- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-09-05
- Bylos Nr.
- 1-2096-1057/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14903-2022-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- D. K.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį – 50 MGL (1 883 eurų) dydžio bauda, taip pat paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė ir dvejiems metams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir BK 243 straipsnį – galutine 68 MGL (3 400) eurų dydžio bauda, taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, bei konfiskuotas automobilis „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. K. 2022 m. balandžio 29 d., apie 19.50 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam 2022 m. balandžio 29 d., 19.55 val., pirmuoju testavimu, alkoholio matuokliu „Draeger Alcotest 7510“ (patikros sertifikato Nr. 1680194) buvo nustatytas 2,44 promilių girtumas, 2022 m. balandžio 29 d., 20.18 val., antruoju testavimu, alkoholio matuokliu buvo nustatytas 1,71 promilių girtumas.
Šiais savo veiksmais D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdyje kaltinamasis D. K. parodė, kad kaltę pripažįsta. 2022 m. balandžio 29 d. vakare jis nuvažiavo į sodą padirbėti, pasėdėjo su kaimynu. Automobilis, kurį vairavo, yra registruotas jo mamos vardu. Mama tuo metu buvo namuose, ji matė, kad jis pasiėmė automobilį. Jis nėra alkoholio mėgėjas, bet kai paragauja, negali sustoti. Išgėręs, iš tos būsenos išeina po keturių dienų. Kai sustoja, tris, keturis mėnesius negeria. Gydytis nuo priklausomybės alkoholiui jam neteko, gydytis sutiktų. Jis serga (duomenys neskelbtini), kai geria, vaistų nevartoja. Nesutinka, kad jam būtų skirtas areštas, jis yra buvęs (duomenys neskelbtini), jam geriau į areštinę nepakliūti. Jo baudos yra sumokėtos. Jis pagal (duomenys neskelbtini) užsiima (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Savo elgesį vertina neigiamai.
Kadangi D. K., kuris yra kaltinamas tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. K. parodė, kad 2022 m. balandžio 29 d., būdamas sode, adresu (duomenys neskelbtini), dienos bėgyje, kartu su kaimynu jis išgėrė 0,7 litro talpos degtinės. Kadangi jiems pritrūko alkoholio, būdamas neblaivus (jautėsi neblaiviu), sėdo už automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės „Lild“. Jam atvažiavus adresu (duomenys neskelbtini), pačioje parduotuvės „Lidl“ automobilių stovėjimo aikštelėje jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie nurodė, kad jis važiuodamas sukėlė jiems įtarimų, kad gali būti neblaivus. Pareigūnai perspėjo, kad patikrins jo blaivumą. Pirmą kartą į alkotesterį jis įpūtė 2,44 promiles, sekantį – 1,71 promiles. Pilnai pripažįsta save kaltę, dėl padaryto labai gailisi. Anksčiau buvo teistas už vairavimą būnant neblaiviu, jam buvo atimta teisė vairuoti B kategorijos automobilį, kuri iki šiol galioja. Automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas jo motinos V. K. vardu (b. l. 63-64).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. K. parodė, kad 2022 m. balandžio 29 d., apie 19.50 val., jam dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu V. G. su jiems priskirta tarnybine transporto priemone V1725, adresu, (duomenys neskelbtini), „Lidl“ automobilių stovėjimo aikštelėje, pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį „Toyota Corolla“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris negalėjo prisiparkuoti ar išvažiuoti iš automobilių stovėjimo aikštelės. Vėliau, automobilio „Toyota Corolla“ vairuotojas pradėjo judėti link išvažiavimo iš aikštelės, ko pasėkoje jie įjungė mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius bei vairuotoją sustabdė. Sustabdžius minėtą automobilį, už vairo sėdėjo D. K., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba jo buvo nerišli, bendravimo metu judesiai nekoordinuoti. Pastarasis atrodė akivaizdžiai neblaivus. Paklausus D. K., ar vartojo alkoholinius gėrimus, jis prisipažino, kad prieš 1 val. vartojo alų. Alkotesterio „Drager“ pagalba D. K. buvo patikrintas jo girtumas. Pirmu pūtimu, 19.56 val., jam buvo nustatytas 2,44 prom. girtumas, antru pūtimu – 20.18 val. nustatytas 1,71 prom. girtumas. Vairuotojas su alkotesterio parodymais sutiko. Patikrinus vairuotoją per policijos duomenų bazes, buvo nustatyta, kad vairuotojui D. K. buvo atimta teisė vairuoti tos kategorijos transporto priemonę dėl vairavimo transporto priemonę neblaiviam ir sukeliant eismo įvykį. Vėliau, D. K., 19.56 val., buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS. Automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini). Bendravimo metu su įtariamuoju buvo filmuojama kūno (Body Cam) kamera 1739 (b. l. 28-29).
