- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-16
- Bylos Nr.
- e2A-51-640/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27647-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- P. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama LR Teisingumo ministerijos, LR Generalinė prokuratūra, Valstybinės sienos apsaugos tarnyba prie LR VRM
- Kategorijos
- 2.5.10.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Eglės Surgailienės, Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje ieškovo P. K. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama LR Teisingumo ministerijos, LR Generalinė prokuratūra, Valstybinės sienos apsaugos tarnyba prie LR VRM.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 12 044,71 Eur turtinę žalą, kurią sudaro: 9 676,70 Eur negautas darbo užmokestis, 2 078,39 Eur delspinigių bei 289,62 Eur patirtos išlaidos gynybai, 5 000 Eur neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog P. K. dirbo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) prie LR VRM (duomenys neskelbtini). rinktinėje. 2014 m. liepos 10 d. P. K. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 05-1-04049-14. 2014-07-11 jis buvo sulaikytas 2 paroms, po to jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 228 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje. 2015-02-25 pateiktas dar vienas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 228 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje.
3. Ieškovas buvo suimtas nuo 2014-07-12 iki 2014-09-10. 2014-09-08 Vilniaus apygardos prokuratūra priėmė nutarimą paleisti įtariamąjį į laisvę. 2014-09-10 ieškovui Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras V. K. nutarimu skyrė kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuo 2014-09-10. Nuo 2014-09-10 ieškovas nušalintas nuo VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinės Sargybų skyriaus vyr. pasieniečio pareigų 3 mėnesiams nuo 2014-09-10. Nušalinimas vėliau buvo tęsiamas iki 2016-05-10.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus apygardos teismo 2016-03-31 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-122-315/2016 ieškovas buvo išteisintas pagal visus jam inkriminuotus LR BK 228 str. 1 d., 24 str. 4 d., 199² str. 1 d., 24 str. 4 d., ir 199 str.1 d., nes nepadaryta veika, turinti inkriminuotų nusikaltimų požymių. 2016-06-20 Lietuvos apeliacinis teismas baudž. b. Nr. 1A-45-453/2016 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016-03-31 nuosprendį panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. 2017-06-23 Vilniaus apygardos teismas baudž. b. Nr. 1-83-318/2017 nuosprendžiu P. K. išteisino pagal LR BK 228 str. 1 d., 24 str. 4 d., 199² str. 1 d., 24 str. 4 d., ir 199 str.1 d. neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.). 2017-10-25 Lietuvos apeliacinis teismas nuosprendžiu baudž. b. 1A-456-396/2017 nusprendė, kad P. K. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199² str. 1 dalį, <...> išteisintas, nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių”. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2018-05-10 nutartimi baudž. byloje Nr. 2K-154-696/2018 paliko galioti 2017 m. spalio 25 d. nuosprendį.
5. Ieškovas P. K. yra išteisintas nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ieškovui paskirtas laikinas nušalinimas nuo pareigų buvo panaikintas nuo išteisinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (t.y. nuo 2017-10-25). Ieškovas 2017-10-26 grįžo į darbą bei paprašė išmokėti atlyginimą nuo 2014-07-11 (nušalinimo pradžios) iki 2017-10-25. 2017-11-17 VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinės vadas įsakymu ieškovui išmokėtas darbo užmokestis už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį nuo 2016-05-11 iki 2017-10-25. Šiuo įsakymu buvo atstatyta dalis teisingumo ir ieškovui kompensuota už laikiną nušalinimą. Tačiau liko nekompensuota netekto darbo užmokesčio dalis dėl neteisėto nušalinimo dalis už laikotarpį nuo 2014-07-11 iki 2016-05-10. Viso 22 mėnesiai.
Šalies argumentai
6. Ieškovas nurodo, kad baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu pradėtas neturint jokio teisinio pagrindo, buvo pažeista jo teisė į įmanomai trumpiausią procesą, o taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neproporcingos bei nepateisinamos objektyviu būtinumu, jos pernelyg suvaržė ieškovo teises, buvo pažeistas proporcingumo principas, todėl jis patyrė žalą.
