Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamoji I. A. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, netekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), studijuojanti (duomenys neskelbtini), neteista, KET pažeidimai - bausta tik už šį įvykį (b.l. 69, 25-27), kaltinama pagal LR BK 281 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji I. A. vairuodama transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

ji 2007-11-29 apie 20.20 val., Vilniuje, vairuodama A. A. priklausantį automobilį Citroen Xantia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , važiavo Švitrigailos gatve nuo oro uosto pusės, ties Švitrigailos g. susikirtimu su Vivulskio g. buvo neatidi ir neatsargi, neatsižvelgė į važiavimo greitį, važiavimo ir meteorologines sąlygas, nesilaikė saugaus atstumo nuo priekyje važiavusio ir sustojusio automobilio BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo T. P. , atsitrenkė į jį, dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta vairuotojos T. P. sveikata. Taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 171, 172 punktų reikalavimus (KET redakcija galiojusi iki 2008-09-01) ir atsiradus minėtoms pasekmėms, padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.

Teisiamajame posėdyje I. A. nepripažino padariusi neatsargų nusikaltimą, nes už padarytą, pakartotinai nagrinėjamą eismo įvykį ji nubausta administracine nuobauda. Be to, eismo įvykio metu nukentėjusioji T. P. niekuo nesiskundė, greitosios medicininės pagalbos nereikalavo, o apie tai, kad ji nukentėjo, ji (I. A. ) sužinojo tik daugiau kaip po pusės metų, kai gavo šaukimą 2008-07-02 atvykti į Vilniaus apygardos administracinį teismą į bylos nagrinėjimą. Todėl abejoja, kad nukentėjusioji T. P. nukentėjo būtent nagrinėjamo eismo įvykio metu. Prašo išteisinti.

Nukentėjusioji T. P. teismui parodė, kad 2007-11-29 apie 20.20 val., vairuodama automobilį BMW 318, v.n. (duomenys neskelbtini) , važiavo Švitrigailos gatve apie 40-50 km/h greičiu. Artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos pastebėjo, kaip nuo šaligatvio į važiuojamąją dalį įžengė pėsčiasis, todėl sumažino greitį ir sustojo prie perėjos. Greta jos sustojo troleibusas. Pėsčiajam praėjus pėsčiųjų perėją į jos vairuojamo automobilio galinę dalį atsitrenkė automobilis Citroen Xantia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kurį vairavo mergina. Nuo smūgio jos automobilis pajudėjo į priekį ir sustojo. Nuo smūgio ji susitrenkė kaklą, juo atsitrenkus į sėdynės atlašą. Be to nuo smūgio lūžo jos galvoje buvusi plaukų sagė, nes ji galva atsitrenkė į sėdynės pagalvę. Po įvykio, dėl savo sveikatos, nieko neįtarė. Tačiau kitą dieną stipriai skaudėjo galvą, negalėjo atsikelti iš lovos, todėl ji kreipėsi į gydymo įstaigą. Po to gydėsi tris mėnesius, nebegalėjo dirbti pagal verslo liudijimą. Dėl įvykio pasekmių šiuo metu vartoja vaistus, reikalinga reabilitacija.

Nors I. A. neprisipažino kalta padariusi LR BK 281 str. 1 d. nusikaltimą, tačiau be jos pačios teisme duotų parodymų dėl eismo įvykio ir T. P. duotų teisiamojo posėdžio metu parodymų jos (I. A. ) kaltė pasitvirtino šiais duomenimis.

Eismo įvykio protokolu, kuriame nurodyta eismo įvykio vietoje - Švitrigailos g. ties susikirtimu su Vivulskio g., transporto priemonių - automobilių Citroen Xantia, valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW 318 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padėtis po eismo įvykio (b.l. 27).

Specialisto išvada Nr. G 1863/08 (01), kad T. P. padarytas sprando raiščių patempimas, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2007-11-29), minėto eismo įvykio metu, įvykus staigiam stuburo judesiui kaklo dalyje. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nurodyto sprando raiščių patempimo sveikata sutriko ilgiau kaip 10 dienų (b.l. 19).

Teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas V. K. palaikė aukščiau nurodytą išvadą (b. l. 105, 106).

Nenustatyta priežasties dėl ko galima būtų netikėti aukščiau paminėtais duomenimis. Šie duomenys patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Todėl teismas laiko juos I. A. kaltės įrodymais.

