- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-06
- Bylos Nr.
- e2A-713-755/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00186-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Ieškovas
- UAB „REIKALAVIMAS.LT“
- Atsakovas
- UAB „Rokiškio pragiedruliai“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Saulės spektras“
- Kategorijos
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.7Nuostolių atlyginimas kaip piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis padariniai
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-713-755/2018
teisėjas Ignas Totilas Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00186-2017-0
2018 m. lapkričio 6 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Rokiškio pragiedruliai“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-458-1059/2018 pagal ieškovės UAB „REIKALAVIMAS.LT“ ieškinį atsakovei UAB „Rokiškio pragiedruliai“, trečiajam asmeniui UAB „Saulės spektras“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „REIKALAVIMAS.LT“ prašė teismo dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės UAB „Rokiškio pragiedruliai“ 181,50 Eur skolą, 9,21 Eur palūkanų, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 8,05 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Rokiškio rajono apylinkės teismas (dabartinis pavadinimas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai) 2017 m. vasario 10 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Rokiškio pragiedruliai“ pateikė prieštaravimus, kuriais prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.
3. Teigė, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja skolos ir paaiškino, jog Paslaugų teikimo sutarties bendrųjų sąlygų 3.2. punktu, buvo sutarta, kad UAB „Saulės spektras“ parengs atitinkamame informaciniame leidinyje talpinamo reklaminio skelbimo pavyzdį ir pateiks jį atsakovei suderinimui. UAB „Saulės spektras“ jokių pavyzdžių atsakovei neatsiuntė, su atsakove nebuvo derintas būsimų reklaminių skelbimų turinys, todėl laikė, jog sutartiniai santykiai nesusiklostė ir sutartis nebuvo vykdoma. Pažymėjo, jog buvo sutarta lietuviškuose interneto portaluose reklamos neskelbti, kaip atsakovei neaktualioje rinkoje, o reklamuoti įmonę užsienio portaluose, reklamą skelbiant šešiomis kalbomis. Tvirtino, kad UAB „Saulės spektras“ neparengė informaciniame leidinyje talpinamo reklaminio skelbimo pavyzdžio ir nepateikė jo atsakovei suderinimui bei netalpino reklaminių skelbimų šešiomis kalbomis 2016 m. birželio 12 d. – 2017 m. birželio 12 d. laikotarpiu.
4. Nurodė, jog 2016 m. gruodžio 2 d. atsakovei buvo atsiųstas įspėjimas dėl atsiskaitymo, todėl tą pačią dieną telefonu susisiekė su UAB „Saulės spektras“ atstovu pasiteirauti kada, kur ir kokio turinio reklama buvo patalpinta, kodėl nebuvo derintas jos turinys. Negavę atsakymų į šiuos klausimus, nesutiko mokėti už nesuteiktas paslaugas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2018 m. birželio 25 d. sprendimu 2017 m. vasario 10 d. preliminarų sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė.
6. Darė išvadą, kad sutarties–užsakymo bendrosios sąlygos jos šalims yra netaikytinos, nes jų nepasirašė atsakovės atstovas ir ieškovė bei trečiasis asmuo neprašo jomis remtis, be to, bendrųjų sutarties sąlygų taikymas nesant pagrindinės sutarties yra iš esmės negalimas.
7. Sprendė, jog esminės sutarties sąlygos šalių buvo aptartos, o iš esmės buvo nesutarta tik dėl informacijos būtinos sutarčiai vykdyti detalizavimo – kaip turėtų atrodyti pagal sutartį pagamintas galutinis produktas – reklama bei kokie duomenys apie atsakovę turėjo joje atsispindėti. Teismas darė išvadą, kad reklamos maketo išsiuntimo atsakovei, jo gavimo faktas nėra teisiškai reikšmingas, nes maketo išsiuntimo terminas ir jo reikšmė nurodyta bendrosiose sutarties sąlygose, kurios byloje netaikytinos. Pažymėjo, jog trečiojo asmens pateikti nauji įrodymai apie maketo atsakovei išsiuntimą negali neginčijamai įrodyti maketo išsiuntimo ir gavimo aplinkybę, nes įrašai nepatikimi dėl galimybės keisti jų informaciją.