7. Ieškovas nurodo, jog jo patirtą turtinę žalą sudaro negautas darbo užmokestis už laikotarpį, kai jis buvo nušalintas nuo pareigų – 9676,70 Eur. Ši suma apskaičiuota pagal VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinės 2017-10-22 pateiktą pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį; 0,07 procento delspinigiai už šią sumą iki ieškinio padavimo dienos, kas sudaro 2078,39 Eur (ieškovas buvo nušalintas nuo 2014-07-11 iki 2017-10-25, valstybės pareiga sumokėti ieškovui už nušalinimą atsirado 2017-10-26, laikotarpis po kurio skaičiuojami delspinigiai yra nuo 2017-11-05 (dešimt dienų po reikalavimo teisės) iki 2018-09-06, arba 307 dienos, 0,07 proc. nuo 9676,70 Eur yra 6,77 Eur, todėl 307x6,77=2078,39 Eur; išlaidos patirtos gynybai - 289,62 Eur.
8. Ieškovas taip pat prašo priteisti neturtinę žalą – 5000 Eur, kurią sudaro nepateisinamos objektyviu būtinumu procesinės prievartos priemonės – sulaikymas 48 valandoms, 2 mėnesių suėmimas, nušalinimas nuo pareigų, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dvasiniai išgyvenimai dėl šeimos bei tarnybinio šuns, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.
9. Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą, turi įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 178 straipsnis). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, jog išanalizavus baudžiamosios bylos dokumentus (įrodymus) darytina išvada, kad ieškovas nepagrįstai nurodo, kad ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, prokuroras, teismai, pažeidė bendrąją rūpestingumo pareigą, taip pat bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų renkant ir vertinant įrodymus ikiteisminio tyrimo metu ieškovo atžvilgiu. Taigi nėra vienos iš sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti – pareigūnų atlikusių ikiteisminį tyrimą, teismo neteisėtų veiksmų. Kaip minėta CK 6.246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai). Kaip matyti, išteisinamasis nuosprendis ieškovo atžvilgiu priimtas tik dėl skirtingo pirmos ir apeliacinės instancijos teismų įrodymų, surinktų baudžiamojoje byloje vertinimo. Nebuvo nustatyta, kad ieškovo atžvilgiu nebuvo jokių pagrindų pradėti ikiteisminį tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą.
12. Teismas padarė išvadą, kad procesinės prievartos priemonės ieškovo atžvilgiu taip pat buvo pritaikytos pagrįstai. Susipažinus su nurodytoje baudžiamojoje byloje esančiais dokumentais (įrodymais) aiškiai matyti, kad ieškovo atžvilgiu kardomųjų priemonių taikymas ypač pradinėje ikteisminio tyrimo stadijoje, nušalinimas nuo pareigų buvo būtinas ir šios procesinės prievartos priemonės buvo nedelsiant nutrauktas, kai jos tapo nereikalingomis (BPK 11straipsnis).
13. Sprendime nurodyta, jog ieškovas, teigdamas, kad procesas jo atžvilgiu buvo ilgas nepateikė įrodymų, jog procesas užsitęsė dėl pareigūnų kaltės. Nėra ir duomenų, kad ieškovas ikiteisminio tyrimo metu būtų pasinaudojęs LR BPK 215 straipsnyje įtariamajam, jo atstovui ar gynėjui suteikta teise paduoti skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo ir procesiniai sprendimai būtų pripažinti neteisėtais. Per ieškovo nurodytą laiką baudžiamojoje byloje buvo atliktas ikiteisminis tyrimas ir didelės apimties 7 tomų baudžiamoji byla buvo išnagrinėta visų instancijų teismuose. Vilniaus apygardos teismo 2016-03-31 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje ieškovas buvo išteisintas, 2016-06-20 Lietuvos apeliacinis teismas šioje baudžiamojoje byloje Vilniaus apygardos teismo 2016-03-31 nuosprendį panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, 2017-06-23 Vilniaus apygardos teismas ieškovą P. K. išteisino. 2017-10-25 Lietuvos apeliacinis teismas nuosprendžiu pakeitė nuosprendžio dalį. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2018-05-10 nutartimi paliko galioti 2017 m. spalio 25 d. nuosprendį.
