Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo UADB „Industrijos garantas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. P. ieškinį atsakovams I. A. ir UADB „Industrijos Garantas“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismas klaidingai apskaičiavo ieškovės negautas pajamas, kadangi ieškovė teismo posėdyje paaiškino, jog jai dukra kas mėnesį duodavo po 200 EUR darbo priemonėms įsigyti, ieškovė kas mėnesį taip pat mokėdavo 160 Lt dydžio įmokas valstybiniam socialiniam draudimui. Ieškovė taip pat nurodė, kad jos pajamos nebūdavo pastovios ir labai dažnai pasitaikydavo, kad nieko negalėdavo uždirbti. Ieškinys atmestinas būtent todėl, kad ieškovė daugiau patirdavo išlaidų nei jų gaudavo. Teismo nuomone 2007 m. gruodžio mėn. ieškovė neteko 810,39 Lt pajamų, iš šios sumos atsakovo nuomone reikėtų minusuoti 160 Lt mokamų privalomojo sveikatos draudimo įmokų valstybiniam socialiniam draudimui, 800 Lt patalpų nuomai, 200 EUR išleidžiamų ieškovės darbo įrankiams ir priemonės bei sumokėti mokestį už vykdomą veiklą. Pagal CPK 93 str. 2 d. bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstos tarp šalių proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad 2009 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovė I. A. buvo pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d. Teismo nuosprendžiu nukentėjusiajai T. P. (nagrinėjamoje byloje ieškovė) buvo atlyginta atsakovės I. A. veiksmais padaryta neturtinė žala (baudžiamoji byla Nr. 1-386-503/09, b. l. 114-116). Kadangi teismas baudžiamojoje byloje turtinės žalos atlyginimo klausimo nesprendė, ieškovė dėl to kreipėsi bendra ginčo teisenos tvarka prašydama jai iš atsakovų UADB „Industrijos garantas“ ir I. A. priteisti dėl I. A. veiksmų atsiradusią turtinę žalą negautų pajamų forma. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovo UADB „Industrijos garantas“ ieškovei priteisė 3 880,38 Lt turtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniu skundu atsakovas UADB „Industrijos garantas“ tokį teismo sprendimą prašo panaikinti. Teigia, kad teismas, pirma, netinkamai ieškovės 2008 m. nedarbingumo laikotarpį dėl diagnozuotos ligos susiejo priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu, antra, ieškovė neįrodė negautų pajamų dydžio.

Dėl ieškovės nedarbingumo laikotarpio 2008 metais.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 2 d. iki 2008 m. kovo 19 d. išduotame nedarbingumo pažymėjime diagnozuota lėtinė liga (ne trauma) – radikulopatija yra priežastiniu ryšiu susijusi su I. A. sukeltu eismo įvykiu. Pirmosios instancijos teismas nustatinėdamas tikrąją ieškovės nedarbingumo priežastį laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 2 d. iki 2008 m. kovo 19 d. rėmėsi baudžiamojoje byloje Nr. 1-386-503/09 esančiais rašytiniais įrodymais, tiksliau iš esmės specialisto išvada Nr. G (duomenys neskelbtini) ir specialisto parodymais teismo posėdžio metu.

Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka bei pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatinėdamas priežastinį ryšį tarp ieškovės eismo įvykio metu patirtos žalos ir jos nedarbingumo 2008 metais visapusiškai ir nešališkai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus bei padarė pagrįstą išvadą dėl priežastinio ryšio buvimo.

