- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-16
- Bylos Nr.
- e2-7441-599/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03108-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Stočkienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- N. B.
- Advokatai
- Lolita Makauskaitė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei N. B. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas A. B. pateikė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti atsakovės ieškovui pateiktą 2012 m. spalio 16 d. 382,30 EUR (1320 lt) vekselį bei jo pagrindu atliktą Vilniaus rajono 7 - ojo notaro biuro notarės Jurgitos Šukienės vykdomąjį įrašą pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius Nr. JŠ1092 negaliojančiu bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
2. 2012 m. gruodžio 17 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-18638-101/2012 buvo priimtas sprendimas dėl santuokos nutraukimo tarp ieškovo ir atsakovės ir atsakovė po santuokos nutraukimo praėjus daug laiko ieškovui pateikė santuokos metu sudarytą bei teisiškai nepagrįstą vekselį, kurį atsakovė reikalauja apmokėti.
3. Iki kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo ieškovas ir atsakovė svarstė įvairius turto pasidalinimo ir vaiko priežiūros klausimus ir vienas iš turto pasidalinimo tarp ieškovo ir atsakovės galimų būdų buvo - ieškovo pinigų išmokėjimas atsakovei, paliekant ieškovui gyvenamąjį namą. Svarstyta išmokėjimui suma buvo apie 24 000 Lt, tačiau ieškovas tokių pinigų neturėjo, todėl 2012 m. spalio 16 d. pasirašė apie 18 vekselių po 1 320 Lt mokant kasmet ir perdavė juos atsakovei. Po kelių dienų atsakovei persigalvojus dėl turto padalinimo tarp ieškovo ir atsakovės iš naujo buvo sutartos kitokios turto dalybos ir buvo sutarta, jog atsakovei po santuokos nutraukimo liks gyvenamasis namas, o ieškovas nemokės jokių pinigų. Atsižvelgiant į naujas turto padalinimo aplinkybes ieškovas išrašytus vekselius atsakovės paprašė sunaikinti, kadangi vekseliai buvo pas atsakovę ir atsakovė garantavo, jog vekselių jau nebėra.
4. Pažymėjo, kad po santuokos nutraukimo ieškovas reguliariai mokėjo pinigus skirtus dukros išlaikymui banko pavedimu į atsakovės sąskaitą bei dukrai pirkdavo drabužius, batus, telefonus, kompiuterius, muzikos instrumentus ir kitokias dovanas. Kartą ieškovas atsakovei pasiūlė duoti pinigų, kad ši dukrai nupirktų dovanų, tačiau negalėjo atvykti ir perduoti jų, todėl atsakovė pasiūlė atlikti pinigų pervedimą ir ieškovas pasiteiravo atsakovės, kokį pavedimo pagrindą nurodyti. Atsakovė pasiūlė, kad pavedimo paskirtyje galima užrašyti, jog pinigai mokami pagal vekselį. Ieškovas ketino sumokėti 200 Eur sumą, tačiau atsakovė pareiškė, kad ieškovas yra apmokėjęs 2012 m. spalio 16 d. išrašytą vekselį ir tuo neva pripažinęs tariamą kreditorinį reikalavimą atsakovei ir neapmokėjus vekselio atsakovė pagrasino kreiptis į notarą.
5. Be to, prieš 2020 metų Kalėdas atsakovė vėl pareikalavo apmokėti vieną iš 2012 m. spalio 16 d. vekselių, tačiau ieškovas to nepadarė. 2021 m. gruodžio 1 d. atsakovė „Messenger“ programėle atsiuntė vekselio nuotrauką ir pareikalavo sumokėti dar vieną iš 2012 m. spalio 16 d. vekselių, tačiau ieškovas atsisakė tai padaryti.
6. 2022-02-06 ieškovas gavo antstolės Nemiros Šiugždaitės Stakeliūnės raginimą įvykdyti sprendimą ir patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti pagal Vilniaus rajono 7 - ojo notaro biuro notarės Jurgitos Šukienės vykdomąjį įrašą pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius Nr. JŠ1092 ir Raginime nurodyta sumokėti 455,42 Eur sumą išieškotojo (atsakovės) naudai.
Šalies argumentai
7. Ieškovas nurodo, kad teikdami pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ieškovas ir atsakovė susitarė dėl dalytino turto, turtinių prievolių, tarpusavio išlaikymo, o teismas, patikrinęs sutarties sąlygų teisėtumą, ją patvirtino. Minėta sutartis buvo įtraukta į teismo sprendimą, kuris yra galutinis ir įgyja res judicata galią ir jeigu 2012 metais nutraukiant šalių santuoką atsakovė būtų laikiusi save ieškovo kreditore, tai ji būtų tai nurodžiusi santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, tačiau atsakovė nei 2012 metais nutraukiant šalių santuoką, nei po santuokos nutraukimo nereiškė ieškovui jokių piniginių reikalavimų dėl šios skolos.
