Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Katrys“ dėl sumokėto avanso ir palūkanų priteisimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – uždaroji akcinė bendrovė „Aribolt“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

17. Pradinė kreditorė trečiasis asmuo UAB „Aribolt“ ir ieškovė UAB „Juris LT“ 2022 m. spalio 20 d. pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Aribolt“ atlygintinai perleido ieškovei visas reikalavimo teises į atsakovę dėl 1 000 Eur avanso grąžinimo (1 t., e. b. l. 4–5). Ieškovė 2022 m. spalio 20 d. registruotu laišku paštu, taip pat elektroniniu paštu pateikė atsakovei pranešimą dėl kreditorės pasikeitimo kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi ir pareikalavo iki 2022 m. spalio 27 d. grąžinti 1 000 Eur avanso (1 t., e. b. l. 6–8). Byloje nėra ginčo, kad atsakovė negrąžino ieškovei 1 000 Eur avanso.

Dėl reikalavimo perleidimo

20. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininkui ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

21. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad tinkamu pranešimu apie reikalavimo perleidimą laikytina ir tai, kai skolininką apie reikalavimo perleidimą naujasis kreditorius informavo jam pareikšdamas ieškinį civiliniame procese ir prie jo pridėdamas reikalavimo perleidimo sutartį. Kasacinis teismas išaiškino, kad toks skolininko informavimas apie reikalavimo perleidimą atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Tai skolininko teisių nevaržo labiau negu apie cesiją skolininkas būtų informuotas atskiru pranešimu ar jam įteikiant cesijos sutartį iki ieškinio pareiškimo. Reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui kartu su ieškiniu, reikalaujant patenkinti reikalavimą, neriboja skolininko teisių ir gynybos priemonių. Skolininkas nepraranda teisės reikšti atsikirtimų, kuriuos turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui, į naujojo kreditoriaus reikalavimą (CK 6.107 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

22. Pirmiau šiame sprendime jau nurodyta, kad pradinė kreditorė trečiasis asmuo UAB „Aribolt“ ir ieškovė UAB „Juris LT“ 2022 m. spalio 20 d. pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Aribolt“ atlygintinai perleido ieškovei visas reikalavimo teises į atsakovę (1 t., e. b. l. 4–5). Byloje nustatyta, kad ieškovė 2022 m. spalio 20 d. registruotu laišku paštu, taip pat elektroniniu paštu pateikė atsakovei pranešimą dėl kreditorės pasikeitimo kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi (1 t., e. b. l. 6–8). Be to, ieškovė informavo atsakovę apie reikalavimo perleidimą pareikšdama ieškinį ir prie jo pridėdama reikalavimo perleidimo sutartį. Teismas, įvertinęs visus pirmiau šiame sprendime nurodytus motyvus, konstatuoja, kad ieškovė turi teisę reikšti ieškinį teisme dėl avanso priteisimo (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 1, 7 dalys).

Dėl ginčo šalių teisinių santykių kvalifikavimo

23. Sprendžiant dėl asmens, kuris kreipėsi į teismą, pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė. Konkrečiose teisės normose įtvirtintų teisių apsauga ir gynyba gali būti pritaikyta tik tinkamai kvalifikavus šalių teisinius santykius. Akcentuotina, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva.

24. Ieškovė grindžia reikalavimą atsakovei iš 2022 m. spalio 20 d. cesijos sutarties pagrindu perimto trečiojo asmens reikalavimo atsakovei dėl 2022 m. birželio 16 d. mokėjimo nurodymu sumokėto 1 000 Eur avanso grąžinimo. Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad trečiasis asmuo ketino pirkti iš atsakovės vilkiką „Mercedes Benz Actros 1853 LS“ už 60 500 Eur su PVM kainą, o atsakovė –parduoti vilkiką už 60 500 Eur su PVM kainą (žr. komercinį pasiūlymą, avansinę PVM sąskaitą faktūrą; elektroninį susirašinėjimą; 1 t., e. b. l. 9, 29, 31–36). Todėl trečiasis asmuo 2022 m. birželio 16 d. sumokėjo atsakovei 1 000 Eur avanso, mokėjimo paskirtyje nurodydamas: „avansinis mokėjimas už Mercedes Benz Actros 1853 LS“ (žr. 2022 m. birželio 16 d. mokėjimo nurodymą; 1 t., e. b. l. 10). Atsakovė neginčija, kad gavo 1 000 Eur iš trečiojo asmens kaip avansą už vilkiko pirkimą. Atsakovė ir trečiasis asmuo nesudarė rašytinės preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties ar kito rašytinio susitarimo. Byloje nėra ginčo, kad galiausiai nebuvo sudaryta pagrindinė vilkiko pirkimo–pardavimo sutartis.

25. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, byloje esančių įrodymų visetą, konstatuoja, kad pradinę kreditorę ir atsakovę siejo ikisutartiniai pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai: šalys derėjosi ir įsipareigojo ateityje sudaryti vilkiko pirkimo–pardavimo sutartį (CK 6.163 straipsnis).

Dėl sumokėto avanso priteisimo

26. Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Avansas vykdo mokėjimo paskirtį. Šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pavyzdžiui, pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Pagal CK 6.315 straipsnio 3 dalį, kai išankstinę įmoką gavęs pardavėjas nustatytu laiku neperduoda pirkėjui daiktų, šis turi teisę reikalauti, kad pardavėjas grąžintų sumokėtą sumą. Taigi avansas įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat gali atlikti įrodomąją funkciją, bet neatlieka užtikrinamosios funkcijos. Kita vertus, tai savaime nereiškia, kad avansu sumokėti pinigai pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo atveju absoliučiai visais atvejais turi būti grąžinti.

27. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog CK nedraudžia ikisutartiniuose santykiuose susitarti, kad sumokama avanso suma būtų naudojama kaip netesybos. Tokia sutarties nuostata yra pagrindas civilinėms teisėms ir pareigoms atsirasti (CK 1.136 straipsnio 1 dalis), nes neprieštarauja įstatymams (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-421/2022 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi šalių perduodama pinigų suma, pavadinta avansu, gali turėti užtikrinamąją funkciją, kai iš sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių išreikštą bendrą ketinimą dėl atsakomybės už sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Todėl sprendžiant ginčą dėl avanso grąžinimo teismui svarbu išsiaiškinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, pavyzdžiui, kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti avansą negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas. Taigi sumokėtas avansas kaip netesybos gali būti įskaitomas į nuostolių atlyginimą sutarties šaliai, įrodžiusiai, kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl avansą sumokėjusios šalies kaltės.

28. Atsakovė įrodinėja, kad ji su trečiuoju asmeniu 2022 m. birželio mėn. prieš avanso sumokėjimą telefonu žodžiu susitarė dėl netesybų baudos forma, jog jeigu pradinė kreditorė nepagrįstai atsisakys pirkti vilkiką, t. y. sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, jai nebus grąžintas avansas. Atsakovės teigimu, ji sutartu laiku pristatė vilkiką, trečiajam asmeniui tiko vilkiko būklė, tačiau jis nepagrįstai ir nesąžiningai atsisakė pirkti vilkiką. Dėl šios priežasties, anot atsakovės, ji neturi pareigos grąžinti sumokėto avanso.

29. Taigi šioje byloje sprendžiant ginčą dėl avanso grąžinimo būtina išsiaiškinti, ar avansu sumokėti pinigai šalių susitarimu numatyti panaudoti kaip netesybos (bauda) prievolės įvykdymui užtikrinti ir atsakovės minimaliems nuostoliams dėl nepagrįsto atsisakymo sudaryti sutartį kompensuoti.

30. Prievolių užtikrinimo būdų pagrindinė paskirtis – užtikrinti kreditoriaus teisių apsaugą, kad prievolė, kurią prisiėmė skolininkas, bus įvykdyta ir kreditorius dėl neteisėtų skolininko veiksmų nepatirs nuostolių. Prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai reglamentuojami CK 6.70 straipsnio 1 dalyje. Pastarojoje nurodyta, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Taigi netesybos yra prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė, civilinės atsakomybės forma ir CK, kaip pirmiau šiame sprendime jau nurodyta, nedraudžia ikisutartiniuose santykiuose susitarti, kad sumokama avanso suma būtų naudojama kaip netesybos, be kita ko bauda.