14. Taigi ieškovas neįrodė, kad jo atžvilgiu buvo atlikti neteisėti veiksmai, nepateikė įrodymų, jog buvo padaryti šiurkštūs ar akivaizdūs baudžiamojo proceso pažeidimai, todėl ieškovo reikalavimai negali būti tenkinami remiantis galiojančia teismų praktika tokio pobūdžio civilinėse bylose.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
15. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m,. kovo 1 d. sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog išteisinamasis nuosprendis apelianto atžvilgiu priimtas tik dėl skirtingo pirmos ir apeliacinės instancijos teismų įrodymų, surinktų baudžiamojoje byloje vertinimo, nepargįsta. Teismas nepagrįstai nurodė, jog nebuvo nustatyta, kad ieškovo atžvilgiu nebuvo jokių pagrindų pradėti ikiteisminį tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą. Nagrinėjant baudžiamąją bylą visų instancijų teismuose, apeliantas buvo išteisintas, kaip nepadaręs nusikalstamos veikos. 2017-10-25 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje pakartotos pirmos instancijos teismo baudž. byloje nustatytos aplinkybės, kad žvalgybinė informacija buvo tik apie R. K., apie P. K. nebuvo jokios informacijos. Apie pareigūno P. K. dalyvavimą nusikalstamų veikų padaryme jokių duomenų nebuvo. Įvykio vietoje rastas telefonas priklausė R. K.. Teismas konstatavo, jog remiantis tik R. K. nenuosekliais parodymais, negalima spręsti apie tyčios kryptingumą. 2014-07-11 asmens kratos metu pas P. K. rastame ir paimtame mobilaus ryšio telefone “SONY Xperia LT 26i” buvo įdėta Tele2 sim kortelė. Telefonas naudotas 2014-07-10 įvykio metu, tačiau byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad juo buvo naudotasi neteisėtais tikslais. Lietuvos Aukščiausiasis teismas paliko galioti 2017-10-25 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį. Taigi, pirmos instancijos teismas sprendime nemotyvavo ir nenurodė, kokiais faktiniais duomenimis remdamasis nusprendė, jog baudžiamojoje byloje išteisinamasis nuosprendis priimtas tik dėl skirtingo pirmos ir apeliacinės instancijos teismų įrodymų, surinktų baudžiamojoje byloje vertinimo.
15.2. Pirmos instancijos teismas sprendime nurodo, jog išnagrinėjus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus (dokumentus) aiškiai matyti kad ieškovo atžvilgiu kardomosios priemonės buvo paskirtos pagrįstai, nes buvo pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (ieškovas) padarė nusikalstamą veiką. LR CPK CPK 270 str. 4 dalyje nustatyta, jog motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas bei argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus. Šiuo atveju teismas nenurodo, kokiais konkrečiais įrodymais remiasi atmesdamas ieškinį.
15.3. Teismas priimdamas sprendimą nesivadovavo suformuota teismų praktika, jog baudžiamojo persekiojimo faktas savaime nepateisina procesinių prievartos priemonių taikymo: BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas nustato atsakingų teisėsaugos pareigūnų pareigą procesines prievartos priemones taikyti tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų, ir bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymą nedelsiant nutraukti, kai tai tampa nereikalinga, šis principas įtvirtintas ir BPK 157 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, o perdavus bylą teismui – teismas privalo panaikinti laikiną nušalinimą nuo pareigų ar laikiną teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymą, kai ši priemonė pasidaro nebereikalinga, t. y. išnyksta jos taikymo būtinybė (BPK 157 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 19 d. nutartis byloje L. J. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-395-469/2015). Priešingai suformuotai praktikai, teismas byloje nesiaiškino ir nevertino kiekvienos kardomosios priemonės būtinumo, o tiesiog nusprendė, jei jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tai galėjo būti taikomos visos kardomosios priemonės.
15.4. Teismas taip pat turėjo vertinti apelianto, kaip įtariamojo, elgesį baudžiamojo proceso metu, tačiau to nepadarė. Apeliantas ikiteisminiam tyrimui netrukdė, su ikiteisminio tyrimo pareigūnais bendradarbiavo.
