- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-21
- Bylos Nr.
- I-4494-171/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02396-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- S. S.
- Atsakovas
- Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Stasys Survila
- Kategorijos
- 21.2Tarnybinės nuobaudos
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovei Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. S. kreipėsi į teismą su skundu (t. 1, b. l. 2–7), kuriame prašo panaikinti Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba) vado 2017 m. birželio 12 d. įsakymą Nr. 47TE-275 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vidaus tarnybos pulkininkui S. S.“ (toliau – Įsakymas).
Paaiškina, kad 2017 m. vasario 8 d. Tarnybos Štabo viršininkas vidaus tarnybos pulkininkas leitenantas D. S. Tarnybos vadą informavo, kad Tarnybos Jungtinių operacijų centre (toliau – JOC) veikos organizavime nustatyta organizacinių trūkumų ir nuo 2017 m. kovo 1 d. Štabo viršininkas pasiūlė JOC budėtojų tarnybą formuoti tik pamaininio darbo organizavimo pagrindais. Be to, Štabo viršininkas Tarnybos vadui pasiūlė pertvarkyti Vilniaus dalinio tarnybą, o Vilniaus dalinio budėtojo funkcijas vykdančius pareigūnus perkelti į Štabo VOOS sudėtį ir pavesti jiems vykdyti JOC budėtojo funkcijas. Tarnybos vadas pritarė Štabo viršininko siūlymams bei pavedė jam parengti įsakymą dėl etatų pertvarkymo ir pareiginių instrukcijų parengimo. 2017 m. vasario 14 d. Tarnybos vado įsakymu Nr. 47V-135 „Dėl JOC etatų patvirtinimo“ patvirtinti JOC pareigybių aprašymai. 2017 m. vasario 14 d. Tarnybos vado įsakymu Nr. 47V-135 „Dėl JOC etatų patvirtinimo“ patvirtinus JOC pareigybių aprašymus, šioms pareigybėms užtikrinti buvo paimti pareigūnai iš Vilniaus dalinio Tarnybos organizavimo poskyrio.
Pareiškėjas su 2017 m. vasario 21 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 47TP 591 kreipėsi į Tarnybos vadą nurodydamas, kad nuo 2017 m. kovo 1 d. bus panaikintos 5-os Vilniaus dalinio Tarnybos organizavimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės, kurios buvo sukurtos siekiant užtikrinti Vilniaus dalinio tarnybų vykdymo ir organizavimo kontrolės bei teritorijos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), apsaugą. Šiuo adresu įsikūrusi ir Tarnyba, tačiau jos teritorijos apsaugą užtikrina Vilniaus dalinio pareigūnai.
Kadangi iš Vilniaus dalinio Tarnybos organizavimo skyriaus buvo perkeltos pareigūnų pareigybės vykdyti JOC budėtojo funkcijas, o vietoj perkeltų pareigūnų nei Tarnybos vadas, nei Tarnybos Štabo viršininkas nenumatė kitų pareigūnų esamoms funkcijoms užtikrinti, minėtu tarnybiniu pranešimu pareiškėjas Tarnybos vado prašė: nuo 2017 m. kovo 1 d. leisti pasitelkti Tarnybos Vilniaus dalinio struktūrinių padalinių aukštesniosios ir viduriniosios grandžių pareigūnus tarnybų vykdymo ir organizavimo kontrolei bei teritorijos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), apsaugai užtikrinti, taip pat prašė svarstyti klausimą dėl 5-ų Vilniaus dalinio Tarnybos organizavimo skyriaus specialistų pareigybių įsteigimo. Šių pareigybių aprašymuose turėtų būti nustatytos tarnybų vykdymo ir organizavimo kontrolės bei teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), apsaugos funkcijos, o minėtų pareigybių darbo laikas vykdomas pamainomis.
Žemesnės instancijos teismas
2017 m. kovo 1 d. Tarnybos vado įsakymu Nr. 47 TE -97 penki pareigūnai, einantys Vilniaus dalinio Tarnybos organizavimo skyriaus vyresniųjų specialistų pareigas, buvo perkelti į Tarnybos Štabo Veiklos ir operacijų organizavimo skyrių eiti vyresniųjų specialistų pareigas.
