Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. G. ieškinį atsakovui R. S., institucijai, teikiančiai išvadą – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į teismo posėdį neatvyko atsakovas. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, gautas prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė E. L. siūlo ieškinį patenkinti, nustatyti nepilnamečio B. S. gyvenamąją vietą kartu su jo motina K. G. jos gyvenamojoje vietoje, bei priteisti iš atsakovo ieškovės pageidaujamą išlaikymą sūnui, nes tokio dydžio išlaikymas atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosioms vietos nustatymo

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o jeigu kyla ginčas – teismo sprendimu (CK 3.169 str. 1 d., 2 d.). Teismas ginčą išsprendžia, atsižvelgdamas į vaiko norą, vadovaudamasis vaiko interesais (CK 3.174 str. 2 d.) bei principu, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant vaikus yra lygios, o vaikų gyvenamoji vieta nustatoma įvertinus, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad jis kito iš tėvų atitinkamai remiamas galėtų deramai augti ir tobulėti; lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaikais, požiūris į vaikus, vaikų auklėjimo prioritetai ir kt. (Jungtinių tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 12 str.). Kaip paaiškino ieškovė, atsakovas tinkamai vaiku nesirūpina, lanko retai, neišlaiko. Ieškovė nurodė, kad sūnus B. S. gyvena kartu su ja. Ieškovę ir sūnų sieja glaudus dvasinis ir emocinis ryšys, o atsakovas sūnumi nesirūpino nuo jo gimimo, sūnų lanko labai retai, neteikia jam išlaikymo. Ieškovė nurodė, kad tik ji rūpinasi kasdieniniais sūnaus poreikiais. Todėl ieškovė prašo šalių nepilnamečio sūnaus B. S. gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Kaip matyti iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados 2015-06-25 Nr. SVT-1757, atsižvelgiant į mažamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, tikslinga nustatyti nepilnamečio B. S. gyvenamąją vietą su motina K. G. (23-24 b.l.). Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teisme nurodė, kad ieškovė tinkamai rūpinasi sūnumi, augina, išlaiko, sudaro tinkamas gyvenimo ir buities sąlygas visapusiškam sūnaus vystymuisi ir siūlo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina. Įvertinęs išdėstytus įrodymus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą ir vadovaudamasis vaiko interesais, teismas mano, kad geriausiai nepilnamečio vaiko teisės į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi, bus užtikrintos vaikui gyvenant su savo motina K. G., todėl nepilnamečio vaiko B. S. gyvenamoji vieta nustatytina jo motinos K. G. gyvenamojoje vietoje.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo

Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, t. y. nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, ar vaiko tėvai gyvena kartu (santuokoje, partnerystėje ir pan.) ar atskirai, vaikas atskirtas nuo tėvų ar apribota jų valdžia (išskyrus vaiko įvaikinimą), tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 12 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011). Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 09 13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006, 2006 11 22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2006).

Kaip nurodo ieškovė, atsakovas nesirūpina vaiku ir neteikia jokio išlaikymo savo sūnui. Ieškovė prašo priteisti sūnui išlaikymą iš tėvo atsakovo R. S. periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kas mėnesį. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad palaiko ieškinyje išdėstytą reikalavimą. Ieškovė nepilnamečio vaiko poreikius detalizuoja ieškinyje, nurodydama, jog sūnaus poreikiams patenkinti reikalinga apie 300,00 Eur suma per mėnesį: maistui – 100,00 Eur, drabužiams, avalynei – 30,00 Eur, higienos priemonėms, skalbikliams – 40,00 Eur, vaistams, vitaminams - 30,00 Eur, būsto išlaidos – 70,00 Eur, knygoms, žaislams, lavinimo reikmėms ir laisvalaikiui – 30,00 Eur (1 b.l.).