Įrodymų vertinimo procedūra yra grindžiama tikėtinumo taisykle, t.y. teismas daro išvadą apie tam tikros aplinkybės egzistavimą, jeigu byloje surinkta medžiaga leidžia daryti prielaidą, jog yra didesnė tikimybė ją buvus, nei nebuvus. Pažymėtina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v. UAB „Yazaky Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad T. P. padarytas sprando raiščių patempimas, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2007 m. lapkričio 29 d.), eismo įvykio metu, įvykus staigiam stuburo judesiui kaklo srityje. Išvadoje remiantis mediciniais dokumentais taip pat nurodyta, kad 2008 m. sausio 10 d. neurochirurgas ieškovei diagnozavo sprando raiščių patempimą (baudžiamoji byla Nr. 1-386-503/09, b. l. 19). 2009 m. liepos 2 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-386-503/2009 vykusio teismo posėdžio metu išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikęs teismo medicinos ekspertas paliudijo, kad autoavarijos metu buvo raumenų raiščių patempimas; raiščių patempimas yra skausmingas sindromas; didžiausias trauminis skausmingumas nusakomas individualiai; osteochondrozė diagnozei reikšmės neturi; radikulitas yra nervinių šaknelių suspaudimas; radikulito mechanizmas panašus, staigus netikėtas judesys ir įvyksta trauma (baudžiamoji byla Nr. 1-386-503/09, b. l. 105 – 106).

Iš nagrinėjamos civilinės bylos medžiagos matyti, kad ieškovei VšĮ Centro poliklinikos diagnostikos centre laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 3 d. iki 2008 m. sausio 17 d. buvo suteikta eilė ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų: neurologo, radiologo, fizinės medicinos ir reabilitazijos gydytojo ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų, 2008 m. sausio 9 d. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje suteikta neurochirgo ambulatorinė asmens sveikatos priežiūros paslauga (b. l. 51-52). Šių ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo reikalingumą pripažino ir atsakovas UADB „Industrijos garantas“ 2009 m. gruodžio 16 d. sumokėjęs Vilniaus teritorinei ligonių kasai 530 Lt (b. l. 53).

Pagal teismų praktiką ir doktriną nustatant, ar ieškovė buvo nedarbinga laikotarpyje nuo 2008 m. sausio 2 d. iki 2008 m. kovo 19 d. būtent dėl 2007 m. lapkričio 29 d. įvykusio eismo įvykio, būtina nustatyti faktinį priežastinį ryšį. Ginčo dėl to, kad ieškovė buvo nedarbinga laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 3 d. iki 2007 m. gruodžio 29 d. dėl eismo įvykio metu patirto sprando raiščių patempimo, tarp šalių nėra. Iš baudžiamojoje byloje Nr. 1-386-503/09 ir nagrinėjamoje civilinėje byloje surinktos medžiagos matyti, kad eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymas tęsėsi ir po 2007 m. gruodžio 29 d., t.y. ir laikotarpiu, kai ieškovei nedarbingumo pažymoje laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 2 d. iki 2008 m. kovo 19 d. nedarbingumo priežastimi nurodant radikulopatija. Aplinkybės, kad ieškovei laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 2 d. iki 2008 m. sausio 17 d. VšĮ Centro poliklinikos diagnostikos centre, VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje buvo teikiamos ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teismo eksperto baudžiamojoje byloje Nr. 1-386-503/09 paaiškinimai, jog radikulito mechanizmas yra panašus į sprando raiščių patempimą, sprando raiščių patempimo pasekmės kiekvienu atveju priklauso nuo individualių aplinkybių, leidžia daryti išvadą, jog labiau tikėtina, jog nuo 2008 m. sausio 2 d. iki 2008 m. kovo 19 d. ieškovės nedarbingumas buvo sąlygotas ne tiek lėtinės ligos, kiek 2007 m. lapkričio 29 d. įvykusio eismo įvykio metu patirtos traumos – sprando raiščių patempimo.

Dėl ieškovės negautų pajamų dydžio.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų dydžio, o pirmosios instancijos teismas jas neteisingai paskaičiavo. Taigi ginčas iš esmės yra dėl negautų pajamų apskaičiavimo. Byloje nustatyta, kad ieškovė iki patirtų sužalojimų vertėsi individualia veikla – siuvimu.

Pažymėtina, kad civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą, t. y. asmuo turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos jam padarymo. Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės. Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos (CK 6.249 str. 1 d.). Kaip ir tiesioginiai nuostoliai, taip ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuojamos.

