- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-17
- Bylos Nr.
- 1A-118-606/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23307-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Lapinskienė, Kristina Kakurinė, Savinijus Katauskas
- Nuteistasis
- V. K.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Savinijaus Katausko, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2022 m. birželio 25 d. 23 val. iki 2022 m. birželio 26 d. 8.52 val.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. V. K. nuteistas už tai, kad 2022 m. birželio 25 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), esančio buto kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu tyčia ranka sudavė kumščiu 5-6 kartus sugyventinei D. L. į galvą, kumščiu sudavė nenustatytą kiekį smūgių į kairį petį, D. L. parvertęs ant lovos, uždėjęs pagalvę ant pastarosios veido, ją dusino, taip nukentėjusiajai D. L. sukėlė fizinį skausmą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžio dalį dėl paskirtos bausmės ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
2.1. Apeliantas nurodo, kad jis savo nusikalstamą veiką pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdžio metu. Nukentėjusiosios atsiprašė ir pastaroji atleido, civilinio ieškinio neteikė. Atkreipia dėmesį, jog jam yra priskirtas psichiatrinis gydymas, jis serga psichikos sutrikimu, dėl to savanoriškai vyko gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, ir šiuo metu alkoholio visiškai nevartoja. Taip pat jam yra nustatyta diagnozė – paroksizminis prieširdžių virpėjimas. Šiuo metu jis įgijo suvirintojo specialybę, mokėsi pagal įdarbinimo tarnybos siuntimą, dėl to susiradęs darbą privalo atidirbti už mokymą, yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir intensyviai ieško darbo.
2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį įstatymas numato ir alternatyvią bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimo bausme. Teismų praktika fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo kategorijos bylose rodo, jog besitęsiantys asmenų konfliktai, kurių metu galiausiai yra panaudojamas minimalus fizinis smurtas, nebūtinai sąlygoja padidintą nusikalstamos veikos pavojingumą, taip pat būtinumą bei tikslingumą kaltininką už padarytą veiką patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir nubausti realiu laisvės atėmimu. Atkreipiamas dėmesys, jog apeliantas neturėjo išankstinio tikslo naudoti smurtą prieš nukentėjusiąją, o inkriminuotas šios nusikalstamos veikos sudėties požymis – fizinio skausmo sukėlimas – pagal teismų praktiką yra vertinamas kaip minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba, dėl to akivaizdu, kad realus laisvės atėmimas nėra adekvati bausmė, o yra gerokai per didelė ir neproporcinga nusikalstamai veikai.
2.3. Apelianto nuomone, teismas turėjo galimybę skirti laisvės apribojimą ir laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigoti neatlygintinai išdirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Taip pat paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, jog šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per tam tikrą nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra, proporcija. Apelianto nuomone, byloje esantys duomenys liudija, kad jam teismas galėtų ir turėtų skirti kitą bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nuo pažeidimo padarymo dienos iki teismo nuosprendžio priėmimo, praėjo daug laiko. Per tą laiką jis labai pergyveno dėl savo poelgio, po nusikalstamos veikos įvykdymo padarė reikiamas išvadas. Todėl teismas, įvertinęs nustatytų bylos faktinių aplinkybių visumą, turi galimybę, spręsdamas apie jo veiksmus, užtraukiančius atsakomybę pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vietoje paskirtos laisvės atėmimo bausmės paskirti sankcijoje numatytą alternatyvią bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimo bausme, t. y. viešuosius darbus arba laisvės apribojimą. Apelianto įsitikinimu, jam paskirtas įpareigojimas ir baudžiamojo poveikio priemonė turėtų didesnį auklėjamąjį poveikį nei realus laisvės atėmimo terminas, ir būtų visiškai pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorė L. M. prašo nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).
6. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, t. y. laisvės apribojimo bausmę.
7. Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.
8. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.
9. Skirdamas bausmę nuteistajam V. K. už padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į tai, kad V. K. padarė tyčinį nusikaltimą, jis priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), kad anksčiau teistas net keturis kartus, teistumas neišnykęs, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, t. y. kad jis nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) bei nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis).
10. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. K. prašė skirti jam laisvės apribojimo bausmę, teigdamas, kad jis serga psichikos sutrikimu, dėl to savanoriškai vyko gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, šiuo metu alkoholio visiškai nevartoja, taip pat, kad jam nustatyta diagnozė – paroksizminis prieširdžių virpėjimas, šiuo metu yra įgijęs suvirintojo specialybę, mokėsi pagal įdarbinimo tarnybos siuntimą, dėl to susiradęs darbą privalo atidirbti už mokymą, yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir intensyviai ieško darbo.
11. Iš 2022 m. liepos 28 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytojo išrašo nustatyta, kad V. K. buvo sutrikęs širdies ritmas, jam nustatytas paroksizminis prieširdžių virpėjimas, tačiau išrašant iš ligoninės ritmas buvo atsistatęs į sinusinį. Iš (duomenys neskelbtini) pažymos nustatyta, kad V. K. gydėsi šioje ligoninėje, tačiau teisiamajame posėdyje nuteistasis ir pats pripažino, kad, kai grįžo iš ligoninės, nuo gruodžio 22 d., nors, jo teigimu, galbūt tik du kartus, tačiau vis tik vartojo alkoholį. Pažymėtina, kad nuteistasis turėjo visas galimybes gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, dirbti ir gyventi visuomenei priimtiną gyvenimo būdą bei daugiau nenusikalsti. Tačiau, teistumui neišnykus, jis ir vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Todėl, nors jis po nusikalstamos veikos, už kurios padarymą nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, ir įgijo suvirintojo specialybę, gydėsi ligoninėje nuo priklausomybės alkoholiui, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvados, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmės rūšį. Pažymėtina, kad nuteistasis V. K. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo už padarytas nusikalstamas veikas teistas jau 4 kartus, ir visi teistumai už nusikaltimus žmogaus sveikatai, iš jų net du paskutinius kartus teistas už analogiškų smurtinių nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą prieš savo sugyventinę. Ankstesniais nuosprendžiais V. K. buvo nuteistas laisvės apribojimo bausme, taip pat laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant, taip pat ir realia laisvės atėmimo bausme, tačiau dėl savo elgesio jokių teigiamų išvadų nepadarė, ir tai parodo, kad V. K. yra smurtaujantis ir kritiškai nevertinantis savo elgesio pasekmių, linkęs piktnaudžiauti alkoholiu ir nusikalsti asmuo. Šiuo atveju akivaizdu, kad jo padaryta nusikalstama veika, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nebuvo atsitiktinis poelgis, tačiau dėsningas jo ankstesnio elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų.
12. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti V. K. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam V. K. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, pagrįstai ir teisėtai paskyrė griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, o šios bausmės dydis nustatytas nepažeidžiant BK 61 straipsnio nuostatų.
13. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. vasario 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
nutaria:
nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.