2022 m. gegužės 5 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti policijos pareigūno BodyCam vaizdo įrašai dėl 2022 m. balandžio 29 d. įvykio.
Įraše pavadinimu „2022_0429_195151_006“ filmuojama kaip policijos pareigūnas prieina prie automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Už automobilio vairo sėdintis vyras pastato šį automobilį aikštelėje. Pareigūnas prašo pateikti dokumentus, paklausia, ar vartojo vairuotojas alkoholinius gėrimus. Vairuotojas atsako: „jo“. Vairuotojas sutinka patikrinti blaivumą. Pirmo putimo rezultatas – 2,44 promilių, laikas 2022 m. balandžio 9 d., 19.55 val. Vairuotojas aiškina, kad dokumentų neturi, sako, kad vartojo alų prieš valandą.
Įraše pavadinimu „2022_0429_201551_007“ filmuojamas uždarytas į sulaikymo automobilio patalpą vairuotojas. Atliekamas antras putimas, rezultatas 1,71 promilių, laikas 2022 m. balandžio 29 d., 20.18 val. Vairuotojas sako, kad važiavo namo.
Įraše pavadinimu „2022_0429_202754_008“ filmuojama kaip tikrinamas vairuotojo blaivumas žingsniais. Po to pareigūnas prašo vairuotojo paliesti rankomis nosį. Po to fotografuojamas automobilis. Pareigūnas praneša, kad automobilis bus uždarytas (b. l. 32-40).
Neblaivumo nustatymo akte ir alkotesterio kvituose nurodyta, kad D. K. 2022 m. balandžio 29 d., 19.56 val. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklido alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Prietaisu ,,Drager Alcotest 6810“ Nr. ARJK-0111 D. K. pirmu tikrinimu 19.56 val. nustatytas 2,44 promilių neblaivumas, o antru tikrinimu 20.18 val. buvo nustatytas 1,71 promilių neblaivumas (b. l. 17-19).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad, apžiūrėta transporto priemonė ,,Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), techninė būklė (b. l. 21-22).
Iš VĮ „Regitra“ pateiktos informacijos nustatyta, kad automobilio ,,Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas – V. K. (b. l. 24).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, jog vidutinė automobilio ,,Toyota Corolla Verso“ kaina Lietuvoje su PVM 2022 m. gegužės mėnesį buvo 2 860 Eur (b. l. 25).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta V. K. parodė, kad šiuo metu jos vardu yra registruotas automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šis automobilis jos vardu registruotas maždaug nuo 2019 metų vidurio. Šis automobilis buvo pirktas 2017 metų sausio mėn. ir buvo registruotas sūnaus, D. K., vardu. Po to, kai sūnus buvo pagautas neblaivus už vairo, šį automobilį konfiskavo, tačiau ji šį automobilį išpirko ir registravo savo vardu. Ji šiuo automobiliu nesinaudoja, jo naudojasi jos sūnus. Ji niekada vairuotojo pažymėjimo neturėjo. 2022 m. balandžio mėn., jos sūnus vėl buvo pagautas neblaivus už vairo ir automobilis, šiuo metu, yra uždarytas aikštelėje (b. l. 45).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Kaltinamasis D. K. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. D. K. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – jo paties, taip pat liudytojų A. K. ir V. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio užfiksuoti duomenys bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad D. K. 2022 m. balandžio 29 d., apie 19.50 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam 2022 m. balandžio 29 d., 19.55 val., pirmuoju testavimu, alkoholio matuokliu „Draeger Alcotest 7510“ (patikros sertifikato Nr. 1680194) buvo nustatytas 2,44 promilių girtumas, 2022 m. balandžio 29 d., 20.18 val., antruoju testavimu, alkoholio matuokliu buvo nustatytas 1,71 promilių girtumas.
Taigi, kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.
Dėl bausmės skyrimo
Už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
Spręsdamas dėl D. K. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. K. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). D. K. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas du kartus, abu kartus už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, paskirtos bausmės (baudos) įvykdytos (sumokėtos), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas (b. l. 98-99), administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis – praeityje baustas administracine tvarka vieną kartą, bauda sumokėta, nuobauda nebegaliojanti (b. l. 100-101), pensininkas. Byloje nėra duomenų, kad D. K. anksčiau gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą.
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkaus nusikaltimo padarymą gali būti skiriama nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio bauda. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 90 MGL dydžio bauda šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga bausmė.