8. Nustatė, kad atsakovės atstovas dar prieš trečiajam asmeniui įvykdant sutartį, jo atstovui aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, atsisakantis sutartos paslaugos kaip jam nereikalingos. Pažymėjo, jog atsakovės paslaugos atsisakymą rodė ir jos veiksmai atsisakant pateikti trečiajam asmeniui medžiagą, būtiną reklamos paslaugai sukurti. Konstatavo, jog atsakovei vienašališkai nutraukus sutartį, trečiasis asmuo toliau vykdydamas sutartį veikė savo rizika, todėl privalo patirtus nuostolius prisiimti sau, o pirminiam kreditoriui UAB „Saulės spektras“ neturėjus reikalavimo teisės į atsakovę, šios teisės į pagal sutartį–užsakymą susidariusį įsiskolinimą jis negalėjo perleisti ieškovei.
9. Vertindamas ieškovės argumentus dėl baudos skyrimo atsakovės atstovams, nurodė, kad nors atsakovės procesinis elgesys ne visada buvo tinkamas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad teisė reikšti nušalinimus esant abejonėms dėl teisėjų šališkumo yra numatyta įstatyme, į tai, kad V. M. prieš 2018 m. sausio 19 d. teismo posėdį pateikė prašymą ne atidėti bylos nagrinėjimą, o iš esmės prašė pradėti bylos nagrinėjimą, tačiau skirti ir kitą teismo posėdį, kuriame V. M. norėjo dalyvauti ir duoti paaiškinimus, akivaizdžių piktnaudžiavimo procesu atvejų, kurie būtų verti baudos skyrimo, nenustatyta, todėl prašymą dėl baudos skyrimo atsakovės atstovams netenkino.
10. Pasisakydamas dėl atsakovės atstovų argumentų dėl baudos skyrimo ieškovės ir trečiojo asmens atstovams, pagrindo skirti jiems baudą nenustatė. Paaiškino, jog nebuvo jokio pagrindo teigti, kad ieškovė pareiškė aiškiai nepagrįstą ieškinį, nes šis ieškinys Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. preliminariu sprendimu buvo patenkintas, o 2017 m. liepos 10 d. sprendimu minimas preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas. Taip pat nebuvo pagrindo teigti, kad ieškovė ir trečiasis asmuo į bylą pateikinėjo suklastotus įrodymus. Duomenų, kad ieškovės ir trečiojo asmens pateikiami įrodymai būtų suklastoti, teismas neturėjo, todėl konstatavo, kad tai tik atsakovės subjektyvi nuomonė.
11. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas atsakovės naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį sumažino. Savo sprendimą motyvavo tuo, kad nors atsakovės procesinio elgesio negalima buvo įvardinti kaip piktnaudžiavimo procesu, tačiau kai kurios aplinkybės davė pagrindą teigti, jog atsakovė elgesys proceso metu ne visada buvo tinkamas. Pažymėjo, jog tokiai išvadai pagrindą suteikė atsakovės elgesys reiškiant pakartotinį nušalinimą bylą nagrinėjančiam ir visiems Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjams. Pažymėjo, kad atmetus pirmą nušalinimą, antrasis buvo pareikštas iš esmės tais pačiais motyvais, papildomai prašant sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Teismas tokį atsakovės procesinį elgesį įvertino ne visiškai tinkamu. Taip pat pažymėjo, kad atsakovės atstovo V. M. pasisakymai proceso metu dažnai stokodavo pagarbos kitiems proceso dalyviams, o jis pats drausmės procese.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Rokiškio pragiedruliai“ prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. birželio 25 d. sprendimo dalis dėl baudos skyrimo ieškovei, trečiajam asmeniui ir jų atstovei bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo,atsakovės prašymą patenkinti bei priteisti visas turėtas pirmosios instancijos teismo procese bylinėjimosi išlaidas.
13. Teigia, kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis iš karto nepateikdama priedų, nurodytų ieškinyje, ir toks pavėluotas dokumentų pateikimas kelia abejones dėl jų originalumo. Pažymi, jog ir Panevėžio apygardos teismas 2017 m. gruodžio 1 d. nutartyje atkreipė dėmesį į tokį ieškovės bylos vedimą ir trūkumus. Tvirtina, kad reikalavimo perleidimo sutartis tarp trečiojo asmens ir ieškovės negalėjo būti sudaryta, nes nebuvo galiojančios reikalavimo teisės. Daro išvadą, kad sudarant reikalavimo perleidimo sutartį, ieškovei ir trečiajam asmeniui elgųsis nesąžiningai, galimai siekta pasipelnyti kitų asmenų sąskaita.
