- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-08
- Bylos Nr.
- e2A-1993-603/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00305-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Eglė Surgailienė, Loreta Bujokaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Dominas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „GRT“
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dominas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GRT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dominas“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Trans.eu Baltic“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „GRT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Dominas“ 2800,00 Eur skolos, 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad:
1.1. atsakovė pagal sutartį/užsakymą Nr. DOM 11082020-12 užsakė krovinio pervežimo paslaugą iš „CHTUP YUPITER-TRANS“ maršrutu Serbija-Rusija ir įsipareigojo sumokėti už krovinio pervežimą 2800 Eur. 2020 m. rugpjūčio 18 d. krovinys buvo pristatytas į paskirties vietą. Atsakovė neginčijo atliktos pervežimo paslaugos buvimo fakto, neturėjo pretenzijų paslaugos atlikimo kokybei;
1.2. atsakovei 2020 m. rugpjūčio 31 d. registruotu paštu buvo pristatyti važtaraščio originalas kartu su 2020 m. rugpjūčio 18 d. sąskaita Nr. 61 apmokėjimui. Pagal pasirašytą sutartį/užsakymą Nr. DOM 11082020-12 sąskaita turėjo būti apmokėta per 30 dienų nuo sąskaitos gavimo;
1.3. ieškovė UAB „GRT“ su pradine kreditore „CHTUP YUPITER-TRANS“ 2020 m. spalio 26 d. pasirašė kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartį, kurios pagrindu „CHTUP YUPITER-TRANS“ perleido ieškovei visas iš sutarties/užsakymo Nr. DOM 11082020-12 kylančias ar su ją susijusias teises. Ieškovė 2020 m. lapkričio 5 d. pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu registruotu laišku išsiuntė priminimą padengti įsiskolinimą pagal minėtą sąskaitą – faktūrą. Atsakovė skolos nesumokėjo į raginimus nereagavo.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Dominas“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad:
2.1. iš ieškovės paslaugos pervežti ginčo krovinio niekada neužsakė, sutarties nepasirašė ir kitaip nepatvirtino dokumentų, susijusių su minėtų paslaugų užsakymu. Sutartis nebuvo atsakovės pasirašyta, atsakovė jokia kita forma neišreiškė valios iš ieškovės užsakyti jokių paslaugų;
2.2. ieškovės vienasmeniškai išrašyta PVM sąskaita faktūra nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad atsakovė užsakė sąskaitoje nurodytas paslaugas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisdamas iš atsakovės UAB „Dominas“ ieškovės UAB „GRT“ naudai 2800,00 Eur skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2800,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 514,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai 19,66 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
4. Teismas nustatė, kad 2020 m. rugpjūčio 11 d. Y. S. ir M. M. susirašinėjimo internetinėje platformoje Trans.Eu metu susitarė dėl krovinio vežimo sąlygų (prekės turi važiuoti tranzitu per Ukrainą, muitinės formalumai Maskvoje, iškrovimas Sankt Peterburge), terminų (prastova skaičiuojama po 72 val.) ir kainos (2800,00 Eur). Pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. iki 2020 m. rugpjūčio 18 d. buvo gabenamas krovinys, maršrutu Serbija – Rusija, transporto priemone - valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prekės išmuitinimui atvyko į Rusijos FTT Maskvos srities muitinę. Nustatė, kad ginčo nėra ir dėl to, jog prekės pristatytos į paskirties vietą ir dėl prekių nebuvo gauta jokių pretenzijų.
5. Teismas atmetė atsakovės argumentus, jog atsakovės ir pradinės kreditorės nesiejo jokie sutartiniai santykiai, kadangi užsakymą pateikęs M. M. nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. atsakovės įmonėje nedirbo ir įmonės vardu negalėjo veikti. Nurodė, jog dėl krovinio pervežimo susitarta per internetinę platformą Trans.eu, atsakovė šia platforma naudojosi 2020 m. kovo 31 d. sutarties pagrindu, o atsakovė neginčijo, jog įmonės vadovas R. S. sudarė sutartį dėl naudojimosi platforma ir registravo platformos naudotojus, tarp jų platformos naudotoju nurodomas ir M. M.. Remdamasis faktiniais duomenimis padarė išvadą, jog ginčijamos užsakymo – sutarties sudarymo ir vežimo vykdymo laiku atsakovė buvo registruota ir dalyvavo platformos Trans.eu veikloje. Aplinkybė, jog atsakovės ir M. M. nesiejo darbo santykiai, neatitinka Trans.eu platformos taisyklių, kadangi taisyklėse nėra numatyta, jog naudotojais gali būti tik sutartį su platforma sudariusios įmonės darbuotojai, o atsakomybė už leidimą naudotis savo paskyromis yra nustatyta sutartį su platforma sudariusiam asmeniui, šiuo atveju atsakovei.