Kadangi, D. K. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis D. K. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. balandžio 29 d., 19.56 val. iki 2022 m. balandžio 30 d., 11.24 val. (b. l. 53-54, 67-68). Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (1 diena) įskaitytinas į jam paskirtą baudos bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. K. prašė jam paskirtą baudą išdėstyti metų laikotarpiui. Pažymėtina, kad nei BK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) nenumato galimybės išdėstyti baudos bausmę dalimis. Tačiau, remiantis BVK 22 straipsnio nuostatomis, teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo amžių, turtinę padėtį (nedirba), baudos dydį bei kitas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas 2 (dviejų) mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra per trumpas. Dėl šios priežasties, teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį, t. y. nustatyti tokį terminą, kurio prašo kaltinamasis.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
Taip pat, įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, jam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui bei pašalinti sąlygas padaryti nusikalstamą veiką. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino, teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Vairuodamas neblaivus, kaltinamasis D. K. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Jis vairavo (duomenys neskelbtini) mieste, dienos metu (vakare), kuomet gatvėje galėjo būti kitų eismo dalyvių. Toks elgesys kelia itin didelę grėsmę svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Todėl siekiant užkirsti kelią kaltinamajam toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, teismo vertinimu, būtina uždrausti kaltinamajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino, taip pat atsižvelgia į kitas reikšmingas aplinkybes. Kaltinamasis D. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, kas laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, visgi, atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis D. K. jau du kartus teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, kas rodo, kad iš ankstesnio elgesio jis nepasimokė, reikiamų išvadų nepadarė ir savo elgesio nepakeitė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes D. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, 3 metams 8 mėnesiams (BK 68 straipsnio 2 dalis), šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2022 m. balandžio 30 d.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). D. K. nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju D. K. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio D. K. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Nors VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio ,,Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra ne D. K., o jo motina V. K. (b. l. 24), tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad byloje yra duomenų, rodančių, kad minėtas automobilis realiai priklauso ne V. K., o D. K.. Visų pirma pažymėtina, kad minėtas automobilis anksčiau iš tiesų priklausė D. K., tačiau buvo konfiskuotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Liudytoja V. K., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad minėtas automobilis buvo įsigytas 2017 metų sausio mėn. ir buvo registruotas sūnaus, D. K., vardu. Po to, kai sūnus buvo pagautas neblaivus už vairo, šį automobilį konfiskavo, tačiau ji šį automobilį išpirko ir registravo savo vardu. Ji šiuo automobiliu nesinaudoja, jo naudojasi jos sūnus. Ji niekada vairuotojo pažymėjimo neturėjo. Taigi, iš liudytojos parodymų akivaizdu, nors automobilis registruotas V. K. vardu, tačiau ji pati šiuo automobilio nesinaudoja ir negali naudotis, nes neturi teisės vairuoti, taigi, darytina išvada, kad minėtas automobilis buvo pakartotinai įsigytas su tikslu, kad jį vairuoti galėtų būtent D. K.. Pažymėtina, kad V. K., žinodama, kad minėtas automobilis kartą jau buvo konfiskuotas dėl to, kad D. K. jį vairavo neblaivus, nesiėmė jokių priemonių užtikrinti, kad kaltinamasis dabar jau jai formaliai priklausančiu automobiliu pakartotinai nepadarytų analogiškos nusikalstamos veikos, leido jam laisvai naudotis automobiliu (kaltinamasis, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad įvykio dieną mama buvo namie ir matė, kaip jis pasiėmė automobilį). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju faktinis automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir vienintelis jo valdytojas yra D. K.. Pažymėtina, kad teismu praktikoje yra tokių atvejų, kai kaltininkui faktiškai priklausantis automobilis yra konfiskuojamas, nors automobilio savininku VĮ „Regitra“ yra registruotas kitas asmuo (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-332-365/2022). Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamajam D. K. realiai priklausantis automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas valstybės nuosavybėn.
Kaltinamajam D. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 70-72) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, po to panaikintinos.
Ikiteisminio tyrimo metu prokuroro 2022 m. birželio 10 d. nutarimu laikinai apribotos V. K. nuosavybės teisės į jai priklausantį automobilį ,,Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (nutarime pažymėta, kad realiai šis automobili įgytas už įtariamojo D. K. lėšas) (b. l. 77-78). Atsižvelgiant į tai, kad D. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio ,,Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, laikinas V. K. nuosavybės teisių į jai priklausantį automobilį ,,Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apribojimas paliktinas galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,
nusprendžia:
D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 MGL (4500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. K. paskirti 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į D. K. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. balandžio 29 d., 19.56 val. iki 2022 m. balandžio 30 d., 11.24 val. (1 dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad jis nubaustas galutine 58 MGL (2900 Eur) bauda.
Nustatyti D. K. 12 (dvylikos) mėnesių baudos sumokėjimo terminą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti D. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trijų) metų 8 (aštuonių mėnesių) laikotarpiui, šį laikotarpį skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 30 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, konfiskuoti automobilį ,,Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valstybės nuosavybėn.
D. K. ikiteimsinio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą transporto priemonei ,,Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo, po ko panaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teismo nuosprendžiu paskirta bauda per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.