Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėjas V. Paulikas Procesinio sprendimo kategorija 32.1, 121.21.

NUTARTIS

2011 m. gruodžio 12 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Mockevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. B. ir V. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal atsakovų R. B. ir V. B. priešieškinį ieškovams K. M., R. M., A. V., L. A., L. G., O. A., J. K., V. P., A. K., Z. Č., G. S., J. M., S. D., R. B., V. B., L. V., A. S., V. S., S. J. S., R. P. D., uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) „Ergo Lietuva“, UAB „Vitės valdos“, Klaipėdos miesto savivaldybės bibliotekai, tretiesiems asmenims UAB „Lamberta“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, akcinei bendrovei (toliau AB) „Klaipėdos energija“, V. G., I. S., T. V., E. E., A. S., A. R., A. R. Ž. dėl nuostolių, patirtų nustačius servitutą, atlyginimo ir vienkartinės kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Skųsdami Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą apeliantai (atsakovai) R. B. ir V. B. prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti jų priešieškinį, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ir procesines teisės normas ir nukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo praktikos. Pažymima, kad teismas neįvertino visų bylos aplinkybių. Apeliantai taip pat nesutinka su teismo motyvais dėl pastato įgijimo aplinkybių, atsakovų ketinimo jį nuomoti, nuostolių dėl servituto nustatymo tapatinimo su pastato išlaidomis. Apeliantų manymu, teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir nepagrįstai vilkino bylą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliantų (atsakovų) R. B. ir V. B. apeliacinis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių atlyginimo, tačiau privalo įrodyti jų dydį ir priežastinį ryšį su servitutu. Bylos duomenys patvirtina, kad nei pirmosios instancijos teismui, nei Šiaulių apygardos teismui apeliantai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių dėl servituto nustatymo atsiradusius nuostolius. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų pateikta mėnesinė nuostolių dėl servituto nustatymo sąmata (3 tomas, 20–21 b. l., 5 tomas, 2–3 b. l.) neatitinka įrodymų leistinumo kriterijų, kadangi joje pateiktas detalizuotas nuostolių apskaičiavimas nepagrįstas įrodymais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantai tapatina nuostolius dėl servituto nustatymo su jiems priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymo išlaidomis. Šias teismo išvadas patvirtina pačių apeliantų pateikti duomenys dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymo (2 tomas, 4–6 b. l., 61–65, 5 tomas, 90–93, 95–103 b. l.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgia į servituto turinį – daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų teisę naudotis apeliantams nuosavybės teise priklausančiame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), sumontuotais šilumos punkto įrenginiais (2 tomas, 94–101 b. l.), į paties apelianto R. B. 2007-08-21 ir 2008-01-17 teismo posėdžių metu išsakytus teiginius, kad 2003 m., pirkdamas pastatą, jis matė, jog pastate yra šilumos punktas (2 tomas, 91 b. l.), kuris aptarnauja daugiabučius namus, esančius (duomenys neskelbtini) (2 tomas, 131 b. l.), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, suvokė tikrąją padėtį – šilumos įrenginių, kurie sumontuoti įsigyjamame pastate, paskirtį ir su jų naudojimu susijusius statinio naudojimo apsunkinimus ir apribojimą naudoti pastatą komercinei veiklai, taip pat į servituto suvaržymus – apeliantams nėra apribota jokia galimybė naudotis pastatu, ir apeliantas R. B. 2008-01-17 teismo posėdžių metu pažymėjo, kad patalpoje laiko automobilio padangas, kitus prietaisus (2 tomas, 131 b. l.), be to, šiluminis punktas aptarnauja ir apeliantų pastatą (2 tomas, 35, 137 b. l., 5 tomas, 152 b. l.), ir į apelianto R. B. teiginius, jog iki servituto nustatymo patalpų, kuriose yra šilumos punkto įrenginiai, jis nenuomavo, o po servituto nustatymo papildomų išlaidų neatsirado – mokesčiai buvo mokami ir iki servituto nustatymo (5 tomas, 152 b. l.), taip pat neatsirado ir jokių papildomų nuostolių (5 tomas, 153 b. l.). Be to, pagal 2005-10-12 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) R. B. įsipareigojo atsakyti už eksploatuojamuose objektuose sumontuotus ir priduotus pagal aktą šilumos apskaitos prietaisus apsaugą ir sudaryti tinkamas prietaisų eksploatavimo sąlygas (pvz. apšvietimas, sanitarinės normos)(2 tomas, 12–15 b. l., sutarties 1.1, 1.2 punktai), taip pat atsižvelgia į tai, kad, priešingai, nei teigia apeliantai (2 tomas, 137 b. l), šiluminio punkto įrenginių priežiūra atlieka UAB „Lamberta“ (1 tomas, 8–9, 40 b. l., sutarties 1 p.,), ir byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių nuostolius dėl servituto nustatymo. Kolegija sprendžia, jog prieš tai minėtos aplinkybės nagrinėjamu atveju paneigia servituto atlygintinumo prezumpciją, todėl apelianto skundo teiginiai dėl nuostolių, atsiradusių Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu nustačius servitutą, yra nepagrįsti.