6. Teismas, remdamasis Trans.eu platformos taisyklėmis (toliau - Taisyklės) bei trečiojo asmens paaiškinimais nustatė, kad prisijungdamas platformoje viena paskyra gali naudotis tik vienas verslininkas ir jis gali turėti tik vieną TransId numerį, tačiau paskyroje naudotojas gali sukurti bet kokį skaičių išvestinių paskyrų fiziniams asmenims, kurie yra teisėtais santykiais susiję su naudotoju. Pažymėjo, kad pagal taisykles nei naudotojas, nei išvestinis naudotojas neturi teisių naudotis kitų naudotojų paskyromis; leisti savo paskyromis naudotis kitiems naudotojams; leisti savo paskyromis naudotis trečiosioms šalims; pateikti užsakymus arba priimti užsakymus už asmenis, kurie nėra naudotojas, kurio vardu buvo užregistruota paskyra. Taip pat remdamasis Taisyklėmis ir trečiojo asmens UAB „Trans.eu Baltic“ paaiškinimais nustatė, jog kitam vartotojui paskyrą iš įmonės paskyros Trans.eu sistemoje gali patvirtinti tik įgaliotas asmuo, kuriuo šiuo atveju buvo atsakovės tuometinis direktorius R. S.. Todėl sprendė, jog atsakovės veikimas per internetinę platformą yra esminis įrodymas, išreiškiantis atsakovės valią sudarytį sutartį.
7. Teismas pažymėjo, kad nors bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė numato teigiančiam asmeniui įrodyti savo argumentus, tačiau atsakovė nepateikė jokių paaiškinimų, kokiu būdu neturintis įgaliojimų atstovauti atsakovę UAB „Dominas“ asmuo (M. M.) galėjo registruoti išvestinę paskyrą, kuri buvo patvirtinta atsakovės vadovo bei ja naudotis atliekat užsakymus. Pastebėjo, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta ir šalys nepateikė objektyvių duomenų, leidžiančių identifikuoti M. M., dėl ko nebuvo galimybės apklausti minėtą asmenį liudytoju arba įtraukti jį trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į bylą. Tačiau, nepaisant to, remdamasis įrodymų tikimybės pusiausvyros principu bei vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir byloje pateiktais įrodymais, sprendė, jog R. S. Taisyklių nustatyta tvarka suteikė jam paskyrą, ko pasekoje ir buvo sudaryta Sutartis ir atliktas krovinio pervežimas.
8. Teismas nurodė, kad pradinio kreditoriaus atstovas ir atsakovės įgaliotas asmuo (M. M.) Trans.eu platformoje susitarė dėl visų krovinio pervežimo sutarties sąlygų, kurias pradinis kreditorius įvykdė. Laikė, kad vien aplinkybė, jog klaidingai nurodytas krovinio pavadinimas (buvo pervežamos kriaušės ir nektarinai, o ne obuoliai), nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovės atstovas nesudarė susitarimo dėl ginčo krovinio pervežimo. Pažymėjo, kad krovinys buvo pakrautas ir nugabentas į paskirties vietą susitarime aptartomis sąlygomis. Atsakovės argumentus, kad pagal CMR važtaraštį atsakovė nėra nei krovinio siuntėjas, nei gavėjas, atmetė kaip nepagrįstus, nurodydamas, jog užsakovas pagal krovinio pervežimo sutartį neprivalo būti nei krovinio siuntėjas, nei gavėjas. Laikė, jog byloje esantys įrodymai patvirtina įgalioto asmens užsakytas krovinio pervežimo paslaugas ir jie yra pakankami konstatuoti, kad tarp bylos šalių susiklostė sutartiniai krovinio pervežimo teisiniai santykiai.