14. Tvirtina, jog ieškovė pateikė į bylą tariamas sutartis ir aiškiai neteisingus dokumentus dėl lankymosi atsakovės tinklapyje, taip pat pateikė tokius antspaudų pavyzdžius, iš kurių negalima patikrinti, ar tas antspaudas buvo panaudotas byloje pateiktuose dokumentuose. Teigia, kad atsakovė dėl to negalėjo prašyti teismo skirti dokumentų ekspertizę, nes pats antspaudas nebuvo pateiktas. Nurodo, jog nei ieškovė, nei trečiasis asmuo į bylą nepateikė dokumentų registracijos žurnalo, kas duoda pagrindą įtarti, kad dokumentai buvo surašyti vėlesne data. Teigia, kad teismas turėjo priimti atskirąją nutartį dėl kreipimosi į prokurorą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų.
15. Nurodo, kad atsakovės reikšti nušalinimai Rokiškio rūmų teisėjams nebuvo tapatūs, o prašymuose nurodyta ankstesnė atsakovės bylinėjimosi istorija patvirtina, jog Rokiškio rūmai buvo šališkai nusiteikę atsakovės atžvilgiu, dėl ko civilinės bylos buvo perduotos nagrinėti kitam teismui.
16. Teigia, jog teismas be pagrindo sumažino atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Paaiškina, jog atsakovės atstovo elgesys teismo posėdžiuose negali būti pagrindu sumažinti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei ginant savo pažeistas teises ir sąžiningai naudojantis procesinėmis teisėmis, turėjo būti įvertinta kaip elgesys CPK 93 straipsnio 4 dalies prasme.
Atsiliepimas
17. Ieškovė UAB „REIKALAVIMAS.LT“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
18. Nurodo, kad apeliantė iš esmės atkartoja 2018 m. vasario 14 d. prašyme dėl baudos skyrimo pateiktus argumentus, tačiau nurodo ir naujus argumentus, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo vertinti.
19. Nurodydama argumentus dėl trečiojo asmens antspaudo pavyzdžių kokybės, apeliantė nedetalizuoja, kokių dokumentų ekspertizės negalėjo prašyti atlikti dėl trečiojo asmens kaltės, nepateikia jokių argumentų, atskleidžiančių objektyvias kliūtis, užkirtusias apeliantei kelią pateikti prašymą paskirti dokumentų ekspertizę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
20. Pažymi, jog ieškovė apskritai nebuvo nei įpareigota, nei paprašyta pateikti jokio dokumentų registravimo žurnalo, teismas tik nurodė pasidomėti, ar toks žurnalas yra vedamas trečiojo asmens ir, jei toks egzistuoja, jį pateikti teismui. Teigia, kad apeliantė neatskleidė priežastinio ryšio tarp registracijos žurnalo nebuvimo ir dokumentų tariamo pagaminimo vėlesne data nei nurodyta pačiame dokumente ir nepaaiškino, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas būtų turėjęs atskira nutartimi informuoti prokurorą apie vienintelės apeliantės subjektyviai įžvelgiamas nusikalstamas veikas.
21. Pažymi, kad nei ieškovės, nei trečiojo asmens, nei jų įgaliotos atstovės advokato padėjėjos nesieja jokie kiti nei teisiniai, nei faktiniai santykiai, išskyrus byloje iškeltą teisinį ginčą dėl atsiskaitymo už atlygintines reklamos paslaugas. Taip pat nenustatyta, kad ieškovės ir trečiojo asmens atstovai, pareikšdami ieškinį dėl skolos priteisimo, siekė sukelti apeliantei nepatogumų, trukdžių ar rūpesčių, veikė kitokiais nei nurodyta pareikštame ieškinyje tikslais.
22. Nurodo, jog apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir ieškovės bei trečiojo asmens atstovų veiksmų vertinimo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis kontekste kaip neatitinkančių piktnaudžiavimo reikalavimus, pagrįstumo. Pažymi, kad ieškinio atmetimas kaip neįrodytas nesudaro pagrindo daryti išvadai, kad ieškovė ir trečiasis asmuo piktnaudžiavo procesu.