Pareiškėjas iš anksto numatydamas galimus nesklandumus, t. y. kad nebus kam vykdyti Vilniaus dalinio budėtojui pavestų funkcijų, kreipėsi į Tarnybos vadą, tačiau Tarnyba jokių veiksmų neatliko. Tiek Tarnybos vadas, tiek Tarnybos Štabo viršininkas žinojo, kad Vilniaus dalinio vadas, t. y. pareiškėjas, pagal galimybes skiria žmones minėtoms funkcijoms užtikrinti, bet jokių priekaištų neišreiškė.
Tarnybos Štabo pareigūnai tik nuo 2017 m. balandžio 4 d., kai buvo atsisakyta kompensuoti pareigūnams viršvalandžius išeiginėmis dienomis, ėmė teikti pasiūlymus dėl tarnybos Vilniaus dalinio budėtojų funkcijų užtikrinimo organizavimo.
Pareiškėjas skyrė pareigūnus Vilniaus dalinio budėtojo vykdomoms funkcijoms atlikti, esant tarnybiniam būtinumui, tam, kad būtų užtikrinta tiek Vilniaus dalinio, tiek Tarnybos objektų apsauga. Mano, kad šiuose veiksmuose nėra kaltės, nes jis siekė vykdė tiesiogines savo pareigas, t. y. užtikrinti objektų apsaugą.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba atsiliepimuose (t. 1, b. l. 44–49, t. 2, b. l. 37–38, 50–55) su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Tarnyba finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, jai vadovauja Tarnybos vadas. Tarnybos Vilniaus dalinys yra struktūrinis padalinys, neturintis viešojo juridinio asmens statuso. Vidaus tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, tarnybinio pavaldumo, bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo ir kitais principais. Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas – vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, Tarnybos Vilniaus dalinio vadovas. Šias pareigas einantis valstybės tarnautojas planuoja, organizuoja ir kontroliuoja dalinio veiklą, užtikrina daliniui nustatytų veiklos tikslų įgyvendinimą ir funkcijų vykdymą.
Taigi, pareiškėjas, tarnaudamas vidaus tarnybos sistemoje, privalėjo besąlygiškai paklusti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Vidaus tarnybos statutas) reikalavimams. Jis žinojo ir suvokė, kad jo priimami sprendimai yra neteisėti, privalėjo numatyti, kad dėl jo veikimo gali atsirasti žalingų padarinių, todėl privalėjo nutraukti neteisėtus veiksmus, tačiau jų nenutraukė, o atliko pakartotinai, todėl tarnybinį nusižengimą padarė tyčia.
Pažymi, kad Tarnybos vadas priėmė sprendimą tikslingai ir racionaliai pertvarkyti darbo organizavimą, tačiau pareiškėjas, vykdydamas Tarnybos vado sprendimą, pagal kompetenciją neatliko veiksmų, o viršydamas savo įgaliojimus bei pažeisdamas įstatymų teisės aktų reikalavimus priėmė nepragrįstus bei neteisėtus sprendimus.
Nurodo, kad nors pareiškėjas 2017 m. vasario 21 d. pateikė Tarnybos vadui prašymą, tačiau, Tarnybos vadui nurodžius pateikti naujų pasiūlymų aktualiu klausimu, jų nepateikė ir neatliko kitokių aktyvių veiksmų, spręsdamas iškilusius darbo organizavimo pertvarkos dalinyje klausimus. Be to, vykdydami Tarnybos vado nurodymą, 2017 m. vasario 22 d. pareiškėjas ir Vilniaus dalinio TOS viršininkas V. M. elektroninėje dokumentų valdymo sistemoje tik pažymėjo užduotį kaip įvykdytą, tačiau pasiūlymų nepateikė, reikalingų veiksmų neatliko.
Mano, kad pareiškėjas turėjo galimybę elgtis teisėtai, nes tuo metu, kaip nurodyta Tarnybos Štabo Veiklos ir operacijų organizavimo skyriaus VOOS viršininko S. S. 2017 m. gegužės 17 d. tarnybiniame pranešime, jam buvo pavaldūs 12 viduriniosios ir aukštesniosios grandžių pareigūnų, kuriuos galėjo skirti vykdyti dalinio budėtojo tarnybą.