9. Nustatęs, jog už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas pradinis kreditorius atsakovei UAB „Dominas“ išrašė 2800 Eur sumos 2020 m. rugpjūčio 18 d. sąskaitą faktūrą, kad sąskaitos apmokėjimo terminas yra suėjęs, o byloje nepateikta atsiskaitymą pagrindžiančių įrodymų, ieškovės reikalavimą tenkino.
III. Apeliacinio skundo argumentai
10. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimo, kuriame prašo panaikinti minėtą sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo, kad:
10.1. apeliantė, priešingai nei konstatuota skundžiamame sprendime, nesudarė krovinio pervežimo sutarties ir jokiu būdu neišreiškė valios krovinio pervežimo sutarčiai sudaryti. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad tarp šalių vyko derybos dėl paslaugų užsakymo ar duomenų, patvirtinančių apeliantės užsakytas paslaugas ir siekį sudaryti pervežimo sutartį. Apeliantė iš pervežimo negavo nei tiesioginės, nei netiesioginės naudos;
10.2. pateiktas užsakymas nepagrindžia nei susiklosčiusių sutartinių santykių nei šalių susitarimo dėl paslaugų teikimo, jis nepasirašytas atsakovės, todėl neturi jokios įrodomosios galios. Elektroninius laiškus siuntęs M. M. nėra įmonės darbuotojas ar atstovas, todėl jis neturėjo įgaliojimų veikti ir įmonės vardu sudaryti sandorių, be to, užsakymai buvo siunčiami iš asmeninio elektroninio pašto, kuris niekaip nesusijęs su atsakove. Todėl pirmosios instancijos teismo argumentas, jog minėtas asmuo turėjo teisę apeliantės vardu pateikti užsakymą, o apeliantė galėjo sukurti paskyrą, paremtas ne rašytiniais įrodymais, o prielaida, nepagrįstai laikant, jog ieškovę ir atsakovę siejo sutartiniai santykiai;
10.3. teikdama, jog atsakovės atstovas M. M. pavedimo pagrindu pateikė užsakymą, ieškovė turėjo pateikti tokią aplinkybę patvirtinančius įrodymus. Tačiau iš atsiųsto dokumento nėra aiškus pasirašęs asmuo bei pasirašymo pagrindas, o ieškovės nurodomas asmuo atsakovei nėra žinomas. Teikiamas užsakymas, kuriuo teismas rėmėsi tenkindamas ieškinį, gali būti laikomas tik išvestiniu įrodymu, tačiau ir jis nelaikytinas pakankamu įrodymu ieškinio reikalavimui pagrįsti, kadangi ieškovės pateiktame užsakyme logotipas nėra siejamas su apeliante jokiais ryšiais (nepriklauso atsakovei, dokumento originalas nėra matomas);
10.4. priimdamas skundžiamą sprendimą teismas neįvertino, jog M. M. ir atsakovės nesiejo darbo santykiai. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių minėto asmens teisę veikti atsakovės vardu. Tai, jog M. M. galimai apeliantės vardu pateikė užsakymą, nepagrindžia aplinkybės, jog apeliantė suteikė jam įgaliojimus sudaryti sandorį bei juridinio asmens vardu prisiimti teises ir pareigas. Kadangi užsakymas nėra pasirašytas apeliantės ar jos įgalioto atstovo, vien M. M. paskyros Trans.eu turėjimas nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog užsakymas apeliantei sukelia teises ir pareigas. Priešingai vertindamas nurodytas aplinkybes teismas nepagrįstai vien paskyros sukūrimą vertino kaip M. M. įgaliojimų veikti atsakovės vardu suteikimą;
10.5. nors Trans.eu platformą atstovaujantys asmenys nurodė, kad net pats asmuo gali susikurti paskyrą, o įmonei tik pakanka patvirtinti paskyrą, nėra aišku, kas ir kokiu pagrindu patvirtino paskyrą. Paskyros patvirtinimas nėra laikomas norminiuose teisės aktuose numatyto įgaliojimo ar pavedimo suteikimu. Tikėtina, jog M. M. galėjo turėti savo asmeninę paskyrą Trans.eu platformoje, tačiau teisė veikti apeliantės vardu bei teikti užsakymus jam nebuvo suteikta;