15.5. Teismas sprendime konstatavo, jog ieškovas, teigdamas, kad procesas jo atžvilgiu buvo ilgas nepateikia įrodymų, jog procesas užsitęsė dėl pareigūnų kaltės. Apeliantas byloje konkrečiai nurodė baudžiamojo proceso veiksmus ir terminus, tačiau teismas jų net nevertino. Apeliantas nurodė, jog aktyvūs ikiteisminio tyrimo veiksmai vyko 2014 m. liepos - rugpjūčio mėnesiais ir šiuo laikotarpiu buvo surinkti pagrindiniai įrodymai. Nuo 2015-02-26 praktiškai jokie veiksmai nebuvo atliekami. Pagal BPK 176 str. 1 d. 3 p. ikiteisminis tyrimas turėjo būti baigtas per 9 mėnesius. Pranešimas apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą buvo surašytas 2015-03-18 (b.b. IV t. 143 l.) Tačiau kaltinamasis aktas surašytas tik 2015-07-22. Kaltinamasis aktas buvo rašomas 4 mėnesius, nors prokuroras kaltinamąjį aktą turėjo surašyti per 7 dienas (LR generalinio prokuroro 2015-06-01 įsakymas Nr. I-136 dėl rekomendacijų dėl kaltinamojo akto surašymo ir perdavimo teismui patvirtinimo 9 punktas). Ikiteisminio tyrimo terminas vyresniojo prokuroro rezoliucija buvo tęsiamas 3 kartus (b.b. IV t. b.l. 166-168). Kaltinamasis aktas surašytas jau pasibaigus pratęstam terminui – terminas pasibaigė 2015-07-10, o kaltinamasis aktas surašytas 2015-07-12, kas liudija baudžiamojo proceso pažeidimus.
15.6. Teismas sprendime visiškai nevertino apelianto reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo ir sprendime dėl jo nepasisakė visai.
Atsiliepimas
2. LR generalinė prokuratūra atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka. Nurodo, jog išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nedaro ikiteisminio tyrimo ir teismo veiksmų neteisėtų. Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų. Apeliantas žalą sieja su nepagrįstai per ilga ikiteisminio tyrimo trukme, tačiau byloje nėra įrodymų, jog tyrimas užsitęsė dėl pareigūnų kaltų veiksmų. Taip pat apeliantas nenurodė, kokie konkrečiai pažeidimai buvo padaryti skiriant jam procesinės prievartos priemones. Teismas nenustatęs kaltų veiksmų, pagrįstai neanalizavo ir nepasisakė dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų taikymo, todėl vien dėl to, jog teismas nepasisakė dėl ieškovo reikalavimo priteisti neturtinę žalą, sprendimo naikinti nėra pagrindo.
3. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, jog jis nepagrįstas ir atmestinas. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas pagrįstai, o tuo pačiu buvo teisėtas pagrindas atlikti kitus tyrimo veiksmus, tame tarpe taikyti ir procesines prievartos priemones. Šias aplinkybes patvirtina baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154-696/2018 esantys duomenys, todėl apelianto teiginys, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu pradėtas neturint jokio teisinio pagrindo yra nepagrįstas. Baudžiamojo proceso tvarka paskirta prievartos priemonė nėra bausmė savaime, ji gali būti skiriama tik siekiant užtikrinti tinkamą baudžiamojo proceso eigą. BPK numato, kad įtariamasis gali būti laikinai nušalintas nuo pareigų, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar įtariamajam būtų užkirsta galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Būtent dėl šių priežasčių apeliantas ir buvo teismo laikinai nušalintas nuo pareigų. Taip pat pažymėtina, kad kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo paskirta siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese. Akivaizdu, kad rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra švelniausia ir savo pobūdžiu mažiausiai asmens teises varžanti kardomoji priemonė. Pagal bylos aplinkybes ir sudėtingumą ikiteisminis tyrimas buvo intensyvus, jis nebuvo vilkinamas. Kasacinis teismas 2009-11-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2009 akcentavo, kad sprendžiant, ar nebuvo pažeista teisė į bylos nagrinėjimą per kiek įmanoma trumpiausią laiką, vertintina bylos trukmę lemiančių aplinkybių visuma, siekiant nustatyti ne proceso trukmės ilgumą apskritai, bet jos pagrįstumą. Atkreiptinas dėmesys, kad per apelianto nurodytą laiką baudžiamojoje byloje buvo atliktas ikiteisminis tyrimas ir didelės apimties baudžiamoji byla buvo išnagrinėta visų instancijų teismuose. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad, net jeigu ir būtų nustatytas ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų veiksmų neteisėtumas, tai savaime dar nereiškia, kad dėl to apeliantui buvo padaryta jo nurodoma turtinė ir neturtinė žala. Apeliantas privalo įrodyti žalą bei priežastinį ryšį, t. y., kad būtent dėl tų neteisėtų veiksmų jis patyrė konkretų turtinį nuostolį ar neturtine žala pripažintus nepatogumus. Pažymi, kad skundo teiginiai apie patirtus nepatogumus, išgyvenimus yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais duomenimis. Taip pat yra nepagrįsti teiginiai, jog apeliantas turėjo išgyvenimų dėl tarnyboje naudoto šuns. Pažymėtina, kad P. K. atžvilgiu pradėjus ikiteisminį tyrimą ir tarnybinį šunį perdavus kitam kinologui, tarnybinis šuo ir toliau buvo laikomas ieškovo gyvenamojoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), taigi, P. K. nušalinimo laikotarpiu galėjo jį matyti ir bendrauti su juo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad P. K. į tarnybą grįžo 2017 m. spalio 26 d., o nuo 2015 m. lapkričio 1 d. jo paties prašymu buvo nutraukta tarp jo ir (duomenys neskelbtini) rinktinės 2009 m. sausio 28 d. pasirašyta dovanojimo sutartis Nr. (21/19-4.21)-14-15 ir šuo buvo perduotas (grąžintas) P. K., todėl visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog apeliantui grįžus į darbą, šuo į tarnybą grįžti jau nebegalėjo (šuo nebegalėjo grįžti į tarnybą todėl, kad jau nebebuvo tarnybiniu). Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs visas bylos aplinkybes, pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas atlyginti turtinę žalą yra nepagrįstas bei tuo pagrindu atmestini ir kiti išvestiniai reikalavimai dėl ieškovo reikalavimų priteisti delspinigius bei procesines palūkanas.
4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LR Teisingumo ministerijos, atsiliepime nurodo, jog apeliantas nenurodo jokių motyvų, kurie leistų abejoti ginčijamo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu. Atsakovas visiškai pritaria sprendimu išdėstytiems motyvams ir prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
6. Iš nagrinėjamoje byloje, taip pat iš baudžiamojoje byloje Nr.05-1-04049-14 esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovo atžvilgiu 2014 m. liepos 10 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 05-1-04049-14. 2014-07-11 jis buvo sulaikytas 2 paroms, po to jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 228 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje. 2015-02-25 pateiktas dar vienas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 228 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje. Ieškovas buvo suimtas nuo 2014-07-12 iki 2014-09-10. 2014-09-08 Vilniaus apygardos prokuratūra priėmė nutarimą paleisti įtariamąjį į laisvę. 2014-09-10 ieškovui Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras V. K. nutarimu skyrė kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuo 2014-09-10. Nuo 2014-09-10 ieškovas nušalintas nuo VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinės Sargybų skyriaus vyr. pasieniečio pareigų 3 mėnesiams nuo 2014-09-10. Nušalinimas vėliau buvo tęsiamas iki 2016-05-10. Vilniaus apygardos teismo 2016-03-31 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-122-315/2016 ieškovas buvo išteisintas pagal visus jam inkriminuotus LR BK 228 str. 1 d., 24 str. 4 d., 199² str. 1 d., 24 str. 4 d., ir 199 str.1 d., nes nepadaryta veika, turinti inkriminuotų nusikaltimų požymių. 2016-06-20 Lietuvos apeliacinis teismas baudž. b. Nr. 1A-45-453/2016 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016-03-31 nuosprendį panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. 2017-06-23 Vilniaus apygardos teismas baudž. b. Nr. 1-83-318/2017 nuosprendžiu P. K. išteisino pagal LR BK 228 str. 1 d., 24 str. 4 d., 199² str. 1 d., 24 str. 4 d., ir 199 str.1 d. neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.). 2017-10-25 Lietuvos apeliacinis teismas nuosprendžiu baudž. b. 1A-456-396/2017 nusprendė, kad P. K. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199² str. 1 dalį, išteisintas, nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2018-05-10 nutartimi baudž. byloje Nr. 2K-154-696/2018 paliko galioti 2017 m. spalio 25 d. nuosprendį. Ieškovui paskirtas laikinas nušalinimas nuo pareigų buvo panaikintas nuo išteisinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (t.y. nuo 2017-10-25). Ieškovas 2017-10-26 grįžo į darbą bei paprašė išmokėti atlyginimą nuo 2014-07-11 (nušalinimo pradžios) iki 2017-10-25. 2017-11-17 VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinės vadas įsakymu ieškovui išmokėtas darbo užmokestis už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį nuo 2016-05-11 iki 2017-10-25.
7. Žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ar teismo kaltės (CK 6.272 str. 1 d.). Be turinės žalos, atlyginam ir neturtinė žala (CK 6.272 str. 3 d.).
8. Kasacinis teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti; civilinės atsakomybės aspektu reikšminga aplinkybė yra išteisinimo pagrindas; baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumo patikrinimas šių teisės šakų normų nustatyta tvarka yra viena iš aplinkybių, kurias, laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo taisyklių, turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas. Neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti ir tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeistos pareigūnų bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos (CK 6.246 str. 1 d., BPK 1, 2 str.). Kita vertus, ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese.
9. Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2017-10-25 nuosprendžio matyti, kad ieškovas dėl jam pareikštų kaltinimų pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 199² str. 1 dalį, yra išteisintas, nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2018-05-10 nutartimi baudž. byloje Nr. 2K-154-696/2018 paliko galioti 2017 m. spalio 25 d. nuosprendį. Minėtame 2017-10-25 nuosprendyje teismo yra konstatuota, jog kaltinimai ieškovui buvo grindžiami tik kito kaltinamojo R. K. parodymais. Be to, buvo nurodyta, jog prokuroras apeliaciniame skunde ieškovo kaltę dėl neteisėto disponavimo akcizinėmis prekėmis kontrabandos būdu gabenant jas iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, grindė teoriniais samprotavimais ir rastomis dėžėmis su cigaretėmis, užfiksuotais SMS pranešimais bei iš dalies paties kaltinamojo R. K. parodymais. Taip pat 2017-10-25 nuosprendyje buvo nurodyta, jog teismas netinkamai nurodė ieškovo išteisinimo pagrindą, t.y. neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, todėl pakeitė nuosprendį, nurodant jog ieškovas išteisintas nepadaręs nusikalstamų veikų.
10. Iš Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018-05-10 nutarties matyti, jog teisėjų kolegija nurodė, jog ieškovui kaltinimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba buvo paremtas tik kito kaltinamojo R. K. parodymais.
11. Taigi, nagrinėjamu atveju kolegija konstatuoja, jog ieškovas dėl jam pareikštų kaltinimų buvo išteisintas ne dėl to, kad bylą nagrinėję teismai kitaip įvertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, jų reikšmę ir pakankamumą ieškovo kaltei dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pagrįsti, ir ne dėl to, kad nebuvo įrodytas didelės žalos padarymas kaip būtinasis piktnaudžiavimo sudėties požymis,o dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų, kad ieškovas padarė jam inkriminuojamas veikas. Baudžiamąją bylą nagrinėję teismai ieškovui pareikštus kaltinimus įvertino kaip neįrodytus ir nepagrįstus faktiniais bylos duomenimis ir deklaratyvius. Šie ieškovo išteisinimo pagrindai leidžia konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos pažeidimą (CK 6.246 str. 1 d., BPK 1, 2 str.), turėjusį esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, t.y. nepagrįstam baudžiamojo persekiojimo ieškovo atžvilgiu pradėjimui (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).