31. Vis dėlto akcentuotina, kad CK 6.72 straipsnyje nustatyta, jog susitarimas dėl netesybų, be kita ko baudos, turi būti rašytinis. CK nenustatyta jokių šios taisyklės išimčių. Šalys dėl baudos gali susitarti bet kokiu rašytiniu dokumentu, svarbu, kad tok susitarimas būtų aiškiai aptartas ir pasirašytas abiejų šalių. Taigi nesvarbu, kokia forma yra nustatyta pagrindinei prievolei, kurios įvykdymas užtikrinamas bauda, būtent susitarimas dėl baudos visais atvejais turi būti sudarytas raštu. Toks reikalavimas aiškinamas tuo, kad netesybos, be kita ko bauda, yra ir civilinės atsakomybės forma. Tačiau šio reikalavimo nesilaikymas susitarimo dėl netesybų nedaro negaliojančio. Tokiais atvejais taikomi teisiniai padariniai, numatyti CK 1.93 straipsnio 2 dalyje – rašytinės formos nesilaikymas atima teisę, kilus ginčui, įrodinėjant susitarimą dėl netesybų, šalims remtis liudytojų parodymais. Susitarimo dėl netesybų faktą galima įrodyti kitais įrodymais.

35. Vadinasi, būtent atsakovė nesutikdama grąžinti ieškovei avansą, turi pareigą įrodyti susitarimo dėl netesybų baudos forma faktą. Teismas 2023 m. liepos 20 d. posėdyje išaiškino atsakovei pirmiau nurodytą pareigą. Atsakovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad susitarimo dėl netesybų faktą įrodinės tik atsakovės direktoriaus paaiškinimais ir liudytojo M. M. parodymais.

37. Vis dėlto nagrinėjamojoje byloje šio sprendimo 36 pastraipoje išvardintų išimtinių atvejų nenustatyta. Atsakovės atstovas 2023 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdyje patvirtino, kad: atsakovė neturi jokių kitų, nors ir netiesioginių tokio susitarimo dėl netesybų sudarymo įrodymų; nėra absoliučiai jokių kitų ir niekada nebuvo rašytinių, nors ir netiesioginių susitarimo dėl netesybų įrodymų, nei elektroninio susirašinėjimo, nei kitų įrodymų, išskyrus tik atsakovės direktoriaus paaiškinimus ir liudytojo M. M. parodymus; objektyviai įmanoma buvo sudaryti rašytinį susitarimą dėl netesybų, niekas netrukdė jo sudaryti, tačiau tiesiog tokia atsakovės darbo praktika, ji nesudaro rašytinių susitarimų dėl netesybų, o žodžiu susitaria su klientais; atsakovė su pradine kreditore, taip pat jų vadovai iki ginčo atvejo prieš tai nebuvo pažįstami, tai buvo pirmas sandoris su pradine kreditore. Taigi nėra ir niekada nebuvo absoliučiai jokių kitų rašytinių įrodymų, netiesiogiai patvirtinančių susitarimo dėl netesybų faktą. Nepaisant to, kad atsakovė 2022 m. birželio 16 d. pateikė pradinei kreditorei rašytinį komercinį pasiūlymą pirkti vilkiką, taip pat rašytinę avansinę PVM sąskaitą faktūrą, šiuose dokumentuose nieko nėra nurodyta dėl netesybų (1 t., e. b. l. 9, 29). Be to, šalys susirašinėjo elektroniniu būdu naudodamiesi programėle „WhatsApp“, tačiau susirašinėjime taip pat nėra nieko užsiminta dėl netesybų (1 t., e. b. l. 31–36). Atsakovės atstovas teismo posėdyje, kaip jau minėta, patvirtino, kad niekas netrukdė, objektyviai galima buvo sudaryti rašytinį susitarimą dėl netesybų baudos forma, tačiau jis to nepadarė, taip pat patvirtinto, kad atsakovė ir trečiasis asmuo, jų vadovai, nėra draugai ar giminaičiai, priešingai, jie iki ginčo atvejo nebuvo pažįstami, ginčo santykiai buvo pirmieji su trečiuoju asmeniu. Taigi, įvertinus visas pirmiau šiame sprendime nurodytas aplinkybes, byloje esančių įrodymų visetą, nėra jokio pagrindo netaikyti CK 1.93 straipsnio 2 dalies nuostatų ir remtis liudytojo parodymais.