10.6. tai, jog tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai ir/ar kitokio pobūdžio teisiniai santykiai, kurių pagrindu apeliantė turėtų pareigas ieškovei, nepagrindžia ir byloje esantis CMR važtaraštis. Pagal teisinį reglamentavimą sutartinius krovinio pervežimo santykius patvirtina CMR važtaraštis, tačiau civilinėje byloje pateiktame CMR važtaraštyje apeliantė nenurodyta nei siuntėja, nei gavėja, nei nurodyta kaip kitas asmuo, kuris iš įvykdyto pervežimo gavo naudą. Todėl apeliantei taip pat nekyla pareiga apmokėti už krovinio pervežimą nustatyto dydžio mokestį;
10.7. priimtas sprendimas yra tinkamai nemotyvuotas, todėl turėtų būti kaip nepagrįstas ir neteisėtas naikintinas pilna apimtimi. Ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimų, nepagrindė, jog prekės buvo pristatytos ir perduotos apeliantei arba siųstos jos prašymu pagal CMR važtaraštį. Byloje nepateikti ir objektyvūs įrodymai, patvirtinantys šalis siejusius sutartinius santykius, tai, jog pervežimo paslaugos buvo vykdomos atsakovės naudai ir pastaroji gavo iš to naudą. Todėl teismas argumentais, jog atsakovė neįrodė savo atsikirtimų, nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovei;
10.8. ieškovė neprašė įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu pradinio kreditoriaus CHTUP „YUPITER-TRANS“, iš kurio perėmė reikalavimą, taip pat neprašė jo apklausti, nors 2020 m. spalio 26 d. kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartyje nėra minimas el. susirašinėjimas ir CMR važtaraštis, kurių pagrindu yra kildinamas kreditorinis reikalavimas. Minėta aplinkybė taip pat sudaro pagrindą abejoti reikalavimo pagrįstumu. Tai leidžia daryti išvadą, jau padarytos prielaidos pagrindu, jog užsakymas nėra siejamas su CMR važtaraščiu ir pateiktais susirašinėjamais. Ieškovas trečiuoju asmeniu neprašė įtraukti CHTUP „YUPITER-TRANS“, iš kurio perėmė reikalavimą, taip pat neprašė jo apklausti, todėl būdamas juridiniu asmeniu, verslininku, kuriam yra taikomi aukštesni rūpestingumo reikalavimai, turėjo įsitikinti, jog perima galiojančią ir teisėtą reikalavimo teisę, ko akivaizdu, jog nepadarė, nes reikalavimas yra tinkamai neįrodytas bei nepagrįstas.
11. Ieškovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
14. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
15. Apeliacinio proceso tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo konstatuota, jog atsakovė yra atsakinga už internetinėje platformoje Trans.eu sudarytą krovinio vežimo sutartį ir turi pareigą atsiskaityti už sutarties pagrindu atliktas krovinio vežimo paslaugas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinei kreditorei „CHTUP YUPITER-TRANS“ užsakymas dėl krovinio pervežimo buvo pateiktas per Trans.ue platformą. Atsakovė UAB „Dominas“ nesutinka, jog su pradine kreditore buvo sudaryta krovinio vežimo sutartis, įrodinėja, jog sutarties su pradine kreditore nėra sudariusi, o su pradine kreditore sutartį sudaręs M. M. nėra įmonės darbuotojas ar įgaliotas asmuo, todėl neturėjo teisės veikti įmonės (atsakovės) vardu ir jos vardu sudaryti sutarties. Kadangi atsakovė neužsakė krovinio pervežimo paslaugos, tokia paslauga ir nebuvo suteikta, todėl atsakovei nekyla pareiga atsiskaityti.
17. Nustatyta ir byloje ginčo dėl to nėra, kad internetinėje platformoje Trans.eu 2020 m. rugpjūčio 11 d. tarp Y. S. ir M. M. (prie jo profilio nurodoma UAB „Dominas“, TransId (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini), transporto vadybininkas)) vyko susirašinėjimas, kurio metu buvo susitarta dėl krovinio pakrovimo, vežimo ir iškrovimo sąlygų (prekės turi važiuoti tranzitu per Ukrainą, muitinės formalumai Maskvoje, iškrovimas Sankt Peterburge), terminų (prastova skaičiuojama po 72 val.) ir kainos – 2800 Eur. Susirašinėjimo metu Y. S. išsiuntė M. M. transporto priemonės numerius ((duomenys neskelbtini)) bei vairuotojo kontaktus, o M. M. savo ruožtu persiuntė savo el. pašto adresą „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo J. S. išsiuntė paraišką.