Materialiai išlaikyti vaikus yra abiejų tėvų pareiga. Vaiko išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. (LR CK 3.192 str.). Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdymą kitiems asmenims ar vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai bei socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus sugebėjimus, privalo savo pareigas vykdyti tinkamai. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, pirmenybė teikiama ne tėvų turtinei padėčiai, bet vaiko interesams. Pareiga materialiai išlaikyti vaiką susijusi su gyvybiškai svarbių vaiko vystymosi poreikių patenkinimu, todėl ji turi būti teikiama nuolat, be pertraukų ir reikiamo dydžio bei formos. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

Ieškovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, gauna motinystės pašalpą ir išmoką vaikui (5-9 b.l.), yra įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Šiaulių miesto savivaldybėje (10 b.l.), nekilnojamojo turto neturi (11 b.l.), jos metinės pajamos neviršija 3600 Eur, todėl jai skirta antrinė teisinė pagalba (12 b.l.). Teismas, išskyrus VSDFV duomenis, jog atsakovas yra nedirbantis (26 b.l.), kitų duomenų apie atsakovo sveikatos būklę, kitus išlaikytinius ir apie jo faktinę turtinę padėtį neturi, todėl atsižvelgdamas į atsakovo jauną amžių bei tai, jog atsakovas, žinodamas apie teisme nagrinėjamą bylą, palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio, daro išvadą, jog atsakovas R. S. yra sveikas ir darbingas, galintis uždirbti lėšų tiek savo pragyvenimui, tiek vaiko išlaikymui ir konstatuoja, jog atsakovas turi pareigą rasti būdus ir galimybes, kaip išlaikyti savo nepilnametį vaiką, suteikiant jam galimybę normaliai gyventi, augti ir vystytis. Teismas mano, jog ieškovės pageidaujama 150,00 Eur dydžio išlaikymo suma yra reali, atitinkanti vaiko amžių, jo poreikius, todėl priteistina.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina nepilnamečio B. S. motina – K. G., išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3.203 str.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, vaiko poreikiai, antra, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, trečia, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, ketvirta, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, penkta, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 str.).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Pažymėtina ir tai, kad išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt., o išlaikymas vaikui reikalingas nuolat, tai yra kiekvieną dieną. Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Ieškovė teigia, kad kartu su atsakovu negyvena, bendro ūkio neveda, šalių sūnus nuo pat gimimo gyvena su ieškove, o atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) visiškai materialiai neprisideda prie sūnaus B. S. išlaikymo. Todėl iš atsakovo prašo priteisti nepilnamečio sūnaus B.S. išlaikymo įsiskolinimą nuo (duomenys neskelbtini) iki 2015-05-31 po 150,00 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iš viso – 1950,00 Eur. Atsakovas atsiliepime į ieškinį neprieštaravo ieškinyje reiškiamiems reikalavimams, teismo posėdyje nedalyvavo ir nepateikė paaiškinimų, ar teikė vaikui išlaikymą minėtu laikotarpiu. Taigi, darytina išvada, kad atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti, kad gyvendamas skyrium jis reguliariai teikė išlaikymą vaikui, todėl ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas, t. y. atsižvelgus į teismo nustatytus poreikius ir tėvų turtines galimybes (iš atsakovo priteistina po 150,00 Eur išlaikymo), iš atsakovo priteistinas 1950,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas (13 mėn. skolos laikotarpis x 150,00 Eur motinos mokėtina dalis per mėn. = 1950,00 Eur faktiškai suteikto išlaikymo).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: valstybės naudai – 154,00 Eur žyminis mokestis (41,00 Eur – už reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir 54,00 – už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, 59,00 Eur – už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo) bei 104,22 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 88 str., 93 str., 96 str., 99 str. 2 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovo valstybei nepriteistinos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio sūnaus B. S., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus B. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) dydžio kas mėnesį mokamas periodines išmokas nuo 2015-06-01 iki B. S., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus B. S., gim. (duomenys neskelbtini), 1950,00 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti ieškovę K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai, bylinėjimosi išlaidas: 154,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio (mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660) bei 104,22 Eur (vieno šimto keturių eurų, 22 centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas sumokant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.