8. Pažymėjo, kad atsakovė, kaip kreditorė, nutraukiant santuoką, neturėjo pareigos santuokos nutraukimo metu spręsti klausimo dėl sutuoktinio turtinės prievolės, nes kaip jau buvo minėta, šalys santuokos nutraukimo byloje pačios sudaro bendro turto balansą, į kurį turi įtraukti tiek turto aktyvą, tiek pasyvą, ir atitinkamai šį turtą pasidalinti bei išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Be to, atsakovė, kaip kreditorė (jeigu ji būtų tokia save laikiusi), daug laiko po santuokos nutraukimo nesikreipė į teismą dėl tariamos skolos priteisimo.
9. Vekselyje nėra nurodomi nei jų išrašymo tikslai, nei pagrindai, todėl ieškovo nuomone, ypač sunku būtų išsiaiškinti vekselio davėjo ar gavėjo ketinimus. Kadangi tarp tuo metu santuokoje buvusių ieškovo ir atsakovės nebuvo ir negalėjo būti tarpusavio skolų ar finansinių įsipareigojimų ir nėra jokių tai pagrindžiančių dokumentų, pagrįsto fakto apie kitokias, negu turto dalybas dėl skyrybų, negali būti.
10. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad po skyrybų turtas buvo padalintas teismo sprendimu, o atsakovė reikalauja apmokėti vekselį, darytina prielaida, kad šis vekselis turėtų būti pripažintas negaliojančiu dėl vekselio gavėjo tyčinio veikimo skolininko nenaudai ir toksai skolininko veikimas prieštarautų viešajai tvarkai ir gerai moralei.
11. Pažymėjo, kad ieškovas turi tris vaikus, iš kurių du yra mažamečiai, o ieškovo pajamos yra nedidelės. Antstolio raginimo įvykdyti sprendimą sumokėti išieškotojui 455,42 Eur ieškovas negali, kadangi neturi tiek pinigų, o antstolio priverstinio vykdymo (išieškojimo) procesas stipriai paveiks ieškovo galimybes išlaikyti mažamečius vaikus ir suvaržys jų teises.
Atsiliepimas
12. Atsakovė N. B. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą ir neįrodytą, bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
13. Nurodė, kad ieškovas 2012 m. spalio 16 d. sudarė ir pasirašė 21 vnt. paprastųjų neprotestuotinų vekselių, kiekvieno iš jų mokėjimo sumą nurodant 1 320 Lt sumą. Pagal kiekvieną iš jų ieškovas įsipareigojo kasmet iki sausio 1 d. (imtinai) sumokėti atsakovei po 1 320 Lt sumą ir šiai dienai yra neapmokėtas ir šioje byloje ieškovo iniciatyva ginčajamas paprastasis neprotestuotinas vekselis 1 320 Lt sumai, kuris turėjo būti apmokėtas 2022 m. sausio 1 d. (imtinai).
14. Be to, iki 2021 m. sausio mėnesio ieškovas yra įvykdęs prievoles pagal devynis paprastuosius neprotestuotinus vekselius, juos apmokėdamas grynais arba pavedimu ir likę 11 vnt. paprastųjų neprotestuotinų vekselių yra atsakovės žinioje ir jų įvykdymo teminai dar nėra suėję.
15. Pažymėjo, jog paprastieji neprotestuotini vekseliai ieškovo buvo apmokami grynais arba pavedimu ir 2018 bei 2019 metais vekseliai buvo apmokėti banko pavedimais. Ieškovo nurodomos aplinkybės, kad tariamai pinigines lėšas yra pervedęs kaip dovaną šalių dukrai atsakovei nurodžius mokėjimo paskirtyje nurodyti kaip vekselio apmokėjimą, visiškai neatitinka tikrovės, kadangi : ieškovo išduoti paprastieji neprotestuotini vekseliai yra po 1 320 Lt sumą, kas sudaro 382,30 Eur sumą. Pagal 2018 m. skolos vekselį kaip nurodo mokėjimo pavedime ieškovas atsakovei pervedė 382,30 Eur sumą ir pagal 2019 m. vekselį ieškovas atsakovei pervedė 382,61 Eur sumą.
16. Be to, ieškovui niekada nebuvo jokios būtinybės atsiklausti atsakovės kokią pervedamų lėšų paskirtį nurodyti atliekant pavedimą, kadangi ieškovas visada atlikdamas pavedimus patsai konkrečiai įvardindavo pervedamų lėšų paskirtį ir šias aplinkybes patvirtina šalių susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis.