Pareiškėjas, neturėdamas suteiktų įgaliojimų, įsakymais „Dėl tarnybos organizavimo“ skyrė Vilniaus dalinio budėtojo funkcijas vykdyti pareigūnams, kurie dirbo įprastu darbo režimu (penkių darbo dienų savaitė su dviem poilsio dienomis) ir kuriems netaikoma suminė darbo laiko apskaita bei jų darbas nebuvo organizuojamas pamainomis, nurodydamas jiems dirbti viršvalandžius, naktimis, taip pat poilsio ir švenčių dienomis. Dėl tokių veiksmų kilo neigiamų padarinių – pareiškėjo pavaldiniai privalėjo vykdyti jo neteisėtus nurodymus ir buvo priversti be teisinio pagrindo dirbti 182,05 val. viršvalandžių, 144 val. naktimis, taip pat 120,30 val. dirbti poilsio ir švenčių dienomis.
Mano, kad pareiškėjo tarnybinis nusižengimas turi pakartotinumo bei tęstinumo požymių, nes buvo kartojamas ir turėjo žalingų padarinių.
Nors skunde teigia, kad veikė tarnybinio būtinumo sąlygomis, tačiau šių sąlygų neįvardija, nepagrindžia jo, kaip atliekamo darbo organizavimo neišvengiamo įvykdomumo ir privalomumo ypatumų.
Pažymi, kad Vidaus tarnybos statutas nustato aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o vidaus tarnybos sistemos pareigūno statusui būdinga ypatinga drausmė, vidaus tarnybos sistemos pareigūnas turi visose gyvenimo situacijose formuoti šios tarnybos prestižą, kelti jos autoritetą, stiprinti teigiamą įvaizdį, taip pat saugoti profesinę garbę.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Tarnybos vado 2017 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 47TE-275, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2017 m. vasario 21 d. S. S. Tarnybos vadui pateikė prašymą dėl tarnybos darbo organizavimo (t. 1, b. l. 69). Jame nurodė, kad nuo 2017 m. kovo 1 d. bus panaikintos 5 Tarnybos Vilniaus dalinio Tarnybos organizavimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės. Šių pareigybių aprašymuose nustatytos tarnybų vykdymo ir organizavimo kontrolės bei teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), apsaugos funkcijos.
Pareiškėjas, kadangi naikinamos 5 pareigybės jo vadovaujamame Vilniaus dalinyje, paprašė nuo 2017 m. kovo 1 d. leisti pasitelkti Tarnybos Vilniaus dalinio struktūrinių padalinių aukštesniosios ir viduriniosios grandžių pareigūnus tarnybų vykdymo ir organizavimo kontrolei bei teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), apsaugai užtikrinti. Taip pat prašė svarstyti klausimą dėl 5 Tarnybos Vilniaus dalinio Tarnybos organizavimo skyriaus specialistų pareigybių įsteigimo. Tarnybos vadas 2017 m. vasario 21 d. rezoliucija pavedė Tarnybos Štabo viršininkui perrašyti pareigybių aprašymus ir Tarnybos Vilniaus dalinio vadui pateikti pasiūlymus dėl teritorijos apsaugos organizavimo.
Tarnybos vadas R. P. 2017 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 47TE-97 „Dėl perkėlimo“ (t. 1, b. l. 71), atsižvelgdamas į pareigūnų sutikimus, nuo 2017 m. kovo 1 d. perkėlė M. Š., R. G., A. G., A. J. ir E. N. iš Tarnybos Vilniaus dalinio Tarnybos organizavimo skyriaus vyresniųjų specialistų pareigų į Tarnybos Štabo veiklos ir operacijų organizavimo skyriaus vyresniųjų specialistų pareigas.
2017 m. balandžio 13 d. Tarnybos Vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriaus vyriausiasis specialistas vidaus tarnybos majoras A. V. Tarnybos vadui pateikė tarybinį pranešimą (t. 1, b. l. 134), kuriame nurodė, kad 2017 m. balandžio 12 d. buvo gautas Tarnybos vado pavaduotojo v. t. plk. J. Z. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad Tarnybos Vilniaus dalinio vadas v. t. plk. S. S. neturėdamas įgaliojimų skyrė pareigūnus dirbti viršvalandinį darbą ar dirbti poilsio ar švenčių dienomis, todėl, remiantis gauta informacija, tikslinga pradėti S. S. tarnybinį patikrinimą.
