Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiesiems R. N. ir A. U., (nukentėjusysis T. G. mirė prieš pradedant nagrinėti bylą teisiamajame posėdyje),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2021 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) 2022 m. gegužės 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 20 parų arešto bausme;

3) 2022 m. spalio 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2023 m. sausio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 60 parų arešto bausmę;

4) 2025 m. kovo 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį – 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimu; Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2022 m. spalio 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme iš dalies bausmes sudedant ir paskirta – 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas iš dalies atidėtas, po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis 1 metai, o likusios dalies – 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas – atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. N. 2025 m. balandžio 17 d., apie 12.45 val., Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., gyvenamojoje kameroje Nr. 54, tyčia vieną kartą trenkė ranka nukentėjusiajam T. G. į veido sritį, taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – viršutinės lūpos kairės pusės gleivinės žaizdą.

Be to, N. N. kaltinamas tuo, kad jis 2025 m. balandžio 17 d., apie 12.45 val., Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., gyvenamojoje kameroje Nr. 54, tyčia vieną kartą kairės rankos kumščiu trenkė nukentėjusiajam R. N. į veido sritį, taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – veido odos nubrozdinimą.

Be to, N. N. kaltinamas tuo, kad jis 2025 m. balandžio 19 d., apie 15.10 val., Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., gyvenamojoje kameroje Nr. 19, tyčia du kartus trenkė rankomis nukentėjusiajam A. U. į veido sritį, taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – poodinę kraujosruvą po dešine akimi.

I. Dėl byloje surinktų įrodymų

1. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, T. G. ir R. N. atžvilgiu

Kaltinamasis N. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio kameroje Nr. 54 metu, datos tiksliai nepamena, jis nulipo nuo gulto pavalgyti. Visi atsisėdo, pavalgė. Kažkoks vaikinukas vaikščiojo po kamerą ir trenkė į galvą. Nežino trenkusio vardo, gal E.. Toje kameroje buvo T. G., R. N. ir kažkoks senas, bet jo nežino, atrodo lyg R. Jis T. G. neatliko jokių veiksmų. R. N. irgi nemušė. Tas trenkė jam į galvą, R. atrodo. T. tada pribėgo prie jo ir jis atsitraukė. T. jį prispaudė prie sienos, pasiėmė žirkles ir norėjo jį sužeisti, bet nesužeidė. T. jį laikė, o R. buvo su žirklėmis. Jis su jais nesimušė, jie jį laikė, o jis stovėjo ir šypsojosi. Kadangi jis yra romas, jie nenorėjo būti vienoje kameroje su juo. Jis nesigyrė, kad yra boksininkas ir gali bet ką sumušti. Kameroje Nr. 54 su T. G. ir R. N. buvo 3 – 4 dienas ir nebuvo konfliktų. Jie patys jį sumušė ir kai pamatė, kad ant antakio yra nubrozdinimas, sakė, kad tuoj bėgs ir skųs, kad jis juos sumušė. Kas sužalojo R. N. veidą jis nežino. Jei jis būtų jam trenkęs, jie jį būtų sumušę. Kas T. G. lūpą praskėlė – nematė, nes žiūrėjo, kad jo nesužeistų su žirklėmis. Į kalėjimų tarnybą dėl to, kad jį mušė ar ruošėsi sumušti, jis nesikreipė, bet pasakė, kad jie susimušė. Nežino kaip ten atsirado žirklės, nežino ar jos uždraustos. Jis neišsigalvoja, nėra neišgėręs ir nevartoja narkotinių medžiagų. Įvyko muštynės, bet jos įvyko ne dėl jo. Jeigu jis kalba su savimi, tai tegul jie nebūna agresyvus jo atžvilgiu. Ne jis pirmas trenkė. Pasikeitė kamera, buvo normalūs žmonės ir viskas buvo gerai.

N. N., 2025 m. gegužės 23 d., įteikus pranešimą apie įtarimą, padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje (dėl T. G. ir R. N. sužalojimas), kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2025 m. balandžio 15 d. jis buvo kameroje Nr. 54. Kameroje buvo keturiese, bet asmenų vardų ir pavardžių jis nežino. 2025 m. balandžio 17 d., 12.45 val., jis gulėjo lovoje, nemiegojo. Tada nieko neatsitiko, kas nutiko kameroje buvusiems asmenims, jis nežino, ką tie asmenys veikė tuo metu kameroje, jis nežino, nes nežiūrėjo. Iš kameros Nr. 54 jis buvo išvestas tą pačią dieną, valandos neatsimena, nes nesutapo jo ir kitų asmenų charakteriai, tačiau jokio žodinio konflikto nebuvo, nematė, kad toje kameroje kažkas kažką muštų (1 t., b. l. 147-150).

Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau ir – LKT) Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialistės K. M. – K. ir jaunesniojo specialisto Z. M. 2025 m. balandžio 17 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. balandžio 17 d., 12.45 val., Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas Z. M. informavo, jog konfliktuoja suimtieji, esantys gyvenamojoje kameroje Nr. 54. K. M.-K. nedelsdama nuėjo prie gyvenamosios kameros Nr. 54. Atidarius šios kameros duris, pastebėjo, kad suimtajam R. N. sužalotas veidas, o suimtojo T. G. lūpa prakirsta. Suimtieji nurodė, smurtavo N. N.. N. N. nedelsiant buvo išvestas į trumpalaikio sulaikymo kamerą Nr. 1. R. N. ir T. G. pristatyti medicininei apžiūrai. Budėjimo metu stebint kamerą Nr. 54, jokių pažeidimų ir konfliktų tarp kameroje buvusių nuteistųjų neužfiksuota. Įvykis fiksuotas vaizdo registratoriais (1 t., b. l. 38-55).

Sužaloto asmens medicininės apžiūros 2025 m. balandžio 17 d. pažymoje nurodyta, kad 2025 m. balandžio 17 d., 17.58 val. suimtajam T. G. užfiksuoti šie kūno sužalojimai: apie 20 mm ilgio viršutinės lūpos kairės pusės vidinio paviršiaus žaizda (1 t., b. l. 41-42).

Sužaloto asmens medicininės apžiūros 2025 m. balandžio 17 d. pažymoje nurodyta, kad 2024 m. balandžio 17 d., 12.54 val., suimtajam R. N. užfiksuoti šie kūno sužalojimai: apie 150 mm kairio apatinio voko nubrozdinimas, paraudimas, patinimas (1 t., b. l. 43-44).

Sužaloto asmens medicininės apžiūros 2025 m. balandžio 17 d. pažymoje nurodyta, kad 2025 m. balandžio 17 d., 13.50 val., N. N. užfiksuoti šie kūno sužalojimai: apie 60x25 mm dešinės pusės krūtinės pažasties srityje nubrozdinimas, paraudimas (1 t., b. l. 39-40).

2025 m. balandžio 17 d. R. N. pasiaiškinime nurodyta, kad 2025 m. balandžio 17 d., 2.45 val., N. N., užpuolęs T. G., sudavė šiam į lūpą, o jam sužalojo kairę akį, nes jis gynė T. G.. N. N. jau prieš tris dienas jiems sakė, kad juos sumuš, nes yra boksininkas. Pretenzijų N. N. neturi (1 t., b. l. 46).

2025 m. balandžio 17 d. T. G. pasiaiškinime nurodyta, kad 2025 m. balandžio 17 d., vaikščiodamas kameroje, gavo į veido sritį nuo N. N.. Šis, vos atkeltas į kamerą, prieš tris dienas, sakė, kad yra boksininkas ir nieko nebijo. Jam N. N. prakito lūpą, iš vidaus. Pretenzijų N. N. neturi (1 t., b. l. 47).

2025 m. balandžio 17 d. N. N. pasiaiškinime nurodyta, kad jis pretenzijų niekam neturi (1 t., b. l. 48).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 487/2025(04) nurodyta, kad R. N. padarytas sužalojimas: veido odos nubrozdinimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas netrukus iki apžiūros kietu buku daiktu tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus. R. N. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas yra pasiekiamas tiriamojo rankai, todėl neatmetama galimybė, kad sužalojimą galėjo pasidaryti pats sau. Sužalojimas galėjo būti padarytas liudytojo apklausos protokole nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Padarant nustatytą sužalojimą galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 115-112).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus pateiktoje Specialisto išvadoje Nr. G 486/2025(04) nurodyta, kad T. G. padarytas sužalojimas: viršutinės lūpos kairės pusės gleivinės žaizda. Sužalojimas galėjo būti padarytas netrukus iki apžiūros kietu buku daiktu tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus. T. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas yra pasiekimas tiriamojo rankai, todėl neatmetama galimybė, kad sužalojimą galėjo pasidaryti pats sau. Sužalojimas galėjo būti padarytas liudytojo apklausos protokole nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Padarant nustatytą sužalojimą galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 121-123).