18. Byloje pateiktas CMR važtaraštis, kuriame nurodyta tokia informacija: 1) laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. iki 2020 m. rugpjūčio 18 d. buvo gabenamos kriaušės ir nektarinai; 2) prekių pradinis siuntėjas – „DVINA DOO Beograd“, gavėjas „Fruit line CO LTD“, maršrutu Serbija – Rusija, transporto priemone - valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 3) prekės išmuitinimui atvyko į Rusijos FTT Maskvos srities muitinę. Pradinė kreditorė už suteiktas paslaugas atsakovei išrašė ir apmokėjimui pateikė 2020 m. rugpjūčio 18 d. sąskaitą faktūrą Nr. 61, kurioje nurodytos suteiktos paslaugos - transportas maršrutu Serbija – Rusija (Sankt Peterburgas), suma 2 800 Eur, mokėtojas – UAB „Dominas“.
19. Nustatyta, kad 2020 m. spalio 26 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr.10/26 pradinis kreditorius „CHTUP YUPITER-TRANS“ reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą perleido naujajam kreditoriui – UAB „GRT“. 2020 m. lapkričio 5 d. ieškovė išsiuntė atsakovei priminimą, kuriame nurodė, kad reikalavimas pagal sutartį - užsakymą Nr. DOM 11082020-12 yra perleistas UAB „GRT“ bei pareikalavo iki 2020 m. lapkričio 12 d. sumokėti skolą; atsakovė į pretenziją nereagavo.
20. Byloje pateikti duomenys iš internetinės platformos Trans.eu administratoriaus patvirtina, kad atsakovė UAB „Dominas“ yra registruota platformoje Trans.eu, registracija platformoje buvo įvykdyta įgalioto naudotojo R. S. vardu, taip pat buvo registruoti išvestiniai naudotojai: R. S. – įgaliotasis naudotojas ((duomenys neskelbtini)), M. Buhalteris ((duomenys neskelbtini)), Vadovas Dominas ((duomenys neskelbtini)), J. D. ((duomenys neskelbtini)), M. M. ((duomenys neskelbtini)), D. J. ((duomenys neskelbtini)). Byloje pateikta platformos Trans.eu ištrauka iš vidinės bazės, kurioje matyti, kad vartotojui M. M. ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), tel. ((duomenys neskelbtini), transporto vadybininkas, yra sukurta prieiga prie Trans.eu sistemos, registracijos data 2020 m. balandžio 25 d. Nustatyta, kad paslaugų teikėjas UAB „Trans.eu Baltic“ sutartį su UAB „Dominas“ nutraukė 2021 m. kovo 8 d. dėl neapmokėtos sąskaitos. Atsakovė neginčijo aplinkybės, kad buvo registruota platformoje Trans.eu, priešingai, iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė apmokėjo sąskaitas už naudojimąsi platforma.
Dėl ginčo esmės
21. Kaip jau buvo minėta, ginčydama skundžiamą sprendimą apeliantė įrodinėja, jog nesudarė krovinio pervežimo sutarties ir neišreiškė valios krovinio pervežino sutarčiai sudaryti. Taip pat ginčydama sprendimą rėmėsi ir argumentu, jog M. M. apeliantės įmonėje nedirbo ir apeliantė iš pervežimo negavo nei tiesioginės, nei netiesioginės naudos.
22. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog apylinkės teismas, spręsdamas dėl atsakovės valios sudaryti krovinio vežimo sutartį, rėmėsi internetinės platformos Trans.eu veikimo principais, įtvirtintais platformos taisyklėse, trečiojo asmens paaiškinimais, susijusiais su galimybe prisijungti prie Trans.eu platformos, ir sprendė, jog atsakovės veikimas per internetinę platformą yra esminis įrodymas išreiškiantis atsakovės valią sudarytį sutartį.