Tarnybos vado 2017 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 47V-389 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ (t. 1, b. l. 135), atsižvelgiant į 2017 m. balandžio 12 d. Tarnybos vado pavaduotojo v. t. plk. J. Z. tarnybinį pranešimą ir Tarnybos Vidaus tyrimo ir korupcijos prevencijos skyriaus vyriausiojo specialisto v. t. mjr. A. V. 2017 m. balandžio 13 d. tarnybinį pranešimą, įsakyta v. t. mjr. A. V. atlikti patikrinimą dėl Tarnybos Vilniaus dalinio vado vidaus tarnybos pulkininko S. S. veiksmų.
2017 m. balandžio 20 d. paaiškinime „Dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo“ (t. 1, b. l. 140–142) pareiškėjas nurodė, kad, perkėlus etatus iš Vilniaus dalinio Tarnybos organizavimo skyriaus į Tarnybos Štabo Veiklos ir operacijų organizavimo skyrių, nebuvo numatytas nei Vilniaus dalinio budėtojo pareigybės naikinimas nei kas toliau turėtų atlikti šią funkciją. 2017 m. vasario 20 d. su prašymu jis kreipėsi į Tarnybos vadą dėl papildomų pareigybių įsteigimo bei leidimo laikinai pasitelkti aukštesniosios ir viduriniosios grandžių pareigūnus tarnybai užtikrinti, tačiau sprendimas nebuvo priimtas. Siekdamas, kad laiku ir kokybiškai būtų užtikrinta Tarnybos Vilniaus dalinio teritorijoje esančių saugomų objektų apsauga ir tinkamai vykdoma Vilniaus dalinio tarnybų ir sargybų kontrolė bei kad būtų tinkamai užtikrintas efektyvus objektų apsaugos ir kitų specialiųjų užduočių vykdymas, paskyrė Vilniaus dalinio viduriniosios ir aukštesniosios grandies pareigūnus, kurie pasirašytinai sutiko laikinai vykdyti Vilniaus dalinio budėtojo funkcijas 2017 m. kovo–balandžio mėn. Dėl didelio tarnybos krūvio pareigūnai viršijo kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmę, bet nusiskundimų dėl skyrimo neturėjo.
Iš 2017 m. gegužės 16 d. v. t. mjr. V. Ž. tarnybinio pranešimo „Dėl atsakymų į pateiktus klausimus“ (t. 1, b. l. 149–150) matyti, kad 2017-02-21–2017-02-24 jis buvo paskirtas atlikti Tarnybos štabo viršininko funkcijas. 2017 m. vasario 21 d. gavo Tarnybos vado pavedimą teikti pasiūlymus Tarnybos Vilniaus dalinio vadui dėl teritorijos apsaugos organizavimo. Nurodė, kad jokių siūlymų neteikė, nes Štabo viršininko funkcijas vykdė tik 4 dienas, šią užduotį pavedė vykdyti tuo metu VOOS viršininko funkcijas atliekančiam v. t. mjr. D. K..
V. t. mjr. D. K. 2017 m. gegužės 17 d. tarnybiniame pranešime „Dėl informacijos pateikimo“ (t. 1, b. l. 153) nurodė, kad nuo 2017 m. pradžios buvo sprendžiama, kaip geriausiai organizuoti JOC veiklą, praktiškai išbandomi pateikti pasiūlymai, kol galiausiai nuspręsta, kad JOC budėtojo pareigas turi vykdyti atskiri, tik šiai funkcijai vykdyti paskirti pamainomis dirbantys Tarnybos pareigūnai, kuriems nustatytas pamaininis darbo režimas, taikoma suminė jų darbo laiko apskaita. Šis pasiūlymas buvo perduotas Tarnybos Vilniaus dalinio vadovybei tiek bendrų pasitarimų metu, tiek bendraujant ir diskutuojant asmeniškai. Pažymėjo, kad sukonkretintą pasiūlymą pateikė v. t. plk. ltn. D. S., v. t. mjr. V. Ž., Tarnybos Vidaus tyrimų ir korupcijos skyriaus viršininkui ir 2017 m. vasario 27 d. užduotų DVS sistemoje pažymėjo kaip įvykdytą.