2025 m. balandžio 22 d. kitų objektų apžiūros protokole fiksuota LKT Saugumo valdymo skyriaus specialisto L. V. tyrimui 2025 m. balandžio 22 d. pateiktų vaizdo įrašų apžiūra:

Vaizdo įrašas pavadinimu „0049_00004920250417133332_000“. Įrašas darytas tarnybiniu vaizdo registratoriumi, trukmė 00:56 min. Matomas kameros vaizdas. Kameroje trys vyrai atpažįstami kaip: R. N., T. G. ir N. N.. Pareigūnas, kurio vaizdo registratoriumi daromas įrašas, klausia: „ - Tai kokios bėdos?“. R. N., atsisukęs į N. N., sako: „Tai sakyk“. N. N.: „ - Nežinau, tai vaikščiojom“. R. N.: „ - Tai ko puolei? Ko pradėjai daužyt? Ką?“. Matyti, kaip T. G. nuo veido valosi kraują. N. N.: „ - Karoč, tik vaikščiojau... niekur nesukau, pavalgiau taip“. Pareigūnas: „ - Kokios problemos yra?“. N. N.: „ - Nėra problemų“. T. G.: „ - Išveskit jį iš kameros“. Pareigūnas: „ - Tai kam tu puoli, mum reik suskambint, čia nesiruoši daugiau taip grybaut, ane?“. N. N.: „ - Ne ne“. T. G.: „ - Ne ne, išveskit jį“. R. N.: „ - Čia gaidžių kamera. Juk taip sakei?“. N. N. (rusų kalba): „ - Jis man sako – normali kamera. Aš jam atsakau, taip, žinoma normali. O jis man taip davė man“ ir rodo sau kumščiu į kairį veido skruostą. T. G.: „ - Nieko net nepaliečiau“. Pareigūnas: „ - Tuoj susiskambinsim ir išvesim“. N. N. (rusų kalba): „ - Galima į tokią pat kamerą?“. Pareigūnas (rudų kalba): „ - Pasiskambinsiu, gerai?“. Kameros durys uždaromos.

Vaizdo įrašas pavadinimu „000049_00004920250417133826_0007_IMP“. Įrašas darytas tarnybiniu vaizdo registratoriumi, trukmė 00:04 min. Fotografuojamas R. N.. Jo veido kairėje pusėje, po akimi matyti kraujosruva. Girdimas balsas: „- Man lūpa irg“. Kitas balsas: „- Jam lūpa“. N. N., susirinkęs daiktus, išeina.

