Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. K. (V. K.) skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu V. K. išteisintas pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnį 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. V. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2013 m. rugsėjo 20 d. asmeninio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš R. D., t. y. dešine ranka sugriebė už rūbų po smakru, apie tris kartus patampė už rūbų, po to dešiniosios rankos kumščiu, laikydamas už rūbų, trenkė į dešinįjį žandikaulį, dėl to buvo pažeistas kramtomųjų 43-ojo ir 23-ojo dantų paviršius, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendžiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. išteisinamasis nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: V. K. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskiriant laisvės apribojimo šešiems mėnesiams bausme, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 24 val. 00 min. iki 6 val. 00 min. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 29 d. nutartimi atsisakė priimti nuteistojo V. K. gynėjo advokato L. S. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendžio (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 2P-377/2015 ).

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, išnagrinėjęs nuteistojo V. K. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, 2015 m. gruodžio 1 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Prokuroras savo sprendimą motyvavo tuo, kad nuteistasis nepateikė jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos apeliacinės instancijos teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2016 m. sausio 7 d. nutarimu atmetė nuteistojo V. K. skundą dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2015 m. gruodžio 1 d. nutarimo panaikinimo, nurodydamas, kad nuteistojo skunde pateikti teiginiai nelaikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis.

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 9 d. nutartimi nuteistojo V. K. skundą dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2015 m. gruodžio 1 d. nutarimo ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. sausio 7 d. nutarimo panaikinimo atmetė, nurodydamas, kad nuteistojo V. K. nurodytos aplinkybės nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nes neatitinka BPK 444 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. kovo 1 d. nutartimi nuteistojo V. K. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 vasario 9 d. nutarties (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys, Lietuvos apeliacinio teismo byla Nr. 1S-80-396/2016) atmetė, nurodydamas, kad nėra pagrindo nuteistojo nurodytų aplinkybių pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, dėl kurių galimas baudžiamosios bylos atnaujinimas pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies nuostatas. Visos skunde išdėstytos aplinkybės buvo žinomos bylą nagrinėjusiems teismams.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė 2016 m. kovo 22 d. nutarimu atmetė pareiškėjo V. K. skundą dėl Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2016 m. vasario 19 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nurodė, jog nenustatyta, kad nagrinėjant bylą Klaipėdos rajono apylinkės teisme ar Klaipėdos apygardos teisme būtų kilę abejonių dėl proceso dalyvių parodymų melagingumo ar specialisto išvados netikrumo, be to, pareiškėjo abejonės dėl liudytojų, nukentėjusiųjų parodymų teisingumo ir ekspertizės akto netikrumo grįstos subjektyviu įvertinimu.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi V. K. skundas dėl Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2016 vasario 19 d. nutarimo ir Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2016 m. kovo 22 d. nutarimo atmestas.

Skundas dėl Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK 2016 m. vasario 19 d. ir Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2016 m. kovo 22 d. nutarimų argumentuojamas tuo, kad ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti tik pareikalavus apkaltinamojo nuosprendžio kopijos ir neatlikus kitų būtinų veiksmų, neapklausus pareiškėjo nurodytų liudytojų, eksperto, policijos pareigūnų, neprijungus prašomų bylų, nepaskyrus užduoties ir neišreikalavus rašytinių įrodymų. Tyrimas dėl pareiškimo atliktas atmestinai, neobjektyviai ir šališkos tyrėjos. Prokurorės nutarimas nemotyvuotas ir neargumentuotas, prokurorė netyrė ir nepasisakė dėl skundo argumentų. Nurodo, kad pasinaudojo teise inicijuoti baudžiamosios bylos atnaujinimą ir tai patvirtina Klaipėdos rajono apylinkės teisme sustabdyta civilinė byla Nr. 2-87-729/2016 ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-80-396/2016. Dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarties skunde pasisakoma, kad teismo nutartis nemotyvuota ir neargumentuota, teismas nepasisakė dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios pateiktos skunduose. Pateikti nauji rašytiniai įrodymai nebuvo pridėti ir nagrinėjami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, todėl dėl šių įrodymų turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Klaipėdos apygardos teismo vertinimu, skundžiamas Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2016 m. vasario 19 d. nutarimas, Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2016 m. kovo 22 d. nutarimas ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartis yra teisėti ir pagrįsti, priimti tinkamai įvertinus visas nuteistojo nurodytas aplinkybes bei motyvuotai konstatavus, kad jų negalima pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis.

Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Patikrinus Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. išteisinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, buvo patikrintas Klaipėdos rajono apylinkės teismo išteisinamajame nuosprendyje pateiktas įrodymų vertinimas bei atliktas papildomas įrodymų tyrimas, kadangi bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo įvertintos specialisto išvados, o apeliacinės instancijos teisme apklaustas ekspertas patvirtino pateiktą išvadą. Duomenų, leidžiančių abejoti pateiktos specialisto išvados patikimumu, byloje nėra. Taip pat apeliacinės instancijos teisme buvo įvertintas nukentėjusiosios, liudytojų parodymų bei kitų byloje esančių įrodymų patikimumas ir aplinkybė, ar nukentėjusioji turėjo 23-ąjį ir 43-ąjį dantis. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. sausio 15 d. nuosprendyje konstatavo, kad byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog V. K. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Apygardos teismo nuomone, aplinkybė apie R. D. darytą ortopantomogramą nelaikytina naujai paaiškėjusia, nes ji buvo žinoma teismams, priimant tiek išteisinamąjį, tiek apkaltinamąjį nuosprendžius. Aukštesniojo teismo vertinimu, duomenys, jog „Camelia“ vaistinės 2015 m. gegužės 27 d. raštas, kuriame nurodyta, jog receptas vaistams buvo išrašytas Z. K., o ne nukentėjusiajai R. D., nepatvirtina esant baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindus, taip pat neįrodo, kad V. K. nepadarė teisei priešingos veikos, už kurią nuteistas. Taip pat nesutinkama su nuteistojo skundo teiginiais, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį Klaipėdos apygardos teismas rėmėsi Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2014 m. rugsėjo 4 d. raštu, jog į įvykio vietą buvo atvykę policijos pareigūnai J. L. ir E. G.. Apeliacinės instancijos teismas minimu dokumentu nesivadovavo, taip pat nekonstatavo, kad policijos pareigūnai J. L. ir E. G. buvo atvykę į įvykio vietą, kadangi šis raštas nuosprendyje neminimas.

Konstatuotina, jog nuteistojo skunde dėstomi samprotavimai dėl parodymų melagingumo negali būti laikomi naujai paaiškėjusia aplinkybe, nes neatitinka BPK 444 straipsnio 1 dalies reikalavimų, abstrakčiomis formuluotėmis iš esmės įtikinamai ir pagrįstai neargumentuojama. Nors pagal BPK 446 straipsnį prokurorui, nagrinėjančiam asmenų pareiškimus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, suteikta teisė pačiam atlikti tų aplinkybių tyrimą arba pavesti tai padaryti ikiteisminio tyrimo įstaigai, asmenų pareiškimuose nurodomos aplinkybės turi būti akivaizdžios ir pagrįstos. BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu byla gali būti atnaujinta, tik esant įsiteisėjusiam teismo nuosprendžiui, kuriuo nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas. Tokio įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo liudytojas būtų pripažintas kaltu dėl melagingų parodymų davimo, nėra, todėl skundo argumentai, kad specialisto išvada bei nukentėjusiosios parodymai yra melagingi, nesuteikia pagrindo atnaujinti procesą BPK 444 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais. Nuteistojo prašymas dar kartą apklausti skunde nurodytus liudytojus, patikrinti jų parodymus poligrafu bei atlikti ekspertizę taip pat yra nepagrįstas ir nesuderinamas su baudžiamojo proceso tikslais. Tai, kad teismas bylos aplinkybes vertino kitaip, nei būtų palankiau nuteistajam ir / arba kitaip, nei jis jas aiškina bei suvokia, nesuteikia pagrindo tokias aplinkybes pripažinti kaip naujai paaiškėjusias. Šiuo atveju, nesant įsiteisėjusio teismo nuosprendžio ir pagal bylos duomenis nenustačius akivaizdaus liudytojų ir ekspertizės akto melagingumo ar tokių teiginių akivaizdaus pagrįstumo, konstatuotina, kad prokuroras pagrįstai atmetė nuteistojo skundą, o Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartis pagrįsta ir teisėta.

Pagal BPK 446 straipsnį procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pradeda prokuroras savo iniciatyva arba pagal nuteistojo pareiškimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Su apylinkių teismų įsiteisėjusiais nuosprendžiais susijusius asmenų pareiškimus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nagrinėja apylinkės vyriausiasis prokuroras, su apygardos teismų nuosprendžiais ir nutartimis susijusius pareiškimus – apygardos vyriausiasis prokuroras, su Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiais ir nutartimis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis susijusius pareiškimus – Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Taigi pagal BPK tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pradeda prokuroras. Todėl Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2016 m. vasario 19 d. nutarimu pagrįstai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pagrindo nuteistojo nurodytų aplinkybių pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, dėl kurių galimas baudžiamosios bylos atnaujinimas pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies nuostatas. Visos skunde išdėstytos aplinkybės buvo žinomos bylą nagrinėjusiems teismams. Konstatuojama, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi pagrįstai atmetė nuteistojo skundą dėl Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2016 m. vasario 19 d. nutarimo ir Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2016 m. kovo 22 d. nutarimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. K. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.