvyko su dviračiu, 2017-06-12 atvyko su dviračiu, 2017- 06-15 atvyko su dviračiu ir išvyko su dviračiu, 2017-06-16 atvyko su dviračiu, išvyko su dviračiu, 2017-06-19 atvykimas su dviračiu, 2017-06-20 atvyko su dviračiu, išvyko su dviračiu, 2017-06-21 atvyko su dviračiu, 2017-06-22 atvyko su dviračiu, 2017-06-23 atvyko su dviračiu, išvyko su dviračiu, 2017-06-26 atvyko su dviračiu, 2017-07-24 atvyko su dviračiu ir išvyko su dviračiu, 2017- 07-25 atvyko su dviračiu ir išvyko su dviračiu, 2017-07-27 atvyko su dviračiu ir išvyko su VW,2017-07-31 atvyko su dviračiu ir išvyko su dviračiu, 2017-08-01 atvyko su dviračiu ir išvyko su dviračiu, 2017-08-02 atvyko su dviračiu ir išvyko su dviračiu, 2017-08-03 atvyko su dviračiu, 2017-08-04 atvyko su dviračiu ir išvyko su dviračiu, 2017-09-07 atvyko su dviračiu ir išvyko su dviračiu, 2017-09-11 atvyko su dviračiu ir išvyko su dviračiu, 2017-09-12 atvyko su dviračiu ir išvyko su dviračiu, 2017-09-13 atvyko su dviračiu ir išvyko su dviračiu, 2017-09-14 atvyko su dviračiu ir išvyko su dviračiu, 2017-09-15 atvyko su dviračiu ir išvyko su dviračiu, 2017-09-18 atvyko su dviračiu ir išvyko su dviračiu, 2017-09-19 atvyko su dviračiu ir išvyko su dviračiu, 2017-09-20 atvyko su dviračiu ir išvyko su dviračiu, 2017-09-21 atvyko su dviračiu ir išvyko su dviračiu, 2017-09-22 atvyko su VW ir išvyko su VW, 2017-09-25 atvyko su dviračiu ir išvyko su dviračiu, 2017-09-26 atvyko su dviračiu ir išvyko su dviračiu, 2017-09-28 atvyko su dviračiu ir išvyko su dviračiu, 2017-09-29 atvyko su dviračiu ir išvyko su dviračiu, 2017-10-02 atvyko su dviračiu ir išvyko su dviračiu, 2017-10-03 atvyko su dviračiu ir išvyko su dviračiu, 2017-10-04 atvyko su dviračiu ir išvyko su dviračiu, 2017-10-05 atvyko su VW ir išvyko VW, 2017-10-06 atvyko su dviračiu ir išvyko su dviračiu, 2017-10-09 atvyko su dviračiu ir išvyko su VW, o Tarnybai pateikė ataskaitas, kad atvyko į tarnybą ar išvyko iš jos asmeniniu automobiliu Honda“. Atsakovė nustatė, kad 2017 metų birželio–spalio mėnesiais pareiškėjas Tarnybai pateikė iš viso penkis kartus važiavimo asmeniniu transportu išlaidų ataskaitose klaidingus duomenis ir tokius veiksmus vertino kaip tyčinius.

Tarnybos įgaliotas specialistas, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 26 punktu, siūlė patikrinimą baigti (1 Punktas); vadovaujantis Statuto 32 straipsnio 1 dalimi, 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą ( 2 punktas).

Tarnybos vadas, vadovaudamasis Statuto 32 straipsnio 1 dalimi, 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir atsižvelgdamas į Išvadą, Įsakymu pareiškėjui už Išlaidų apmokėjimo tvarkos 20 punkto nuostatų pažeidimą, Etikos kodekso 5.1, 5.6 ir 5.8 papunkčių pažeidimus, skyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

Pareiškėjas su Įsakymu nesutinka ir jį skundžia teismui.