Vaizdo įrašas pavadinimu „000052_00005220250417134136_0010 – Trim“. Įrašas darytas tarnybiniu vaizdo registratoriumi, trukmė 03:42 min. Vaizdo įraše matyti, kaip atrakinamos kameros Nr. 54 durys. Pareigūnės balsas, kurios vaizdu registratoriumi daromas įrašas. Pareigūnė: „ - Nu kuo, vyrai, nepasidalinat?“. Kameros vaizdas, joje suimtieji: R. N., T. G. ir N. N.. T. G., rodydamas į N. N.: „- Nu, nepasidalina va viens, matot“. N. N.: „ - Man tai viskas gerai“. Prieina R. N.: „ - Va taip pasakysiu, vaikščiojom, vaikščiojom, va su žmogum (ranka rodo į T. G.), pirma jam davė į galvą – aš jį pradėjau gint, pradėjau gint nuo jo (rodo ranka į N. N.), jis man va į akį kai davė“. Pareigūnė: „ – N.?“. R. N.: „ - Taip, taip“. Pareigūnė: „ - O kuo nepasidalinot, kur problema buvo?“. T. G.: „ - Tai aš nežinau, pas jį problemos“. R. N., rodydamas į N. N.: „ - Čia pas jį problemos“. T. G.: „ - Čia nuo pat atėjimo“. R. N.: „ - Kaip jį pakėlė, prasidėjo, aš boksininkas, toks ir toks, pas operus buvom, sakėm, kad čia aš boksininkas, kad čia aš nieko nepadarysiu“. Pareigūnė: „ - Aha, konfliktuoja. O tau kaip?“. R. N.: „ - Tai va, vaikščiojom „praliotkę“. T. G.: „ - Viskas gerai man dabar“. Pareigūnė: „Irgi ta pati nuomonė, kad...“. T. G.: „ - Ne ne, tai taip, išveskit jį, nebus problemų“. Pareigūnė: „ – N. tavo pavardė? Ane? O kodėl tu taip elgies? Kas tau yra?“ N. N.: „ - Vaikšto po kamerą, po to žiūri į mane, sako...“. Pareigūnė: „ - Paranoja?“. T. G.: „ - Paranoja, paranoja, narkotikai daro savo“. R. N.: „ - Paranoja, paranoja. Ir kas svarbiausia draugiškai iš larioka ir saldainių ir arbatų ir rūkyt. Bet ne tokie žmonės (sunkiai girdima)“. T. G.: „ - 4 mėnesius sėdim ir nuobaudų neturim“. R. N.: „ - Jokių nuobaudų, paskatinimus turim“. Pareigūnė: „ - A girdi tu, N., dėkis daiktus“. T. G.: „ - Jis jau susidėjęs viską. Jis jau susidėjęs yra“. Atėjęs kitas pareigūnas: „ - Tą išvedam į apačią“. Pareigūnas, įėjęs į kameros vidų, fotografuoja R. N.. Pareigūnė įeina į kamerą ir, priėjus prie asmens, kuris guli antrame lovos aukšte ir atpažįstamas kaip S. P.: „ - Ar diedui viskas gerai? Negavai į akį?“. S. P.: ,,- Ne ne“. Iš kameros išvedamas N. N..

Vaizdo įrašas pavadinimu „000071_00007120250417122618_0000“. Įrašas darytas tarnybiniu vaizdo registratoriumi, trukmė 02:45 min. Vaizdo įraše matyti bendrosios praktikos slaugytojų kabineto vaizdas. Pareigūno balsas: „ - Kas ten buvo toj kameroj?“. Kitas asmuo, galimai T. G.: „ - Tai jis neadekvatus žmogus, psichinis ligonis“. Pareigūnas: „ -Tai kiek laiko jūs kartu prabuvot?“. Galimai R. N.: „ - Kelios paros“. Nesuprantama, ką pareigūnas paklausia. T. G.: „ - Nu tai jį atvežė iš Vilniaus“. Girdimas moters balsas: „ - Sakė senai prašės...“. R. N.: „Vakar ėjom prašyt“. T. G.: „ - Kam jį įmetė, jis neadekvatus yra, su peiliu atėjo... nu tai ką... su savim šnekasi“. Bendrosios praktikos slaugytoja I. K.: „ - Jokių vaistų negauna“. T. G.: „ - Gal 59 buvo kameroj, gal ten susimušė. Atkėlė pas mumis“. T. G. ir R. N. išvedami iš bendrosios praktikos slaugytojos kabineto ir nuvedami į kamerą Nr. 54. (1 t., b. l. 130-133).

2. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, A. U. atžvilgiu

Apklaustas papildomai, A. U. parodė, kad papildomai gali paaiškinti, jog jam N. N. sudavė du smūgius, vieną, kaip ir anksčiau minėjo, į veido sritį, į jo dešinę pusę, dėl ko sulūžo akinių kojelė ir atsirado mėlynė po akimi; dabar prisiminė, kad galimai jis smūgiavo savo kaire ranka, nes buvo du smūgiai skirtingomis rankomis. Kitą smūgį N. N. sudavė kita ranka, t. y. dešine, jam pataikymas į krūtinės kairę pusę, dėl ko juto skausmą tą momentą ir iki šiol jaučia maudimą. Pirmos apklausos metu šito fakto nepaminėjo, nes nesureikšmino, galvojo greitai praeis. Jis neturi jokių pretenzijų N. N. dėl sumušimo ar sulaužytų akinių. Jam yra išaiškinta teisė dėl civilinio ieškinio pareiškimo, tačiau jo nereikš. Jaučiasi nukentėjęs, sutinka būti pripažintas nukentėjusiuoju, nes jam yra padaryta fizinė žala. Turtinė žala jam nėra padaryta, akiniai yra seni, planavo juos ir taip pasikeisti (1 t., b. l. 192-195).