23. Teigia, kad apeliantė nepagrįstai remiasi kasacinio teismo praktika, kuri nėra aktuali nagrinėjamai bylai. Dėl apeliantės pateiktų dviejų prašymų iš esmės tuo pačiu pagrindu nušalinti bylą nagrinėjantį teisėją ir visus Rokiškio rūmų teisėjus, ieškovė, trečiasis asmuo ir pirmosios instancijos teismas turėjo atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Atkreipia dėmesį į tai, jog dalis apeliantės patirtų bylinėjimosi išlaidų yra sumokėta apeliantės atstovui už atstovavimą dėl apeliantės pakartotinai pareikšto nušalinimo neįvykusiame teismo posėdyje.
24. Tvirtina, jog apeliantės netinkamas elgesys trikdė proceso eigą, teismo posėdžiai užsitęsdavo ilgesnį laiką nei objektyviai buvo reikalinga. Pažymi, kad nei karto bylos nagrinėjimas nebuvo atidėtas ieškovės ar trečiojo asmens prašymu, priešingai, kiekvienas teismo posėdžio atidėjimas buvo inicijuotas ir palaikomas apeliantės, išskyrus, kai teismo posėdis buvo atidėtas pasibaigus teismo darbo laikui.
25. Nurodo, kad nėra galimybės nustatyti, ar apeliantė su advokatu atsiskaitė už suteiktas apeliacinio skundo parengimo teisines paslaugas, todėl prašo jų nepriteisti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
27. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2018 m. birželio 25 d. priėmė sprendimą, kuriuo panaikino 2017 m. vasario 10 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmetė, šalių prašymus dėl baudos skyrimo kiekvienai šaliai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetė bei priteisė sumažintas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
28. Apeliantė nesutinka su tokiu teismo vertinimo ir prašo tenkinti jos prašymą skirti baudas ieškovės atstovams – UAB „REIKALAVIMAS.LT“ direktoriui M. K., advokato padėjėjai A. Bissekerskajai-Ruzgei, trečiojo asmens vadovei N. D..
29. CPK 95 straipsnis reglamentuoja pasekmes dalyvaujančiam byloje asmeniui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nustačius piktnaudžiavimo atvejus, teismas gali skirti baudą iki 5 tūkstančių eurų, iki 50 procentų šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Pirmosios instancijos teismas skundžiama sprendimo dalimi įvertino ginčo šalių elgesį proceso metu, nenustatė akivaizdžių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių ir abiejų ginčo šalių prašymus dėl baudos skyrimo atmetė.
30. Susipažinęs su bylos medžiaga ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo priimti dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis priešingą sprendimą nei priėmė pirmosios instancijos teismas (CPK 185 str.).
31. Pirma, tai, kad ieškovė ne iš karto pateikė teismui įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimą, nesuteikia pagrindo kelti klausimą dėl minėtų įrodymų originalumo. Juo labiau, apeliantė teigdama šiems įrodymams galimai esant ne originaliems, nepateikia jokių pakankamų ir leistinų įrodymų (CPK 12 str., 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas tokius teiginius vertina tik kaip pamąstymus, paremtus subjektyvia apeliantės nuomone. Pažymėtina ir tai, jog Panevėžio apygardos teismas 2017 m. gruodžio 1 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. e2A-779-252/2017, nėra konstatavęs ieškovės netinkamo įrodymų pateikimo ar netinkamo bylos vedimo.
32. Antra, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino nebuvus pagrindo ieškovei ir trečiajam asmeniui UAB „Saulės spektras“ sudaryti reikalavimo perleidimo sutartį, tačiau tokia teismo išvada savaime nelemia paties ieškinio akivaizdaus nepagrįstumo. Šiuo atveju apeliantės teiginiai dėl reikalavimo perleidimo sutarties šalių galimo nesąžiningumo nepagrįsti (CPK 178 str., 185 str.). Galimo ieškovės ir UAB „Saulės spektras“ nesąžiningumo požymių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.