17. Nurodė, jog ieškovo teigimu ginčo ir kiti jo išduoti paprastieji neprotestuotini vekseliai buvo sudaryti šalims sutarus dėl sekančio santuokos metu įgyto turto padalinimo modelio, kai ieškovui po santuokos nutraukimo lieka gyvenamasis namas ir atsakovei išmokant 24 000 Lt dydžio kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį. Pagal ieškovo pateiktą 2012-12-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-18638-101/2012 patvirtinta ta aplinkybė, kad po santuokos nutraukimo gyvenamasis namas, kaip jį įvardija ieškovas, atiteko atsakovei (Sprendimo 2.1.1. punktas), tačiau atsakovė neįsipareigojo išmokėti jokios kompensacijos ieškovui už jam tenkančią didesnę turto dalį, kas patvirtina, jog gyvenamojo namo priskyrimas vienam iš sutuoktinių nebuvo faktu apsprendžiančiu kompensacijos kitam iš sutuoktinių nustatymo sumokėjimo.
18. Pagal ieškovo teikiamą aiškinimą turėtų susiklostyti, jog atsakovei priskyrus gyvenamąjį namą po santuokos nutraukimo turėjo būti numatyta išmokėti 24 000 Lt dydžio kompensacija ieškovo naudai. Kompensacijos sumokėjimas vienam iš sutuoktinių nutraukiant santuoką buvo sprendžiamas dalinant santuokos metu įgytą turtą natūra kiekvienai iš šalių, įvertinant santuokos nutraukimo metu buvusius kreditorinius įsipareigojimus bei finansines galimybes išmokėti kitam sutuoktiniui turtinę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto vertę padalijus santuokos metu įgytą turtą. Kaip matyti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintą šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių po santuokos nutraukimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise priskirtas turtas : butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), bei transporto priemonės: automobiliai Opel Kadett (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Subaru Legacy (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), motoroleris Yamaha JOG (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ) (Sprendimo 2.1.2 punktas). Tuo tarpu atsakovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priskirtas ieškovo įvardijamas gyvenamasis namas, o tiksliau žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su pastatu – sodo nameliu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantys (duomenys neskelbtini), bei transporto priemonė 1999 m. Subaru Impreza (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (Sprendimo 2.1.1. punktas). Kartu atsakovei vienasmeniškai priskirta vykdyti kreditoriniai įsipareigojimai kreditoriui AB SEB bankui, kaip tai nurodyta Sprendimo 2.1.3 punkte.
19. Pažymėtina, kad kreditoriniai įsipareigojimai kreditoriui AB SEB bankui buvo išimtinai susiję tik su nekilnojamuoju turtu (duomenys neskelbtini) (Hipotekos lakštai su priedais ir vėlesniais pakeitimais pridedami), todėl kompensacijos išmokėjimas galėjo ir buvo sprendžiamas tik tam iš sutuoktinių, kuriam po santuokos nutraukimo ir priskiriamas nekilnojamas turtas adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo užtikrintas prievolės kreditoriui įvykdymas.
Atsiliepimas
20. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovas nutyli faktinę aplinkybę, jog šalys prašymą teismui dėl santuokos nutraukimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei ieškovo ginčijamą šioje byloje ir kitus paprastuosius neprotestuotinus vekselius, kurių mokėjimo terminas dar nėra suėjęs, pasirašė tą pačią dieną, t. y. 2012 m. spalio 16 d. (2012-10-16 Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir Prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pridedami) ir šią aplinkybę patvirtina ieškovo pateiktas 2012-12-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr.N2-18638-101/2012, į kurio turinį yra perkelta būtent 2012 m. spalio 16 d. šalių pasirašytoji sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
21. Be to, ieškovo įsipareigojimas sumokėti kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį nėra atvaizduotas ir aptartas šalių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių išimtinai dėl ieškovo interesų, kadangi po santuokos nutraukimo ieškovas planavo kreiptis į kredito įstaigas dėl kredito suteikimo jam planuojant įsigyti žemės sklypą ir statyti naują gyvenamąjį būstą ir būtent dėl šios aplinkybės ieškovas siekė pakeisti šalių įsipareigojimo kreditoriui AB SEB bankui vykdymą, priskiriant kreditorinius įsipareigojimus vykdyti tik atsakovei. Be to, nurodytas aplinkybes gali patvirtinti patsai ieškovas po santuokos nutraukimo 2013 metais įsigijęs žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) ir jame pradėjęs statybas.
22. Ieškovas ieškiniu įrodinėja, kad jo išduotas ir patvirtintas paprastasis neprotestuotinas vekselis galimai panaudotas dėl apgaulės, tačiau ieškovo argumentai yra nepagrįsti jokiais įrodymais, prieštaringi bei prieštaraujantys rašytiniams įrodymams ir yra išgalvoti, siekiant vienintelio neteisėto tikslo – tai išvengti prievolės pagal paties prisiimtą įsipareigojimą.
