Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,Viljurika“ ieškinį atsakovui J. J. dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. gegužės 18 d. teismo posėdžio metu ieškovės UAB ,,Viljurika“ atstovas advokatas Nikas Borneika nurodė, kad ieškovė palaiko ieškinį pilna apimtimi. Paaiškino, kad ieškovė ir atsakovas sudarė nuomos sutartį dėl statybinių pastolių nuomos, kartu buvo pasirašytas perdavimo aktas, kurio pagrindu buvo atsakovui perduoti pastoliai, pastoliai susidėjo iš tam tikrų elementų, kurie įvardinti akte, įvardinta jų vertė ir kaina, taip pat nurodytas elementų kiekis. Pagal tai reiktų konstatuoti, kad atsakovui buvo perduota įranga (pastoliai), kurios vertė 7354,20 Eur. Po kelių savaičių atsakovas telefonu informavo ieškovę, kad pastoliai dingo, todėl ieškovė kreipėsi į policiją. Atsakovas papildomai jokios iniciatyvos nerodė, tik pati ieškovė dėjo pastangas įrangos suradimui. Daugiau atsakovas net į telefono skambučius neatsiliepinėjo. Policija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuojant, kad tarp šalių susiklostė civiliniai santykiai. Atsakovas neišsaugojo jam perduotos įrangos ir tokiu būdu padarė ieškovei žalą. Sutarties 6.1. punkte įtvirtinta, kad atsakovas prisiima visišką materialinę atsakomybę už jam perduotą įrangą ir turi atlyginti žalą. Nuomininkas turi pareigą grąžinti daiktą tokį, kokį gavo. Šiuo atveju atsakovas negrąžino įrangos ieškovei, kadangi ją prarado. Tokiu būdu ieškovei buvo padaryti nuostoliai. Yra visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti – buvo atlikti neteisėti veiksmai – atsakovas apskritai negrąžino įrangos, neužtikrino jos saugumo ir pažeidė Sutarties 6.1 punkto nuostatą. Žalos dydis apskaičiuotas pagal perdavimo akte nurodytą pastolių elementų vertę. Perdavimo akte nurodyta vieno pastolio elemento vieneto vertė ir perduotų vienetų kiekis. Atsakovui perduotos įrangos vertė buvo žinoma. Ieškovės patirtą žalą nulėmė būtent atsakovo neteisėti veiksmai. Skolininko kaltė preziumuojama, jis turėjo pateikti įrodymus, kad atsakovas nėra kaltas dėl įrangos praradimo. Atsakovas neginčija civilinės atsakomybės sąlygų ar įrangos vertės. Iki galo nėra žinomos įrangos dingimo aplinkybės. Ieškovė sutikimo perduoti naudotis kitiems asmenims perduota įranga nebuvo davusi, todėl atsakovas yra atsakingas už įrangos neišsaugojimą ir ieškovei sukeltų nuostolių atlyginimą. Ant perdavimo akto yra atsakovo parašas, todėl abejonių dėl atsakovo dalyvavimo perduodant įrangą nekyla. Nors atsakovas prašo mažinti nuostolių mažinimo, tačiau tai reikštų, kad nuostoliai visa apimtimi nebūtų atlyginti ieškovei. Tik išimtinais atvejais nuostoliai gali būti mažintini. Atsakovo nurodytos aplinkybės abejotinos, kadangi, supratęs, kuo tai gresia, atsakovas būtų ėmęsis kažkokių veiksmų. Prielaidų, sudarančių pagrindą mažinti nuostolių dydį, nėra. Baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad ginčo byloje dėl atsakovo atsakomybės nėra, atsakovo elgesys proceso metu keistas, kada jam reikia, jis atsiliepimus pateikia, tačiau kai jam palanku, jis procesu nesidomi, todėl reikėtų pripažinti, kad atsakovas pastangų nededa, juolab kad jam buvo suteikta galimybė baigti bylą taikiai. Nėra pagrindo mažinti priteistiną sumą, kadangi šiuo atveju nukentėtų ieškovė.