Liudytojas A. B. parodė, kad jis yra suimtas, į Šiaulių kalėjimą atvyko 2025 m. balandžio 16 d., buvo priskirtas į 19 kamerą, kur buvo iki 2025 m. balandžio 27 d. 2025 m. balandžio 19 d., po pietų, apie 15.00 val., jis miegojo savo lovoje. Tuo metu kameroje buvo M. L., A. U. ir N., kurio pavardės nežino. Jis atsibudo nuo triukšmo kameroje, M. L. tuo metu žiūrėjo televizorių. Atsibudęs pamatė, kaip N. nulipo nuo antro aukšto lovos ir, priėjęs prie A. U., kuris tuo metu sėdėjo prie stalo, trenkė jam kumščiu du kartus į veidą abiem rankom į kairę ir dešinę pusę. Matė, kaip po smūgio nukrito A. U. akiniai. A. U. nuo savęs atstūmė N. rankomis, liesdamas šio krūtinę, jokių smūgių N. A. U. nesudavė, liepė N. belstis į duris ir kraustytis kitur gyventi. N. yra keista asmenybė, šis pats jiems pasakojo, kad serga šizofrenija, turi medikamentus vartoti, tačiau jų nevartoja, šnekasi vienas pats su savimi. N. į kamerą buvo įkeltas 2025 m. balandžio 17 d., po dienos į kamerą buvo įkeltas A. U.. Kai įkėlė N., šio veidas buvo toks raudonas, tačiau sužalojimų nepastebėjo, nes N. nešiojo kapišoną. Iš kur galėjo atsirasti sužalojimas ant N. veido, jis nežino, N. nei jam, nei kitiems suimtiesiems to nepasakojo. Atsimena, kad prieš įvykį N. sakė A. U., kad nori su juo pasimušti. Jie nekreipė į tai dėmesio, tačiau matėsi, kad N. neprognozuojamas, sergantis asmuo (2 t., b. l. 1-4).

Liudytojas M. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nežino dėl ko yra kviečiamas liudyti, kaltinamojo nepažįsta. 2025 m. balandžio 18 d. kameroje Nr. 19 buvo su A. B., A., kurio pavardės nežino ir dar kažkoks vaikas iš Vilniaus, gali būti, kad jis yra šios dienos kaltinamasis. Atsimena tik tiek, kad tas vaikas iš Vilniaus davė A., jie dėl kažko pykosi, bet dėl ko nelabai atsimena. Tas vaikas buvo antram lovos aukšte, jie su A. susipyko ir vaikas išlipo iš lovos (per stalą nulipo) ir smūgiavo tam A., ir tada jie ten susimušė tarpusavy. Tikslių aplinkybių dėl ko jie susipyko, jis negali pasakyti. Tai buvo vienintelis įvykis, jie po to įvykio kvietė pareigūnus ir jie perkėlė tą vaiką iš Vilniaus iš kameros į kitą kamerą. Konfliktą pradėjo tas vaikas iš Vilniaus. Jis nuo pirmos dienos, kai atėjo į jų kamerą, elgėsi labai agresyviai, tarp jo ir A. buvo žodinis konfliktas nuo pat pirmų dienų. Šiaulių kalėjimo pareigūnai buvo iš vakaro perspėti, kad jį iškeltų į kitą kamerą, pareigūnai pasakė, kad perkels kitą dieną, bet jo neperkėlė ir kitą dieną įvyko konfliktas. A. buvo akiniai sulaužyti, o kitų sužalojimų nelabai atsimena. O vaikinui iš Vilniaus nežino, ar buvo kokie sužalojimai padaryti, nes ten viskas labai greitai įvyko kameroje. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, geriau atsiminė įvykio aplinkybes nei dabar. Tvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytoja M. L. parodė, kad jis yra suimtas Šiaulių kalėjime nuo 2024 m. gruodžio 23 d. 2025 m. balandžio 16 d. jis buvo perkeltas į kamerą Nr. 19. Kameroje buvo kartu su suimtuoju A. B., vėliau, t. y. 2025 m. balandžio 17 d., į kamerą buvo įkeltas N. N., o 2025 m. balandžio 18 d. į kamerą buvo įkeltas A. U.. Naktį iš 18 d. į 19 d. jis girdėjo, kaip N. N. su A. U. kažką gulėdami lovoje konfliktavo, ką tiksliai šnekėjo, jis negali pasakyti. 2025 m. balandžio 19 d., po pietų, tikslaus laiko neatsimena, jis gulėjo lovoje, pirmame aukšte ir matė, kaip N. N. nulipo nuo lovos antro aukšto, priėjo prie A. U., kuris sėdėjo prie stalo ir rašė parduotuvės lapą, nieko nepasakęs, trenkė abiem rankom paeiliui A. U. į veido sritį, į abi puses. Nuo smūgio A. U. nukrito akiniai. A. U. jį nustūmė nuo savęs. Jis nematė, kad A. U. būtų sudavęs smūgis N. N.. Jis girdėjęs, kad prieš įkeliant į jų kamerą, N. N. buvo susimušęs su kažkuo kitoje kameroje, todėl mano, kad sužalojimai galėjo atsirasti dėl jo paties veiksmų kitoje kameroje. N. N. yra labai konfliktiškas asmuo, jo manymu, šis serga šizofrenija, nes nuo ankstaus ryto keliasi, vaikšto po kamerą ir šnekasi su savimi (2 t., b. l. 7-10).