38. Kita vertus, teismo posėdyje apklaustas liudytojas nurodė negirdėjęs konkrečių susitarimo dėl vilkiko pirkimo sąlygų, bet tik nurodė girdėjęs du dalykus: 1) kad UAB „Aribolt“ vadovas pirks vilkiką; 2) kad A. K. turi sumokėti 1 000 Eur avansą-užstatą, o jeigu nesumokės, atsakovė apskritai nevarys automobilio. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės vadovo paaiškinimai ir liudytojo parodymai nesutampa, pavyzdžiui, atsakovės vadovas nuolat nuosekliai tiek atsakovės procesiniuose dokumentuose (atsiliepime, triplike), tiek teismo posėdžiuose teigė, jog šalių dertybos vyko žodžiu telefonu, atsakovės vadovas su trečiojo asmens vadovu būtent telefonu žodžiu susitarė dėl netesybų baudos forma. Tuo tarpu aptariamas liudytojas nurodė, kad susitarimą dėl 1 000 Eur avanso-užstato mokėjimo girdėjo, kuomet A. K. buvo gyvai atvykęs pas atsakovės vadovą, o vėlesnio jų telefoninio pokalbio detalių, konkrečių susitarimo sąlygų, kuriuos jie aptarinėjo telefonu, apskritai negirdėjo. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, konstatuoja, kad vien atsakovės direktoriaus paaiškinimų ir pirmiau nurodytų vieno liudytojo, su kuriuo atsakovės vadovą sieja draugiški santykiai, parodymų, kurių nepatvirtina absoliučiai jokie kiti, nors ir netiesioginiai, įrodymai, nepakanka konstatuoti, kad šalys sudarė susitarimą dėl netesybų ar kito prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo.

39. Teismas pritaria atsakovės argumentams, kad šalys privalo elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose (CK 6.163 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti, jeigu nepagrįstai atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai). Vis dėlto akcentuotina, kad bylos nagrinėjimo ribas nustato būtent bylos šalys savo procesiniuose dokumentuose (ieškiniuose, priešieškiniuose ir kt.). Teismas nagrinėja bylas pareikštų reikalavimų ribose. Teismas 2023 m. liepos 20 d. posėdyje išaiškino atsakovei, kad ji atsiliepimo ar tripliko forma, taip pat žodžiu teismo posėdyje negali reikti savarankiškų reikalavimų, be kita ko prašyti teismo priteisti nuostolius; atsakovė norėdama pareikšti savarankišką reikalavimą, turi jį išdėstyti CPK nustatytame procesiniame dokumente (pavyzdžiui, ieškinyje, priešieškinyje). Atsakovė nereiškė savarankiško reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, trečiajam asmeniui galbūt nepagrįstai ir nesąžiningai atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Todėl atsakovės nurodytos aplinkybės dėl trečiojo asmens nesąžiningumo, neįrodžius susitarimo dėl netesybų fakto, šios konkrečios bylos kontekste nėra reikšmingos ir nėra pagrindas nepriteisti iš atsakovės avanso.

40. Teismas, apibendrindamas visus pirmiau šiame sprendime nurodytus motyvus, įvertinęs bylos aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visumą, pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatas ir jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad atsakovė neįrodė jos teigtos aplinkybės, t. y. susitarimo dėl netesybų baudos forma sudarymo fakto. Todėl nėra jokio pagrindo sumokėtą 1 000 Eur avansą naudoti kaip netesybas. Byloje nustačius, kad sumokėtas avansas negali būti naudojamas kaip netesybos ir šalys nesudarė pagrindinės vilkiko pirkimo–pardavimo sutarties, dėl ko avansas negali atlikti mokėjimo už vilkiką paskirties, jis turi būti grąžintas ieškovei, perėmusiai trečiojo asmens reikalavo teisę. Dėl visų pirmiau šiame sprendime nurodytų motyvų ieškovės reikalavimas dėl avanso priteisimo tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 000 Eur sumokėto avanso.