33. Trečia, apeliantė teigia, kad trečiajam asmeniui nepateikus savo veikloje naudojamo antspaudo, neteko galimybės prašyti paskirti pateiktų įrodymų – dokumentų ekspertizės, tikslu nustatyti minėtuose dokumentuose panaudoto antspaudo originalumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantė buvo pareiškusi prašymą skirti informacinių technologijų ekspertizę tam, kad būtų nustatyta, ar apeliantė gavo iš UAB „Saulės spektras“ siųstą elektroninį laišką su pasiūlymu-maketu.Kitokio prašymo, kaip trečiojo asmens dokumentams panaudoto antspaudo autentiškumo nustatymo ekspertizės skyrimo, nei aukščiau nurodytas, apeliantė pirmosios instancijos teismui neteikė, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje proceso stadijoje neturi pagrindo vertinti minėtų apeliantės galimybių pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Byloje nebuvo nustatyta dokumentų klastojimo požymių, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo priimti atskirą nutartį dėl kreipimosi į prokurorą (CPK 178 str., 185 str.).
34. Vertindamas apeliantės apeliaciniame skunde išdėstytus teiginius dėl prašymų nušalinti bylą nagrinėjantį teisėją bei visus rūmų teisėjus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog paminėti teiginiai nėra tiesiogiai susiję su apeliantės prašymu skirti baudą ieškovei, trečiajam asmeniui ir jų atstovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl jie nevertinami, kaip neturintys teisinės reikšmės ginčo išsprendimui.
35. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas, teismas turi teisę nukrypti nuo bendro bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principo, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį, priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taip pat pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Nustatant jų dydį , atsižvelgiama į konkrečios bylos sudėtingumą, atstovo darbo ir laiko sąnaudas, sykiu jos negali būti didesnės nei Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytų apmokėjimo dydžiai. Minėtų rekomendacijų 2 punktas numato kriterijus į kuriuos atsižvelgtina nustatant priteistino užmokesčio dydį, tarp jų ir – kitos svarbios aplinkybės (2.10 punktas).
36. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, darė išvadą, jog apeliantės elgesys, veiksmai proceso metu nebuvo tinkami, t. y. be pagrindo reikšti nušalinimai, apeliantės atstovas stokojo drausmės teismo posėdžių metu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia išvada ir pažymi, jog dėl pakartotinių prašymų nušalinti bylą nagrinėjantį teisėją bei visus rūmų teisėjus, pirmosios instancijos teismas turėjo skelbti byloje pertrauką, bylos nagrinėjimas buvo atidedamas apeliantės iniciatyva. Be kita ko, pati apeliantė neneigia, jog jos atstovo elgesys teismo posėdžių metu nebuvo tinkamas, kas neabejotinai turėjo įtakos teismo posėdžių trukmei. Šiuo atveju, nepaneigta, kad apeliantė nedėjo pastangų užtikrinti greitą bylos išnagrinėjimą ir pirmiau paminėtas jos elgesys bei veiksmai sudarė teismui pagrindą mažinti patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, to daryti nedraudžia ir minėtų Rekomendacijų 2.10 punkto nuostata (CPK 93 str. 4 d., 185 str.).
37. UAB „REIKALAVIMAS.LT“ ieškinys buvo nagrinėtas dokumentinio proceso tvarka. Atsakovei pareiškus prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, teismas išnagrinėja bylą priimdamas galutinį sprendimą (CPK 430 str. 6 d.). Pirmosios instancijos teismas 2018 m. birželio 25 d. priėmė ne galutinį sprendimą, o sprendimą, tačiau toks procesinės teisės normų pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą (CPK 328 str., 329 str. 1 d.).
38. Apeliantė UAB „Rokiškio pragiedruliai“, pateikdama apeliacinį skundą, 2018 m. liepos 25 d. sumokėjo 20 Eur žyminį mokestį už ginčijamą bylinėjimosi išlaidų dydį. Kadangi ginčuose dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo žyminis mokestis nėra mokamas, nes jos nėra savarankiško ginčo objektu ir nesutikimas su teismo išvadomis dėl jų dydžio nėra šalių ginčas, apeliantės sumokėtas 20 Eur žyminis mokestis kaip be teisinio pagrindo sumokėtas grąžintinas, tą įpareigojant atlikti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos (CPK 87 str. 1 d. 1 p., 3 d.).
39. Palikus skundžiamą sprendimą nepakeistu, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepaskirstytinos, nes ieškovė, nors ir prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, nepateikė tokių išlaidų dydį pagrindžiančių dokumentų (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti, Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Rokiškio pragiedruliai“ (į. k. 173220062) 20,00 Eur (dvidešimt eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2018 m. liepos 25 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1013.