Vertintina, ar tyrimo metu surinkta medžiaga yra paremta duomenimis, patvirtinančiais, jog pareiškėjas padarė priešingą teisei veiką, kurioje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. kad jis neatliko arba netinkamai vykdė tarnybines pareigas, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

Vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą į tarnybą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas ir mokymąsi jose, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę, skatinimą, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybą vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus nustato Statutas (redakcija, galiojusi ginčijamo Įsakymo priėmimo metu).

Statuto 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai, kurie atlikdami jiems patikėtas pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.

Statuto 33 straipsnio 1–12 dalys pateikia skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, nustato kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Tvarkos apraše (redakcija, galiojusi tarnybinio patikrinimo atlikimo metu – 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymas Nr. 1V-885).

Vadovaujantis Statuto 33 straipsnio 2 dalimi, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos (Statuto 33 straipsnio 2 dalis). Statuto 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašas pateikiamas Statuto 34 straipsnio 1–2 dalyse, ginčui aktuali 34 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta sunkinanti aplinkybė – pažeidimą padarė iš savanaudiškų paskatų.

Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Išlaidų apmokėjimo tvarkos 20 punkto, Etikos kodekso 5.1, 5.6 ir 5.8 punktų reikalavimus. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta, jog (Statuto 34 straipsnio 2 dalies 5 punktas) jis pažeidimą padarė iš savanaudiškų paskatų, lengvinančių aplinkybių nenustatyta, Tarnybos vado charakterizuojamas neigiamai.

Išlaidų apmokėjimo tvarka (redakcija galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatė važiavimo asmeniniu transportu į tarnybos vietą ar iš jos išlaidų kompensavimo sąlygas ir tvarką. Pagal Tvarkos aprašo 5 punktą, pareigūnas prašymą dėl važiavimo išlaidų atlyginimo (toliau - prašymas), suderintą su tiesioginiu vadovu, teikia vidaus reikalų įstaigos, kurioje tarnauja, (toliau - įstaiga) vadovui. Šiame prašyme pareigūnas privalo nurodyti atstumą nuo tarnybos vietos iki gyvenamosios vietos, apskaičiuotą pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pateiktą atstumų skaičiuoklę arba pagal viešai prieinamus elektroninius žemėlapius. Minėtos tvarkos 6 punkte numatyta, kad pareigūnas, teikdamas prašymą dėl važiavimo asmeniniu transportu atlyginimo, privalo nurodyti transporto priemonę ir jos valstybinį numerį. Prie šio prašymo pareigūnas turi pridėti transporto priemonės teisėtą valdymą patvirtinančių dokumentų (nuomos ar panaudos sutarties, santuokos liudijimo, įgaliojimo, transporto priemonės naudotojo pažymėjimo ir pan.) kopijas, jeigu pareigūnas transporto priemonę valdo, ja naudojasi ne nuosavybės teise. Jeigu įstaigoje nėra galimybės atitinkamus duomenis patikrinti registruose, pareigūnas prie minėto prašymo taip pat turi pridėti transporto priemonės registracijos liudijimo kopiją ir vairuotojo pažymėjimo kopiją. Tos pačios tvarkos 10 punkte nustatyta, jei priimtas sprendimas atlyginti pareigūno važiavimo išlaidas, pareigūnas šiais terminais: už I-III ketvirčius - iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 5 dienos, už spalio-lapkričio mėnesius - iki gruodžio 2 dienos, už gruodžio mėnesį - iki kitų metų sausio 5 dienos įstaigos finansų funkcijas vykdančiam padaliniui ar įgaliotam asmeniui pateikia važiavimo asmeniniu transportu išlaidų ataskaitą (1 priedas). Minėtos Išlaidų apmokėjimo tvarkos 20 punkte numatyta, kad už tvarkos aprašo 5, 6 ir 10 punktuose nurodytuose dokumentuose pateiktų duomenų teisingumą atsako juos pasirašę pareigūnai.

Tarnybos etikos kodekso 5.6 punkte numatytas nuostatas saugoti profesinę garbę, savo gerą vardą ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų Tarnybos pareigūno vardo, 5.8 punkte nustatytas reikalavimas veikti sąžiningai, su pagarba visuomenei, įvertinti situacijas, kai susiduriama su pažeidžiamiausių asmenų grupėmis. Taip pat Tarnybos etikos kodekso 14.11 punkte numatyta, kad vadovaujantis tarnybos pareigūnas privalo būti reiklus pavaldiems pareigūnams bei visiems vienodai teisingas, savo elgesiu ir darbu rodyti jiems pavyzdį.