Šalies argumentai
23. Ieškovas A. B. pateikė dubliką, kuriuo prašo tenkinti ieškinį pilnai.
Atsiliepimas
24. Pažymėjo, kad ieškovas nežino apie kokių devynių paprastųjų neprotestuotinų vekselių prievolių įvykdymą atsiliepime teismui nurodo atsakovės atstovė. Nurodė, kad atsakovės pateikta 2019 m. gruodžio 8 d. sutartis dėl „R. B. globos ir vaiko išlaikymui skirtų pinigų mokėjimui“ apibrėžia tik 2012 m. gruodžio 17 d. ir ši sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovės, nenurodo ir neapibrėžia kitų vaiko auginimui ir išlaikymui skirtų sąlygų bei priemonių. Atsakovės atstovės atsiliepime nurodytų žinučių ieškovas nepamena, bet logiška daryti prielaidą, jog supratęs, kad buvo apgautas, paprašė šių tariamų vekselių originalų. Atsižvelgiant į išdėstytą ieškovas nurodo, kad atsakovės atstovė nori klaidingai įtikinti teismą, jog ieškovas neva tai savo noru apmokėjo tariamus 2018 bei 2019 metų vekselius ir pripažįsta juos.
25. Nurodė, kad atsakovė labai norėjo gyvenamojo namo, o butas jos netenkino, todėl atsakovė atsisakė ieškovo pasiūlytos kompensacijos ir pageidavo po skyrybų pasilikti gyvenamąjį namą su įsipareigojimu kreditoriui, tačiau ieškovui jokios kompensacijos (nei jai siūlyto dydžio nei kitokios) nepasiūlė, bet ieškovas dėl to nesiginčijo, nenorėdamas didinti įtampos dėl vaiko interesų. Gyvenamasis namas ieškovo buvo įsigytas iki santuokos su atsakove sudarymo, o namo vertė skyrybų metu buvo ženkliai išaugusi ir tai pagrindžia tolimesni atsakovės veiksmai kai ji pardavė minėtą namą už daug didesnę sumą nei esantis kreditorinis reikalavimas Bankui.
Šalies argumentai
26. Be to, šalių prašymas teismui dėl santuokos nutraukimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo pateiktas teismui 2012 m. spalio 22 d., kaip prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priedas. Teisme ieškovas ir atsakovė šalių susitarimu ir laisva valia numatė bendro turto pasidalinimo, vaikų išlaikymo ir jų auklėjimo klausimus bei kitas santuokos nutraukimo teisines pasekmes ir santuokos nutraukimo momentu nei vienas iš sutuoktinių neturėjo bei nedeklaravo jokių turimų turtinių teisių, įskaitant atsakovės turtinių reikalavimų į ieškovą (kurie jeigu būtų, irgi būtų padalinti tarp šalių nutraukiant santuoką, bet dalinami nebuvo, nes neegzistavo ir neegzistuoja).
27. Pažymėjo, kad atsakovės atstovės argumentai jog ieškovas po santuokos nutraukimo planavo kreiptis į kredito įstaigas dėl kredito suteikimo planuojant įsigyti naują gyvenamąjį būstą, jog įsigijo žemės sklypą yra nepagrįsti. Ieškovas patvirtina, kad iki ir po santuokos nutraukimo su atsakove neturėjo kur gyventi, todėl po skyrybų ieškojo gyvenamosios vietos ir 2013 metų liepos mėnesį (praėjus 8 mėnesiams po santuokos nutraukimo) įsigijo apleistą namą kurį įsirengė, jog galėtų gyventi, ir šiam namui įsigyti ieškovas ėmė būsto paskolą iš Luminor banko. Be to, bute, kuris yra 20 kvadratinių metrų ploto, nuosavybės teise priklausančiame ieškovui, nuo 2006 metų gyvena ieškovo močiutė Laimutė D. B., gim. 1931 m.
28. Ieškovas taip pat nurodė, kad ieškinyje jis nurodė priežastį - dėl ko šie vekseliai buvo išrašyti, tačiau būtent pakeitus turto dalinimo būdą (namui atitenkant ne ieškovui, bet atsakovei) jie tapo neaktualūs ir nesąžiningai nebuvo grąžinti ieškovui ar sunaikinti, o dabar šiais vekseliais yra bandoma pasinaudoti pasipelnymo tikslais.