Tarnybos Štabo VOOS viršininkas v. t. plk. ltn. S. S. 2017 m. gegužės 17 d. tarnybiniame pranešime „Dėl tarnybos vado pavedimo vykdymo“ (t. 1, b. l. 151–152) nurodė, kad 2017 m. vasario 20–24 d. atostogavo.
Pažymėjo, kad 2017 m. balandžio mėn. Vilniaus dalinio budėtojų (KPP) tarnyba buvo organizuojama taip: nuo 2017 m. balandžio mėn. Vilniaus dalinio viduriniosios ir aukštesniosios grandies pareigūnai buvo skiriami vykdyti Vilniaus dalinio budėtojų (KPP) funkcijas pagal Tarnybos vado įsakymu patvirtintą darbo grafiką, nuo 2017 m. gegužės mėn. šią tarnybą vykdė tik Vilniaus dalinio pamaininio darbo pobūdžio pareigūnai. Taip pat pažymėjo, kad jo pavedimu v. t. kpt. V. S. išanalizavo Vilniaus dalinio teritorijos apsaugos problematiką ir, suderinęs tiek su Štabo viršininku, tiek su juo, Tarnybos vadui 2017 m. balandžio 3 d. pateikė tarnybinį pranešimą, kurio pagrindu Štabo VOOS parengė naujos redakcijos Tarnybos vidaus teritorijų apsaugos organizavimo tvarką (Tarnybos vado 2017 m. gegužės 17 d. įsakymas Nr. 47V-509).
2017 m. gegužės 19 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 47D-253 (toliau – Išvada) (t. 1, b. l. 50–60) konstatuota, kad Tarnybos Vilniaus dalinio vadas v. t. plk. S. S.:
1) Skirdamas pareigūnus dirbti nuo pirmos dienos 20 val. iki antros dienos 8 val. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 160 straipsnio 1 dalį.
2) Skirdamas savo įsakymu, o ne Tarnybos vado, turinčio teisę skirti į pareigas įsakymu ar nurodymu, pareigūnus, kuriems netaikoma suminė dirbti viršvalandžius ir dirbti poilsio bei švenčių dienomis darbo laiko apskaita, pažeidė Vidaus tarnybos statuto 38 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 2 dalies nuostatas.
3) Skirdamas savo įsakymu, o ne Tarnybos vado, turinčio teisę skirti į pareigas įsakymu ar nurodymu, pareigūnus, kuriems netaikoma suminė dirbti viršvalandžius ir dirbti poilsio bei švenčių dienomis darbo laiko apskaita, pažeidė Tarnybos vado 2016 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 47V-560 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2016 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 47V-325 „Dėl Darbo ir poilsio laiko apskaitos organizavimo Viešojo saugumo tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtinto Darbo ir poilsio laiko apskaitos organizavimo Viešojo saugumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo 11 punktą.
4) Organizuodamas 2017 m. kovo mėnesio Vilniaus dalinio budėtojo tarnybą ir skirdamas pareigūnus, kuriems netaikoma suminė darbo laiko apskaita, dirbti nuo 8 val. iki 20 val. bei nuo 20 val. iki 8 val. pažeidė Tarnybos vado 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 47V-1061 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos standartinių veiklos procedūrų patvirtinimo“ patvirtintų Tarnybos standartinių veiklos procedūrų (toliau – Tarnybos standartinės veiklos procedūros) 40.2.1 ir 40.2.3 papunkčius.
Išvadoje pažymėta, kad S. S. tarnybinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ir buvo pasiūlyta jam skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Pažymėta, kad susidarius nestandartinei veiklos organizavimo situacijai, kai atsirado poreikis Vilniaus dalinio budėtojo funkcijas vykdyti pareigūnams, kuriems netaikoma suminė darbo laiko apskaita, dirbti viršvalandžius ir poilsio bei švenčių dienomis, Vilniaus dalinio vadas turėjo galimybę kreiptis į Tarnybos vadą, kuris savo įsakymu ar nurodymu turėjo teisę skirti pareigūnus vykdyti minėtas funkcijas, bet pareigūnus skyrė savo įsakymu, neturėdamas tam teisės.