12. Byloje nustatyta, jog ieškovas buvo suimtas nuo 2014-07-12 iki 2014-09-10. 2014-09-08 Vilniaus apygardos prokuratūra priėmė nutarimą paleisti įtariamąjį į laisvę. 2014-09-10 ieškovui Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras V. K. nutarimu skyrė kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuo 2014-09-10. Nuo 2014-09-10 ieškovas nušalintas nuo VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinės Sargybų skyriaus vyr. pasieniečio pareigų 3 mėnesiams nuo 2014-09-10. Nušalinimas vėliau buvo tęsiamas iki 2016-05-10. Ieškovui išmokėtas darbo užmokestis už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį nuo 2016-05-11 iki 2017-10-25. Ieškovas prašo pritesti turtinę žalą, kurią sudaro netekto darbo užmokesčio dalis dėl neteisėto nušalinimo už laikotarpį nuo 2014-07-11 iki 2016-05-10, iš viso už 22 mėnesius.
13. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, jei yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 str. 2 d.). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, asmens kaltės klausimas nesprendžiamas, įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamą veiką. Todėl ta aplinkybė, kad teismų nutartimis skiriant ir pratęsiant ieškovui kardomąją priemonę – laikiną nušalinimą nuo pareigų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinkti duomenys buvo įvertinti kaip leidžiantys pagrįstai manyti, kad ieškovas padarė jam inkriminuojamą veiką, šiuo atveju nesudaro pagrindo teismų veiksmų skiriant ir pratęsiant ieškovui laikiną nušalinimą nuo pareigų vertinti kaip neteisėtų.
14. Tačiau konstatavus, kad baudžiamasis persekiojimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas nepagrįstai, yra pagrindas pripažinti, kad ieškovas dėl neteisėtai pradėto baudžiamojo persekiojimo neteisėtai nuo 2014-07-11 iki 2017-10-25 buvo nušalintas nuo pareigų.
15. Ieškovo pateiktas įrodymas (VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinės 2017-10-22 pateiktą pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį) patvirtina, kad dėl nušalinimo nuo pareigų ieškovas neteko 9 676,70 Eur darbo užmokesčio, todėl ieškovui priteistina miėnto dydžio turtinė žala. Taip pat nuo laiku neišmokėto darbo užmokesčio yra priteistini 0,07 procento delspinigiai už 9676,70 Eur sumą iki ieškinio padavimo dienos, kas sudaro 2078,39 Eur (ieškovas buvo nušalintas nuo 2014-07-11 iki 2017-10-25, valstybės pareiga sumokėti Ieškovui už nušalinimą atsirado 2017-10-26, laikotarpis po kurio skaičiuojami delspinigiai yra nuo 2017-11-05 iki 2018-09-06, t.y. 307x6,77=2078,39 Eur.
16. Šios ieškovo netektos pajamos yra ieškovo patirta žala, kurią turi atlyginti atsakovas - Lietuvos valstybė (CK 6.249 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 4 str. 1 d. nustatyta, jog Teisingumo ministerija, atlygindama žalą dėl negauto darbo užmokesčio, sumoka privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokas (mokamas darbdavio ir darbuotojo) į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą už laikotarpį, per kurį asmuo negavo darbo užmokesčio dėl neteisėtų veiksmų. Privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos neįskaičiuojamos į asmeniui atlyginamos turtinės žalos sumą. Todėl Teisingumo ministerija įpareigotina apskaičiuoti ir sumokėti į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo ieškovui priteistinos 11 755,09 Eur sumos.
17. Ieškovo pateikti įrodymai taip pat patvirtina, kad už advokato pagalbą ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ieškovas sumokėjo 289,62 Eur. Šios išlaidos laikytinos ieškovo patirtos turtinės žalos dalimi ir priteistinos iš atsakovo ieškovo naudai (CK 6.249 str. 1 d.).
18. Tokiu būdu iš viso ieškovui priteistina turtinė žala sudaro 12 044,71 Eur sumą: 9 676,70 Eur negautas darbo užmokestis, 2 078,39 Eur delspinigių bei 289,62 Eur patirtos išlaidos gynybai,
19. Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Šiais kriterijais, kurių sąrašas nėra baigtinis, teismai privalo remtis ir nustatydami neturtinės žalos dydį už neteisėtą procesinės prievartos priemonių taikymą bei per ilgą procesą.
20. Įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcijos, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Nagrinėjamoje byloje yra nustatytos visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, todėl teisėjų kolegija šioje nutartyje pasisako tik dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl neturtinės žalos, grindžiamos nepagrįstai ilgai užtrukusiu baudžiamuoju procesu, atlyginimo formuojama atsižvelgiant, be kita ko, ir į EŽTT jurisprudenciją dėl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatų, susijusių su proceso trukme, pažeidimų. EŽTT praktikoje laikomasi nuostatos, kad egzistuoja stipri, bet nuginčijama prezumpcija, jog pernelyg užsitęsęs procesas sukelia neturtinę žalą (pvz., Apicella v. Italy, no. 64890/01, judgment of 29 March 2006, § 93), kuri apibūdinama kaip gyvenimo netikrumo ir susirūpinimo dėl proceso rezultato būsena (pvz., Guillemin v. France, no. 19632/92, judgment of 21 February 1997, § 63).
22. Akivaizdu, kad dėl ieškovo atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos, kurioje ieškovas buvo kaltinamasis, nagrinėjimo, kas truko nuo 2014-07-10 (pirmojo pranešimo apie įtarimą pateikimo) iki 2018-05-10 (galutinės ir neskundžiamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo), taip pat dėl nušalinimo nuo pareigų, kas truko nuo 2014-07-11 iki 2017-10-25, ieškovas patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, netikrumą dėl savo ateities, savo ir šeimos būtinųjų poreikių užtikrinimo.
23. Byloje nustatyta, jog nors VSAT Kriminalinės žvalgybos skyriaus surinkta informacija sudarė pagrindą ikiteisminio tyrimo pradėjimui, tačiau ieškovas buvo nepagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Ieškovui buvo pateikti įtarimai tik dėl to, jog jis buvo paskirtas dirbti vienoje pamainoje su nuteistuoju R. K. ir šis savo nurodė, neva vykdė Ieškovo nurodymus. Ši versija nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo paneigta. Aktyvūs ikiteisminio tyrimo veiksmai vyko 2014 m. liepos - rugpjūčio mėnesiais ir šiuo laikotarpiu buvo surinkti pagrindiniai įrodymai. Nuo 2015-02-26 praktiškai jokie veiksmai nebuvo atliekami. Ieškovas ilgą laiką buvo likęs be pajamų, už jį nebuvo mokamos socialinio draudimo įmokos. Įvertintina ir tai, jog ieškovas augina du nepilnamečius vaikus - dukrą S. K. g.d. 2005-10-27 ir sūnų A. K. g.d. 2016-12-07.
24. Kaip minėta aukščiau, ikiteisminis tyrimas ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme truko nepateisinamai ilgai ir dėl tokio baudžiamojo proceso sutiktina, jog ieškovas patyrė didžiulę įtampą, dvasines bei fizines kančias, aplinkinių nepagarbą, buvo pažemintas jo autoritetas, sutrikdyta sveikata, apribota laisvė, sugriuvo gyvenimo planai, buvo sumenkintas jo autoritetas. Taigi, buvo pažeista Ieškovo teisė į įmanomai trumpiausią procesą, o taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neproporcingos bei nepateisinamos objektyviu būtinumu, jos pernelyg suvaržė ieškovo teises, buvo pažeistas proporcingumo principas.
25. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, jog ieškovo reikalavimas priteisti jam 5000 Eur neturtinę žalą pagrįstas ir tenkinamas visiškai.
26. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl pagal CK 6.37 straipsniu ir CK 6.210 straipsniu ieškov0o reikalavimu iš atsakovo priteistos ieškovui 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
27. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, ieškinį tenkinant visiškai (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).
28. Ieškovas pirmosios instancijos teisme turėjo 1100 Eur išlaidų už advokato pagalbą, kurios iš atsakovo Lietuvos valstybės priteisintos ieškovo naudai (CPK 93, 98 straipsniai). Už apeliacinio skundo surašymą ieškovas advokatui sumokėjo 600 Eur. Patenkinus apeliacinio skundo reikalavimus, iš atsakovo Lietuvos valstybės ieškovo naudai priteistinos visos jo patirtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui P. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės 12 044,71 Eur turtinę žalą, kurią sudaro: 9 676,70 Eur negautas darbo užmokestis, 2 078,39 Eur delspinigių bei 289,62 Eur patirtos išlaidos gynybai, 5 000 Eur neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (17044,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-09-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1100 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės ieškovo P. K. naudai 600 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Šis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.