Liudytojas P. R. parodė, kad jis dirba Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime Saugumo valdymo skyriaus vyresniuoju specialistu. Prisimena, kad 2025 m. balandžio 19 d., apie 15.00 val., tiksliai laiko nepamena, per raciją pakvietė, kad reikalinga pagalba prie kameros Nr. 19. Atėjus prie kameros Nr. 19, jis pamatė kameroje buvusį A. U. su sužalotu veidu, t. y. dešinėj pusėj buvo hematoma po akimi. Paklausus suimtojo A. U., kas įvyko, šis nurodė, kad jam trenkė N. N.. Matė, kad buvo suplėšyti jo marškinėliai. Jis viską nufotografavo vaizdo registratoriumi, paprašė N. N. išeiti iš kameros. N. N. išėjus, jis pasiteiravo, kas nutiko kameroje. N. N. jam atsakė, kad nieko neįvyko. Tuomet ant N. N. jis pamatė sužalojimą – dešinės pusės antakio, tačiau žaizda nekraujavo. Apie sužalojimą N. N. nieko nepaaiškino. A. U. ir N. N. kolega A. M. nuvedė medikų apžiūrai. Jis apie suimtuosius gerai nežino, nes paprastai korpuse nebūna. Kameroje buvę asmenys – A. U., M. L. ir A. B. yra ramūs asmenys, o N. N. yra konfliktiškas, pastaruoju metu konfliktavo ne su vienu asmeniu (2 t., b. l. 13-16).

Motyvuojamoji dalis

II. Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

1. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, T. G. ir R. N. atžvilgiu

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad N. N. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustas nusikalstamas veikas t. y. N. N. tyčia vieną kartą trenkė ranka nukentėjusiajam T. G. į veido sritį, taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – viršutinės lūpos kairės pusės gleivinės žaizdą, be to, jis tyčia vieną kartą kairės rankos kumščiu trenkė nukentėjusiajam R. N. į veido sritį, taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – veido odos nubrozdinimą.

Kaltinamasis N. N. savo kaltės dėl minėtų nusikalstamų veikų padarymo, t. y. dėl fizinio skausmo sukėlimo bei nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusių sužalojimų padarymo T. G. ir R. N., nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje.

Apklausiant kaltinamąjį teisiamajame posėdyje N. N. pateikė visai kitokią įvykio versiją, t. y., kad jis nieko nemušė, tačiau jį užpuolė ir trenkė į galvą R. N.. T. G. jį prispaudė prie sienos, o R. N. jį norėjo sužeisti su žirklėmis. Pamatę, kad ant jo antakio yra nubrozdinimas, jam pasakė, jog skųs, kad jis juos sumušė.

Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad teisiamojo posėdžio metu nurodytos kaltinamojo versijos nepatvirtina jokie byloje esantys parodymai ar liudytojų parodymai, todėl teismas juos vertina, kaip gynybinę poziciją. Kaltinamasis nurodė, kad R. N. tariamai pirmas pradėjo konfliktą, jam trenkdamas į galvą, o paskui grasino žirklėmis, tačiau teismas neturi duomenų, jog kalėjimo kameroje Nr. 54 būtų buvę rastos žirklės, be to, kaip minėta ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis visai nenurodė jokių aplinkybių apie jo tariamą užpuolimą ir grasinimą žirklėmis. Pastebėtina, kad neleistinų daiktų sąrašo, nustatyto Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-1070, 2.4 punkte nurodyta, kad kalėjimo kameroje draudžiama turėti aštrius, bukus, smailius, aštriabriaunius daiktus ir įrankius, kurie gali sužeisti arba gali būti perdaryti taip, kad jais būtų galima sužeisti, todėl labai abejotina, kad toks daiktas, kaip žirklės galėjo būti laikomos kalėjimo kameroje.