29. Teismo posėdžio metu ieškovas argumentus, išdėstytus savo procesinuose dokumentuose, palaikė pilnai ir prašė teismo ieškinį tenkinti pilnai bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
30. Atsakovė N. B. pateikė tripliką, kuriuo prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą.
31. Papildomai nurodė, kad žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su pastatu – sodo nameliu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), 2012 metais, t. y. santuokos nutraukimo metu, vidutinė rinkos vertė sudarė 54 500 Lt sumą arba 15 784 Eur sumą. Kaip matyti pagal NTR išrašą, minėtas turtas šalių buvo įkeistas kreditoriui AB SEB bankui užtikrinant prievolių įvykdymą pagal 2005-11-16 Kredito sutartį Nr.03A1218092365-96 su vėlesniais pakeitimais. Atsižvelgiant į šalių sutarimą, kad po santuokos nutraukimo įsipareigojimus kreditoriui vykdys tik atsakovė asmeniškai ir kreditoriui pritarus, 2013 metų kovo 27 d. buvo sudarytas susitarimas dėl sutartinės hipotekos pakeitimo ir papildymo Nr. 2, kuriame užfiksuotas užtikrintos prievolės dydis susitarimo sudarymo datai sudarė 42407,18 Eur sumą. Taigi, santuokos nutraukimo metu, t. y. 2012 metais, santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto vertė nustatyta masinio vertinimo būdu iš esmės buvo mažesnė, negu turimas kreditorinis įsipareigojimas kreditoriui AB SEB bankui.
32. Pagal Nekilnojamojo turto sandorių duomenis, kurių objektas „butas“, laikotarpyje nuo 2012-08-01 iki 2013-01-31 (imtinai) buvo parduoti trys butai, kurių statybos metai yra 1971 ir kurių plotas yra artimas butui, adresu (duomenys neskelbtini) bei 1968 m. statybos septyni butai. Vidutinė vieno kvadratinio metro kaina sudaro 948,36 Eur sumą. Buto, adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2012 metais sudarė 19 346,56 Eur sumą (20,40 m² * 948,36 Eur).
33. Sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių minėtas butas, kurio vidutinė rinkos vertė 19 346,56 Eur sumai ir kuris nebuvo apsunkintas jokiais kreditoriniais suvaržymais, buvo priskirtas ieškovui asmeninės nuosavybės teise. Pagal Nekilnojamojo turto sandorių duomenis, kurių objektas „mėgėjų sodų žemės sklypai ir pastatai - sodo namelis“, laikotarpyje nuo 2012-08-01 iki 2013-01-31 (imtinai) (duomenys neskelbtini sudaryti du pirkimo pardavimo sandoriai. Gretimoje teritorijoje, o tiksliau (duomenys neskelbtini) tuo pačiu laikotarpiu sudarytas vienas pirkimo pardavimo sandoris, kuriuo perleisti du žemės sklypai ir du sodo pastatai, todėl apskaičiuojant vidutinę rinkos vertę yra laikytina, jog sudaryti keturi sandoriai, atitinkamai vidutinė rinkos vertė mėgejų sodų paskirties žemės sklypo su sodo pastatais sudarė 17087,58 Eur sumą (13612,14 Eur +14481 Eur + 40257,18 Eur / 4).
34. Sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių žemės sklypas su pastatu – sodo namelis, esančių (duomenys neskelbtini), kurių bendra vidutinė rinkos vertė 17087,58 Eur suma yra priskirta atsakovei asmeninės nuosavybės teise. Be to, kartu atsakovė prisiėmė asmeniškai vykdyti kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui AB SEB bankas, kai kreditorinio įsipareigojimo dydis, keičiant skolininką 2013 metais sudarė 42 407,18 Eur sumą.
Atsiliepimas
35. Atsakovės teigimu, šalims nutraukiant santuoką 2012 metais, santuokos nutraukimo metu dalintino nekilnojamojo turto vertė 36 434,14 Eur sumai (19 346,56 Eur +17 087,58 Eur) buvo didesnė nei neįvykdytas kreditorinis įsipareigojimas kreditoriui AB SEB bankas, todėl šalys, pasidalinusios nekilnojamąjį turtą, kurių vertė beveik vienoda, kreditorinį įsipareigojimą priskyrusios vykdyti tik atsakovei, kompensacijos klausimą išsprendė sudarydamos paprastuosius neprotestuotinus vekselius, iš kurių vienas ir yra ginčijamas šioje civilinėje byloje.
36. Sprendimas sudaryti vekselius šalių sutartai kompensacijos sumai buvo sąlygotas faktinių aplinkybių, kad šalys įgija asmeninės nuosavybės teise daugmaž lygiavertį nekilnojamąjį turtą natūra, tačiau kartu įvykdo įsipareigojimą kreditoriui AB SEB bankui, todėl šalių suderinta 24000 Lt suma buvo išskaidyta lygiomis dalimis, mokėtinomis ieškovo kasmet ir kaip jau minėta, ieškovo interesais ir prašymu asmeniškai kreditoriui įsipareigojo atsakyti tik viena atsakovė.
37. Pažymėjo, kad ieškovas daugelį aplinkybių bei faktų įvardija kaip nepamenantis arba vertinantis kaip nesąžiningus, kas visiškai neatitinka faktinių aplinkybių. Be to, ribotas galimybes 2013 metais ieškovui gauti paskolą įsigyti ir įsirengti gyvenamąjį būstą patvirtina ir ta aplinkybė, jog kreditoriaus interesų užtikrinimui papildomai buvo įkeistas ne tik ieškovo įsigytas nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), bet ir ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantis (duomenys neskelbtini) (NTR išrašo Registro Nr. (duomenys neskelbtini) 6.1. punktas).
