Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorei Renatai Augutavičienei, nuteistajam T. N. ir jo gynėjui advokatei Kristinai Sandaraitei-Butvilienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. nuosprendžio, kuriuo T. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – keturiasdešimt aštuonių parų arešto bausme. Bausmės terminas sutrumpintas vienu trečdaliu – šešiolika parų ir T. N. skirta galutinė trisdešimt dviejų parų arešto bausmė.

Bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant T. N. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti alkoholio.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nustatyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

T. N. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta vairuoti kelių transporto priemones penkerius metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 3 d., bei konfiskuotas automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

T. N. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus nustatyta panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

7. Paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Taikydamas BK 75 straipsnį ir atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų.

8. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį bei dydį ir taikydamas BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

9. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio motyvų, pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nuteistajam atsižvelgė į tai, kad T. N. tyčia padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, kad prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad T. N. dirba (b. l. 43). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad T. N. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kuomet alkoholio koncentracija jo iškvepiamame ore daugiau nei penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. Įvertino ir nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutarimu T. N. jau buvo pripažintas kaltu už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (b. l. 125), taip pat Švedijos Karalystėje du kartus – 2021 m. kovo 15 d. ir 2021 m. gegužės 6 d. sprendimais jis buvo pripažintas kaltu padaręs veikas, analogiškas nagrinėjamai šio baudžiamojo proceso metu (b. l. 88-94), tačiau praėjus šešiems mėnesiams, t. y. 2021 m. lapkričio 26 d. jis vėl transporto priemonę vairavo neblaivus. Visumos šių aplinkybių pagrindu už T. N. padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas paskyrė BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jos dydį parinkdamas trumpesnį už vidurkį – keturiasdešimt aštuonios paros, kurią, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažino vienu trečdaliu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas T. N. pagrįstai taikė BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir bausmės vykdymą atidėjo maksimaliam terminui – 1 (vieneriems) metams bei paskyrė jam kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones, pareigas ir draudimus, susijusius su alkoholio vartojimu bei šių įpareigojimų vykdymo kontrole.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą pagrįstai atsižvelgė į virš paminėtus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir pavojingumą. Taigi, pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne tik pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1, 4 dalyse, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Skundžiamu nuosprendžiu tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nustatytas arešto vykdymo atidėjimo terminas yra protingas ir proporcingas, atitinka nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Todėl nuteistojo prašymas panaikinti nuosprendžio dalį, kuria paskirtos arešto bausmės vykdymas jam atidėtas vieneriems metams, paskiriant įpareigojimus atmetamas.

11. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog dėl bausmės vykdymo atidėjimo apeliantui bus apsunkinta galimybė pradėti dirbti Švedijoje (nesant tai pateiktų patvirtinančių duomenų), dėl ko nuteistojo šeima patirs didžiulius nuostolius, nes neturėdamas išsilavinimo ir dirbdamas nekvalifikuotus darbus Lietuvoje T. N. nesugebės uždirbti tiek pajamų, kad galėtų išlaikyti šeimą ir padengti patirtus nuostolius, nepaneigia jam nustatyto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pagrįstumo. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog nuteistajam nustatytas arešto bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat ir nustatytas terminas, yra proporcingas siekiamam tikslui – T. N. resocializacijai, nusikalstamų veikų recidyvo išvengimui, visuomenės interesui būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų, bausmės tikslų pasiekimas T. N. neatliekant realios arešto bausmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo paskirtais tikslingais į T. N. asmenybę orientuotais įpareigojimais bus tinkamai įgyvendinta bausmės paskirtis, padarytas teigiamas poveikis T. N. ir užtikrintos realios galimybės pasitaisyti. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis T. N. nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.

12. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą bei nuteistajam nustatydamas bausmės vykdymo atidėjimo terminą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne tik pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 2, 4 dalyse, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Skundžiamu nuosprendžiu tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nustatytas arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminas yra protingas ir proporcingas, atitinka nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Todėl, tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir keisti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį šioje nėra teisinio pagrindo.

Dėl BK 68 straipsnio taikymo.

13. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – yra numatyta BK 68 straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Pagal susiformavusią Aukščiausiojo Teismo praktiką, ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad asmuo BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

14. Iš bylos medžiagos matyti, kad T. N. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. dienos metu, kuomet eismas paprastai yra kur kas intensyvesnis, nei vėlų vakarą ar ankstų rytą, jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai alkoholio koncentracija jo iškvepiamame ore (2,25 promilių) daugiau nei penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės), o beperstatinėdamas automobilį jis atsitrenkė ir į kitą automobilį. Kaip neneigė ir pats nuteistasis, jis praeityje buvo gydytas nuo alkoholizmo, o transporto priemonę neblaivus jis vairavo nebe pirmą kartą (kaip jau minėta, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutarimu jis nubaustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, taip pat Švedijos Karalystėje 2021 m. kovo 15 d. ir 2021 m. gegužės 6 d. sprendimais jis buvo pripažintas kaltu padaręs veikas, analogiškas nagrinėjamai šio baudžiamojo proceso metu). Skundžiamame nuosprendyje skiriant baudžiamojo poveikio priemonę ir parenkant jos trukmę pagrįstai buvo atsižvelgta į aptariamas aplinkybes, nes tai leidžia daryti išvadą, jog T. N. ankstesni baustumai (taip pat ir užsienyje) neatgrasė jo nuo netinkamo elgesio ir išvadų jis nepadarė, dėl ko vėl sėdo už vairo būdamas neblaivus. Teisėjų kolegijos manymu, aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadas, kad trumpesnio teisės vairuoti atėmimo terminas įtakos T. N. neturės. Todėl sutinktina su apylinkės teismo išvada, kad bausmės tikslus padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminams nustatytas lygus šios poveikio priemonės maksimumui – 5 metams.