Kaip jau minėta, kaltinamasis N. N. teisiamajame posėdyje nurodė, kad tariamai jį užpuolė ir per galvą trenkė R. N., tačiau iš byloje esančios 2025 m. balandžio 17 d. sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymos matyti, kad 2025 m. balandžio 17 d., 13.50 val., N. N. užfiksuoti šie kūno sužalojimai: apie 60x25 mm dešinės pusės krūtinės pažasties srityje nubrozdinimas, paraudimas (1 t., b. l. 39-40), t. y. jokių sužalojimų kaltinamojo galvoje nenustatyta, kas taip pat paneigia, jo parodymus duotus teisiamajame posėdyje.

Nukentėjusysis R. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje, davė nuoseklius parodymus, jie nekito. Nukentėjusysis nurodė, jog iš pradžių kaltinamasis, be jokio aiškios priežasties, užpuolė T. G., kurį sužalojo, o jam puolus šį ginti, jam taip pat buvo padarytas sužalojimas – veido odos nubrozdinimas. N. N. matydamas, kad iš padaryto sužalojimo bėga kraujas, pats pasiūlė viską baigti. Buvo iškviesti kalėjimo pareigūnai ir N. N. išvestas į kitą kalėjimo kamerą.

Analogiškus parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė ir kitas nukentėjusysis T. G.. Teisiamojo posėdžio metu šio nukentėjusiojo apklausti nebepavyko, nes T. G. (duomenys neskelbtini) mirė. Teismas šiuo atveju vadovaujasi T. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais netikėti nėra pagrindo, nes jie sutampa su kitai byloje esančiais įrodymais.

Įvykio metu kameroje Nr. 54 buvęs S. P., iš karto po įvykio pasiaiškinime nurodė, kad gulėdamas lovoje matė, kaip N. N. pirma sudavė T. G. kumščiu į lūpą. R. N. gynė T. G. ir jam sužalojo kaire ranka kairės pusės akį. Tiesa, vėliau šis liudytojas nurodė, nieko nematęs, nes miegojo, tačiau tikėtina, kad tokią poziciją jis pasirinko nenorėdamas kištis į nukentėjusiųjų ir kaltinamojo konfliktą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis nurodė, kad patys nukentėjusieji buvo agresyvūs, jį mušė, o jis jų nemušė, tik stovėjo ir šypsojosi, o kai jį perkėlė į kitą kamerą, pas normalius žmones, viskas buvo gerai. Šiuos teiginius paneigia kiti šioje byloje esantys įrodymai. Be šių nukaltimų nukentėjusiųjų T. N. ir T. G. atžvilgiu, N. N. taip pat kaltinamas ir A. U. sužalojimu, kurį sužalojo vos po dviejų dienų perkeltas į kamerą Nr. 19. Be to, teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas P. R. parodė, kad „su kaltinamuoju buvo ne vienas įvykis, jis yra agresyvus ir labai daug kamerų yra pakeitęs. Visur skundžiasi, kad jis yra agresyvus ir bando pulti“ .

Byloje esantis įrodymai patvirtina kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamos veikos objektą vertinami kaip nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, nukentėjusiųjų atžvilgiu ir jiems sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymius sveikatos sutrikdymus. Dėl šios priežasties spręstina, kad kaltinamojo N. N. atliktos abi nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai, t. y. atitinka sudėtį, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

2. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, A. U. atžvilgiu

Kaip jau minėta, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis N. N. ir dėl šios nusikalstamos veikos neprisipažino, savo kaltę neigė vis keisdamas parodymus. Duodamas paaiškinimą nurodė, kad nieko nebuvo, pasistumdė ir viskas. Vėliau nurodė, kad norėjo nulipti nuo lovos ir netyčia užkabino su ranka už Ado veido dešinės pusės. Ikiteisminio tyrimo metu įteikus pranešimą apie įtarimą, nurodė, kad nieko nemušė, konfliktų nebuvo. Teisiamajame posėdyje N. N. dėl konflikto apkaltino patį nukentėjusįjį ir nurodė, kad šis pirmas prieš jį smurtavo. Be to, prieš jį smurtavo ne tik nukentėjusysis, bet ir kiti kameroje Nr. 19 buvę gyventojai, t. y. jis patyrė daug smūgių, jį laikė ir mušė į galvą.