Dėl kompensuojamųjų ir procesinių palūkanų priteisimo

41. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Šioms palūkanoms taikomas CK 6.210 straipsnyje nustatytas atitinkamas dydis. Kai abi sutarties šalys ar viena iš jų yra fizinis asmuo, skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, o kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys – 6 proc. palūkanas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1–2 dalys). Pagal CK 6.261 straipsnį, įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Pirmiau nurodytos palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos minimaliems kreditoriaus nuostoliams atlyginti.

42. Atsakovė neįvykdė savo prievolės grąžinti avansą. Ieškovė 2022 m. spalio 20 d. registruotu laišku paštu, taip pat elektroniniu paštu pateikė atsakovei pranešimą, kuriuo pareikalavo iki 2022 m. spalio 27 d. grąžinti 1 000 Eur avanso (1 t., e. b. l. 6–8), tačiau atsakovė to nepadarė. Dėl visų pirmiau šiame sprendime nurodytų motyvų, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, 6.261 straipsniu, ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. metinės palūkanos už praleistą atsiskaityti terminą, paskaičiuotos už 158 pradelstas atsiskaityti dienas už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 28 d. iki 2023 m. balandžio 5 d., t. y. 25,97 Eur palūkanų.

43. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioms palūkanoms taip pat taikomas pirmiau šiame sprendime nurodytas CK 6.210 straipsnyje nustatytas dydis – nagrinėjamu atveju 6 proc. metinės palūkanos. Nurodytos palūkanos vadinamos procesinėmis. Terminas „procesinės palūkanos“ įstatyme nenustatytas, bet jis visuotinai vartojamas teismų praktikoje, kad būtų galima išskirti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagal įstatymą kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas. Teismų praktikos vartojamas „procesinių palūkanų“ terminas nereiškia naujos CK nenustatytos palūkanų rūšies. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė atsakovo atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė gera valia ir ieškovas dėl to turėjo kreiptis į teismą. Procesinės palūkanos skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Taigi procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą.

44. Dėl visų pirmiau nurodytų motyvų, patenkinus ieškovės reikalavimą dėl avanso priteisimo, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 1 025,97 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 m. balandžio 12 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

45. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

46. Byloje nustatyta, kad ieškovė patyrė 423 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. sumokėjo už ieškinį 23 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti rengiant ieškinį. Atsakovė neginčija ieškovės prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio.

47. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

48. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dienomis, t. y. 2023 m. vasario mėn. galiojęs užpraėjusio ketvirčio (2022 metų trečiąjį ketvirtį) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1 799 Eur. Taigi ieškovės prašomos priteisti 400 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti rengiant ieškinį neviršija galiojusio maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio – 4 497,50 Eur (1 799 Eur X 2,5 = 4 497,50 Eur).

49. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, įvertinus advokato darbo ir laiko sąnaudas rengiant ieškinį, konstatuotina, kad ieškovės prašomos priteisti 400 Eur advokato pagalbos išlaidos yra pagrįsto ir protingo dydžio. Dėl to, patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistina 423 Eur bylinėjimosi išlaidų (23 Eur žyminio mokesčio + 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti rengiant ieškinį) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

50. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, valstybei iš atsakovės priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, t. y. 59,76 Eur, nes iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma yra didesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatyta minimali valstybei iš šalies priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (5 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

nusprendžia:

Tenkinti ieškinį.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Juris LT“ (juridinio asmens kodas 303262509) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aribolt“ (juridinio asmens kodas 301522698) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) sumokėto avanso, 25,97 Eur (dvidešimt penkis eurus 97 ct) palūkanų, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 1 025,97 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 m. balandžio 12 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 423 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aribolt“ (juridinio asmens kodas 301522698) 59,76 Eur (penkiasdešimt devynis eurus 76 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.