15. Apeliaciniame skunde, kaip vienas iš skundo argumentų nurodoma tai, kad T. N. neteistas, ir, kad nagrinėjamu atveju, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kaltės pripažinimas nėra pagrindas nuteistajam inkriminuotą nusikaltimą vertinti kaip mažiau pavojingą, juolab, jog bylos duomenys liudija, kad tokio pobūdžio veiksmai nuteistajam nebuvo atsitiktiniai. Be to, į apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę buvo atsižvelgta nustatant nuteistajam arešto bausmės dydį ir taikant BK 64¹ straispnio nuostatas, dėl ko paskirta bausmė buvo sumažinta trečdaliu. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismo nustatytas 5 metų draudimo naudotis specialiąja teise terminas yra proporcingas ir adekvatus T. N. asmenybei, jo padarytai nusikalstamai veikai. Skunde akcentuojamos aplinkybės, kad nuteistasis dirba, turi šeimą, mažametę dukrą nelaikytinos pagrindu šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą vertinti kaip aiškiai per ilgą, įvertinus T. N. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartas jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, trumpesnio, T. N. poreikius atitinkančio, draudimo naudotis specialia teise termino nustatymas pažeistų proporcingumo, teisingumo principus ir kurtų praktiką, paneigiančią baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį.

16. Įvertinusi tai, kad T. N. padarytas nusikaltimas yra priskiriamas vienam iš pavojingiausių KET pažeidimų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į apelianto itin neigiamai charakterizuojančius duomenis, visiškai pagrįstai uždraudė T. N. naudotis teise vairuoti transporto priemones 5 metų terminui. Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo sutikti su tuo, jog paskirtoji baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – yra per griežta ar kaip kitaip neproporcinga ir neadekvati. Todėl keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. nuosprendį ir šioje dalyje nėra pagrindo.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo.

17. Apeliaciniame skunde T. N. taip pat prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria konfiskuotas automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš T. N. priteisti konfiskuotino turto vertę.

18. Byloje ginčo nėra, kad T. N. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio T. N. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Tačiau apeliaciniame skunde nurodoma, kad automobilis „Audi A4”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ne pačiam apeliantui, o jo (T. N.) uošvei V. S., teigdamas, jog jis (T. N.) asmeniškai šiuo automobiliu nesinaudoja, apie tai, kad šį automobilį T. N. vairuos neblaivus automobilio savininkė V. S. nežinojo, automobilio raktelius jis (T. N.) pasiėmė V. S. nežinant. Teisėjų kolegija šią nuteistojo versiją (kuri iškelta tik bylą nagrinėjant apeliacine tvarka) atmeta ir vertina ją kaip pasirinktą gynybinę poziciją, kuri paneigta byloje surinktų duomenų visuma.

19. Iš tiesų, VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja-savininkė yra V. S. (b. l. 54). Tačiau teisiamojo posėdžio metu T. N. paaiškino, kad minėtas automobilis iš tikrųjų priklauso jam: automobilį jis pirko savo ir savo sutuoktinės piniginėmis lėšomis, be to, automobiliu naudojasi tik jis ir jo sutuoktinė, o ne formali šio automobilio savininkė V. S. (pastarosios vardu automobilis registruotas tik dėl to, kad tokiu atveju yra pigesnis automobilio draudimas). Tokie apelianto T. N. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, atitinka ir V. S. nurodytas aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu, kuri nurodė, kad automobiliu „Audi A4“ (valstybinio numerio ji nepamena, raidės yra (duomenys neskelbtini)) naudojasi tiek jos žentas T. N., tiek jos dukra (b. l. 48-49). Šių byloje nustatytų aplinkybių kontekste teigti, kad automobilis realiai priklauso ne T. N., o V. S. nėra pagrindo, juolab, jog būtent šios aplinkybės ir nesutrukdė apeliantui aptariamu automobiliu padaryti nusikalstamą veiką. Be to, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad įrašas viešame registre atliko tik išviešinimo, bet ne nuosavybės teisės nustatymo funkciją, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo išvadai, kad minėtas automobilis realiai priklauso ne V. S., o T. N.. Įvertinus tai, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundą ir panaikinti skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vietoje konfiskavimo taikant konfiskuotino turto vertės išieškojimą.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, aplinkybę, kad apeliantas pakartotinai vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, visuomenės ir T. N. interesų pusiausvyra būtų pažeista, jei iš pastarojo nebūtų konfiskuotas automobilis. Tai sudarytų prielaidas formuotis asmens nebaudžiamumo nuotaikoms bei nepagarbai baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo. Šioje byloje nei apylinkės teismas, nei teisėjų kolegija nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių vienareikšmiškai teigti, kad automobilio konfiskavimas būtų aiškiai neproporcinga ir neteisinga priemonė skirtina už padarytą pavojingą teisės pažeidimą. Todėl konstatuojama, kad nuteistojo automobilis konfiskuotas pagrįstai, pagrindo šią baudžiamojo poveikio priemonę pakeisti skunde išdėstytais motyvais nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. N. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.