Teismų praktikoje negautos pajamos yra apibrėžiamos kaip negauta nauda, kuri buvo planuota gauti, jeigu nebūtų sutrikdyta įprastinė veikla. Taigi negautas pajamas kaip nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir kaip lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Pajamų, negautų dėl neteisėto veiklos sutrikdymo, apskaičiavimas priklauso nuo sutrikdytos veiklos pobūdžio ir nuo neteisėtų veiksmų padarinių.

Asmens teisę į turtinės žalos negautų pajamų forma iš individualios veiklos atlyginimą, kai asmeniui žala yra padaryta dėl draudiminio eismo įvykio, reglamentuoja Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų taisyklių (toliau – Taisyklių) „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 redakcija) 10 p. Jame numatyta, kad asmeniui, kuris vertėsi individualia veikla, negautos pajamos apskaičiuojamos pagal 12 paskutinių mėnesių iki individualios veiklos nutraukimo dėl sveikatos sužalojimo vidutines apmokestinamąsias pajamas arba, jeigu šių pajamų negalima tiksliai nustatyti, pagal pajamas, deklaruotas už praėjusį mokestinį laikotarpį iki sveikatos sužalojimo (Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje ir jos patvirtintoje metinėje pajamų deklaracijoje nurodytas gautas individualios veiklos pajamas). Šios pajamos, atskaičius sumokėtą ar mokėtiną gyventojų pajamų mokestį ir nukentėjusiojo trečiojo asmens turėtas išlaidas, vykdant individualią veiklą, dalijamos iš 12 paskutinių mėnesių arba praėjusio mokestinio laikotarpio kalendorinių dienų skaičiaus ir dauginamos iš kalendorinių dienų, kurias asmuo dėl sveikatos sužalojimo negalėjo dirbti, skaičiaus.