Tarnybos vadas R. P. 2017 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 47TE-275(t. 1, b. l. 8), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 32 straipsnio 1 dalimi, 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei atsižvelgdamas į Išvadą, paskyrė Tarnybos Vilniaus dalinio vadui vidaus tarnybos pulkininkui S. S. tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien konstatuoti faktą, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, ir valstybės tarnautojo kaltę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010, 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2008 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-845/2008, 2008 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.).
Pareiškėjas nesutikimą su Įsakymu iš esmės grindžia tuo, kad pareigūnus atlikti Vilniaus dalinio budėtojo funkcijas skyrė esant tarnybiniam būtinumui tam, kad būtų užtikrinta tiek Vilniaus dalinio, tiek Tarnybos objektų apsauga, nes šio dalinio 5 pareigūnai buvo perkelti į kitą Tarnybos struktūrinį padalinį, o jiems skirtos funkcijos liko.
Vidaus tarnybos statuto (redakcija, galiojusi iki 2017 m. birželio 29 d.) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vidaus tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo, karjeros, vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo, tarnybinio pavaldumo, teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms, bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principais. Pagal tarnybinio pavaldumo principą pareigūnai yra pavaldūs savo tiesioginiams vadovams ir privalo vykdyti teisėtus vadovų nurodymus (10 dalis).
To paties statuto 38 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad pareigūnai privalo vykdyti vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymą ar nurodymą dirbti viršvalandinį darbą, kai būtina įvykdyti tarnybinę užduotį, kurios vykdymas dėl jos ypatumų negali būti sustabdytas ar nutrauktas. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad vidaus reikalų įstaigos vadovas šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais gali pavesti pareigūnams dirbti poilsio ir švenčių dienomis.
DK (redakcija, galiojusi priimant Įsakymą) 160 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip vienuolika valandų iš eilės.
Darbo ir poilsio laiko apskaitos organizavimo Tarnyboje tvarkos aprašo (t. 2, b. l. 113–124) 11 punktas nustato, kad Vidaus tarnybos statute nustatytais atvejais Tarnybos vadas įsakymu gali pavesti pareigūnui dirbti viršvalandinį darbą, kuris negali trukti daugiau kaip 8 valandas viršvalandžių per savaitę. Maksimalus darbo laikas per savaitę, įskaitant viršvalandžius, negali viršyti 48 valandų. Viršvalandžiai per metus negali viršyti 180 valandų.
Tarnybos standartinių veiklos procedūrų (t. 2, b. l. 81–112) 6.10 papunktis nustato, kad Tarnybos dalinio vadas vadovauja koviniam vienetui. Tų pačių procedūrų 6.11 papunktis nustato, kad dalinio vadas, vadovaudamas koviniam vienetui, leidžia įsakymus dėl dienos tarnybos organizavimo. 40.2.1 papunktis nustato, kad Tarnybos Vilniaus dalinio darbo valandos darbo dienomis yra nuo 7.30 val. iki 16.30 val. Tų pačių procedūrų 40.2.3 papunktis nustato, kad darbo laiko trukmė penktadieniais – nuo 7.30 val. iki 15.15 val.
Pareiškėjas yra Tarnybos Vilniaus dalinio vadas – statutinis valstybės tarnautojas. Jo pareigybės paskirtis – planuoti, organizuoti ir kontroliuoti dalinio veiklą, užtikrinti daliniui nustatytų veiklos tikslų įgyvendinimą ir funkcijų vykdymą (pareigybės aprašymo (t. 1, b. l. 157–158) 3 punktas). Šias pareigas einantis valstybės tarnautojas atsako už daliniui nustatytų veiklos tikslų pasiekimą ir funkcijų atlikimą, už dalinio veiklos organizavimą (6.1 papunktis) ir yra pavaldus Tarnybos vadui (7 punktas). Siekdamas, kad būtų užtikrinti dalinio veiklos tikslai, pagal kompetenciją leidžia įsakymus dalinio veiklos klausimais, vizuoja Tarnybos vado įsakymų projektus (6.6 papunktis).