23. Trans.eu platformos taisyklių 5 ir 7 punktai numato, kad paskyros registravimo metu naudotojui suteikiamas TransID numeris. Kiekvienas naudotojas gali turėti tik vieną TransID numerį. Viena paskyra gali naudotis tik vienas verslininkas. Paskyroje naudotojas gali sukurti bet kokį skaičių išvestinių paskyrų fiziniams asmenims, kurie yra teisėtais santykiais susiję su naudotoju, ypač pagal darbo sutartis, įgaliojimų sutartis ar susitarimus dėl konkrečių užduočių atlikimo. Trans.eu platformos taisyklių V skyriaus 1.2 punkte nustatyta, kad išvestiniams naudotojams paskyroje galima priskirti vaidmenis ir suteikti prieigą prie konkrečių funkcijų. Naudotojas ir jo įgaliotasis naudotojas atsako už duomenų tikslumą ir leidimus (suteikiamus pagal vaidmenis ir prieigą). Trans.eu platformos taisyklių V skyriaus 2.4 punkte nustatyta, kad naudotojas neturi teisių naudotis kitų naudotojų Paskyromis; leisti savo paskyromis naudotis kitiems naudotojams; leisti savo paskyromis naudotis trečiosioms šalims; pateikti užsakymus arba priimti užsakymus už asmenis, kurie nėra naudotojas, kurio vardu buvo užregistruota paskyra. Trans.eu platformos taisyklių V dalies 2.1 punkte naudotojas įsipareigojo teikti tikslius duomenis apie naudotojo įmonę ir išvestinių naudotojų duomenis; pranešti ir palaikyti naujausius asmeninius ir kontaktinius naudotojo ir išvestinių naudotojų paskyrų duomenis.
24. Kaip pagrįstai remdamasis byloje esančiais duomenimis nustatė pirmosios instancijos teismas, naudotojui – atsakovei UAB „Dominas“ buvo suteikta paskyra, kurios TRANSID numeris – 1080157. Pagal Trans.eu platformos taisykles, naudotojas gali turėti tik vieną paskyrą. Iš platformos administratoriaus (trečiojo asmens) pateiktų duomenų nustatyta, jog duomenys apie įmonę UAB „Dominas“ buvo pateikti įmonės registracijos platformoje metu R. S., kuris pagal VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro duomenis, laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 3 d iki 2020 m. gruodžio 9 d. buvo atsakovės vadovu, vardu. Trečiasis asmuo teikdamas paaiškinimus nurodė, kad prisijungti prie Trans.eu platformos galėjo tik prisijungimus turintys ir registruoti įmonės UAB „Dominas“ naudotojai; registruoti naudotojus prie įmonės paskyros platformoje gali: atsakingas naudotojo įmonėje asmuo, turintis administratoriaus įgaliojimus platformoje, arba patys naudotojai gali registruotis - paskyrų prieiga aktyvuojama pagal atsakingo asmens patvirtinimą arba platformos konsultanto pagal atsakingo asmens naudotojo įmonėje patvirtinimą, o nagrinėjamu atveju atsakingu įmonėje asmeniu ir buvo tuometinis atsakovės vadovas R. S..
25. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia atsakovės veikimą internetinėje platformoje Trans.eu. Kaip jau buvo minėta aukščiau, atsakovės veikimas per internetinę platformą Trans.eu yra esminis įrodymas, pagrindžiantis atsakovės valią sudaryti sutartį, todėl, įvertinus faktinius duomenis ir nustačius, jog duomenis apie atsakovę platformoje pateikė tuometinis vadovas R. S., kad minėtas asmuo ir buvo atsakingas asmuo įmonėje, galintis registruoti išvestinius naudotojus arba patvirtinti išvestinių naudotojų prieigą prie internetinės platformos, atsakovės argumentas, jog užsakymas nepagrindžia susiklosčiusių sutartinių santykių dėl paslaugų teikimo, atmestinas kaip nepagrįstas.
26. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal Trans.eu platformos taisykles nei naudotojas, nei išvestiniai naudotojai neturi teisių naudotis kitų naudotojų paskyromis; leisti savo paskyromis naudotis kitiems naudotojams; leisti savo paskyromis naudotis trečiosioms šalims; pateikti užsakymus arba priimti užsakymus už asmenis, kurie nėra naudotojas, kurio vardu buvo užregistruota paskyra. Taigi patvirtinti kitam vartotojui paskyrą iš įmonės paskyros Trans.eu sistemoje galėjo tik įgaliotas asmuo, nagrinėjamu atveju – tuo metu atsakovo UAB „Dominas“ direktoriumi buvęs R. S.. Taigi nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, jog M. M. galėjo turėti savo asmeninę paskyrą Trans.eu platformoje, tačiau pagal aptartas Trans.eu sistemos taisykles veikti apeliantės vardu bei teikti užsakymus galėjo tik patvirtinus tuo metu esančiam atsakingam atsakovės asmeniui – atsakovės direktoriui R. S.. Taigi buvusio atsakovo vadovo veiksmai sukuria atsakovei teises ir pareigas, kylančias iš platformoje atliktų veiksmų. Nors apeliantė nurodo, kad nėra aišku, kas ir kokiu pagrindu patvirtino paskyrą, tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovė UAB „Dominas“ ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdama išsiaiškinti su jos vardu platformoje Trans.eu registruotos paskyros naudojimu susijusias aplinkybes (CPK 178 straipsnis).
27. Pažymėtina, jog civilinis procesas yra grindžiamas rungimosi principu. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju bylos nagrinėjimo metu, nebuvo gauta objektyvių duomenų leidžiančia identifikuoti M. M. (byloje yra rašytiniai įrodymai, jog buvo bandoma ieškoti minėto asmens), todėl ir pirmosios instancijos teismas, neturėjo galimybės apklausti minėto asmens ar jo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Tačiau, remiantis įrodymų tikimybės pusiausvyros principu bei vadovaujantis vidiniu įsitikinimu ir byloje pateiktais įrodymais, teisėjų kolegijos vertinimu, R. S. platformos Trans.eu Taisyklių nustatyta tvarka kaip atsakingas asmuo galėjo suteikti M. M. paskyrą, o pastarasis tarėsi dėl krovinio vežimo paslaugų.
28. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).
29. Apibendrindama išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog byloje pakanka duomenų konstatuoti, kad užsakymą prekių vežimui pradinei kreditorei per internetinę platformą pateikė atsakovė UAB „Dominas“, kadangi užsakymas dėl krovinio vežimo pateiktas atsakovės UAB „Dominas“ vardu iš atsakovės UAB „Dominas“ paskyroje naudotoju registruoto asmens M. M.. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog atsakovė UAB „Dominas“ turėjo pareigą kontroliuoti savo paskyros Trans.eu platformoje naudojimą ir jai kyla atsakomybė už toje paskyroje asmenų atliktus veiksmus.
30. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo nepaneigia ir aplinkybė, jog atsakovės ir M. M. nesiejo darbo santykiai. Platformos Trans.eu taisyklėse nėra numatyta, kad naudotojais gali būti tik sutartį su platforma sudariusios įmonės darbuotojai. Be to, atsakomybė už leidimą naudotis savo paskyromis yra nustatyta sutartį su platforma sudariusiam asmeniui. Analogišku argumentu rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas.
31. Nagrinėjamu atveju laikytina, jog nėra teisiškai svarbi aplinkybė sutartiniams santykiams aplinkybė, jog apeliantė iš pervežimo negavo nei tiesioginės, nei netiesioginės naudos. Viena vertus, atsakovės atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad dabartinei atsakovės vadovei nėra žinoma apie prieš ją paskiriant vadove sudarytas krovinių vežimo sutartis, o perimant įmonę nebuvo padarytas auditas. Kita vertus, naudos (ne) gavimas nėra susijęs su šios bylos ginčo dalyku, kadangi nepriklausomai nuo naudos (ne) gavimo atsakovė turi pareigą atsiskaityti už teiktas krovinio pervežimo paslaugas.
