Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos ieškinį atsakovei I. K. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, jog su atsakovės prašymu išdėstyti sprendimo vykdymą dalimis 24 mėnesių laikotarpiui kategoriškai nesutinka, kadangi atsakovė nuo 2014 m. sausio mėnesio jokių mokėjimų nėra atlikusi, turi ir kitų skolinių įsipareigojimų, elgiasi nesąžiningai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalimi, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė yra buto Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė. Atsakovės butas yra ieškovės daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos eksploatuojamame ir prižiūrimame daugiabučiame name. Nuo 2014 metų sausio mėnesio 1 dienos iki 2016 metų rugsėjo mėnesio 30 dienos atsakovė nėra apmokėjusi nė vienos ieškovės sąskaitos už daugiabučio gyvenamojo namo priežiūrą bei atsakovei suteiktas aptarnavimo paslaugas. Atsakovės skola už suteiktas namo bei sklypo priežiūros ir aptarnavimo paslaugas sudaro 4233,69 EUR.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė – laiku nemokėjo mokesčių, įmokų ir rinkliavų, šią aplinkybę bylos nagrinėjimo metu pripažino, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 4233,69 EUR skola už laikotarpiu nuo 2014 metų sausio mėnesio 1 dienos iki 2016 metų rugsėjo mėnesio 30 dienos ieškovės suteiktas daugiabučio gyvenamojo namo priežiūros bei aptarnavimo paslaugas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4233,69 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2016-11-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 95 Eur žyminio mokesčio, 2,76 Eur VĮ „Registrų centras“ paslaugoms apmokėti bei 600 Eur advokato atstovavimo išlaidų. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, turi atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, t. y. bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas ir kt. (Rekomendacijų 2 p.). Įvertinus aukščiau paminėtus kriterijus, bylos apimtį, sudėtingumą, sprendžiamo klausimo pobūdį, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už advokato atstovavimą mažintina, kadangi ieškinys yra standartinis, byla nesudėtinga, nereikalaujanti jokių specialių žinių, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 200 Eur atstovavimo išlaidų, taip pat 95 Eur žyminio mokesčio ir 2,76 Eur VĮ „Registrų centras“ paslaugoms apmokėti, iš viso 297,79 Eur.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

Atsakovės prašymas sprendimo vykdymą išdėstyti 24 mėnesiams atmestinas, kaip nepagrįstas. CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad dirba nuolatinį vadybininkės darbą, gauna kas mėnesį apie 570 Eur darbo užmokestį, turi daugiau skolinių įsipareigojimų, antstoliai vykdo išieškojimą pagal teismų sprendimus. Nagrinėjamu atveju nors atsakovė visiškai pripažįsta skolą ieškovei, atsakovės prašymas sprendimo vykdymą išdėstyti negalimas, kadangi atsakovė nuo 2014 m. sausio mėnesio nėra atlikusi jokių mokėjimų ieškovei, į ieškovės raginimus mokėti skolą nereagavo ir iškėlus bylą teisme nereaguoja, teikdama pasiūlymą dėl taikos neapmokėjo nors dalies skolos, kas neparodo atsakovės geranoriško ketinimo atsiskaityti su ieškove. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog išdėsčius teismo sprendimo vykdymą 24 mėnesiams, nebūtų išlaikyta šalių interesų pusiausvyra, būtų pažeisti ieškovės interesai. Taip pat pažymėtina, kad atsakovės pateiktų duomenų (žodinio paaiškinimo) nepakanka padaryti išvadą, jog jos turtinė padėtis yra sunki ir dėl to ji neturi galimybės sumokėti visą skolą. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-911/2014). Atsakovei nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jos finansinės padėties pagerėjimo ateityje perspektyvas, darytina išvada, kad atsakovė neįrodė, jog yra pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą (CPK 12 str., 178 str., 185 str.). Teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas tokiam ilgam laikotarpiui faktiškai sąlygotų ne tik teismo sprendimo privalomumo principo pažeidimą, bet ir esminį sprendimo reikšmės sumenkinimą, vien tik atsakovės noras išvengti neigiamų priverstinio sprendimo vykdymo pasekmių negali būti priežastis suteikti jai prioritetą prieš teismo sprendimu patenkintą ieškovės turtinį interesą. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovės prašymas sprendimo vykdymą išdėstyti atmestinas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 4233,69 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-11-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 297,79 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijai, j. a. k. 300139031.

Prašymo dėl skolos išdėstymo netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.