Šiuo kaltinamojo N. N. teiginius paneigia byloje esantys įrodymai, kuriuos teismas pripažįsta patikimais.

Nukentėjusysis A. U., duodamas parodymus, buvo nuoseklus, paaiškino, kad sėdėjo prie stalo ir pildė prašymą apsipirkimui parduotuvėje, kai nuo antro lovos aukšto nulipęs kaltinamasis jam du kartus trenkė į dešinę veido pusę ir tuo sukėlė fizinį skausmą bei sulaužė akinius.

Šiuos jo parodymus patvirtino kameroje Nr. 19 buvę liudytojai A. B. ir M. L.. Jie abu parodė analogiškas aplinkybes, kaip ir nukentėjusysis.

Liudytojas P. R. apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nurodė, kad N. N. yra konfliktiškas, konfliktavo ne su vienu asmeniu, yra pakeitęs ne vieną kamerą.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus pateiktoje specialisto išvados Nr. G 536/2025(04) matyti, kad A. U. nustatyta: odos nubrozdinimai dešinio ir kairio pečių srityse, poodinė kraujosruva po dešine akimi. <...> A. U. nustatyti kūno sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Byloje esantis įrodymai patvirtina kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu ir jam sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymius sveikatos sutrikdymus, t. y. jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis). Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Kaltinamojo N. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Prokurorė atsakomybę sunkinančia aplinkybe prašė pripažintai tai, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, t. y. neišnykus teistumui.

Kaltinamasis N. N., prieš šių nusikalstamų veikų padarymą, buvo teistas 4 kartus, visos jo padarytos nusikalstamos veikos tyčinės, trys iš jų smurtinio pobūdžio, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, todėl, teismo vertinimu, tokie duomenys sudaro pagrindą kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ir laikyti tai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 27 straipsnio 1 dalis; 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas bausmę kaltinamajam N. N., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Kaltinamasis N. N. teisiamas penktą kartą, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 79-88), padarė tris nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 89-98), nedirba. Atsižvelgus į visumą išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, darytina išvada, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti, paskiriant už padarytas nusikalstamas veikas BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmes: už nusikaltimą T. G. atžvilgiu – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už nusikaltimą R. N. atžvilgiu – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir už nusikaltimą A. U. atžvilgiu – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir skirtina subendrinta bausmė – 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2025 m. kovo 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, prie šios bausmės pridedant dalį nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skirtina galutinė subendrinta bausmė – 3 metai 1 mėnuo laisvės atėmimo.

Dėl kitų klausimų

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 106 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pateiktos 2025 m. gruodžio 3 d. pažymos Nr. APD-2025-13797 matyti, kad dėl kaltinamajam N. N. teiktos antrinės teisinės pagalbos buvo patirta išlaidų. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nuteisiamas sąlyginai ilga terminuota laisvės atėmimo bausme, duomenų apie šio kaltinamojo turimą turtą byloje nėra, be to, gynėjo dalyvavimas šioje byloje buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), teismas sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymose nurodyta suma iš kaltinamojo neturi būti išieškota (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teismo nuomone, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir nebūtų teisingas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninės laikmenos su vaizdo įrašais, paliktinos baudžiamojoje byloje, kaip šios baudžiamosios bylos dalis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 ir 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304, 305 307 ir 308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

N. N. pripažinti kaltu, padarius tris nusikaltimas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, už nusikaltimą T. G. atžvilgiu – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme,

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, už nusikaltimą R. N. atžvilgiu – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme,

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, už nusikaltimą A. U. atžvilgiu – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2025 m. kovo 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, prie šios bausmės pridedant dalį nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 3 (trejus) metus 1 (vieną) mėnesį laisvės atėmimo.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Pripažinti N. N. recidyvistu.

Nepriteisti iš N. N. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmenines laikmenas su vaizdo įrašais, palikti baudžiamojoje byloje, kaip šios baudžiamosios bylos dalį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.