38. Teismo posėdžio metu atsakovė argumentus, išdėstytus savo procesinuose dokumentuose, palaikė pilnai ir prašė teismo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą ir neįrodytą, bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
39. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė argumentus, išdėstytus atsakovės procesinuose dokumentuose, palaikė pilnai ir prašė teismo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą ir neįrodytą, bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
40. Iš šioje civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio, šalių bei jų atstovų paaiškinimų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų turinio nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-18638-101/2012 panaikino tarp A. B. ir N. B. 2006 m. balandžio 29 d. Šv. Teresės bažnyčioje sudarytos bažnytinės santuokos apskaitos įrašą Nr.950, atliktą 2006 m. gegužės 9 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje ; patvirtino sutartį A. B. ir N. B. nurodytomis sąlygomis ; minėtos sutarties 2 punktas numatė Turto pasidalinimą ; Sutarties 2.1.1. punktas numatė, kad po santuokos nutraukimo N. B. asmeninės nuosavybės teise atitenka šis turtas : žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), pastatas - sodo namelis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) , su jame esančiais daiktais, lengvasis automobilis Subaru Impreza, v/n (duomenys neskelbtini) 1999 m. ; Sutarties 2.1.2. punktas numatė, kad po santuokos nutraukimo A. B. asmeninės nuosavybės teise atitenka šis santuokoje įgytas turtas : butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais daiktais, lengvasis automobilis Opel Kadett, v/n (duomenys neskelbtini) lengvasis automobilis Subaru Legacy v/n (duomenys neskelbtini), motoroleris Yamaha JOG, v/n (duomenys neskelbtini); Sutarties 2.1.3. punktas numatė, jog po santuokos nutraukimo atsakinga kreditoriui lieka N. B., atsakinga kreditoriui AB SEB bankas, įm. k. 112021238 pagal 2005 m. lapkričio 16 d. Kredito sutartį Nr.0350518092365-13 su vėliausiais jos pakeitimais ir papildymais.
41. Ieškovas pateikė į bylą 2022-02-03 antstolės Nemiros Šiugždaitės Stakeliūnės Raginimą įvykdyti sprendimą ir 2022-02-03 Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti pagal Vilniaus rajono 7 - ojo notaro biuro notarės Jurgitos Šukienės vykdomąjį įrašą pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius Nr. JŠ1092 ; Raginime nurodyta sumokėti 455,42 Eur sumą išieškotojos (atsakovės) naudai. Ieškovas pateikė į bylą 2012 m. spalio 16 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 1 320 Lt (382,30 Eur) sumai ir pagal šį vekselį ieškovas įsipareigojo iki 2022-01-01 (imtinai) be sąlygų sumokėti atsakovei 1 320 Lt (382,30 Eur) sumą.
42. Atsakovė nurodė, kad su atsakovu 2012 m. spalio 16 d. sudarė ir pasirašė 21 vnt. paprastųjų neprotestuotinų vekselių, kiekvieno iš jų mokėjimo sumą nurodant 1 320 Lt sumą ir pagal kiekvieną iš jų ieškovas įsipareigojo kasmet iki sausio 1 d. (imtinai) sumokėti atsakovei po 1 320 Lt sumą ir šiai dienai yra neapmokėtas ir šioje civilinėje byloje ieškovo iniciatyva ginčajamas paprastasis neprotestuotinas vekselis 1 320 Lt sumai, kuris turėjo būti apmokėtas 2022 m. sausio 1 d. (imtinai). Be to, iki 2021 metų sausio mėnesio ieškovas yra įvykdęs prievoles pagal devynis paprastuosius neprotestuotinus vekselius, juos apmokėdamas grynais arba pavedimu. Atsakovė kartu su atsiliepimu pateikė likusių 11 vnt. paprastųjų neprotestuotinų vekselių, kurie yra atsakovės žinioje ir jų įvykdymo teminai nėra suėję.
43. Iš į šią civilinę bylą pateiktų mokėjimo nurodymų kopijų turinio nustatyta, kad pagal 2018 m. skolos vekselį ieškovas atsakovei pervedė 382,30 Eur sumą ir mokėjimo paskirtyje yra nurodyta “pagal 2018 metų skolos vekselį” ir pagal 2019 m. vekselį ieškovas atsakovei pervedė 382,61 Eur sumą ir mokėjimo paskirtyje yra nurodyta “pagal 2019 metų skolos vekselį”.
44. Iš 2013 metų kovo 27 d. sudaryto susitarimo dėl sutartinės hipotekos pakeitimo ir papildymo Nr. 2 turinio taip pat nustatyta, jog užfiksuotas užtikrintos prievolės dydis susitarimo sudarymo datai sudarė 42 407,18 Eur sumą.
45. Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje sprendžiant ginčus dėl sutarčių aiškinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ne kartą yra konstatuota, jog kai kyla ginčas dėl konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus (LR CK 6.193 str. 1 d.) ir teismas turi kuo tiksliau išsiaiškinti šalių valią, kurią jos išreiškė sudarydamos sutartį ir prisiimdamos iš tokios sutarties kylančius sutartinius įsipareigojimus. Vis dėlto, nors sutarties aiškinimo tikslas – tikrosios šalių valios nustatymas – lemia, kad, esant lingvistinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje, tačiau šio principo nereikėtų pernelyg suabsoliutinti ir jeigu šalių ketinimai nesutampa, tai didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę (LAT 2009-07-27 nutartis Nr. 3K-3-261/2009 ; LAT 2012-11-29 nutartis Nr. 3K-3-521/2012).
46. Be to, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyviojo sutarties aiškinimo būdą, prioritetas yra teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (LAT 2007-06-22 nutartis Nr. 3K-3-290/2007 ; LAT 2012-04-10 nutartis Nr. 3K-3-139/2012). Be to, taip pat yra reikšminga ir LR CK 6.193 str. 5 d. nuostatose nustatyta bendroji taisyklė, jog sutarties aiškinimui svarbios ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu bei kitokiais šalių veiksmais ir tai padeda nustatyti tikruosius šalių ketinimus pagal atliktus veiksmus (neveikimą) (LAT 2013-03-04 nutartis Nr. 3K-3-93/2013)
47. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuojama, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT 2010-04-08 nutartis Nr. 3K-3-155/2010; LAT 2011-02-07 nutartis Nr. 3K-3-35/2011; 2012-11-08 nutartis Nr. 3K-3-486/2012). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat yra konstatuojama, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (LAT 2011-10-04 nutartis Nr. 3K-3-371/2011; LAT 2015-07-15 nutartis Nr. e3K-3-420-969/2015).
48. Iš visos šios civilinės bylos medžiagos turinio matyti, kad šiuo atveju tarp šalių kilo ginčas dėl santuokoje ir po santuokos šalių spręstų turtinių klausimų savitas interpretavimas, t. y. ginčas kilo dėl to, ar realiai egzistuoja / neegzistuoja ieškovo skola atsakovei pagal ginčijamą vekselį ir kitus vekselius ir ar atsakovė sąžiningai, ar nesąžiningai pateikia ginčo vekselius vykdymui.
49. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų turinio matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-18638-101/2012 panaikino tarp A. B. ir N. B. 2006 m. balandžio 29 d. Šv. Teresės bažnyčioje sudarytos bažnytinės santuokos apskaitos įrašą Nr.950, atliktą 2006 m. gegužės 9 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, ir patvirtino sutartį A. B. ir N. B. nurodytomis sąlygomis ir šis teismo sprendimas yra įsiteisęjęs.
50. Teismas daro išvadą, kad šalys nutraukė savo santuoką, sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasėkmių, kuri šiai dienai yra patvirtinta, galiojanti ir nepakeista, be to, šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl teismas negali kvesciuonuoti ir savaip interpretuoti šiame teismo sprendime nustatytų faktinių aplinkybių tiek dėl tarp šalių buvusio susitarimo dėl santuokos nutraukimo, tiek dėl turto padalinimo klausimų.
51. Be to, kai matyti, iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių įrodymų viseto, visgi labiau yra tikėtina aplinkybė, jog šalys sąmoningai ne visus tarpusavio turtinio pobūdžio spręstinus klausimus nurodė teismui pateiktame prašyme ir sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasėkmių, nes visgi yra labiau tikėtina ta aplinkybė, kad ginčo vekselis ir kiti vekseliai ieškovo atsakovei yra išrašyti tuo pagrindu kaip ir nurodė atsakovė, t. y. kompensuojant santuokoje dalintino turto atsakovės sumokėtos paskolos dydį ir siekiant išvengti ieškovui oficialių piniginių skolų su tikslu ateityje gauti paskolą iš banko.
52. Ir šią aplinkybę pagrindžia byloje esatys įrodymai : atsakovės ir jos atstovės nuoseklūs paaiškinimai, pateikti vekseliai, atsakovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai dėl įkeisto nekilnojamojo turto vertės ir kainų, kad nustatyti vekselių išrašymo pagrindą bei paties ieškovo paaiškinimai, kuriuose jis nurodė, jog po santuokos nutraukimo jis tikrai kreipėsi į banką dėl paskolos įgijimo naujam nekilnojamajam turtui įsigyti ir kt., todėl ieškovo argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).