Akcentuotina, kad pareiškėjas yra raštu įsipareigojęs laikytis etikos taisyklių reikalavimų (t. I, b. l. 155), taip pat yra pasirašęs priesaiką (t. I, b. l. 167).

Visuma tyrimo metu surinktų duomenų patvirtina atsakovės išvadą, kad pareiškėjas 2017 m. už važiavimą į tarnybos vietą ir iš jos (birželio–spalio mėnesiais), pateikdamas Išlaidų apmokėjimo tvarkoje nustatytas važiavimo asmeniniu transportu atlyginimo ataskaitas „dėl važiavimo asmeniniu transportu ir (arba) keleiviniu transportu tarnybiniais tikslais, taip pat važiavimo į tarnybos vietą ir iš jos, išskyrus taksi“, nurodė, kad vyksta automobiliu Honda, o atsakovė nustatė, jog jis pateikė neteisingus duomenis ir iš Tarnybos gavo 40,25 Eur.

Pareiškėjas skunde teigia, kad atsakovė padarė Tvarkos aprašo procedūrinius pažeidimus dėl tyrimo sustabdymo ir atnaujinimo bei nuobaudos skyrimo terminų.

Taigi, šiuo atveju Nutarimas priimtas 2018 m. gegužės 25 d., o pranešimas gautas 2018 m. birželio 4 d, tyrimas VST atnaujintas 2018 m. birželio 6 d. Nutarimas nebuvo įsiteisėjęs, atsakovė jį skundė. Tarnyba šioje situacijoje priėmė sprendimą atnaujinti tyrimą, nors administracinio nusižengimo teisenos procedūra nebuvo pasibaigusi, tačiau, įvertinus tai, kad atsakovė atliko papildomus tyrimo veiksmus, apklausė asmenis turėdama tikslą išsiaiškinti, ar vaizdo įraše užfiksuotas asmuo yra pareiškėjas, ir siekė objektyviai įvertinti vaizdinę medžiagą, todėl toks pažeidimas nelaikomas esminiu. Pabrėžtina ir tai, kad net ir bylą nagrinėjant iš esmės teisme, dar nebuvo priimto galutinio administracinio nusižengimo teisenos sprendimo. Taigi, akivaizdu, kad tyrimas būtų užsitęsęs. Teismo vertinimu, šie atsakovės veiksmai nepažeidė pareiškėjo teisių, o pažeidimas laikytinas iš esmės formaliu, neturinčiu reikšmės pareiškėjo tarnybinės atsakomybės klausimui spręsti.

Pareiškėjas teigia, kad atsakovė neteisėtai rinko duomenis ir atliko stebėjimą.

Akcentuotina, kad atsakovė atnaujino tyrimą neaiškumams pašalinti, siekdama nustatyti, ar vaizdo įrašuose užfiksuotas asmuo yra pareiškėjas. 2018 m. birželio 8 d. A. V., 2018 m. birželio 14 d. A. A., 2018 m. birželio 26 d. A. G., 2018 m. birželio 26 d. M. Š., 2018 m. birželio 27 d. A. J., 2018 m. birželio 28 d. R. G., 2018 m. liepos 11 d. G. V. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, kad vaizdo įrašuose jie atpažino pareiškėją. Taigi, tyrimo medžiaga, kuria grindžiamas nustatytas pažeidimas, patvirtina, jog pareiškėjas padarė Išlaidų apmokėjimo tvarkos pažeidimą. Teismas neturi pagrindo abejoti, o be to, ir pats pareiškėjas nenurodė, kaip minti pareigūnai galėjo pateikti neteisingą informaciją ar atitinkamai jį apšmeižti. Taigi, pareigūnų paaiškinimai – tarnybinio tyrimo sudedamoji dalis, ir teismas neturi pagrindo abejoti juose užfiksuota informacija.