Teismas pažymi, kad servitutas buvo nustatytas Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu ir pagal CK 4.129 straipsnio nuostatas apeliantai turi teisę reikalauti konkrečių nuostolių, kuriuos patyrė dėl servituto nustatymo, atlyginimo, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo priteisti nuostolių, atsiradusių laikotarpiu, kai servitutas dar nebuvo nustatytas, ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovų priešieškinio reikalavimą dėl 27 600 Lt nuostolių, atsiradusių iki servituto nustatymo, priteisimo. Be to, apeliantai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių šiuos nuostolius.

Teisėjų kolegija atmeta apeliantų skundo teiginius dėl įrodymų vertinimo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-171/2008; kt.). Iš skundo turinio matyti, kad apeliantai nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdami su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantai, nesuponuoja išvados, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar procesines teisės normas.

Pažymėtina, jog vien tai, kad apeliantai skunde nurodo įvairias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartis (2009-02-17 nutartis byloje Nr. 3K-3-69/2009, 2011-05-03 nutartis byloje Nr. 3K-3-217/2011), nepagrįsdami galėjimą naudotis jose pateiktais išaiškinimais, nesuponuoja išvados, jog teismas turėtų besąlygiškai vadovautis pateiktų nutarčių išaiškinimais, kadangi apeliantų nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys neturi precedentinės reikšmės nagrinėjamai bylai dėl skirtingų faktinių aplinkybių. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir pažeidė materialines teisės normas.

Teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo teiginius dėl skundžiamo sprendimo motyvų ir dėl to, kad teismas neįvertino visų bylos aplinkybių bei pažymi, jog pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).

Teisėjų kolegija plačiau neanalizuoja skundo teiginių dėl bylos vilkinimo ir sprendžia, kad tai nėra nagrinėjamos bylos skundo dalykas.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų skundo teiginiais, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir konstatuoja, jog pagal bendrą principą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese – bylą laimėjusiai šaliai atlyginamos jos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę teisme. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančios normos turi ir prevencinį pobūdį – proceso dalyviai skatinami ieškoti kompromiso, nereikšti nepagrįstų ieškinių, pasinaudoti alternatyviais ginčo sprendimo būdais ir panašiai. Todėl, vien ta aplinkybė kad UAB „Vitės valdos“ atstovas atstovavo ir kitiems ieškovams, nepaneigia bylinėjimosi išlaidų atlygintinumo principo (CPK 93 str. 1d., 98 str. 1 d.). Be to, priešingai, nei teigia apeliantai, UAB „Vitės valdos“ yra ieškovas, o ne trečiasis asmuo ir tai, be kita ko, patvirtina pačių apeliantų priešieškinys (5 tomas, 2–3 b. l).

Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Netenkinus apeliacinio skundo, tenkintinas ieškovų R. M., A. V., L. A., O. A., J. K., V. P., A. K., Z. Č. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, vadovaujantis LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatomis iš apeliantų prieš tai minėtiems ieškovams priteistina po 133,10 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (5 tomas, 43–52 b. l., CPK 93, 98 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovams R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) O. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) Z. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 133,10 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.