Ištyręs, įvertinęs aukščiau paminėtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamoji I. A. , vairuodama transporto priemonę, būdama neatidi ir neatsargi, neatsižvelgė į važiavimo greitį, važiavimo ir meteorologines sąlygas, nesilaikė saugaus atstumo nuo priekyje vairuojamo nukentėjusiosios T. P. ir sustabdyto automobilio, atsitrenkė į jį, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta T. P. sveikata. Todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamosios I. A. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 1 d. požymius. Surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamosios I. A. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d.

Byloje yra duomenys, kad I. A. už tai, kad 2007-11-29 apie 20.20 val., Vilniaus m. Švitrigailos – Vivulskio g. vairavo automobilį Citroen Xantia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, dėl slidaus kelio nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į priekyje sustojusį automobilį, dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai, buvo nubausta 2007-12-11 nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo administracine nuobauda (b. l. 26).

Non bis in idem principas, drausdamas antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą, nedraudžia taikyti asmeniui kitų atsakomybės rūšių, kurių pagrindinė paskirtis nėra baudimas, taip pat nedraudžia bausti tą patį asmenį už skirtingas veikas.

Šiuo atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes non bis in idem principas nepažeidžiamas, nes kaltinamoji I. A. padarė neteisėtą, neatsargią veiką, sukėlusią baudžiamajame įstatyme (LR BK 281 str. 1 d.) nustatytas pasekmes, t.y. vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta T. P. sveikata. Tuo tarpu I. A. taikyta administracinė atstatomybė pagal LR ATPK 127 str. 2 d. (Valstybės žinios, 2000-03-15, Nr. 22-552) už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį T. P. priklausančios transporto priemonės sugadinimą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios I. A. atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas I. A. bausmę, teismas atsižvelgia į jos atsakomybę sunkinančias, lengvinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, į tai, kad įrodyta nusikalstama veika buvo neatsargi, sukėlusi pasekmes, kaltinamosios asmenybę. I. A. prieš jai inkriminuotos, įrodytos veikos padarymą neteista. Ji šiuo metu studijuoja, išlaikoma tėvų. Įvertinęs nustatytas (nurodytas) aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti I. A. paskiriant baudą.

Skiriant bausmę pagal faktines aplinkybes, teisines nuostatas teismas neturi galimybės I. A. taikyti nuostatas, numatytas LR BK 62 str. 1 ir 2 d. (Švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas), 75 str. 1 d. (Bausmės vykdymo atidėjimas).

Nukentėjusioji, civilinė ieškovė T. P. pareiškė ieškinį dėl 17000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad T. P. dėl I. A. neatsargios veikos patyrė fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, laikiną nedarbingumą. Teismas, nustatydamas žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, - tai kad T. P. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Taip pat atsižvelgia į tai, kad šią žalą I. A. padarė dėl neatsargumo, jog ji nedirba, studijuoja, byloje nėra duomenų, kad ji gauna dideles pajamas, turi nekilnojamojo ar kilnojamojo turto. Įvertinęs šias aplinkybes, bei vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad ieškinys pagrįstas iš dalies – priteistina iš I. A. 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo T. P. naudai (LR CK 6.250 str.).

T. P. pareiškė reikalavimą jos naudai priteisti iš I. A. 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal LR BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąją byla. Kadangi reikalavimas dėl minėtų procentų nėra reikalavimas dėl turtinės ar neturtinės žalos, todėl jis kartu su baudžiamąja byla nenagrinėtinas. Be to, ši byla nėra ir negalėjo būti iškelta teisme ir joje teismo sprendimas negali būti priimtas.

T. P. teismui pateikė pinigų priėmimo kvitą už advokato A. B. atstovavimą teisme (b. l. 104). T. P. apmokėtos 1000 Lt dydžio dalyvavimo procese atstovo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš I. A. (LR BPK 104 str. 2 d., 105 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 296, 297, 301 – 305, str. str., teismas

nusprendė:

pripažinti I. A. kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1 d. ir paskirti jai 2 MGL dydžio, t.y. 260 Lt (dviejų šimtų šešiasdešimties litų), baudą.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš I. A. 2000 Lt (du tūkstančius litų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo T. P. naudai. Kitoje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti. Civilinės ieškovės T. P. reikalavimą priteisti jos naudai iš I. A. 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo palikti nenagrinėtu.

Priteisti iš I. A. 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų dalyvavusio byloje atstovo, advokato pagalbai apmokėti T. P. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.