Pareiškėjas savo gynybinę poziciją grindžia ir tuo, kad jis į Tarnyba atvykdavo automobiliu, kurį palikdavo prie tvoros, o į teritoriją įvažiuodavo dviračiu.

Pažymėtina, kad VST vado įsakymu yra patvirtinta parkavimo vietų schema (t. I, b. l. 42–47 bei parkavimo vietų lentelė (t. I, b. l. 48–52). Taigi, automobiliai turėjo būti laikanti minėtos tvarkos pagal lentelėje nurodytas vietas. Ne VST teritorijoje galima laikyti automobilį tik Tarnybos vadui išdavus leidimą. Tokio leidimo pareiškėjas nepateikė. Taigi, teismui nekyla abejonių, kad jis automobilių turėjo laikyti Tarnybos aikštelėje. Pareiškėjo versija vykti iki tarnybos vietos automobiliu, o į teritorija įvažiuoti dviračiu, yra jo asmeninė gynybinė pozicija. Akcentuotina, kad tokių aplinkybių jis anksčiau nenurodė.

Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai nepaneigia VST atlikto tyrimo teisingumo ir surinktų duomenų teisėtumo. Pareiškėjas, būdamas statutinis pareigūnas, turėjo suvokti, kad jam keliami itin aukšti elgesio ir moralės reikalavimai, turėjo elgtis atsakingai ir dorai. Visgi, jis negalėjo tikėtis, kad Tarnyboje tokie veiksmai liks neišaiškinti. Pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kad jis sąžiningai klysdamas galėjo pateikti netinkamai užpildytus duomenis ir dėl apsirikimo gauti pinigus už kelionę. Šiuo atveju pareiškėjo nenoras pripažinti, kad jis padarė pažeidimą, tik rodo, jog jis sistemingai, suprasdamas ir žinodamas, jog pažeidžia Išlaidų apmokėjimo tvarką, teikė ne vieną, o penkis kartus duomenis, jog vyko automobiliu Honda ir gavo kompensaciją, t. y. teikė neteisingus duomenis. Šiuo atveju, sutiktina su atsakove dėl savanaudiškų paskatų, t. y. asmeninės naudos siekis, pats pažeidimo pobūdis ir siekis gauti naudą iš Tarnybos, rodo akivaizdžią tyčią naudotis statutinio pareigūno padėtimi ir teikti neteisingus duomenis asmeninės naudos siekiui įgyvendinti. Taigi, pareiškėjo veiksmuose yra nustatyta pažeidimo sudėtis ir teismui nekyla abejonių nei dėl pažeidimo padarymo fakto, nei dėl jo kaltės, nei priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir gautos naudos. Atsakovė turėjo teisę vertinti pareiškėjo veiksmus ir, nustačiusi pažeidimą, taikyti tarnybinę atsakomybę.

Pareiškėjo argumentai rodo, kad jis siekia išvengti atsakomybės ir teikia tokias versijas, kurios yra neįtikėtinos, nepaaiškinamos, bei niekaip nepaneigia atsakovės tyrimo metu nustatytų aplinkybių.

Pareiškėjas turėjo sąžiningai ir dorai naudotis galimybe gauti kompensaciją už kurą, o ne pelnytis ir tokiu būdu rodyti nepagarbą statutinio pareigūno statusui, įstaigai bei pačios sistemos keliamiems aukštiems reikalavimams. Pareiškėjo veiksmai, teismo vertinimu, yra tinkamai įvertinti ir, nustačius ne tik jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, bet ir tai, kad jis neigiamai charakterizuojamas, darytina išvada, jog negalėjo būti skiriama pati švelniausia nuobaudos rūšis, todėl griežtas papeikimas laikytinas proporcinga ir adekvačia tarnybinės nuobaudos rūšimi. Paties pareiškėjo elgesys ir lėmė, kad VST jo veiksmus vertino tarnybinės atsakomybės taikymo aspektu. Taigi, pareiškėjo skundo argumentai, kad jam skirta tarnybinė nuobauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui, laikytini nepagrįstais.