Iš byloje pateiktų ieškovės metinių pajamų mokesčių deklaracijų, pasirašytų ieškovės ir patvirtintų Vilniaus apskrities VMI skyriaus (b. l. 77-79), matyti, kad 2006 m. sumokėjo mokesčių už 270 Lt, pagal verslo liudijimą vykdytos veiklos pajamos – 6 234 Lt; 2007 m. – 271 Lt už verslo liudijimą, pagal verslo liudijimą vykdytos veiklos pajamos – 10 566,20 Lt; 2008 m. – 288 Lt už verslo liudijimą, pagal verslo liudijimą vykdytos veiklos pajamos – 11 523 Lt.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovė pagal nedarbingumo pažymas buvo nedarbinga laikotarpiais nuo 2007 m. gruodžio 3 d. iki 2007 m. gruodžio 29 d. ir nuo 2008 m. sausio 2 d. iki 2008 m. kovo 19 d., todėl preziumuojama, kad tuo metu ji nesivertė ir individualia veikla, o tuo pačiu negavo - pajamų. Kadangi minėtais laikotarpiais ieškovė buvo nedarbinga dėl atsakovės I. A. sukelto eismo įvykio metu patirtų traumų, todėl ji įgijo teisę reikalauti atlyginti jos patirtą turtinę žalą. 2011 m. kovo 17 d. teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad veiklą vykdo nuomojamose patalpose, kurių išlaikymui kas mėnesį išleisdavo apie 800 Lt (b. l. 82). Šios išlaidos priskirtinos prie individualios veiklos faktinių sąnaudų, kurios, remiantis Taisyklių 10 p. apskaičiuojant asmens, besiverčiančio individualia veikla, negautas pajamas, yra atimamos iš absoliutaus per atitinkamą laikotarpį apskaičiuoto pajamų dydžio. Pirmosios instancijos teismas apskaičiuodamas ieškovės negautas pajamas dėl nedarbingumo 2007 ir 2008 metais, jas apskaičiavo neteisingai, t.y. pažeisdamas Taisyklėse nustatytą tvarką. Nors 2007 metais ieškovė gavo 10 566,20 Lt metinių pajamų, tačiau faktiškai turėjo 800 Lt x 12 mėn. – 9 600 Lt individualios veiklos vykdymo išlaidų, ir 271 Lt išlaidų verslo liudijimui. 2008 metais ieškovė gavo 11 523 Lt pajamų, tačiau turėjo 800 Lt x 12 mėn. – 9600 Lt individualios veiklos išlaidų, ir 288 Lt išlaidų verslo liudijimui. Iš minėto aišku, kad apskaičiuojant ieškovės negautas pajamas 2007 metais jos faktiškai negautos pajamos buvo – 53,32 Lt (((10 566,20 Lt – 9600 Lt - 271 Lt)/339 d.)*26 d.); 2008 metais – 343,98 Lt ((11 523 Lt – 9 600 Lt - 288 Lt))/366 d.)*77 d.). Apeliacinio skundo argumentai, jog apskaičiuojant ieškovės negautas pajamas dar reikėtų atimti 160 Lt mokamų privalomojo sveikatos draudimo įmokų valstybiniam socialiniam draudimui, 200 EUR išleidžiamų ieškovės darbo įrankiams ir priemonės bei mokestį už vykdomą veiklą, atmestini kaip nepagrįsti. Remiantis ieškovės paaiškinimais 2011 m. kovo 17 d. vykusio teismo posėdžio metu 200 EUR ji išleisdavo ne darbo įrankiams ir priemonėms, bet šią sumą jai kas mėnesį pragyvenimui siunčia dukra, be to, jos parodymai apie mokamą 160 Lt dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmoką yra sietini su mokėjimais 2011 metais. Apskaičiuojant ieškovės negautas pajamas šiuo atveju mokėtinas gyventojų pajamų mokestis nėra įtraukiamas, kadangi gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimas yra susijęs su mokesčių teise, todėl sprendžiant, kaip negautos pajamos turi būti apmokestinamos ir kaip tai turi būti padaryta priklauso nuo specialaus teisinio reglamentavimo, nustatyto mokesčių teisės normų, todėl jų nustatymas priskirtinas mokesčių administratoriaus, o ne civilinę bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai. Kartu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju iš ieškovės iš ieškovės negautų pajamų neatskaitymas mokėtino gyventojų pajamų mokesčio nepažeidžia CK 1.5 str. įtvirtintų imperatyvų.

Esant išdėstytam yra pagrindas iš dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeičiant iš atsakovo UADB „Industrijos garantas“ ieškovės naudai priteistos žalos dydį pagal aukščiau pateiktus paskaičiavimus.

Iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą atitinkamai tarp šalių paskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2, 5 d.). Patenkinta faktiškai – 10 proc. ieškinio (4 000 Lt : 397,25 Lt), t.y. didžioji dauguma reikalavimų yra atmesta. Tai reiškia, kad ieškinys faktiškai buvo atmestas, todėl nėra pagrindo iš atsakovo UADB „Industrijos garantas“ ieškovės naudai priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas UADB „Industrijos garantas“ už apeliacinį skundą sumokėjo 116 Lt dydžio žyminį mokestį (b. l. 95). Kadangi ieškinio reikalavimų patenkinta 10 proc., todėl iš ieškovės atsakovo UADB „Industrijos garantas“ naudai priteistina 92,80 Lt žyminio mokesčio (116 Lt /100 * 90 – 116 Lt/100 * 10). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys faktiškai atmestas valstybės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme faktiškai patirtos procesinių dokumentų įteikimo šalims išlaidos priteistinos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. sprendimą pakeisti, rezoliucinę dalį išdėstant:

Priteisti iš atsakovo UADB „Industrijos garantas“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), a.s. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“) 397,25 Lt (tris šimtus devyniasdešimt septynis litus ir 25 ct) turtinės žalos ieškovei T. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš ieškovės T. P. 92,80 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui UADB „Industrijos garantas“.

Priteisti iš ieškovės T. P. 27,02 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, į valstybės biudžetą.