Pareiškėjas, organizuodamas Vilniaus dalinio darbą Vilniaus dalinio budėtojo funkcijoms atlikti, 2017 m. kovo 3–7, 10, 12–14, 16–21 d. įsakymais „Dėl tarnybos organizavimo“ (t. 1, b. l. 167–197, t. 2, b. l. 1–19) skyrė pareigūnus Š. M., M. B., M. N., D. R., V. T., A. S., M. K., P. V., M. B., T. Š., A. R., S. G., M. T., D. P., kurių darbo laikui netaikoma suminė darbo laiko apskaita, dirbti viršvalandžius ir poilsio bei švenčių dienomis (t. 1, b. l. 46).
Iš pareigybės charakteristikos matyti, kad pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, tiesiogiai pavaldus Tarnybos vadui ir pagal kompetenciją leidžia įsakymus dalinio veiklos klausimais (t. 2, b. l. 140). Pareiškėjas yra priėmęs priesaiką sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus (t. 1, b. l. 138).
Vidaus tarnybos statuto 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtinė Tarnybos vado teisė pavesti pareigūnams dirbti poilsio ir švenčių dienomis.
Atsižvelgus į teisinį reguliavimą sutiktina su Išvada, kad pareiškėjas savarankiškai priimdamas sprendimus ir patvirtindamas darbo grafikus, pagal kuriuos pareigūnams teko dirbti viršvalandžius ir poilsio dienomis, nevykdė įstatymo ir viršijo savo kompetenciją. Atmestinas pareiškėjo argumentas, kad perkėlus 5 pareigūnus iš jo padalinio į kitą ir palikus Vilniaus padaliniui vykdyti buvusias pareigūnams priskirtas funkcijas jis niekaip kitaip negalėjo užtikrinti daliniui pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymo.
Iš teisinio reguliavimo matyti, kad pareiškėjo kompetencija yra pakankamai aiškiai apibrėžta, tarnybinė atsakomybė yra individuali, o Tarnybos vadas turi diskrecijos teisę spręsti jo atsakomybės klausimą.
Teismas, įvertinęs Tarnyboje susiklosčiusią situaciją reorganizacijos metu, nenustatė aplinkybių, kurios nepriklausė nuo pareiškėjo valios ir dėl to jis negalėjo veikti taip, kaip to reikalavo teisės aktai, todėl veiksmai, viršijantys jo kompetenciją, negali būti pateisinami.
Tarnybinės nuobaudos pagrįstumui patikrinti šiuo atveju svarbu nustatyti pareiškėjo padaryto pažeidimo pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių bei jo kaltę.
Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir t. t.
Tarnyba Išvadoje pripažino, kad buvo susidariusi nestandartinė veiklos organizavimo situacija, todėl atsirado poreikis, kad Vilniaus dalinio pareigūnai vykdytų papildomas funkcijas.
Iš anksčiau paminėtų tarnybinių pranešimų turinio ir kitos rašytinės medžiagos matyti, kad nurodymų dėl darbo organizavimo raštu pareiškėjas negavo, tačiau pagal einamas pareigas privalėjo tinkamai organizuoti Vilniaus dalinio darbą, bet susiklosčiusi situacija nebuvo tokia ekstremali ir ypatinga, kad jis negalėtų kreiptis į Tarnybos vadą ir pateisinti savo veiksmus, t. y. imperatyvių teisės aktų nevykdymą.
Pareiškėjas savo veiksmais sumenkino Tarnybos dalykinę reputaciją, t. y. kilo neigiamų pasekmių.
Įvertinus neteisėtos veikos aplinkybių visumą, konstatuotinas nedidelio laipsnio nerūpestingumas, kai asmuo veikdamas nenumatė pasekmių, nors pagal savo asmenines savybes ir veikos aplinkybes galėjo ir turėjo jas numatyti.
Atsižvelgiant į padarytą pažeidimą, jo padarymo priežastis, nedidelį kaltės laipsnį, neigiamas pasekmes, pareiškėjo charakteristiką, jam pagrįstai pritaikyta nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda, todėl jo skundas atmestinas.
Teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2017 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1584-552/2017).
Vadovaudamasis šia praktika teismas nenagrinėja argumentų, kurie neturi esminės reikšmės ginčui išspręsti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.