32. Apeliantė taip pat įrodinėja, kad neturi pareigos apmokėti išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir dėl to, kad sandorio nepatvirtina CMR važtaraštis, kuriame atsakovė nenurodyta nei siuntėja, nei gavėja. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog apylinkės teismas aptarė ir šį apeliantės argumentą, atmesdamas jį kaip nepagrįstą. Atsakovė teikė ekspedijavimo paslaugas, todėl tokia aplinkybė nepaneigia susiklosčiusių sutartinių santykių, kurių pagrindu buvo atliktas krovinio pervežimas iš Serbijos į Rusiją. CMR važtaraštyje nurodyta informacija iš esmės neprieštarauja susirašinėjime aptartoms vežimo sąlygoms, atitinka išrašytos PVM sąskaitos faktūros turinį. Kaip jau buvo nustatyta remiantis byloje esančiais įrodymais, krovinio pervežimo paslaugas užsakė atsakovės įgaliotas asmuo Trans.eu platformoje, taigi pritartina apylinkės teismui, jog tokia aplinkybė yra pakankama susiklosčiusiems tarp šalių (pradinės kreditorės ir atsakovės) sutartiniams santykiams konstatuoti.
33. Apeliantės argumentai, jog ieškovės pateiktame užsakyme nurodytas logotipas nėra jokiais ryšiais siejamas su apeliante ar nėra aiškūs pasirašę asmenys, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, jog tarp šalių nebuvo susiklostę sutartiniai santykiai. Pažymėtina, kad įmonės logotipas savaime nei pagrindžia, nei paneigia sutartinius santykius. Kaip jau buvo minėta, jungiantis prie paskyros Trans.eu platformoje reikalinga autentifikacija naudojant slaptažodį, t. y. kas kartą prisijungiant prie paskyros ir susirašinėjant per ją, tuo pačiu patvirtinama ir prisijungusių šalių tapatybė. Pagal aukščiau nurodytas platformos taisykles apeliantė yra atsakinga už asmenų, kurie naudojosi jo paskyra platformoje veiksmus, todėl vien tik formalus fizinių parašų nebuvimas ar aplinkybė, jog nėra aiškūs pasirašę asmenys, niekaip nepaneigia sutartinių santykių tarp šalių buvimo.
34. Ginčydama skundžiamą sprendimą apeliantė taip pat remiasi argumentu, jog skundžiamas sprendimas nemotyvuotas, o įrodinėjimo pareiga perkelta atsakovei. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku (CPK 176 straipsnis). Remiantis CPK 12 ir 178 straipsniais, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo doktrinoje ne kartą išsamiai aptartas CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimas ir taikymas, pažymint, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).
35. Taigi šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Priešingai nei įrodinėja apeliantė, skundžiamame sprendime išanalizuoti byloje pateikti įrodymai, vertintas susirašinėjimas Trans.eu platformoje, vertinti CMR važtaraščio, 2020 m. rugpjūčio 18 d. sąskaita faktūra Nr. 61, išanalizuotos Trans.eu platformos taisyklės, įvertinti minėtos platformos administratoriaus paaiškinimai, atsakovės registracijos platformoje aplinkybės, pasisakyta dėl atsakovės atstovo R. S. veiksmų, taip pat išklausyti šalių atstovų paaiškinimai teismų posėdžiuose ir minėtų įrodymų pagrindu padaryta išvada dėl sutartinių santykių egzistavimo. Teismui nustačius, jog aptartos aplinkybės patvirtina ieškinyje nurodytą faktinį ieškinio pagrindą, spręsta, jog atsakovės pareiga yra paneigti ieškovės nurodytas aplinkybes ir įrodyti savo atsikirtimus. Atsakovės atsikirtimai, kad paslaugos nebuvo užsakytos ir suteiktos, užsakymą atlikęs ir susitaręs dėl krovinio vežimo paslaugų M. M. bendrovėje nedirbo ir neturėjo įgaliojimų veikti bendrovės vardu, pripažinti neįrodytais ir paneigtais ieškovo argumentų. Spręstina, jog teismo veiksmai atitiko CPK nurodytas įrodinėjimo taisykles.
36. Apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovė neprašė į bylą įtraukti trečiuoju asmeniu pradinės kreditorės bei jos apklausti, taip pat nepaneigia apylinkės teismo sprendimo pagrįstumo. Aplinkybė, jog 2020 m. spalio 26 d. kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartyje nėra minimas el. susirašinėjimas ir CMR važtaraštis, kurių pagrindu yra kildinamas kreditorinis reikalavimas, savaime nelaikytina paneigiančia ieškovės reikalavimo pagrįstumą. Aukščiau aptartos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog tarp pradinės kreditorės ir atsakovės susiklostė sutartiniai santykiai, todėl, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovė turi pareigą atsiskaityti.
37. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
38. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.