53. Be to, teismas taip pat daro išvadą, jog kelia pagrįstų abejonių ir ieškovo įrodinėjamos aplinkybės, kad atsakovė šiuo atveju elgiasi nesąžiningai, pateikdama ieškovui neegzistuojančius vekselius apmokėjimui, kadangi šioje civilinėje byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys tą aplinkybę, jog ieškovas mokėjimo pavedimais net kelis kartus yra apmokėjęs atsakovei kelis vekselius, atitinkančius vekselių išrašytai sumai, mokėjimo pavedimuose pačiam ieškovui nurodant tiesioginę mokėjimo paskirtį - “pagal 2018 metų skolos vekselį” ir “pagal 2019 metų skolos vekselį”, todėl ieškovo argumentai ir šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.). Be to, šios aplinkybės byloje nėra paneigtos kitais rašytiniais ar kitais įrodymais, o ieškovo nurodomos aplinkybės, jog neva tai tokiu būdu buvo teikiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui ir kt., laikytinos neįtikinamomis bei neįrodytomis, todėl yra atmestinos (LR CPK 176 str. - 179 str.).
54. Pažymėtina ir tai, kad nemažai reikšminga aplinkybė yra ir ta, jog ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, todėl tam tikrų aplinkybių visuma, kuri galimai galėtų būti nesuvokiama asmeniui, neturinčiam teisinio išsilavinimo, ieškovui visgi turėtų būti pilnai suvokiama visais teisiniais aspektais ir jų pasėkmėmis.
55. Be to, taip pat darytina išvada, kad ieškovo aukščiau nurodyti mokėjimai patvirtina tą faktą, jog ieškovas yra pilnai pripažinęs, kaip galiojančius ir vykdytinus ginčo vekselius, pripažįstant juos savo mokėjimais, tačiau ieškovas savo ieškininiais reikalavimais šiuo atveju siekia nesąžiningai juos paneigti kitais teisiniais pagrindais bei aplinkybėmis, siekiant panaikinti susitartas ir likusias mokėjimo prievoles atsakovei pagal likusius vekselius.
56. Iš į šią civilinę bylą pateiktų mokėjimo nurodymų kopijų turinio matyti, kad pagal 2018 m. skolos vekselį ieškovas atsakovei pervedė 382,30 Eur sumą ir mokėjimo paskirtyje yra nurodyta “pagal 2018 metų skolos vekselį” ir pagal 2019 m. vekselį ieškovas atsakovei pervedė 382,61 Eur sumą ir mokėjimo paskirtyje yra nurodyta “pagal 2019 metų skolos vekselį” ir šios aplinkybės nėra byloje paneigtos kitais įrodymais (LR CPK 176 str. – 179 str.).
57. Be to, taip pat darytina išvada, kad jeigu ieškovas iš esmės nuo pat pradžių nesutiko su ginčo vekselių egzistavimu ir laikė, jog tokie vekseliai iš viso neegzistuoja tarp šalių, tai ieškovas, turėdamas aukštąjį teisinį išsilavinimą, privalėjo kaip teisininkas suvokti, kad nuo pat pradžių jis privalo ginčyti šiuos vekselius ir jų atsiradimo teisinius pagrindus, tačiau priešingai, iš visos bylos medžiagos turinio matyti, jog ieškovas visgi reguliariai mokėjo pagal ginčijamus vekselius, net nurodant mokėjimo tikslines paskirtis, o ne ginčijo tariamai neteisėtą prievolę atsakovei.
58. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog ieškovas šiuo atveju neįrodė savo ieškinyje nurodytų aplinkybių ir ieškovo ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti ginčijamą vekselį, kadangi yra neįrodyta ta aplinkybė, jog atsakovė šiuo atveju visgi apgaulės būdu valdo ir disponuoja ginčijamu ir kitais vekseliais, t. y. be jokio teisinio pagrindo, pagal kurį yra negalimas išieškojimas iš ieškovo, be to, ieškovo argumentai yra laikytini deklaratyviais, nepagrįstais bei neįrodytais, todėl ieškovo ieškinys yra atmestinas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas (LR CPK 176 str. – 179 str.).
59. Sutinkamai su LR CPK 93 str., 98 str. nuostatomis bei LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nuostatomis, bei atsižvelgus į šios civilinės bylos nagrinėjimo apimtį ir sudėtingumą ir į advokato sugaišto laiko sąnaudas bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad atsakovės pateiktos išlaidos yra pagrįstos ir tenkintinos, todėl iš ieškovo atsakovės naudai yra priteistinos 750,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei 51,12 Eur kitos išlaidos.
60. Sutinkamai su LR CPK 92 str. ir 2014-09-23 LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakymo Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymo 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nuostatomis, iš ieškovo valstybės naudai nėra priteistinos pašto išlaidos, kadangi jos neviršyja 5,00 Eur nustatytos minimalios išieškotinos sumos.
61. Kiti šalių nurodyti argumentai bei pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam šios civilinės bylos išnagrinėjimui.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 750,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 51,12 Eur kitų išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.