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, iki teismo posėdžio nepateikė jokių prašymų. Nustatyta, kad atsakovui šaukimas į teismo posėdį siųstas ieškinyje, atsakovo prieštaravimuose nurodytu adresu V., tačiau grąžintas teismui neįteiktas (el. bylos priedas, b. l. 21). Atsakovui šaukimas taip pat siųstas jo atsiliepime nurodytu adresu, kuris yra deklaruotos gyvenamosios vietos adresas – V., su 30 d. įteikimo pažyma (CPK 123 straipsnio 3 dalis) (el. bylos priedas, b. l. 23). Duomenų apie atsakovo darbovietę nėra (el. bylos priedas, b. l. 19-20). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 122 straipsnis nustato, kad procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Teismas pažymi, kad visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypatingai priešingus interesus turinčių dalyvaujančių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo savo procesinėmis teisėmis (teise reikšti prašymus, teikti įrodymus, apskųsti procesinius teismų sprendimus ir kt.) naudotis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-999/2001). CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtina dalyvaujančių byloje asmenų pareiga domėtis nagrinėjamos bylos eiga, veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taip užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, taip pat atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Procesinės teisės įgyvendinimas tokiu būdu, kuriuo nepagrįstai, prieštaraujant šios subjektinės teisės paskirčiai, suvaržomos kitų asmenų turimos teisės ir teisėti interesai, laikytinas piktnaudžiavimu teise – neteisėtu veiksmu. Iš neteisėtų veiksmų negali kilti jokios teisėtos pasekmės, teisė ir teismai negali pripažinti neteisėtų veiksmų bei ginti piktnaudžiaujančių teise asmenų interesų. Todėl procesinės teisės, kurias dalyvaujantis byloje asmuo įgyvendina, pažeisdamas kitų asmenų teises į greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir šias teises atitinkančias paties byloje dalyvaujančio asmens pareigas, numatytas CPK 42 straipsnio 5 dalyje, negali teismo būti pripažįstamos ir ginamos. Teismas, nustatęs, kad savo procesinėmis teisėmis asmuo piktnaudžiauja, privalo ex officio (savo iniciatyva) šalinti tokius neteisėtus veiksmus ir jų pasekmes.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. liepos 15 d. UAB „Viljurika“ ir J. J. sudarė nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl statybinių pastolių nuomos (toliau – Sutartis). Sutarties ir šalių pasirašyto 2020 m. liepos 15 d. Perdavimo-grąžinimo akto (toliau – ir Perdavimo aktas) pagrindu atsakovui 2020 m. liepos 15 d. buvo perduoti naudotis (išnuomoti) rėminiai pastoliai, susidedantys iš tokių elementų: 48 vnt. rėmų, kurių vieneto kaina 32,50 Eur; 2 vnt. rėmų su laiptais, kurių vieneto kaina 37,70 Eur; 80 vnt. skydų, kurių vieneto kaina 43,50 Eur; 48 vnt. domkratų, kurių vieneto kaina 11,00 Eur; 80 vnt. įstrižainių, kurių vieneto kaina 9,85 Eur; 60 vnt. turėklų, kurių vieneto kaina 8,70 Eur; 24 vnt. šoninių porankių, kurių vieneto kaina 15,45 Eur; 4 vnt. kryžminių jungčių, kurių vieneto kaina 5 Eur ir 2 vnt. ankerių, kurių vieneto kaina 5 Eur. Taigi, Sutarties ir Perdavimo akto pagrindu atsakovui buvo išnuomota įranga, kurios bendra vertė pagal Perdavimo akte nurodytą įrangos vertę yra 7354,20 Eur.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 7354,20 Eur nuostolių atlyginimo, nes, pasak ieškovo, atsakovas negrąžino pastolių. Atsakovas, iš esmės neginčydamas civilinės atsakomybės sąlygų, prašo sumažinti nuostolių dydį iki 1000 Eur.

