Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-01-09 · Civilinė byla Nr. e2YT-3481-1099/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-09
Bylos Nr.
e2YT-3481-1099/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Pavel Liubkevič
Pareiškėjas
J. P.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė „Turto bankas“
Advokatai
Virginija Budrevičienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-3481-1099/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36868-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.19; (S) 3.2.7.1; 3.2.7.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei,dalyvaujant pareiškėjui J. P., jo atstovei advokatei Virginijai Budrevičienei,liudytojui M. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. P. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas J. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas paveldėjimo pagal įstatymą tikslu atnaujinti (pratęsti) terminą pareiškėjui palikimui priimti po G. G. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), praleistą dėl svarbių priežasčių.

2. Pareiškėjas prašyme, taip pat teismo posėdžio metu nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo teta G. G.. G. G. prieš mirtį sirgo, todėl iki mirties pareiškėjas ją prižiūrėjo ir slaugė. Po mirties G. G. paliko testamentą, kuriuo pareiškėjui paliko turtą: butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėjas aiškina, kad po G. G. mirties pareiškėjas įstatymo nustatyta tvarka, t. y. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, kreipėsi į Vilniaus m. 4-ąjį notarų biurą dėl G. G. palikimo paveldėjimo pagal testamentą. Nurodo, kad 2019 m. liepos mėnesį sužinojo, jog G. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1,2 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris testamente nebuvo nurodytas.

4. Pažymi, kad apie mirusiosios G. G. žemės sklypą sužinojo iš M. Š., kurio žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) ribojasi su mirusiosios G. G. žemės sklypu. Po pokalbio su M. Š. namuose tvarkydamas mirusiosios G. G. daiktus ir dokumentus pareiškėjas surado tetos G. G. žemės nuosavybės dokumentus. Teigia, kad 2019 m. liepos mėnesį kreipėsi į notarų biurą (duomenys neskelbtini) mieste siekiant išsiaiškinti galimybę paveldėti G. G. palikimą, kuris nebuvo nurodytas testamente.

5. Anot pareiškėjo, terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių: daug laiko užtruko surinkti reikiamus dokumentus iš Kernavės parapijos klebono, Lietuvos valstybės istorijos archyvo, Širvintų ir Ukmergės CMS, įrodančius J. P. ir mirusios tetos G. G. giminystę.

6. Pareiškėjas J. P. ir jo atstovė advokatė Virginija Budrevičienė teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad neturi duomenų apie galimus kitus G. G. įpėdinius.

Atsiliepimas

7. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad jeigu teismas įsitikintų, jog yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą pareiškėjui, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškimo patenkinimui. Pažymi, kad suinteresuotas asmuo neturi duomenų apie galimą palikėjos G. G. palikimo perėjimą valstybei.

8. Liudytojas M. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad turi žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Tvarkant dokumentus sužinojo, kad gretimo žemės sklypo savininkė G. G. yra mirusi, todėl pradėjo ieškoti jos įpėdinių/giminių; paaiškino, jog galiausiai sužinojo apie J. P., kuriam paskambino 2019 m. antroje vasaros pusėje. Teigė, kad J. P. nustebo sužinojęs apie nurodytą žemės sklypą, priklausantį G. G.. Liudytojo teigimu, jis niekada nematė, kad kas nors būtų atvykęs į nurodytą žemės sklypą, kuris yra apleistas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

9. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad G. G. mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis G. G. mirė būdama našle; vaikų neturėjo. Testamentų registro duomenimis, G. G. buvo sudariusi testamentą dėl jai nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Po G. G. mirties pareiškėjas įstatymo nustatyta tvarka, t. y. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, kreipėsi į Vilniaus m. 4-ąjį notarų biurą dėl G. G. palikimo paveldėjimo pagal testamentą. Tai patvirtina notaro pareiškėjui išduotas 2004 m. kovo 15 d. liudijimas, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat palikimo priėmimo faktas nustatytas ir 2019 m. liepos 30 d. testamentų registro išraše Nr. (duomenys neskelbtini). Kitų duomenų apie palikėjos palikimo priėmimą nenustatyta.

10. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – 2019 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Valstybės istorijos archyvo pažymos Nr. (P1-5769) P2-9983, Nr. (P1-5769) P2-9980, Nr. (P1-5769) P2-9978, gimimo, mirties, santuokos sudarymo įrašai, taip pat VĮ „Registro centro“ pažymos apie asmens duomenis patvirtina G. G. ir J. P. giminystę.

11. Pareiškėjas pareiškime ir posėdžio metu nurodė, kad apie mirusiosios G. G. žemės sklypą sužinojo tik 2019 m. liepos mėnesį iš M. Š., kurio žemės sklypas ribojasi su mirusiosios G. G. žemės sklypu. Byloje tai paneigiančių duomenų nenustatyta; šią aplinkybę iš esmės patvirtino ir liudytojas teismo posėdžio metu.

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis); nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 5.57 straipsnį įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti gali būti teismo atnaujintas, jeigu nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ar termino praleidimo priežastis svarbi, sprendžia teismas, vadovaudamasis konkrečiomis bylos aplinkybėmis.

13. Teismų praktikoje pažymima, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).

14. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai, ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

15. Taigi, iš pareiškėjo pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių nustatyta, kad pareiškėjas terminą palikimui (žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)) priimti praleido, nes mirus tetai jam nebuvo žinoma apie mirusiosios nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą – į 1,20 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Apie mirusiosios G. G. žemės sklypą pareiškėjas sužinojo tik 2019 m. liepos mėnesį. Po nurodytų aplinkybių sužinojimo pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų – 2019 m. liepos mėnesį kreipėsi į notarų biurą (duomenys neskelbtini) mieste siekiant išsiaiškinti galimybę paveldėti G. G. palikimą, kuris nebuvo nurodytas testamente; vėliau kreipėsi į advokatę (atstovavimo sutartis sudaryta 2019 m. liepos 19 d.), rinko bylai svarbius įrodymus, bei galiausiai kreipėsi į teismą.

16. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės, t. y. kad pareiškėjui nebuvo žinoma apie palikėjos turimą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), galėjo turėti įtakos tam, jog jis negalėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Byloje suinteresuotas asmuo prieštaravimų dėl pareiškimo nėra pareiškęs; byloje nėra duomenų apie kitus galimus G. G. įpėdinius. Taigi, darytina išvada, kad termino kreiptis į notarą priimti palikimą pagal įstatymą atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

17. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas pareiškėjo nurodytas aplinkybes (faktiškai apie tetos turimą žemės sklypą sužinota jau praleidus terminą palikimui priimti) dėl termino palikimui priimti praleidimo pripažįsta svarbiomis, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuotas asmuo neprieštarauja pareiškėjo pareiškimui, atnaujina pareiškėjui terminą palikimui, atsiradusiam po tetos G. G. mirties, priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnis; CPK 578 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 578 straipsniu,

nutaria:

prašymą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priimti; šio termino pradžią skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti pareiškėjui J. P., kad jis turi teisę per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Liubkevič