Remiantis bylos duomenimis, tarp šalių susiklostė kilnojamųjų daiktų nuomos teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą arba sutartyje sulygtos būklės. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad kai nuomininkas daikto negrąžina, jis turi atlyginti nuomotojui daikto vertę, taip pat sumokėti nuomos mokestį bei atlyginti kitus nuomotojo patirtus nuostolius. Sutarties 6.1 punkte numatyta, kad nuomininkas prisiima visišką materialinę atsakomybę už jam perduotą turtą (statybinius pastolius) pagal perdavimo-grąžinimo aktą ir atlygina už padarytą žalą (praradimo, sulaužymo, deformavimo, purvinimo, nebetinkamumo tolimesniam naudojimui) gamintojo kainomis. Sutarties 6.3 punktu šalys susitarė, kad nuomininkas atsako už tvarkingą ir teisingą pastolių eksploatavimą ir grąžina juos nuomotojui tokios pat būklės, kokios gavo (neatsižvelgiant į nusidėvėjimą). Grąžinant pastolius, surašomas grąžinimo aktas-specifikacija.

Bylos duomenimis nustatyta ir dėl šių aplinkybių ginčo nėra, kad abi šalys pasirašė Sutartį. Atsakovo teigimu, jis statybinių pastolių nepasiėmė ir jam jie nebuvo perduoti. Tačiau nėra pateikta jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Priešingai, kaip matyti iš 2020-07-15 Perdavimo-grąžinimo akto, atsakovas pasirašė, jog priėmė akte nurodytus pastolius. Byloje nėra ginčo, kad išnuomoti pagal Sutartį pastoliai nebuvo grąžinti. Bylos duomenimis, dėl negrąžintų pastolių ieškovas kreipėsi į policiją, tačiau, konstatavus, kad tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Civilinei atsakomybei už padarytą žalą atsirasti būtina nustatyti šių sąlygų visumą: 1) žalos (nuostolių) atsiradimo faktą ir žalos dydį (CK 6.249 straipsnis); 2) neteisėtą veikimą arba neveikimą (CK 6.246 straipsnis); 3) kaltę (tyčią arba neatsargumą) (CK 6.248 straipsnis); 4) priežastinį ryšį tarp nuostolių atsiradimo ir veiksmų (CK 6.247 straipsnis). Bent vienos sąlygos nenustačius, civilinė atsakomybė negalima. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog ieškovas įrodė egzistuojant visas civilinės atsakomybės sąlygas. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas negrąžino išnuomotų pastolių. Taigi atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog jis negrąžino ieškovei statybinių pastolių, kurie jam buvo perduoti laikinai naudotis ir valdyti. Ieškovė nurodė, kad atsakovas ieškovę informavo, kad išsinuomoti daiktai yra dingę (pavogti). Atsakovas atsiliepime nurodė, kad dėl jam nežinomų aplinkybių statybiniai pastoliai dingo. Nors atsakovas nurodo, kad pastoliai buvo perduoti trečiajam asmeniui, tačiau byloje nepateikta jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Kita vertus, Sutartyje nebuvo numatyta teisė subnuomoti. Todėl atsakovo nurodomos aplinkybės dėl pastolių negrąžinimo priežasčių nešalina atsakovo atsakomybės. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad, priimdamas laikinai naudotis ir valdyti įrangą, jis turėjo pareigą įrangą prižiūrėti ir saugoti, o pasinaudojęs grąžinti tokios būklės, kokios gavo. Atsakovas šią pareigą atliko netinkamai, t. y. negrąžino išsinuomotų pastolių ieškovei, todėl pažeidė CK 6.499 straipsnio 1 dalyje bei Sutarties 6.3 punkte numatytas pareigas. Dėl šių atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė žalą. Kaip matyti iš Perdavimo-grąžinimo akto, atsakovui 2020 m. liepos 15 d. buvo perduoti akte įvardinti statybiniams pastoliams sumontuoti reikalingi elementai, kurių vertė – 7354,20 Eur. Atsakovui buvo žinoma, kokios vertės įranga jam yra perduodama laikinai naudotis ir valdyti. Kadangi nė vienas perduotų atsakovui statybinių pastolių konstrukcijos elementų ieškovei nebuvo grąžintas, todėl ieškovė patyrė 7354,20 Eur žalą. Atsakovas žalos dydžio neginčijo.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas tinkamai nevykdė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, t. y. negrąžino nuomos pagrindu jam perduotų pastolių, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 1.138 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnis ir 6.499 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas atsiliepimu prašė sumažinti nuostolių dydį iki 1000 Eur, nes atsakovas neturi finansinių galimybių visiškai atlyginti nuostolių, o priteisus prašomą nuostolių dydį, atsakovui atsirastų sunkių finansinių padarinių.

Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Prievolės neįvykdymas ar netinkamas jos vykdymas (CK 6.205 straipsnis) lemia prievolę pažeidusios šalies civilinę atsakomybę, kurią taikant pasireiškia turtinis (ekonominis) prievolės pobūdis, nes skolininkas už tinkamą prievolių vykdymą atsako savo turtu. Vadovaujantis vienu pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principu, įtvirtintu CK 6.251 straipsnyje, prievolės pažeidimo atveju kreditorius turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą. Kasacinio teismo pabrėžiama, kad šio principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013). CK 6.251 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Taigi nurodytoje teisės normoje nustatyta visiško nuostolių atlyginimo principo išimtis, todėl ji turi būti taikoma labai atsargiai ir tik išimtiniais atvejais, kai yra jos taikymo sąlygos ir sąžiningumas, protingumas bei teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį.

Pažymėtina, kad teismas šalims ginčą siūlė spręsti taikiai, ieškovės atstovas siuntė atsakovui siūlymą pradėti derybas, tačiau nors šis siūlymas buvo atsakovui įteiktas tinkamai, tačiau atsakovas nepateikė jokio atsakymo ieškovei, taip pat atsakovas nepateikė savo pozicijos ir teismui, nors teismo pranešimas įteiktas jam asmeniškai (el. bylos priedas, b. l. 13).

Teismo vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės dėl jo gaunamų pajamų dydžio, taip pat pateikta VĮ Registrų centro pažyma, kad atsakovo vardu nėra įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, nėra pagrindas mažinti nuostolių dydį. Įvertinus visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių, teismas sprendžia, kad sumažinus nuostolių dydį, liktų iš dalies neapgintos ieškovės teisės, būtų pažeistas teisingumo principas.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 7354,20 Eur žalos atlyginimą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 1.138 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnis ir 6.499 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (fizinis asmuo) privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (7354,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-10-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius jos turėtas 165 Eur išlaidas už sumokėtą žyminį mokestį. Ieškovę byloje atstovavo advokatas Nikas Borneika, iki bylos išnagrinėjimo pabaigos ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 750 Eur už teisinę pagalbą (rengiant procesinius dokumentus, t. y. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškinį, kt., ir atstovaujant teisme). Ieškovės nurodytos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos, todėl ieškovės prašomos priteisti 750 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos pagrįstomis.

Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 915 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 8,45 Eur. Ieškinį patenkinus visiškai, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (pakeistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB „Viljurika“, juridinio asmens kodas 126030980, 7354,20 Eur (septynis tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt keturis eurus 20 ct) nuostolių atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7354,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-10-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 950 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 8,45 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.